LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL UNESCO PASAULIO PAVELDO LIETUVOJE VALDYMO PLANŲ RENGIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2022 m. gegužės 26 d. Nr. ĮV-505
Vilnius
Vadovaudamasis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 4 ir 5 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių, patvirtintų Pasaulio paveldo komiteto 1977 m. birželio 30 sprendimu Nr. CC-77/CONF.001/8, 108‑118 punktus bei įgyvendindamas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano, patvirtino kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374 „Dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano tvirtinimo“, 1.2.4 veiksmą,
2. R e k o m e n d u o j u UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdytojams rengiant UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo planus vadovautis šio įsakymo 1 punktu tvirtinamomis gairėmis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ĮV-505
UNESCO PASAULIO PAVELDO LIETUVOJE VALDYMO PLANŲ RENGIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairės (toliau – Gairės) nustato vertybių Lietuvoje, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ar esančių Preliminariajame konvencijos šalių narių paveldo sąraše, valdymo planų (toliau – Planas) rengimo, tvirtinimo, stebėsenos ir atnaujinimo tvarką, sudėties reikalavimus, planavimo procesą ir šio proceso dalyvių santykius.
2. Gairės parengtos siekiant nustatyti aiškias ir vienodas Planų rengimo, tvirtinimo, stebėsenos ir atnaujinimo nuostatas UNESCO pasaulio paveldui ir paveldui, esančiam Preliminariajame konvencijos šalių narių paveldo sąraše.
3. Gairės taikomos Planų organizatoriams, rengėjams, jį įgyvendinančioms institucijoms, Planus tvirtinančioms ir stebėseną vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems UNESCO pasaulio paveldo išsaugojimo ir valdymo planavimo procese.
4. Gairėse vartojamos sąvokos:
4.1. Išskirtinė visuotinė vertė (toliau – IVV) – tai išskirtinis paveldo kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, nustatytas pagal Konvencijos įgyvendinimo gairėse apibrėžtus kriterijus ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimu pripažintas svarbiu visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.
4.2. Preliminarusis konvencijos šalių narių paveldo sąrašas (toliau – Preliminarusis sąrašas) – sudaromas Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse nustatyta tvarka kaip duomenų šaltinis valstybėms narėms, Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui ir patariamosioms organizacijoms apie nacionalines vertybes ir būsimus valstybių narių ketinimus teikti paraiškas siekiant nacionalines vertybes įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą.
5. Kitos Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) ir Konvencijos įgyvendinimo gairėse, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijoje.
II SKYRIUS
PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Rengiant Planą turi būti nurodyti Plano tikslas ir uždaviniai, užtikrinantys veiksmingą Vertybės IVV apsaugą dabarties ir ateities kartoms.
7. Plano uždaviniai turi apimti šias nuostatas:
7.1. didinti visų suinteresuotų šalių supratimą apie Vertybę, jos vertę pasauliniame, nacionaliniame ir vietos kontekste, pasitelkiant dalyvaujamojo planavimo procesą;
7.2. užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp skirtingų partnerių ir suinteresuotų šalių, siekiant jų didesnio įtraukimo, t. y. sudaryti prielaidas kuo aktyviau į skirtingus Vertybės planavimo ir valdymo proceso etapus įsitraukti vietos savivaldos politikams, savivaldybių darbuotojams, mokslo ir verslo, profesinių bendruomenių atstovams ir vietos gyventojams bei jų interesams atstovaujančioms asocijuotoms struktūroms, sutelktomis jėgomis dalyvauti Vertybės išsaugojimo ir valdymo procesuose;
