Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3897
2016 m. kovo 2 d. Nr. 197
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3897 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams – kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto valstybinės pensijos dydžio apribojimo, taikyto 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (vietoj 1,5 dydžio).
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro). Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, minėtas valstybinių pensijų dydžių ribojimas buvo taikomas visiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir taip galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra
konstatavęs – konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai).
2. Reikėtų pažymėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos pensijos, dėl šių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų; valstybinių pensijų ypatumai suponuoja ir tai, kad praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.
Taigi valstybei visų pirma kyla pareiga įgyvendinti tuos finansinius įsipareigojimus, kurie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodyti kaip privalomi, tai yra kompensuoti perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir dideliu mastu sumažintas valstybines pensijas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas ir priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos kompensuojamos visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nė vienos jų grupės.
3. Būtina atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių valstybines pensijas įgyvendinti prireiktų apie 29 mln. eurų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto) ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.