RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO, STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO IR STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2022 m. lapkričio 10 d. Nr. A1-1470

Raseiniai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, Būtinaisiais savivaldybių švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2308 „Dėl Būtinųjų savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, Savivaldybių švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašų patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u:

1.1. Raseinių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Raseinių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama);

1.3. Raseinių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. (5.3) A₁-121 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Šis įsakymas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, LT- 76298 Šiauliai).

Administracijos direktorius                                                                                        Edmundas Jonyla

PATVIRTINTA

Raseinių rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. A1-1470

Raseinių rajono savivaldybės Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Raseinių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) švietimo stebėsena yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2. Savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija.

3. Savivaldybės švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

4. Savivaldybės švietimo stebėsenos uždaviniai:

4.1. tirti Savivaldybės švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie Savivaldybės švietimo sistemos būklę;

4.3. analizuoti ir vertinti Savivaldybės švietimo būklę, kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti Savivaldybės švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti Savivaldybės švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

5. Švietimo stebėsenos objektas – Savivaldybės švietimo būklė.

6. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėseną:

6.1. Savivaldybės administracija;

6.2. švietimo įstaigos;

6.3. Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba.

7.  Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

7.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, poveikis ir švietimo pasekmės);

7.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, savišvieta, švietimo pagalba);

7.3. švietimo valdymo lygmenų – Savivaldybės ir institucinio;

7.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

8.  Savivaldybės švietimo stebėsenos principai:

8.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei jų valdymo subjektų sprendimams priimti;

8.2. sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo;

8.3. nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

8.4. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

8.5. konfidencialumas – skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.6. saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą ir suvaržyti besaikį duomenų rinkimą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

9.  Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu, Būtinaisiais savivaldybių švietimo stebėsenos rodikliais, Savivaldybių švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašais ir kitais teisės aktais.

10.       Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše, Būtinuosiuose savivaldybių švietimo stebėsenos rodikliuose, Savivaldybių švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

11. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

11.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

11.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

11.3. stebėsenos administracinės naštos įvertinimą;

11.4. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

11.5. stebėsenai reikalingų tyrimų užsakymą ir vykdymą;

11.6. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

11.7. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir / arba skelbimą naudotojams.

12. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma Savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis:

12.1. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius;

12.2. mokyklos lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

13. Švietimo stebėsena vykdoma kasmet.

14. Švietimo ir sporto skyriaus specialistai pagal kuruojamas sritis tiria Savivaldybės švietimo stebėsenos duomenų ir rodiklių poreikius, renka, kaupia gautus duomenis, atlieka duomenų ir rodiklių kiekybinę ir/ar kokybinę analizę, naudoja ir analizuoja oficialią statistinę informaciją, teikia siūlymus dėl rodiklių atnaujinimo, rengia rodiklių aprašus. Kasmet iki sausio 30 d. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui pateikia rodiklių statistinius duomenis ir/arba analitinę informaciją Savivaldybės švietimo stebėsenos ataskaitai.

15. Siekiant operatyviai priimti duomenimis ir analitine informacija grįstus sprendimus, Švietimo ir sporto skyrius gali organizuoti Savivaldybės švietimo stebėseną pagal papildomus konkrečios srities švietimo stebėsenos rodiklius.

16. Mokyklos direktorius:

16.1. organizuoja ir vykdo mokyklos lygmens švietimo stebėseną, kuri apima mokykloje teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;

16.2. mokyklos dokumentuose nustato švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo tvarką;

16.3. Švietimo ir sporto skyriaus specialistams pagal kuruojamas sritis pateikia statistinius duomenis ir/arba analitinę informaciją rodiklių aprašuose nurodytais terminais;

16.4. užtikrina teikiamų duomenų ir / arba analitinės informacijos patikimumą.

III SKYRIUS

švietimo Stebėsenos rodikliAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

17. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos būtinieji ir pasirenkamieji rodikliai yra nuolatos stebimi, glaustai atskleidžiantys Savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą. Šių rodiklių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

18. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

18.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

18.2. validumas;

18.3. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo ir mokslo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

18.4. rodiklio universalumas;

18.5. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas;

18.6. efektyvus rodiklio teikiamos naudos ir kaštų santykis.

