PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2010 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO

NR. 1-338 „DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. birželio 4 d. Nr. 1-353/2024 (1.4 E)

Vilnius

 

1.  P a k e i č i u Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“, ir 6 priedą išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

 

 

Direktorius

vidaus tarnybos generolas                                                                                           Saulius Greičius

 

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

6 priedas

 

 

RIZIKOS VERTINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statinyje turi būti užtikrintas gaisrinės saugos lygis, ne žemesnis už tą, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo, ir turi būti užtikrinami esminiai gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB 
1 priede.

2. Atliekant rizikos vertinimą būtina vadovautis ISO 23932 serijos standartais, taip pat ir kitais šiuose dokumentuose nurodytais standartais.

 

II SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

 

3. Eksperimentinių gaisrinių bandymų duomenys gali būti naudojami sprendinių saugumui įrodyti. Rizikos vertinimo skaičiavimai negali atstoti nustatytų eksperimentinių gaisrinių bandymų, taip pat ir gaisrinės techninės klasifikacijos, kuri yra nustatoma bandymais, skaičiavimais, vadovaujantis teisės aktuose nurodytais standartais, taip pat atitinkamais Europos Komisijos deleguotaisiais reglamentais ir sprendimais.

4. Gaisrinės saugos priemonės, išvardytos 1 lentelėje, turi būti projektuojamos pagal šias priemones reglamentuojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus, kuriuose numatytas jų reglamentavimas, netaikant rizikos vertinimo. Projektuojant ir statant statinius arba esamuose statiniuose jau įrengtų, 1 lentelėje nurodytų gaisrinės saugos priemonių draudžiama atsisakyti, taip pat draudžiama jas keisti į žemesnius rodiklius, taikant rizikos vertinimo skaičiavimus.

 

Gaisrinės saugos priemonės, kurių draudžiama atsisakyti taikant rizikos vertinimą

1 lentelė

 

Eil.

Nr.

 

Gaisrinės saugos priemonės

 

 

Pastabos

 

Gaisrinės saugos priemonių rodikliai, kurie gali būti tikslinami naudojant rizikos vertinimą

1.

Dūmų ir šilumos valdymo sistemos ir jų dalys

Projektuojama vadovaujantis

Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“

Taikant rizikos vertinimą

leidžiama nustatyti atstumus tarp dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrenginių (dūmų ir šilumos ištraukiamųjų ventiliatorių, dūmų kanalų sekcijų, šachtų, dūmų sklendžių, natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaisų, dūmų užtvarų (užuolaidų)) ir jų išdėstymą. Šiuo atveju saugus žmonių evakuacijos laikas turi būti trumpesnis už evakuacijos kelio uždūmijimo laiką

2.

Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos ir jų dalys

Projektuojama vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“

Taikant rizikos vertinimą

čiurkšlių skaičių leidžiama sumažinti ne daugiau kaip viena čiurkšle

3.

Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos ir jų dalys

Projektuojama vadovaujantis Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“

Išimtys nenumatytos

4.

Gaisro aptikimo signalizavimo sistemos ir jų dalys

Projektuojama vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“

Išimtys nenumatytos

5.

Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai ir jų dalys

Projektuojama vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“

Išimtys nenumatytos

6.

Perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistema ir jos dalys

Projektuojama vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5 priedu

Išimtys nenumatytos

7.

Statybos produktų degumas

 

Statybos produktų degumas klasifikuojamas ir parenkamas vadovaujantis ir statybos produktų degumą reglamentuojančiais teisės aktais

Taikant rizikos vertinimą, kultūros paveldo objekto teritorijose esantiems pastatams, kurie yra kultūros paveldo objektai, vidaus apdailai naudojamų statybos produktų degumo klasė gali būti parenkama įvertinant jos poveikį statinio saugai

8.

Statybos produktų atsparumas ugniai

Statybos produktų atsparumas ugniai klasifikuojamas ir parenkamas vadovaujantis Taisyklėmis ir statybos produktų atsparumą ugniai reglamentuojančiais teisės aktais

Išimtys nenumatytos

9.

