LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2019 M. RUGSĖJO 10 D. ĮSAKYMO NR. V-1056 „DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VERTINIMO KOMITETO DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1406 

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V-1056 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto darbo reglamento patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto darbo reglamentas nauja redakcija nedėstomas):

„ LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VERTINIMO KOMITETO SUDARYMO IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VERTINIMO KOMITETO DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9² straipsniu ir 9³ straipsnio 1 dalimi:

1. S u d a r a u šios sudėties Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą:

Inga Cechanovičienė –  Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja (pirmininkė);

Rasa Biekšienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja (pirmininko pavaduotoja);

Ieva Drėgvienė – Lietuvos pacientų forumo atstovė (pakaitinė narė – Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ atstovė Daiva Žaromskienė);

Edita Mišeikytė Kaubrienė – Lietuvos ultragarso asociacijos atstovė (pakaitinis narys – Lietuvos ultragarso asociacijos atstovas Aurimas Mačionis);

Birutė Kavaliauskienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja (pakaitinė narė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Čibirienė);

Edita Kazėnaitė – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai;

Šarūnas Narbutas – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovas (pakaitinė narė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė Neringa Čekienė);

Neringa Puidokienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos technologijų skyriaus vedėja (pakaitinė narė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Mazgelė);

Diana Ramašauskaitė – Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė (pakaitinis narys – Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas Mindaugas Kliučinskas);

Nora Ribokienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė (pakaitinė narė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė);

Gintarė Šakalytė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdie nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė;

Viačeslavas Zaksas – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas (pakaitinė narė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Čibirienė).

2. T v i r t i n u Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto darbo reglamentą (pridedama).

3. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu pavirtintą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto darbo reglamentą:

2.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Sveikatos apsaugos ministras sudaro Komitetą iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų nepriekaištingos reputacijos atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių Reglamente nustatytus kvalifikacijos bei patirties reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministras vieną iš Sveikatos apsaugos ministerijai atstovaujančių Komiteto narių skiria Komiteto pirmininku, o kitą – Komiteto pirmininko pavaduotoju. Nutrūkus Komiteto pirmininko įgaliojimams paskiriamas naujas pirmininkas iš Sveikatos apsaugos ministerijai atstovaujančių Komiteto narių. Komiteto nariai turi pakaitinius narius, kuriuos skiria sveikatos apsaugos ministras įsakymu, kuriuo sudaroma Komiteto sudėtis, arba rašytine rezoliucija „Pritarti“ ant deleguojančios institucijos Komiteto pirmininkui adresuoto rašto su prašymu į Komiteto posėdį deleguoti pakaitinį Komiteto narį (rezoliucija pridedama prie Komiteto protokolo). Pakaitinis Komiteto narys turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir jo keičiamas Komiteto narys.“

2.2. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16. Pareiškėjai Komitetui adresuotą paraišką raštu ar elektroniniu būdu pateikia Tarnybai. Kartu su paraiška yra pateikiama visa reikiama informacija ir dokumentai, pagrindžiantys paraiškoje nurodytus duomenis. Jei teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas paslaugos sveikatos priežiūros technologijų vertinimas, būtina pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Informacija ir dokumentai, pagrindžiantys paraiškoje nurodytus duomenis, gali būti pateikiami anglų kalba.“

2.3. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

„27. Jei paslaugas dėstant prioriteto tvarka paaiškėja, kad dvi ar daugiau paslaugų yra surinkusios vienodą balų skaičių, atsižvelgiama į tai, ar teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas paslaugos sveikatos priežiūros technologijų vertinimas. Jei nebuvo atliktas paslaugos sveikatos priežiūros technologijų vertinimas, prioritetas nustatomas pagal paraiškos pateikimo datą.“

2.4. Pakeičiu 4 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministras                                                                              Aurelijus Veryga