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

19. Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal Savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp Savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

20. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos apibendrinta informacija (stebėsenos rodiklių reikšmės) skelbiama Savivaldybės internetinėje svetainėje www.raseiniai.lt.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21.  Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis bei informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

22.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai naudojami Švietimo valdymo informacinės sistemos prieinami duomenys bei kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės švietimo agentūros ir kt. – viešai skelbiami duomenys.

23.  Švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo savivaldybės švietimo įstaigose priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

___________________________

part_1fc3b99932904a74a424b6aaf164eed1_end

PATVIRTINTA

Raseinių rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. A1-1470

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos RODIKLIŲ SĄRAŠAS

1.  Raseinių rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus, švietimo rezultatus.

2.       Švietimo kontekstas (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

2.1.    gyventojų skaičiaus pokytis;

2.2.    gimstamumo pokytis.

2.3. vežamų į bendrojo ugdymo mokyklas mokinių skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi;

2.4. nemokamai maitinamų priešmokyklinio amžiaus vaikų bei 1–12 klasių mokinių skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru besimokančiųjų skaičiumi;

2.5. priešmokyklinio amžiaus vaikų bei 1 – 12 mokinių, grįžusių mokytis į Raseinių rajono savivaldybės mokyklas iš užsienio, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi.

3.       Indėlis į švietimą (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

3.1.    švietimo įstaigų skaičius pagal tipus ir jų kaita per 3 metus;

3.2.    bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;

3.3.    bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis;

3.4.    naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis;

3.5.    naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis;

3.6.    mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) per 3 metus;

3.7.    ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis;

3.8.    savivaldybės mokyklose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis;

3.9.    savivaldybės 3–5 metų vaikų, ugdomų ne savivaldybės mokyklose, dalis;

3.10.  neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis;

3.11.  jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis;

3.12.  daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis;

3.13.  švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus;

3.14. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir kitų pedagoginių darbuotojų, dirbančių įvairių tipų ugdymo įstaigose, skaičius;

3.15. švietimo įstaigose dirbančių ir atestuotų pedagoginių darbuotojų skaičius pagal kvalifikacines kategorijas;

3.16. švietimo pagalbos specialistų (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas), mokytojo padėjėjų ir jų etatų skaičius įvairių tipų savivaldybės švietimo įstaigose;

3.17. savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos švietimui ir jų dalis (%) lyginant su visu savivaldybės biudžetu;

3.18. vienam vaikui, mokiniui (ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos) vidutiniškai per metus skirtos ugdymo ir savivaldybės biudžeto lėšos;

3.19. vienam mokiniui vidutiniškai per metus skirtos ugdymo ir savivaldybės biudžeto lėšos ugdomam savivaldybės formalųjį švietimą papildančiose ugdymo mokyklose;

4.  Švietimo procesas (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

4.1.    mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis;

4.2.    negalią turinčių mokinių dalis nuo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokykloje;

4.3.    švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis;

4.4.    vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;

4.5.    mokytojų, dirbančių pilnu etatu bendrojo ugdymo mokyklose, dalis;

4.6. organizuotų savivaldybės olimpiadų ir konkursų skaičius, dalyvavusių mokinių skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi;

4.7. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, dalyvavusių respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi;

4.8. neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų, finansuojamų valstybės ir ES lėšomis, skaičius ir mokinių, dalyvaujančių NVŠ krepšelio programose, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi;

5.       Švietimo rezultatai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

5.1.    pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;

5.2.    tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis;

5.3. įstojusių į aukštąsias universitetines mokyklas, aukštąsias neuniversitetines mokyklas, profesinio mokymo įstaigas ir dirbančių/nedirbančių abiturientų skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru savivaldybės abiturientų skaičiumi;

5.4. abiturientų, gavusių/negavusių Brandos atestatus, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru abiturientų skaičiumi;

5.5. valstybinių brandos egzaminų rezultatai;

5.6. mokinių, gavusių/negavusių Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru besimokančiųjų 10 klasėje skaičiumi;

5.7. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai;

5.8. nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatų procentinis pasiskirstymas pagal mokymosi pasiekimų lygius;

5.9. mokinių, laimėjusių savivaldybės, šalies, tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, skaičius ir dalis (%) lyginant su bendru mokinių skaičiumi.

__________________________

part_ee0c597f2002444086e6e3af901db737_end