Gaisrinio skyriaus plotas

Gaisrinio skyriaus didžiausias plotas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 3 priedu

Taikant rizikos vertinimą esamuose statiniuose, leidžiama gaisrinio skyriaus plotą padidinti iki 50 procentų Taisyklių 3 priede nustatyto maksimalaus dydžio

10.

Statinio atsparumo ugniai laipsnis

Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų atsparumas ugniai turi būti užtikrintas vadovaujantis Taisyklių 2 lentele

Išimtys nenumatytos

11.

Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie statinių kelių sąlygos

Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimo ir privažiavimo prie statinių keliai projektuojami vadovaujantis Taisyklėmis

Taikant rizikos vertinimą, leidžiama atsižvelgti į esamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie esamų statinių kelių sąlygas. Visais atvejais keliai, užtikrinantys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie statinių sąlygas, turi būti nutolę nuo statinių ne didesniu kaip 25 m atstumu

12.

Ugniagesių gelbėtojų liftai

Ugniagesių gelbėtojų liftai projektuojami vadovaujantis Taisyklėmis

Taikant rizikos vertinimą gali būti parenkamas ugniagesių liftų kabinos dydis

13.

Šildymo sistemoms, kurios naudoja kietąjį kurą, nustatyti įrengimo reikalavimai

Šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, projektuojamos vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais

Išimtys nenumatytos

14.

Statinių apsaugos nuo žaibo sistemoms nustatyti įrengimo reikalavimai

Statinių apsaugos nuo žaibo sistemos projektuojamos vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais

Išimtys nenumatytos

15.

Evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičius

Evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičius nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis

Taikant rizikos vertinimą esamuose statiniuose, leidžiama palikti juose įrengtų evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičių

 

III SKYRIUS

GAISRINĖS SAUGOS LYGIS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

NAGRINĖTINI RODIKLIAI

 

5. Statinio gaisrinės saugos lygis nustatomas atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Gaisrinės saugos lygis suprantamas kaip visuma nustatytų sąlygų, gaisrinės saugos nagrinėtinų rodiklių ir rizikos vertinimo kriterijų, kuriuos užtikrinus, statinys gaisrinės saugos atžvilgiu yra saugus. Gaisrinės saugos lygiui apibrėžti turi būti nagrinėjami visi tai situacijai aktualūs rodikliai, nurodyti 2 lentelėje.

 

Gaisrinės saugos lygiui nustatyti privalomi nagrinėti rodikliai

2 lentelė

Situacija

Privalomi nagrinėti rodikliai

Gretimi statiniai ir gaisriniai skyriai

Šiluminis spinduliavimas

Paviršių temperatūra

Žmonių evakavimas(sis)

Evakavimo(si) laikas

Matomumas

Aplinkos temperatūra

Aplinkos toksiškumas

Uždūmijimo laikas

Užblokavimo tikimybė

Dūmų šalinimas gaisro metu

Evakavimo(si) laikas

Matomumas

Aplinkos temperatūra

Aplinkos toksiškumas

Uždūmijimo laikas

Patalpų paviršių degumas

Evakavimo(si) laikas

Matomumas

Aplinkos temperatūra

Aplinkos toksiškumas

Uždūmijimo laikas

 

6. Būtina atlikti mažiausiai dviejų scenarijų analizę kiekvienos situacijos (klausimo) gaisrinės saugos lygiui įvertinti.

 

ANtrasis SKIRSNIS

SKAIČIUOTINIS GAISRAS

 

7. Minimalūs skaičiuotinio gaisro įvesties duomenys (gaisro apkrovos tankis, didžiausioji šilumos išsiskyrimo sparta ir kt.), įvertinus statinio technologines charakteristikas ir jame galinčias būti medžiagas, atsižvelgiant į statinio paskirtį, naudojimo pobūdį, turi būti parenkami pagal 3 lentelę. Skaičiuotiniam gaisrui 3 lentelėje nenurodyti įvesties duomenys, vertinant statinio naudojimo požymius ir juose laikomas medžiagas, gali būti parenkami remiantis kitais pagrįstais ir viešai prieinamais duomenimis (tarptautinių gaisrinės saugos asociacijų ir organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų oficialiais leidiniais), pateiktais Lietuvos, Europos ar tarptautiniuose standartuose, atliktų gaisrinių bandymų ar tyrimų dokumentuose ar kituose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose statybos normatyviniuose techniniuose dokumentuose. Šiuo atveju turi būti nurodyti skaičiuotiniam gaisrui taikyti įvesties duomenų informacijos šaltiniai (informacijos šaltinio ar leidinio pavadinimas, puslapio ar lentelės numeris, jo internetinė nuoroda ir pan.).

8. Jeigu nepagrindžiama kitaip, skaičiuotinio gaisro plotas vertinamas pagal priešgaisrinėmis užtvaromis apribotą plotą.

 

Skaičiuotiniam gaisrui taikomos vertės

3 lentelė

 

 

Eil.

Nr.

 

 

 

 

Patalpos pagal naudojimo požymius ir jose laikomas medžiagas

 

 

Gaisro apkrovos tankis (MJ/kv. m)

 

 

Didžiausioji šilumos išsiskyrimo sparta (kW/kv. m)

Gaisro augimo sparta (s)

Anglies monoksido susidarymas

(kg/kg)

Suodžių susidarymas (kg/kg)

1.

Gyvenamosios patalpos

948

250

300

0,02

0,06

2.

Administracinės patalpos (daug įrangos, baldai su apmušalais)

511

250

300

0,01

0,03

3.

Administracinės patalpos (pritaikomos darbui erdvės, baldai be apmušalų)

511

240

600

0,01

0,03

4.

Ligoninės palata

280

250

300

0,01

0,03

5.

Viešbučio kambarys

377

250

300

0,01

0,03

6.

Mokymo klasė (iš medžio pagaminti baldai,

kėdės, pagamintos iš

klijuotos faneros)

347

150

300

0,01

0,03

7.

Holas, fojė (registratūra, nedaug baldų su apmušalais)

511

240

450

0,01

0,03

8.

Prekybos centras

730

250

150

0,02

0,06

9.

Teatro salė, kino salė, auditorija

(kėdės su apmušalais)

365

250

150

0,02

0,06

10.

Transportas (viešieji plotai, erdvės)

139

250

600

0,02

0,06

11.

Automobilių saugykla

400

687

600

0,02

0,06

12.

Biblioteka (su metalinėmis lentynomis)

2 087

500

450

0,02

0,06

13.

Vaistinė (nedideli degių skysčių kiekiai)

1 000

300

200

0,02

0,06

14.

Restoranas (lengvos kėdės su apmušalais, mediniai stalai)

700

280

250

0,01

0,03

15.

Restoranas (kėdės su apmušalais, mediniai stalai, sėdimos (grupėmis) vietos, tekstilės gaminiai)

1 100

500

200

0,02

0,06

16.

Pagalbinė patalpa

720

430

200

0,01

0,03

 

9. Atliekant gaisro rizikos skaičiavimus būtina įvertinti visus įvykius, kurių pasireiškimo tikimybė per metus yra 10 -7. Socialinės rizikos priimtinumo kriterijai pateikti 1 paveiksle.

 

 

 

1 paveikslas. Socialinės rizikos kriterijų rodiklių priklausomybė nuo gaisrų dažnio

 

10. Atliekant rizikos vertinimą turi būti pateikiama ši informacija:

10.1. nagrinėjamų gaisrų padarinių vertinimas (atliekant gaisro rizikos analizę būtina nurodyti socialinės rizikos ribas pastate ir teritorijoje);

10.2. statinio saugaus naudojimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo ypatumai. Aprašomi statinio naudojimo metu taikytini statinio techninės priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos, atsižvelgiant į projektinių sprendinių ypatumus, kurie turi būti pateikti statinio techninės priežiūros dokumentuose (statinio pase, statinio (jo dalies) priežiūros ir naudojimo atmintinėje), skirti statinių naudotojams (techniniams prižiūrėtojams) statinių techninei priežiūrai atlikti.