7.3. įvertinti pagrindines grėsmes, kylančias Vertybei dėl socialinių, ekonominių, aplinkos ir kitų veiksnių, stichinių nelaimių ir galimo neigiamo klimato kaitos poveikio, bei suformuoti jų valdymo strategiją, nustatant neigiamą poveikį mažinančias priemones, taip pat priemones, įgalinančias siekti atsparumo (anglų k. resilience) išorės veiksniams;
7.5. siekti, kad Plano sprendiniai atitiktų darnaus vystymo, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos, aplinkos kokybės ir klimato kaitos valdymo poreikių suderinamumo reikalavimus;
7.6. užtikrinti specialistų, kurių veiklos susiję su Vertybės išsaugojimu ir valdymu, kompetencijų ir gebėjimų ugdymą;
III SKYRIUS
PLANO TEMINĖS KRYPTYS
8. Rengiant Planą rekomenduojama integruoti šias temines kryptis:
8.1. Vertybės apsauga. Siekiant išsaugoti Vertybę, rekomenduojama IVV sudarančias vertingas savybes ir elementus, kaip pagrindinius Plano komponentus, susieti su nacionaline kultūros paveldo ir gamtos vertybių sistema, numatant apskaitos sistemos duomenų peržiūrėjimą ir atnaujinimą. Rekomenduojama numatyti priemones už Vertybę atsakingų nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų veiklų koordinavimo procesų, susijusių su Vertybės išsaugojimu, tobulinimui, į šiuos procesus įtraukiant vietos savivaldas, suinteresuotąsias šalis ir gyvenamosios vietos bendruomenes (toliau – bendruomenes), nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO). Siekiant užtikrinti tinkamą Vertybės išsaugojimo būklę, rekomenduojama suformuoti stebėsenos sistemą ir nustatyti Vertybės būklės stebėsenos rodiklius (vadovaujantis periodinių ataskaitų rezultatais, esamos būklės analize, taip pat Pasaulio paveldo centro gerosios praktikos vadovais, skirtais Vertybių valdymui, rizikų valdymui ir darnaus turizmo priemonių diegimui) bei Plano poveikio rodiklius; numatyti rekomendacijų ir gerosios praktikos vadovų parengimą ar parengtų Pasaulio paveldo centro techninių rekomendacijų ir gerosios praktikos vadovų pritaikymą vietos poreikiams; rekomenduojama numatyti finansinių paskatų priemones.
8.2. Darnus vystymasis. Vadovaujantis UNESCO politikos dokumentu „Dėl darnaus vystymosi perspektyvos integravimo į Pasaulio paveldo konvencijos procesus“, priimtu 2015 m. lapkričio 19 d. UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių 20-osios generalinės asamblėjos (toliau Jungtinių Tautų generalinė asamblėja) sesijos metu, rekomenduojama numatyti veiksmus ir priemones, skirtas užtikrinti Vertybės išsaugojimą ir naudojimą, bendruomenių socialinį ir ekonominį vystymąsi bei gyvenimo kokybę; užtikrinti siūlomų veiksmų ir priemonių atitikimą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030, priimtoje 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos metu, nustatytiems darnaus vystymosi tikslams.
8.3. Švietimo, sąmoningumo didinimas ir įtrauktis. Rekomenduojama sudaryti Vertybės pristatymo ir (ar) interpretavimo programą (numatyti renginius, edukacines programas, projektines veiklas, komunikacines priemones, įvardinti esamus ir potencialius vietos ir tarptautinius partnerius ir pan.); numatyti priemones vaikų ir jaunimo švietimui apie Vertybę ir Pasaulio paveldą. Siekiant įtraukumo didinimo rekomenduojama identifikuoti suinteresuotas šalis ir bendruomenes, įgalinti jų dalyvavimą Vertybės valdymo procesuose, naudojant tiek tradicines, tiek inovatyvias priemones.
8.4. Darnusis turizmas. Siekiant ilgalaikio Vertybės išsaugojimo, būtina užtikrinti darnų jos lankymą ir turizmo infrastruktūros vystymą, teikiantį naudą vietos bendruomenėms ir kokybišką patirtį lankytojams. Rekomenduojama numatyti galimybes subalansuotam visų suinteresuotų šalių dalyvavimui rengiant ir įgyvendinant Planą, numatyti priemones turizmo srityje dirbančių ir veikiančių specialistų, verslininkų, gyventojų gebėjimų didinimui; numatyti darnų infrastruktūros lankymo vystymą ir (ar) atnaujinimą, numatant priemones ir programas visų amžiaus grupių lankytojams, lankytojams su negalia.