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų

vertinimo komiteto darbo reglamento

4 priedas

KRITERIJŲ REIKŠMIŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

Kriterijus	Matavimo matas	Duomenų šaltinis	Matavimo reikšmė / skalė*
1 kriterijus (A) – poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiesiems visos šalies sveikatos rodikliams	Kriterijus apima: 1) šalies gyventojų ligotumą (ligos paveiktos populiacijos dalis). Matavimo vienetai: atitinkamų metų asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo nustatyta bent viena liga ar trauma, priskiriama tam tikroms ligų grupėms (pagal TLK-10-AM kodus), dalis, palyginti su vidutiniu metiniu šalies gyventojų skaičiumi; 2) šalies gyventojų mirtingumą (ligos sunkumas). Matavimo vienetai: mirusiųjų nuo ligos (pagal TLK-10-AM kodus) dalis, palyginti su bendru mirusiųjų atitinkamais metais skaičiumi (proc.)	Higienos institutas https://stat.hi.lt/	Kriterijaus reikšmės nuo 1 iki 5: a) ligotumas 5 balai – 3 proc. ir daugiau; 4 balai – nuo 2 proc. ir neviršija 3 proc.; 3 balai – nuo 1 proc. ir neviršija 2 proc.; 2 balai – nuo 0,5 proc. ir neviršija 1 proc.; 1 balas – neviršija 0,5 proc.; b) mirtingumas 5 balai – 2 proc. ir daugiau; 4 balai – nuo 1 proc. ir neviršija 2 proc.; 3 balai – nuo 0,5 proc. ir neviršija 1 proc.; 2 balai – nuo 0,1 proc. ir neviršija 0,5 proc; 1 balas – neviršija 0,1 proc. Galutinė balo reikšmė gaunama sudėjus ligotumui ir mirtingumui tenkančius balus ir gautą sumą padalijus iš dviejų.
2 kriterijus (B) – poveikis pacientų išgyvenamumui	Bendro išgyvenamumo pokytis pasinaudojus atitinkamu gydymo metodu / suteikus atitinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą (toliau – paslauga), palyginti su standartine praktika. Vertinamas rezultatų statistinis reikšmingumas ir absoliutus išgyvenamumo pailgėjimas. Naudojamas matas – laiko vienetas (mėnesiai).	Recenzuojamuose ir tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose paskelbti moksliniai straipsniai	5 balai – pagal bent vieno tinkamai suplanuoto randomizuoto kontroliuojamo tyrimo duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina išgyvenamumą ≥ 3 mėn., palyginti su standartine praktika; 4 balai – pagal bent vieno tinkamai suplanuoto randomizuoto kontroliuojamo tyrimo duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina išgyvenamumą, palyginti su standartine praktika, tačiau išgyvenamumo pailgėjimas < 3 mėn.; 3 balai – pagal kontroliuojamų nerandomizuotų tyrimų duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina pacientų išgyvenamumą, palyginti su standartine praktika; 2 balai – pagal tinkamai suplanuotų atvejo kontrolės ar kohortinių tyrimų duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina pacientų išgyvenamumą, palyginti su standartine praktika; 1 balas – yra duomenų, kad šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina surogatinių bendro išgyvenamumo žymenų rodiklius, palyginti su standartine praktika; 0 balų – nėra patikimų duomenų, kad šis metodas / ši paslauga pailgina išgyvenamumą.
3 kriterijus (C) – poveikis pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui	Kriterijus apima 2 matavimo vienetus: a) negalios koeficientą, naudojamą ligų naštos rodiklio – prarastų potencialių sveiko gyvenimo metų (angl. Disability-Adjusted Life Year, sutr. DALY) – reikšmei apskaičiuoti; b) nedarbingumo dienų skaičių.	Duomenų šaltiniai atitinkamai pagal matavimo vienetus: a) http://ghdx.healthdata.org/record/ihme-data/gbd-2017-disability-weights (išskyrus tuos atvejus, kai prieinami tikslesni negalios koeficientų įverčiai); b) SODRA.	Maksimali kriterijaus reikšmė – 5 balai. Kriterijaus reikšmė lygi suapvalintai iki sveikųjų skaičių reikšmių, apskaičiuotų pagal toliau pateikiamas formules, sumai: a)   N*k, čia N – negalios dėl tam tikros ligos ar būklės, dėl kurios teikiama paslauga, koeficiento dydis kitų negalios koeficientų atžvilgiu. N gali įgyti reikšmes nuo 1 iki 5: 1 – kai koeficientas neviršija          1-osios kvintilės, 2 – kai koeficientas viršija 1-ąją kvintilę, bet neviršija 2-osios kvintilės, 3 – kai koeficientas viršija 2-ąją kvintilę, bet neviršija 3-iosios kvintilės, 4 – kai koeficientas viršija 3-iąją kvintilę, bet neviršija 4-osios kvintilės, 5 – kai koeficientas viršija 4-ąją kvintilę; k – paslaugos veiksmingumo koeficientas, galintis įgyti reikšmes nuo 0 iki 1: 1 – yra atlikti klinikiniai tyrimai (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimai, pagrindžiantys, kad nagrinėjama paslauga neleidžia ligai ar būklei atsirasti arba panaikina negalios barjerą (įgalina neįgalųjį atlikti funkciją); 0,5 – yra atlikti klinikiniai tyrimai (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimai, pagrindžiantys, kad nagrinėjama paslauga gali turėti įtakos negalios sumažėjimui; 0 – nėra atlikta klinikinių tyrimų (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimų, pagrindžiančių, kad nagrinėjama paslauga gali turėti įtakos negalios sumažėjimui; b)   D*k, D – ligos, kuriai gydyti skirta paslauga, nulemtų nedarbingumo dienų skaičius. D gali įgyti reikšmes nuo 1 iki 5: 1 – kai nedarbingumo dienų skaičius neviršija 1-osios kvintilės; 2 – kai nedarbingumo dienų skaičius viršija 1-ąją kvintilę, bet neviršija 2-osios kvintilės; 3 – kai nedarbingumo dienų skaičius viršija 2-ąją kvintilę, bet neviršija 3-iosios kvintilės; 4 – kai nedarbingumo dienų skaičius viršija 3-iąją kvintilę, bet neviršija 4-osios kvintilės; 5 – kai nedarbingumo dienų skaičius viršija 4-ąją kvintilę; k – paslaugos veiksmingumo koeficientas, galintis įgyti reikšmes nuo 0 iki 1: 1 – yra atlikti klinikiniai tyrimai (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimai, pagrindžiantys, kad nagrinėjama paslauga neleidžia atsirasti tam tikrai ligai ar būklei; 0,5 – yra atlikti klinikiniai tyrimai (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimai, pagrindžiantys, kad nagrinėjama paslauga gali turėti įtakos ligos išgydymui arba sunkesnių komplikacijų išvengimui; 0 – nėra atlikta klinikinių tyrimų (randomizuoti kontroliuojami tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos, paskelbtos tarptautiniuose mokslo leidiniuose) ar nepriklausomų institucijų ir tarnybų vertinimų, pagrindžiančių, kad nagrinėjama paslauga gali turėti įtakos ligos išgydymui arba sunkesnių komplikacijų išvengimui. Galutinė balo reikšmė gaunama sudėjus darbingumui ir neįgalumui tenkančius balus ir gautą sumą padalijus iš dviejų.
4 kriterijus (D) –poveikis paciento gyvenimo kokybei	Paciento gyvenimo kokybės ar funkcinės būklės pokytis pritaikius atitinkamą gydymo metodą / suteikus atitinkamą paslaugą. Vertinamos tik daugumoje (>1/2) Europos Sąjungos šalių validuotos gyvenimo kokybės ir funkcinės būklės skalės (bendrosios ar specifinės, atsižvelgiant į ligą). Vertinamas šio metodo / šios paslaugos suteikiamo gyvenimo kokybės pagerėjimo, palyginti su standartiniu gydymu, statistinis reikšmingumas.	Recenzuojamuose ir tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose paskelbti moksliniai straipsniai	5 balai – pagal bent vieno tinkamai suplanuoto randomizuoto kontroliuojamo tyrimo duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina EQ-5D indekso vertę, palyginti su standartine praktika; 4 balai – pagal bent vieno tinkamai suplanuoto randomizuoto kontroliuojamo tyrimo duomenis šis metodas / ši paslauga, palyginti su standartine praktika, statistiškai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę ar paciento funkcinę būklę – taikomas ne EQ-5D indeksas, bet kitas visuotinai pripažintas ir validuotas gyvenimo kokybės vertinimo instrumentas; 3 balai – pagal kontroliuojamų nerandomizuotų tyrimų duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ar funkcinę būklę, palyginti su standartine praktika; 2 balai – pagal tinkamai suplanuotų atvejo kontrolės ar kohortinių tyrimų duomenis šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ar funkcinę būklę palyginti su standartine praktika; 1 balas – yra duomenų, kad šis metodas / ši paslauga statistiškai reikšmingai pagerina surogatinių gyvenimo kokybės ar funkcinės būklės žymenų rodiklius, palyginti su standartine praktika; 0 balų – nėra patikimų duomenų, kad šis metodas / ši paslauga gerintų gyvenimo kokybę ar funkcinę būklę.
5 kriterijus (E) – poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui	Kriterijus apima 4 matavimo vienetus: 1. siūlomų teikti atitinkamų paslaugų skaičių; 2. siūlomos teikti atitinkamos paslaugos bazinė kainą; 3. visų praėjusių metų PSDF biudžeto išlaidas atitinkamoms paslaugoms apmokėti; 4. dabartinių paslaugų, kurias visiškai ar iš dalies keičia (jeigu keičia) atitinkamos naujos paslaugos, kiekį; PSDF biudžeto metines išlaidas dabartinėms paslaugoms, kurias visiškai ar iš dalies keičia atitinkamos naujos paslaugos.	Duomenų šaltiniai atitinkamai pagal matavimo vienetus: 1. remiantis informacinės sistemos „Sveidra“ (toliau – „Sveidra“) duomenimis arba pareiškėjo pateiktais duomenimis; 2. kaina apskaičiuojama pagal Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodiką; 3. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys; 4. „Sveidros“  duomenys apie praėjusiais  metais suteiktų atitinkamų paslaugų kiekį; „Sveidros“ duomenys apie praėjusių metų faktines PSDF biudžeto išlaidas šiuo metu kompensuojamoms atitinkamoms paslaugoms.	Kriterijus gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 5. 5 – kompensavimas mažintų bendras praėjusių metų PSDF biudžeto išlaidas paslaugoms kompensuoti; 4 – kompensavimas didintų PSDF biudžeto išlaidas, tačiau prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos atitinkamoms naujoms paslaugoms kompensuoti būtų ne didesnės nei 0,02 proc. bendrų praėjusių metų PSDF išlaidų paslaugoms kompensuoti, t. y. poveikis PSDF biudžetui būtų nežymus; 2 – išlaidos didėtų nuo 0,02 iki 0,08 proc., t. y. poveikis PSDF biudžetui būtų vidutinis; 1 – išlaidos didėtų daugiau nei 0,08 proc, t. y. poveikis PSDF biudžetui būtų žymus; 0 – įtaka PSDF biudžetui nežinoma (neįmanoma apskaičiuoti) arba kompensavimas didintų PSDF biudžeto išlaidas daugiau negu 0,16 proc. bendrų praėjusių metų PSDF išlaidų paslaugoms kompensuoti.
6 kriterijus (F) – galimybė užtikrinti paslaugos prieinamumą	Matas – galimybės užtikrinti paslaugos prieinamumą buvimas ar nebuvimas.	Paraiškos teikėjo pateikti duomenys.	1 – yra galimybė; 0 – nėra galimybės

* Prie kriterijaus, kuris buvo grindžiamas pareiškėjo pateiktu teisės aktų nustatyta tvarka atliktu sveikatos priežiūros technologijos vertinimu, reikšmės pridedama 0,1.

__________________