11. Atliekant rizikos vertinimą turi būti vertinami visi šiame priede pateikti rizikos vertinimo kriterijai (šilumos srauto ir temperatūros poveikis, matomumas ir optinis dūmų tankis, nuodingų ir dirginančių medžiagų poveikis, sprogimo momentinis viršslėgis).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

Šilumos poveikio ribojimas

 

12. 2,5 kW/kv. m šilumos srauto tankis sukelia intensyvų odos skausmą ir nudegimus per kelias sekundes, tačiau žemesnį šilumos srautą žmogus gali toleruoti daugiau nei 5 minutes. Labai trumpiems poveikiams, pavyzdžiui, kai būtina išeiti iš degančios patalpos pro duris, toleruotinas šilumos srauto tankis 10 kW/kv. m. Didesnis nei 10 kW/kv. m šilumos srauto tankis netoleruotinas. Esant šilumos srauto tankiui nuo 2,5 kW/kv. m iki 10 kW/kv. m, toleruotinas žmogui laikas gali būti nustatytas pagal lygtį:

 

tm=90/q^1,333,      (1)

 

čia:

tm – laikas iki žalingo poveikio, sukeliančio odos skausmą, s;

q – šilumos srauto tankis, kW/kv. m.

 

13. Konvekcinio šilumos srauto įtaka įvertinama aplinkos temperatūra. Ilgą laiką (daugiau kaip 30 minučių) toleruotina aplinkos temperatūra yra 60 °C. Didesnė kaip 180 °C aplinkos temperatūra netoleruotina. Aplinkos temperatūrai nuo 60 °C iki 180 °C toleruotinas žmogui laikas gali būti nustatytas pagal lygtį:

 

tm=179*exp(–T/36,6),      (2)

 

čia:

tm – toleruotinas poveikio laikas, min.;

T – aplinkos temperatūra, °C.

 

14. Kontaktiniu būdu perduodama šiluma yra pavojinga tik tuo atveju, kai oda tiesiogiai liečiasi su karštu paviršiumi, pavyzdžiui, su durų rankena. Vienos sekundės kontaktas su 60 °C temperatūros metalu gali nudeginti. Ribinės šilumos srauto ir temperatūros vertės pateiktos
4 lentelėje.

 

Ketvirtasis SKIRSNIS

RIBINĖS ŠILUMOS SRAUTO IR TEMPERATŪROS VERTĖS

 

4 lentelė

Šilumos poveikio tipas

Šilumos srautas

(kW/kv. m)

Temperatūra (°C)

Toleravimo laikas (min.)

Spinduliavimas

<2,5

-

>5

2,5

-

0,5

10

-

0,067

Konvekcija

-

<60

>30

-

180

1

-

160

2

-

140

4

-

120

7

-

100

12

 

PENKtasis SKIRSNIS

MATOMUMAS IR OPTINIS DŪMŲ TANKIS

 

15. Gaisro metu susidarančių dūmų įtaka žmonių orientacijai patalpose ieškant evakuacinių išėjimų vertinama pagal matomumo ir optinio dūmų tankio rodiklius. Gaisro metu susidarančių dūmų skaidrumo ribos pateiktos 5 lentelėje.

 

Ribinės matomumo ir optinio dūmų tankio vertės

5 lentelė

Vieta

Matomumas (m)

Optinis dūmų tankis (m-1)

Maža (ne didesnė kaip 5 m ilgio ir pločio) patalpa

5

0,2

Kitos patalpos ir erdvės

10

0,1

 

16. Mažiausias neuždūmijamas aukštis nuo grindų lygio yra 2,5 m, o žemose patalpose, kurių aukštis mažesnis nei 3 m, mažiausias neuždūmijamas aukštis – ne mažesnis kaip 2 m.

 

 

šeštasis SKIRSNIS

NUODINGŲ IR DIRGINANČIŲ MEDŽIAGŲ PAVOJAUS RIBOJIMAS

 

17. Nustatant nuodingų medžiagų mišinių įtaką, vertinama kiekvienos medžiagos, kaip sudedamosios dalies, gaisro metu sukaupto poveikio dozė. Paskui nuodingų medžiagų dozės sumuojamos ir kai sudedamoji dalis pasiekia vienetą, nustatomas maksimalus leistinas mišinio poveikis. Laikas, per kurį pasiekiama minėta riba, yra maksimalus nuodingų medžiagų poveikio žmogui laikas.

 

Nuodingų ir dirginančių medžiagų pavojingos poveikio dozės ir koncentracijos

6 lentelė

Degimo produktas

5 minučių poveikis

30 minučių poveikis

poveikio dozė

(koncentracija × laikas)

(proc. × min.)

maksimali koncentracija (proc.)

poveikio dozė

(koncentracija × laikas) (proc. × min.)

maksimali koncentracija (proc.)

Nuodingos medžiagos

CO

1,5

1

1,5

1

CO2

25

6

150

6

Žemas O2

45

9

360

9

HCN

0,05

0,01

0,225

0,01

Dirginančios medžiagos

HCl

-

0,02

-

0,02

HBr

-

0,02

-

0,02

HF

-

0,012

-

0,012

SO2

-

0,003

-

0,003

NO2

-

0,008

-

0,003

Akroleinas

-

0,0002

-

0,0002

 

18. Į 6 lentelę įtrauktos ir dirginančios medžiagos, kurioms ilgiau veikiant ar esant atitinkamai koncentracijai, atsiranda akių, nosies, gerklės ar plaučių skausmas, kuris apsunkina evakavimą(si). Kai dirginančių medžiagų poveikis ilgesnis ir jų koncentracija gana didelė, sukaupta poveikio dozė gali pasireikšti sunkiu sužalojimu ar mirtimi. 6 lentelėje pateiktos ribinės vertės, kurias viršijus, tikėtina, kad evakavimas(is) bus sudėtingesnis.

19. Projektuojant įvertinamos visos kenksmingos medžiagos (nuodingos ir dirginančios), kad ribinės vertės nebūtų pasiektos per 30 minučių, kai dūmų optinis tankis neviršija 0,1 m-1.

 

septintasis SKIRSNIS

SPROGIMO MOMENTINIO VIRŠSLĖGIO RIBOJIMAS

 

20. Sprogimo momentinio viršslėgio ribinės vertės, užsidegus sprogiam garų ar dujų arba dulkių ir oro mišiniui, pateiktos 7 lentelėje.

 

Sprogimo momentinio viršslėgio ribinės vertės

7 lentelė

Pažeidimo laipsnis

Sprogimo momentinis viršslėgis, kPa

Visiškas statinio sugriovimas

100

Sugriaunama 50 procentų statinio

53

Vidutinis statinio sugriovimas

28

Nežymūs statinio sugriovimai (vidinių nelaikančių sienų, durų sugriovimai ir pan.)

12

Žmogaus mirtis

5

Statinio langų išdužimas

3

 

IV SKYRIUS

ATLIEKANT RIZIKOS VERTINIMĄ NAUDOJAMOS PRIEMONĖS

 

21. Atliekant rizikos vertinimą naudojama programinė įranga ir skaičiavimo metodikos turi būti patikimos. Patikimumas grindžiamas programinę įrangą ir skaičiavimo metodikas tikrinant gaisriniais eksperimentiniais bandymais esant analogiškai situacijai. Patikimumui įvertinti pateikiami koreliaciniai eksperimentų ir skaičiavimų palyginimai, užsienio šalių institucijų sprendimai dėl programinės įrangos ir (arba) skaičiavimo metodikų taikymo praktikoje. Trumpai aprašoma programos vertinimo sritis, pateikiamas įrodymas (licencija), kad rizikos vertinimai atlikti su patikima licencijuota skaičiavimo įranga (kai įranga licencijuojama). Rizikos vertinimo programinės įrangos panaudojimo ribos turi būti įvertintos.

22. Naudojant gaisrinių bandymų rezultatus, remiamasi bandymų ir klasifikacinių standartų reikalavimais (apkrovų ir vertinimo kriterijais), o jų nesant, modeliuojamas tikėtinas blogiausias scenarijus.

 

V SKYRIUS

PROJEKTAVIMAS TAIKANT RIZIKOS VERTINIMĄ

 

23. Rizikos vertinimo metu turi būti detaliai nagrinėjamos numatomos rizikos vertinimo taikymo sritys (neatitiktys gaisrinę saugą reglamentuojantiems statybos normatyviniams techniniams dokumentų reikalavimams).