8.5. Rizikų valdymas. Vadovaujantis Konvencijos įgyvendinimo gairėmis, rizikų vertinimas ir valdymas yra svarbūs teritorijos IVV išsaugojimo veiksniai ir turi būti įtraukti į Planą. Šioje valdymo Plano dalyje rekomenduojama, nustačius galimas rizikas, numatyti veiksmus ir priemones, padėsiančias apsaugoti Vertybę nelaimių atveju. Rizikas galima skirstyti į fizines (stichinės nelaimės, pandemijos, terorizmas, ginkluotas konfliktas, klimato kaita, nesubalansuota plėtra ir pan.) ir intelektines (sąmoningumo, žinių apie Vertybę ir jos valdymą trūkumas ir pan.).
IV SKYRIUS
PLANO RENGIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR STEBĖSENA
9. Plano rengimo politikos formavimo procesus organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ paskirta ministerija (toliau – Atsakinga ministerija).
10. Plano rengimo darbus organizuoja ir koordinuoja Atsakingos ministerijos paskirta jai pavaldi arba kita institucija, atliekanti Vietos valdytojo funkciją (toliau – Vietos valdytojas).
11. Vietos valdytojas – Vertybę pristatantis asmuo, institucija ar organizacija, kurių veikla tampriai susijusi su Vertybės ir jos IVV išsaugojimu, administravimu, tvarkymu, stebėsena ir pristatymu. Veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis, Vietos valdytojas yra atsakingas už vertybės valdymo sistemos suformavimą ir įgyvendinimą bei atitinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų keitimo formulavimą. Vietos valdytojas dalyvauja rengiant ir įgyvendinant strateginius ir teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, organizuoja informacijos apie Vertybę sklaidą, įgyvendina visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones, dalyvauja rengiant išsaugojimo būklės ir periodines ataskaitas, dalyvauja finansavimo šaltinių paieškoje, palaiko tarptautinį bendradarbiavimą ir pristato Vertybę tarptautiniuose renginiuose.
12. Plano rengimą ir įgyvendinimą prižiūri Plano priežiūros grupė (toliau – Priežiūros grupė), kurią sudaro Atsakingos ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Vertybės išsaugojime ir valdyme dalyvaujančių institucijų (ministerijų, departamentų, savivaldybių, saugomų teritorijų administracijų ir kt.), kitų suinteresuotų šalių atstovai. Personalinė priežiūros grupės sudėtis tvirtinama Atsakingos ministerijos sprendimu. Priežiūros grupės funkcijas taip pat gali atlikti jau veikiančios (patvirtintos) tarpinstitucinės tarybos ar grupės.
13. Priežiūros grupė atlieka Plano rengimo, įgyvendinimo ir atnaujinimo priežiūrą, formuluoja ir teikia išvadas Vietos valdytojui dėl Plano rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir atnaujinimo eigos ir konsultuoja Vietos valdytoją su Vertybės valdymu susijusiais klausimais. Priežiūros grupė taip pat gali teikti siūlymus Atsakingai ministerijai ir Vietos valdytojui dėl strateginių ir teisinių pokyčių susijusių su Vertybės valdymu.
14. Vertybės valdymo kokybei užtikrinti papildomai gali būti sudaroma Vertybės valdymo patariamoji grupė (toliau – Patariamoji grupė). Ši grupė, sudaryta iš išorės patarėjų – ekspertų, suinteresuotųjų šalių atstovų, kurie teiktų profesionalią pagalbą ir patarimus, susijusius su Vertybės valdymu, Priežiūros grupei ir Vietos valdytojui.
