LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL INFORMACIJOS PASLAUGŲ STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1604
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Informacijos paslaugų studijų krypties aprašu iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1604
INFORMACIJOS PASLAUGŲ STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos paslaugų studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami informacijos paslaugų studijų krypties (J09), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas informacijos paslaugų studijų kryptį (toliau – informacijos paslaugų kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V1-124 „Dėl Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V1-136 „Dėl Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V1-143 „Dėl Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinio standarto patvirtinimo“.
3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginėms bei universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų formomis.
4. Studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių ar tarpkryptines studijų programas, organizuojamas su informatikos mokslų, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėms priskiriamų krypčių studijomis, kurių suteikiamos kompetencijos tikslingai papildo viena kitą. Studijuojant pagal kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijų programas, informacijos paslaugų krypties studijų dalykai / moduliai gali būti pasirenkami studijuoti kaip pasirenkamieji.
6. Rekomenduojama į antrosios pakopos studijas priimti asmenis:
6.1. baigusius universitetines pirmosios pakopos informacijos paslaugų, leidybos, komunikacijos ar žurnalistikos krypties studijas;
6.2. baigusius kolegines informacijos paslaugų ar komunikacijos krypties arba kitų krypčių kolegines ar universitetines pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias studijas bei atitinkančius kitus aukštosios mokyklos stojančiųjų priėmimo tvarkoje nustatytus reikalavimus. Papildomąsias studijas organizuoja, jų turinį bei apimtį nustato priimančioji aukštoji mokykla.
7. Universitetinės antrosios pakopos studijos skirtos pasirengti savarankiškam mokslo tiriamajam ar mokslo taikomajam darbui, kuriam atlikti reikia atitinkamų teorinių ir metodologinių žinių bei gebėjimų jas taikyti.
8. Bendrieji studijų tikslai:
8.1. išugdyti informacines kompetencijas: gebėjimus rinkti, sisteminti, analizuoti, vertinti, skleisti bei saugoti reikšmingą informaciją; išmanyti informacijos ir informacijos paslaugų rinkos struktūrą ir jos funkcionavimo ypatumus; išmanyti organizacijų informacijos procesus, gebėti juos planuoti, vykdyti ir analizuoti, taikant informacines ir komunikacines technologijas;
8.2. išugdyti plačią erudiciją, tarpdalykinių žinių poreikį, kritinį mąstymą, informacinį ir medijų raštingumą;
8.3. išugdyti gebėjimą atsakingai vertinti ir atsakingai laikytis duomenų ir informacijos saugos principų;
9. Baigusiesiems suteikiamas socialinių mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Informacijos paslaugos, kaip studijų objektas, apima informacijos plačiąja prasme analizę, saugojimą ir sklaidą, informacijos (duomenų, tekstų) sandaros ir ypatybių supratimą, informacinių procesų (rinkimo, atrankos, sisteminimo, kaupimo, saugojimo, pateikimo) analizę ir organizavimą, komunikacinės ir informacinės infrastruktūros išmanymą, įvairių auditorijų ir jų poreikių suvokimą, informacijos supratimo ir poveikio analizę. Informacijos paslaugos, kaip studijų objektas, organiškai sieja teorines žinias, technologijų išmanymą, procesų analizę, informacijos visuomeninės svarbos supratimą.
11. Informacijos paslaugų kryptis formavosi socialinių ir humanitarinių mokslų grupių sąvartoje, yra itin glaudžiai susijusi su komunikacijos, leidybos bei žurnalistikos studijų kryptimis, grindžiama komunikacijos ir informacijos mokslo krypties tyrinėjimais.
12. Informacijos paslaugų krypties studijos turi atskleisti informacinės veiklos įvairovę, jos kompleksiškumą ir tarpkryptiškumą, kaitą visuose kontekstuose įvairiais lygmenimis. Informacijos paslaugų specialistai turi išsiskirti teorinių žinių ir požiūrių įvairove, suvokti šiuolaikinei visuomenei kylančias informacijos atrinkimo, saugojimo ir sklaidos problemas bei iššūkius, jų ryšį su politiniais, socialiniais, ekonominiais procesais. Jie turi gebėti profesionaliai ir etiškai bendrauti su informacijos kūrėjais bei vartotojais, racionaliai naudotis šiuolaikine komunikacijos technika ir technologijomis.
13. Informacijos paslaugų krypties studijos pasižymi didele strategijų ir taikomų metodų įvairove, savo tikslams pasitelkia kokybines, kiekybines bei mišrias socialinių ir humanitarinių mokslų studijų metodologijas.
14. Informacinių paslaugų krypties studijas baigę absolventai gali dirbti ir atlikti informacijos ieškos, tvarkymo, saugojimo ir komunikavimo veiklas privataus ir viešojo sektoriaus kultūros ir kūrybinėse institucijose. Informacinių paslaugų krypties absolventai gali dirbti informacijos paslaugų specialistais, komunikacijos specialistais, ryšių su visuomene ir rinkodaros specialistais viešojo sektoriaus ir verslo organizacijose, taip pat patys gali steigti verslus ir teikti komunikacijos ir rinkodaros tyrimus, reklamos ir ryšių su visuomene, projektų valdymo paslaugas. Pagrindiniai absolventų įsidarbinimo sektoriai pagal ekonominės veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): informacinių paslaugų veikla; reklama ir rinkos tyrimas; kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla; leidybinė veikla; sportinė veikla; pramogų ir poilsio organizavimo veikla. Baigusieji informacinių paslaugų krypties antrosios pakopos studijas turės galimybę tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
15.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
15.1.1. išmano pagrindines informacijos sąvokas, informacijos procesus ir informacinės veiklos modelius, leidžiančius analizuoti ir vertinti organizacijų informacinę veiklą sparčiai besikeičiančioje aplinkoje;
15.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
15.2.1. geba atlikti taikomuosius tyrimus informacijos valdymo problemoms spręsti, savarankiškai taikyti socialinių tyrimų metodus, apdoroti duomenis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
15.2.2. geba analizuoti organizacijos veiklą, vartotojų informacinę elgseną, informacinius poreikius, vertinti ir interpretuoti tyrimo rezultatus;
15.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
15.3.1. geba nustatyti ir įvertinti vartotojų informacijos poreikius, juos siedamas su jų atliekama veikla, užduotimis ir veiklos perspektyvomis;
15.3.2. geba organizuoti tradicinių ir skaitmeninių informacijos išteklių formavimo, paieškos, skaitmeninimo, sklaidos ir saugojimo procesus;
15.3.3. geba atlikti duomenų ir informacijos paiešką įvairiose informacinėse sistemose ir duomenų saugyklose, savarankiškai pasirinkti ir taikyti informacijos analizės įrankius bei metodus ir teikti informacines paslaugas, atsižvelgdamas į vartotojų poreikius;
15.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
15.4.1. geba dirbti savarankiškai ir komandoje su informacijos ir kitų sričių specialistais planuojant, sprendžiant ir įgyvendinant profesines veiklas;
16. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. supranta informacijos ir žinių, kaip esminių išteklių, prigimtį, reikšmę visuomenei, organizacijoms, grupėms ir individams;
16.1.2. išmano informacijos ir žinių valdymo teorinės minties genezę, informacijos ir žinių valdymo modelius, procesus ir jų taikymo galimybes; šiuolaikines informacines technologijas ir jų svarbą bei taikymą informacijos ir žinių valdymo veikloje;
16.1.3. suvokia šiuolaikinių informacinių sistemų įvairovę, funkcijas ir geba jas taikyti teikdamas informacijos paslaugas;
16.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba apibrėžti pagrindinius mokslinio tyrimo principus, sudaryti tyrimo planą ir savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti pasirinktos temos aktualumą ir ištirtumą informacijos ir komunikacijos mokslų kontekste;
16.2.2. geba taikyti informacinės veiklos sąvokas ir teorinius modelius, kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus konkrečių informacinių reiškinių analizei, informacinių paslaugų teikimo ir informacinių procesų organizacijose tyrimui ir vertinimui atlikti;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba apibūdinti, paaiškinti ir numatyti individų ir grupių informacinę elgseną; analizuoti ir įvertinti vartotojų informacinius poreikius ir numatyti jų patenkinimo būdus;