24. Atliekant rizikos vertinimą turi būti nustatomi scenarijai gaisrinės saugos lygiui įvertinti. Kiekvienai situacijai (klausimui) įvertinti, vadovaujantis ISO 16733 serijos standartais, nagrinėjami mažiausiai du scenarijai (turi apimti blogiausio tikėtino atvejo scenarijų), kuriuos reikėtų įvertinti. Jei būtina, atliekamas ir situacijos tikimybinis vertinimas. Gautos rodiklių vertės laikomos gaisrinės saugos lygio užtikrinimu.

25. Kai parinktos gaisrinės saugos priemonės užtikrina, kad visi privalomi nagrinėti rodikliai (2 lentelė) yra saugesni arba lygūs, laikoma, kad gaisrinės saugos lygis yra įgyvendintas.

 

VI SKYRIUS

STATINIO PROJEKTE PATEIKIAMA INFORMACIJA

 

26. Turi būti sudaryta galimybė visiškai atkurti rizikos vertinimo skaičiavimus, siekiant įsitikinti jų teisingumu, todėl pateikiama ši informacija:

26.1. taikomos rizikos vertinimo skaičiavimo metodikos ar skaičiavimo programos. Turi būti pateikiamas skaičiavimo metodikos ar programos trumpas aprašymas nurodant metodikos ar programos patikimumą vertinamoje srityje;

26.2. galimų gaisrų vystymųsi (scenarijų), atsižvelgiant į taikomas priemones (aktyviosios, pasyviosios ir organizacinės), detalus aprašymas ir įvesties duomenys. Aprašyme kiekvienam scenarijui nurodoma, kokio pobūdžio gaisras yra imituojamas, pateikiama šilumos išskyrimo spartos priklausomybė nuo laiko, gaisro ploto priklausomybė nuo laiko, žmonių skaičius nagrinėjamoje dalyje, degių medžiagų ir parenkamų analogiškų degių medžiagų dūmų susidarymo koeficientas bei kita svarbi informacija. Jei naudojamos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, pateikiamas visų jų suveikimo algoritmas, atsižvelgiant į aktyvios priemonės patikimumą;

26.3. nagrinėjamų gaisrinės saugos lygio rizikos vertinimo kriterijų ir kitų privalomų nagrinėti rodiklių vystymosi laike grafikas ir apžvalga;

26.4. rizikos vertinimo pateiktyje turi būti tiek informacijos, kad būtų galima iki galo suprasti ir patikrinti skaičiavimus ir atlikti jų vertinimą.

27. Turi būti išsamiai išanalizuota ir pateikta ši informacija:

27.1. analogiškos paskirties statinių gaisrų statistikos analizė;

27.2. Lietuvos ir užsienio šalių žinios bei patirtis analogiškos paskirties statinių gaisrų prevencijos, tyrimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo srityse;

27.3. aprašoma rizikos vertinimo skaičiavimų sritis: nurodomi konkretūs teisės aktų punktai, kurių nėra galimybės įgyvendinti;

27.4. rizikos vertinimo skaičiavimuose naudojamų medžiagų (statybos produktų), įskaitant ir gaisrui modeliuoti, taip pat įrenginių (gaisrinės saugos priemonių) aprašymas ir taikytos charakteristikos (pavadinimas, skaitinė vertė, matavimo vienetai (pavyzdžiui, anglies, vandenilio deguonies azoto atomų skaičius). Turi būti pateikti visų verčių pasirinkimo motyvai. Projektuotojas, naudodamas šias charakteristikas, privalo suprasti ir atsakyti už tokių verčių pasirinkimą;

27.5. pasiekiamas gaisrinės saugos lygis įgyvendinus rizikos vertinimo kriterijus ir kitus privalomus nagrinėti rodiklius;

27.6. nagrinėjamo statinio gaisrinės saugos lygio palyginimas su tuo, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo, aiškiai pagrindžiant, kad nustatytas gaisrinės saugos lygis pasiekiamas ir yra ne žemesnis už tą, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo;

27.7. išsamus numatomų techninių ir organizacinių priemonių gaisrui išvengti ar jo padariniams švelninti aprašymas, jų atitikties teisės aktams vertinimas ir gaisro padarinių palyginimas.

 

__________________________