15. Planavimo procesą sudaro Plano techninės užduoties parengimas, Plano rengimas, visuomenės supažindinimas su Planu, Plano tvirtinimas. Plano vykdymą sudaro Plano įgyvendinimas, stebėsena ir atnaujinimas.
16. Dokumentai pradedami rengti Atsakingai ministerijai priėmus sprendimą dėl Plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
18. Plano techninė užduotis sudaroma pagal Gairių II skyriuje nurodytus Plano tikslus ir uždavinius, Gairių III skyriuje aprašytas Plano temines kryptis ir Gairių V skyriuje pateiktas Plano dalis.
19. Gavus Priežiūros grupės suderinimą techninei užduočiai, Vietos valdytojas paskelbia apie planavimo pradžią ir (ar) surengia pristatymą.
20. Vietos valdytojas paskiria Plano rengėją (-us) (toliau – Rengėjas (-ai)). Vietos valdytojas gali būti Plano rengėju arba rengėjo (-ų) paslaugos gali būti įsigyjamos viešųjų pirkimų būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
21. Vietos valdytojas, bendradarbiaudamas su Rengėju, turi siekti visų valdymo sistemos dalyvių įsitraukimo į planavimo procesą, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais, vietos ir užsienio partneriais, suinteresuotomis šalimis, vykdant konsultacijas su vietovės bendruomenėmis ir NVO viso planavimo proceso metu.
22. Kiekvieną parengtą Plano dalį, nurodytą Gairių V skyriuje, Rengėjas derina su Vietos valdytoju (jei Vietos valdytojas nėra Rengėjas) ir pristato Priežiūros grupei, kuri teikia išvadą Vietos valdytojui dėl šios dalies įvertinimo.
23. Parengtas ir Priežiūros grupės suderintas Planas pristatomas visuomenei. Po supažindinimo su valdymo planu, visuomenei turi būti suteikta galimybė per nustatytą terminą teikti pastabas ir pasiūlymus valdymo plano rengėjams.
24. Po visuomenės supažindinimo su Planu, Vietos valdytojas teikia Planą Priežiūros grupei kartu su visuomenės supažindinimo proceso ataskaita. Gavęs Priežiūros grupės siūlymą Planą tvirtinti, Vietos valdytojas teikia Planą tvirtinti Atsakingai ministerijai.
25. Patvirtintas Planas, jo santrauka ir komentaras apie svarbiausius Vertybės valdymo aspektus ir priemones turi būti viešai prieinamas (Vietos valdytojo ar Vietos valdytojo funkciją atliekančios institucijos, taip pat vietos savivaldybės (-bių) ir Atsakingos ministerijos interneto svetainėje) visą Plano galiojimo laikotarpį. Rekomenduojama numatyti glaustos ir visiems suprantamos informacijos apie Planą pateikimo būdus (pateikiant informaciją apie tikslus ir uždavinius, prioritetinius veiksmus ir priemones, atsakingas institucijas, visuomenės dalyvavimo procesus ir pan.).
26. Vykdant Plano įgyvendinimo stebėseną, Vietos valdytojas renka ir sistemina duomenis, susijusius su Plano įgyvendinimu ir Vertybės būkle bei kartą per metus parengia Plano įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą ir teikia ją Priežiūros grupei įvertinti. Jei Plane pateiktoje Vertybės valdymo schemoje numatoma Patariamoji grupė, plano stebėsenos ataskaita teikiama įvertinti ir šiai grupei. Gavus minėtų grupių išvadą dėl stebėsenos ataskaitos, Vietos valdytojas ją pateikia Atsakingai ministerijai. Šių procedūrų metu pagal Veiksmų plane numatytus įgyvendinimo rodiklius vertinama Plano tikslų ir uždavinių siekimo pažanga, teikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl Vertybės išsaugojimo ir valdymo gerinimo. Plano įgyvendinimo stebėsenos ataskaita turi būti viešai prieinama.
V SKYRIUS
VALDYMO PLANO SUDĖTIS
27. Plano dalys:
27.1. Įvadas. Įvade pateikiama bendroji informacija: Plano vizija, nurodomas Plano rengimo tikslas (tikslai) ir uždaviniai, laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant Planą, trumpai pristatomas planavimo procesas, taip pat pateikiama kita Plano rengėjo nuožiūra svarbi informacija.
27.2. Esamos būklės analizė. Esamos būklės analizėje pateikiama:
27.2.1. Vertybės IVV aprašas: a) trumpas apibūdinimas, b) kriterijų, kuriais Vertybės įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą ar į Preliminarųjį sąrašą, pagrindimas, c) vientisumo patvirtinimas, d) autentiškumo patvirtinimas;
27.2.3. Vertybės išsaugojimo būklės ir Vertybei įtakos turinčių veiksnių analizė. Pateikiama informacija apie esamą Vertybės išsaugojimo būklę ir jos išsaugojimo priemones; aprašomi veiksniai (taip pat ir grėsmės), turintys ar galintys turėti įtakos Vertybei;
27.2.4. esamos apsaugos ir valdymo sistemos analizė, kurioje pateikiama informacija apie Vertybės apsaugos statusą, nuosavybės teises, įstatymų ir kitų teisės aktų, strateginių ir teritorijų planavimo dokumentų, kitų priemonių, kuriomis užtikrinama Vertybės apsauga, sąrašas ir išsami analizė, jų įgyvendinimo būdai; informacija apie kitus Vertybės teritorijoje ir buferinės apsaugos zonoje galiojančius planavimo dokumentus, esamus finansavimo šaltinius ir mastą; pristatomos institucijų kompetencijos ir atsakomybės Vertybės valdymo, priežiūros, koordinavimo srityse, atskleidžiami visų suinteresuotų šalių (valstybinės institucijos, profesinės sąjungos ir organizacijos, universitetai, nevyriausybinės organizacijos, vietos gyventojai, bendruomenės) tarpusavio ryšiai; pristatoma lankytojams teikiamų paslaugų ir infrastruktūros sistema; informacijos apie Vertybę sklaidos strategija ir programos;
27.2.6. atliekama stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė, kurioje apžvelgiamos stiprybės ir galimybes, įvertinamos Vertybei ir jos valdymui kylančios grėsmės, tvarumo ir rizikų faktoriai; grėsmių kilmė gali būti taikomųjų tyrimų daroma žala, komercija, infrastruktūros ar nekilnojamojo turto plėtra, klimato kaita, stichinės nelaimės, ginkluoti konfliktai, masinis turizmas, demografiniai ar administraciniai, socialiniai pokyčiai ir kt.
27.3. Vertybės valdymo schema. Šioje Plano dalyje sudaroma Vertybės valdymo schema; pateikiama informacija apie teisinį vietos valdytojų ir susijusių institucijų statusą, , apsaugos procesus ar kitas Vertybės teritorijoje reglamentuojamas veiklas; nurodomas Vietos valdytojas ir jo atliekamos funkcijos, aprašoma Priežiūros grupės sudėtis ir funkcijos; aprašoma Patariamosios grupės sudėtis ir funkcijos, jei tokia grupė yra sudaroma.
27.4. Veiksmų planas. Šioje Plano dalyje turi būti numatyti veiksmai susiję su Vertybės išsaugojimu ir valdymu. Sudarant veiksmų planą vadovaujamasi Plano tikslais ir uždaviniais, taip pat esamos būklės analizės, suinteresuotų šalių ir bendruomenių pateikta aktualia informacija, Plano teminėmis kryptimis pateiktomis III skyriuje, taip pat galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Veiksmų plane numatomos priemonės tikslams pasiekti ir rizikoms spręsti. Veiksmų plane prie kiekvieno veiksmo nurodoma atsakinga institucija, taip pat rekomenduojama numatyti lėšas ir finansavimo šaltinius, įgyvendinimo pradžios ir pabaigos terminus, vykdymo stebėsenos tvarką, vertinimo kriterijus (rodiklius).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS