Administracinė byla Nr. A-2044-520/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00176-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S.,
jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mantui Kunigėnui,
vertėjai Olgai Petrovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. prisistatančio užsieniečio (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą Centre iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimti galutiniai sprendimai Užsieniečio prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, jog 2024 m. kovo 25 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (113 str. 1 d. 2 p., 114 str. 1 d.), sulaikė Užsienietį ne ilgiau nei 48 val. ir 2024 m. kovo 26 d. perdavė Užsienietį Centrui. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, buvo nustatyta, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, leidžiančių atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Pats Užsienietis nurodė, kad atvyko iš Lenkijos Respublikos. Lenkijos Respublikos pareigūnai pateikė informaciją, kad asmuo, prisistatęs Užsieniečiu, buvo fiksuotas kaip kirtęs išorinę Lenkijos Respublikos sieną, turėdamas Ukrainos Respublikos piliečio pasą.
3. Centras pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu nuspręsta sulaikyti Užsienietį iki 2024 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Užsienietis 2024 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S101685 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
4. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir sutrumpino Užsieniečio sulaikymą iki 8 savaičių, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei.
5. Centras pažymėjo, kad Užsienietis 2024 m. balandžio 29 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 24S122125 nusprendė Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės.
6. Centras akcentavo, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po 3 savaičių nuo sulaikymo, jis neturi dokumentų, leidžiančių jam būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, todėl tikslingiausia būtų suvaržyti Užsieniečio laisvę, siekiant tinkamai nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, taip pat nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas, ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
8. Teismas, įvertinęs Centro nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo (Užsieniečio) tapatybė nenustatyta.
9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (113 str. 4 d.) ir atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra nustatyti, padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
10. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d., 2 d.) ir atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, konstatavo, kad nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą griežčiausiam Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymui. Teismas padarė išvadą, kad Įstatymo nustatytas tikslas (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiektas ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
III.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
12. Užsienietis nurodo, kad jis yra apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti.
13. Užsienietis akcentuoja, kad jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose – jo judėjimas yra nuolat ribojamas ir kontroliuojamas šioje teritorijoje ir jos prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios teritorijos jam negalima, todėl jis yra de facto (faktiškai) sulaikytas.
14. Užsienietis pažymi, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, nors jis neturi paso (jį pavogė), tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jo tapatybę pareigūnai galėtų nustatyti pagal jo nurodytą asmens kodą, tačiau klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, t. y. nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam (Užsieniečiui) tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas.
15. Užsienietis pabrėžia, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, o asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką.
16. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą.
17. Centras akcentuoja, kad Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, nes jis neturi galiojančių asmens dokumentų, teigia juos pametęs, Užsieniečio veiksmai (slėpimasis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kontroliuojančių neteisėtos migracijos procesus, prieglobsčio prašymo pateikimas tik po sulaikymo Centre), vertintini kaip nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų darbuotojais, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.
18. Centras pažymi, kad, nors Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau Centre jam yra teikiamos medicinos paslaugos pagal esantį poreikį.
19. Centras nurodo, kad, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas sprendimo priėmimo prieglobsčio byloje, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, tačiau Įstatymo nustatytas tikslas (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiektas ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę. Dėl to nagrinėjamu atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, be to, jis yra pažeidžiamas asmuo, todėl yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).
23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
26. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1720-463/2024, nagrinėjant Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo, buvo nustatyta, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą, neturėdamas kelionės dokumentų ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, gyveno neteisėtai, neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos, jo tapatybė nėra nustatyta, Užsienietis, tik būdamas sulaikytas, beveik po trijų savaičių, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
28. Įvertinus tai, kad byloje pateiktos Užsieniečio paso ir gimimo liudijimo kopijos, Migracijos departamentas procesiniuose sprendimuose yra nurodęs Užsieniečio vardą ir pavardę pagal šiuos dokumentus, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta.
29. Pagal bylos duomenis, Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atliktą jų vertinimą, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo tapatybė yra nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, kol nebuvo sulaikytas, nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, reikalinga išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus.
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, be to, byloje nepaneigti Centro teiginiai, kad Užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicinos priežiūra, psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga Įstatyme nustatytam tikslui (nustatyti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus).
32. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip nurodė pats Užsienietis, nors ir apribotoje teritorijoje, kuri apsupta tvora ir saugoma pareigūnų, tačiau jam suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir jam nebuvo leista to padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio argumentai, kad jis laikomas de facto sulaikytas, yra nepagrįsti.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija