LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-876
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, – išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, ir teršalai, pagal šį įstatymą priskirti vienai iš šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“.
2. Papildyti 4 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, – išmesti į aplinkos orą teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede, ir teršalai, pagal šį įstatymą priskirti vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“.
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai, arba kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kuriuos privaloma įregistruoti.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais, skaičiuojant nuo faktinio, tačiau ne didesnio už nustatytą didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, kiekio, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas su nustatytais taršos normatyvais, tarifai, mokant mokestį už išmestą taršos normatyvo neviršijantį teršalo kiekį, nustatyti šio įstatymo 1 priede, už taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio įstatymo 2 priede.“
2. Papildyti 7 straipsnį nauja 2 dalimi:
4. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus teršalus, šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgus į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal instrumentinio matavimo, kai jį privaloma atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais teršalų apskaitos reikalavimais, rezultatus arba taikant aplinkos ministro įsakymu patvirtintas išmetamų į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei žemės gelmes) teršalų kiekio apskaičiavimo metodikas ir (arba) į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą įtrauktas metodikas, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant normatyvinį teršalo kiekį leidimui gauti ar organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui įregistruoti (toliau – teršalų nustatymo metodikos), dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento;“.
2. Papildyti 9 straipsnio 8 dalį nauju 4 punktu:
„4) mokesčio mokėtojui, kuris eksploatuoja stacionarųjį taršos šaltinį – privalomą įregistruoti organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, nuslėpė iš šio stacionaraus taršos šaltinio į aplinką išmestą teršalo kiekį, – nuslėptą teršalo kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;“.
7 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
8 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
9 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 8 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
8 priedas
SĄVARTYNE ŠALINAMŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
| Atliekų rūšis |
Tarifas, Eur/t |
| 1. Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas |
50,00 |
| 2. Nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos |
10,00 |
| 3. Inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
30,41 |
| 4. Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
50,00“ |
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.