PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. rugpjūčio 5 d. d. įsakymu Nr. D1-257

Kalvių karjero GAMTOTVARKOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kalvių karjero gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai (toliau – PAST) Kalvių karjerui (LTKLAB003) vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

2. Šiam gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija), skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės rubrikoje „Gamtotvarkos planai“.

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

3. Kalvių karjero PAST, kuriai parengtas šis gamtotvarkos planas, yra Lietuvos Respublikos vakarinėje dalyje, patenka į Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Dovilų seniūniją.

4. Teritorija apima Kalvių atkuriamąjį sklypą, kuris įsteigtas ir jo ribos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“. Kalvių atkuriamasis sklypas užima 36,74 ha plotą ir apima dalį tvenkinio, kuris susiformavo užliejus išeksploatuotą žvyro karjero teritoriją. Tvenkinio ilgis iš šiaurės į pietus – 0,9 km, plotis – iki 0,67 km. Vandens telkinio krantai žemi. Jame yra septynios įvairaus dydžio salos ir daugybė seklumų, kurios per vasaros sausras, nukritus vandens lygiui, virsta įvairaus dydžio žemomis salomis.

5. Visa teritorijos žemė – kitos paskirties valstybinė žemė. Didžioji vandens telkinio dalis (apimanti atkuriamąjį sklypą) patenka į valstybės išperkamus ir neprivatizuojamus žemės plotus. Vandens telkinio dalis, nepatenkanti į saugomą teritoriją, 2020 m. išnuomota UAB „Dantora“ pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį iki 2045 m.

6. Kalvių atkuriamasis sklypas įtrauktas į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – Direktyva 2009/147/EB), I priedą įrašytą perinčią paukščių rūšį – upinę žuvėdrą (Sterna hirundo).

7. Siekiant išsaugoti teritorijoje perinčių upinių žuvėdrų gausią populiaciją, pirmosios išsamios šių paukščių apskaitos pradėtos 2002 ir 2003 m., atliekant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų atranką. Vėliau perinčių upinių žuvėdrų apskaitos vykdytos vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo programa, tvirtinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005, 2007, 2009, 2011, 2013, 2015, 2017 m.). Upinių žuvėdrų apskaitos vyko ir 2019–2021 m., vykdant Europos Sąjungos LIFE programos finansuotą žuvėdrų apsaugai skirtą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ Nr. LIFE17 NAT/LT/000545.

8. 1996–2021 m. teritorijoje tyrimų ir stebėjimų metu aptiktos šios į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – SRS) ir (ar) į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – Direktyva 92/43/EEB), II ir (ar) IV, V priedus, Direktyvos 2009/147/EB I ar II priedus įrašytos rūšys:

8.1. Bebras (Castor fiber) (Direktyvos 92/43/EEB II, V priedai). Aptinkamas beveik viso karjero pakrantėse. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.2. Smailiasnukė varlė (Rana arvalis) (Direktyvos 92/43/EEB IV priedas). Aptinkama visoje teritorijoje, tikslus skaičius nenustatytas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.3. Ežerinė varlė (Pelophylax ridibundus) (Direktyvos 92/43/EEB V priedas). Aptinkama visoje teritorijoje, tikslus skaičius nenustatytas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.4. Pievinė varlė (Rana temporaria) (Direktyvos 92/43/EEB V priedas). Aptinkama visoje teritorijoje, tikslus skaičius nenustatytas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.5. Didžioji kūdrinė varlė (Pelophylax kl. esculentus) (Direktyvos 92/43/EEB V priedas). Aptinkama visoje teritorijoje, tikslus skaičius nenustatytas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.6. Paprastoji rudė (Aythya nyroca) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Stebėtas tik 1996 m., registruotas 1 individas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.7. Pilkoji antis (Anas strepera) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB II priedas). Stebėta tik 1996 m., registruoti 2 individai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.8. Rudagalvė antis (Aythya ferina) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB II priedas). Migracijų metu kasmet stebėtos sankaupos paskutinius penkerius metus nebeaptinkamos. Rūšies apsaugos būklė dėl nežinomų priežasčių nepalanki.

8.9. Smailiauodegė antis (Anas acuta) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB II priedas). Stebėta tik 1996 m., registruoti 2 individai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.10. Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB II priedas). Peri iki 2 porų. Rūšies apsaugos būklė dėl nežinomų priežasčių vertinama kaip nepalanki.

8.11. Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Atskirais metais stebėta iki 10 individų migracijos metu. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.12. Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis) (SRS). Iki 2018 m. aptikta iki 8 perinčių porų. Vėliau rūšis perinti neaptikta. Rūšies apsaugos būklė dėl nežinomų priežasčių nepalanki.

8.13. Raguotasis kragas (Podiceps auritus) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Iki 2015 m. kasmet stebėta 1 perinti pora. Rūšies apsaugos būklė dėl nežinomų priežasčių nepalanki.

8.14. Didysis baublys (Botaurus stellaris) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Teritorijoje peri 2 poros. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.15. Didysis baltasis garnys (Egretta alba) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Rūšis teritorijoje neperi, karjere aptinkama apie 10 besimaitinančių individų. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.16. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Pastebėta 1 medžiojanti pora, perinti teritorijos apylinkėse. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.17. Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Teritorijoje aptiktos 2 perinčios poros. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.18. Pilkoji gervė (Grus grus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Stebima 1 perinti pora. Rūšies apsaugos būklė palanki.

8.19. Jūrinis kirlikas (Charadrius hiaticula) (SRS). 1998 m. perėjo 2 ar 3 poros. Vėlesniais metais nebuvo perėjimą patvirtinančių duomenų. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.20. Gaidukas (Calidris pugnax) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Stebėtas tik 1996 m., registruoti 4 individai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.21. Juodagalvis kiras (Larus melanocephalus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Ne kasmet stebėta 1 perinti pora. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.22. Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Rūšies apsaugos būklė dėl veisimosi buveinių trūkumo buvo nepalanki. Iki 2021 m. kartais perėdavo 1 pora. 2019 m. pradėti rūšies veisimosi buveinių formavimo ir palaikymo darbai. Nuo 2020 m. stebimas rūšies gausos didėjimas. 2021 m. naujai suformuotoje žvyro saloje aptiktos net 24 poros. Rūšies apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki, nepakankama, nes kol kas nežinoma, ar išaugęs perinčių porų skaičius liks stabilus, ar didės.

8.23. Upinė žuvėdra (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Teritorijoje įvairiais metais stebėtos nuo 3 iki 90 porų. Tačiau 2011–2019 m. perinčių upinių žuvėdrų skaičius sumažėjo iki 1–20 porų. Populiacijos būklė iki 2019 m. buvo nepalanki dėl veisimosi buveinių nepalankių pokyčių ir sunykimo. Nuo 2020 m. stebimas reikšmingas rūšies gausėjimas dėl 2019 m. pradėtų rūšies veisimosi buveinių formavimo, atkūrimo ir palaikymo darbų. 2021 m. karjero trijose salose aptikti 58 lizdai. Tačiau rūšies apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki, nepakankama, nes kol kas perinčių porų skaičius gerokai mažesnis nei PAST įsteigimo metu.

8.24. Paprastasis tulžys (Alcedo atthis) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Atskirais metais kelis kartus pastebėtas besimaitinantis individas. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.25. Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). 2007 m. perėjo viena pora. Perėjimas vertintas kaip atsitiktinis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

8.26. Teritorijoje registruoti besimaitinantys dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus) ir vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) (SRS, Direktyvos 92/43/EEB IV priedas). Rūšių apsaugos būklė nežinoma.

9. Pagrindinės grėsmės upinės žuvėdros populiacijai ir kitų salose perinčių saugomų paukščių nepalankią apsaugos būklę lemiančios sąlygos: perinčių upinių žuvėdrų ir kitų saugomų paukščių rūšių trikdymas dėl teritorijos lankymo (plaukiojimo valtimis) ir triukšmingos aplinkos PAST pakraščiuose; veisimosi buveinių praradimas saloms užžėlus nendrėmis, sumedėjusia ar aukšta žoline augalija; dalis salose perinčių paukščiai žūsta ar apleidžia lizdus dėl didelės kanadinių audinių gausos teritorijoje ir jos prieigose.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Gamtotvarkos plano tikslas – atkurti palankią upinės žuvėdros populiacijos apsaugos būklę (ne mažiau kaip 250 perinčių porų) palaikant atviras šiai rūšiai ir kitiems Europos Bendrijos svarbos perintiems vandens paukščiams (mažajai žuvėdrai, juodagalviui kirui) svarbias veisimosi buveines (šešios salos, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 0,8 ha), užtikrinant netrikdomą upinių žuvėdrų veisimąsi (balandžio–liepos mėn.), sudarant palankias veisimosi sąlygas kitoms teritorijoje perinčioms paukščių rūšims (raguotiesiems ir juodakakliams kragams, didžiajam baubliui, nendrinei lingei, šaukštasnapei ančiai).

11. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

11.1. Atkurti ir išlaikyti upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines – atviras, žvyringas salas su žema ir skurdžia augalija – ne mažesniame kaip 0,8 ha salų plote.

11.2. Mažinti paukščių trikdymą užtikrinant saugomos teritorijos režimą.

11.3. Reguliuoti kanadinių audinių gausą.

12. Šio gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

13. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (toliau – Direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos rūšių ir jų buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

14. Gamtotvarkos plano 1–3 uždaviniuose nurodytų priemonių (išskyrus 2.3 priemonę) įgyvendinimą organizuoja Direkcija. Organizuodama gamtotvarkos plano 3 uždavinio priemonių įgyvendinimą, Direkcija bendradarbiauja su vietos medžiotojų būreliu.

15. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, bendradarbiaudamas su Direkcija, organizuoja Gamtotvarkos plano 2.3 priemonės įgyvendinimą.

16. Direkcija pagal kompetenciją atlieka ir kitas Gamtotvarkos plano VI skyriuje nurodytas funkcijas.

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

17. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje.

18. Pagrindiniai gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

19. Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas apsvarstant, ar priemonės duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant planą, todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždavinys neįgyvendinamas, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Veiksniai, kurių nebuvo šio plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, prireikus galima numatyti naujų priemonių.

20. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrą ir tikslinimą atsako Direkcija, kuri vertina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklę ir jų buveinių (atvirų salų ir priekrančių) kokybę, gamtotvarkos priemonių efektyvumą.

21. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinių ir mažųjų žuvėdrų, juodagalvių kirų, juodakaklių ir raguotųjų kragų, didžiųjų baublių, nendrinių lingių, šaukštasnapių ančių ir kt.) stebėsena atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis, taip pat pagal pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako Direkcija.

22. Vertinant ūkinę ir kitą veiklą teritorijoje, reikia nustatyti, ar vykdomos veiklos intensyvumas ir pobūdis tinkami atsižvelgus į saugomas gamtos vertybes (rūšis ir jų buveines), ar tikslinių vertybių lokalizacijos vietose laikomasi rūšies buveinėms taikomų apsaugos reikalavimų, nurodytų Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.

23. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo jo patvirtinimo ir paskutiniais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, rekomendacijas. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą pagal Aprašo rekomendacijas ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba).

24. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

24.1. plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

24.2. tikslų, uždavinių ir priemonių atitiktis esamai situacijai;

24.3. plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

24.4. pasiekti rezultatai;

24.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinių ir mažųjų žuvėdrų, juodagalvių kirų, juodakaklių ir raguotųjų kragų, didžiųjų baublių, nendrinių lingių, šaukštasnapių ančių) populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi buveinių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

24.6. plano įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos rūšių ir jų buveinių būklei;

24.7. būtinybė pakeisti vykdomas plano priemones ar numatyti naujas.

25. Gamtotvarkos plano peržiūros metu reikia ne tik įvertinti jo rezultatus, bet ir papildyti naujais duomenimis.

26. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir dažniau, nei nurodyta šio gamtotvarkos plano 23 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nevertintos, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Patvirtinto dokumento keitimą gali inicijuoti Direkcija ir Tarnyba. Jei gamtotvarkos planas pakeičiamas, jį reikia suderinti su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie plano pakeitimus.

_____________________

Uždaviniai	Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Priemonių įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai
1. Atkurti ir išlaikyti upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines – atviras, žvyringas salas su žema ir skurdžia augalija – ne mažesniame kaip 0,8 ha salų plote	1.1. pjauti ir šalinti sumedėjusią augaliją, jos atžalas salose (Pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1–6)	Direkcija	Kasmet (jeigu nėra galimybės įgyvendinti priemonę kasmet, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus)	Labai svarbi
	1.2. šienauti atviras salų buveines pašalinant nupjautą biomasę (Pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1–6)	Direkcija	Kasmet	Labai svarbi
	1.3. užpilti naujo grunto salose, esančiose upinių žuvėdrų perėjimo vietose (Pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1–6). Pastaba. Pilamo grunto sluoksnis turi būti 10–15 cm	Direkcija	II, V, VII, X metais	Labai svarbi
2. Mažinti paukščių trikdymą užtikrinant saugomos teritorijos režimą	2.1. žuvėdrų veisimosi vietose (salose) įrengti informacinius ženklus, įspėjančius, kad saugant perinčias žuvėdras nuo trikdymo balandžio–liepos mėn. draudžiama lankytis salose ir artintis arčiau kaip 10 m iki jų (Pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1–9)	Direkcija	Kasmet, prieš veisimosi sezoną	Labai svarbi
	2.2. lankomose karjero pakrantėse įrengti informacinius stendus, kad pakrantėje keliamas triukšmas trikdo salose perinčius paukščius ir įspėjant, kad žuvėdrų veisimosi metu balandžio–liepos mėn. draudžiama lankytis salose ir artintis arčiau kaip 10 m iki jų (5 vnt.)	Direkcija	I–II metai Pastaba. Prireikus informaciniai stendai atnaujinami	Labai svarbi
	2.3. sustiprinti teritorijos kontrolę žuvėdrų veisimosi metu, kasmet balandžio–liepos mėn. ją aplankant ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį	AAD, Direkcija	Kasmet	Svarbi
3. Reguliuoti kanadinių audinių gausą	3.1. organizuoti kanadinių audinių medžioklę, įskaitant gaudymą gyvagaudėmis gaudyklėmis ir (arba) selektyviaisiais spąstais	Direkcija	Kasmet (tinkamiausias laikas gaudyti gyvūnus gyvagaudėmis gaudyklėmis ir (arba) selektyviaisiais spąstais – rugsėjo–kovo mėn.)	Labai svarbi