16.3.2. geba planuoti ir organizuoti informacijos įsigijimo, atrankos, paskirstymo ir saugojimo procesą, kuris atitiktų organizacijos tikslus, organizacijos auditorijų poreikius ir lūkesčius;
16.3.4. geba atlikti informacinę paiešką informacinėse sistemose ir duomenų bazėse teikdamas informacines paslaugas, atitinkančias informacinius vartotojų poreikius;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17. Baigus universitetines antrosios studijų pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. supranta informacijos ir žinių reikšmę visuomenei, organizacijoms nacionaliniame ir tarptautiniame kontekstuose;
17.1.2. suvokia politinių ir valdžios institucijų veiklą, susijusią su informaciniais ir technologiniais žinių visuomenės kūrimo aspektais;
17.1.3. išmano valdžios institucijų iniciatyvas ir sprendimus, susijusius su informacinių paslaugų teikimu, informacijos sistemų diegimu, informacijos sistemų taikymo įvairiais lygmenimis efektyvumu;
17.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba argumentuotai pasirinkti ir pagrįsti tinkamą teorinį ir metodologinį požiūrį konkrečiai informacijos reiškinių tyrimo problemai spręsti;
17.2.2. geba sisteminti ir analizuoti organizacijų vidinės ir išorinės informacinės aplinkos, informacinių poreikių, empirinius komunikacijos tyrimų duomenis, kūrybiškai ir lanksčiai juos taikyti praktikoje, spręsdamas konkrečias informacijos ir žinių valdymo problemas;
17.2.3. geba atlikti tarpdalykinius tyrimus, tinkamai pateikti tyrimo rezultatus, juos interpretuoti ir vertinti;
17.2.4. geba inicijuoti, planuoti ir atlikti informacinių produktų ir paslaugų rinkos tyrimus, organizacijos informacijos ir žinių vadybos stebėseną, patikrą, informacijos ir žinių vadybos tyrimus, užtikrinti šių tyrimų rezultatų pateikimą, sklaidą;
17.2.5. suvokia empirinių tyrimų ribotumus, vadovaujasi tyrėjo etikos bei socialinės atsakomybės principais, geba atpažinti ir spręsti tyrimo etikos klausimus;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba savarankiškai formuluoti ir kūrybiškai spręsti aktualias teorines ir praktines informacijos paslaugų teikimo problemas; analizuoti informacinius vartotojų poreikius, organizuoti ir atlikti informacijos išteklių įsigijimo, informacijos organizavimo, saugojimo ir paieškos, informacijos analizės, informacijos paslaugų kūrimo ir informacijos paskirstymo procesus;
17.3.2. geba apdoroti duomenis, formuoti duomenų bazes, kurti inovatyvias informacines paslaugas, taikydamas šiuolaikines informacines technologijas įvairiomis profesinės aplinkos sąlygomis;
17.3.3. geba projektuoti informacines sistemas, jas diegti, atlikti informacinių sistemų vertinimus pagal visuotinai priimtus standartus, užtikrindamas jų atitiktį organizacijos tikslams;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.2. geba motyvuoti kitus žmones siekti bendrų organizacijos tikslų, inicijuoti ir įgyvendinti organizacijos pokyčius;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba įvertinti savo profesinę veiklą ir numatyti jos tobulinimo kryptis, siekdamas padidinti asmeninę profesinę kompetenciją;
17.5.2. geba analitiškai mąstyti ir kritiškai vertinti profesinėje veikloje susidarančias situacijas;
17.5.3. geba vadovauti grupei žmonių, turi lyderystės gebėjimų, užtikrinančių efektyvų organizacijos valdymą ir kūrybišką, novatorišką problemų sprendimą;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis studijų krypties samprata ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su besikeičiančiu tarptautiniu ir nacionaliniu komunikacijos bei informacijos mokslinių tyrimų kontekstu.
19. Akademinis personalas turi išmanyti didaktinę studijų programos koncepciją, numatyti kompetencijas, įgalinančias pasiekti studijų programų rezultatus, gebėti konstruoti sudėtinius studijų dalykus / modulius, taikyti tinkamus studijų metodus studijų rezultatams pasiekti. Į studijų dalykų / modulių turinį būtina integruoti mokslinių tyrimų rezultatus, jais grįsti dėstomąją medžiagą. Akademinis personalas turi suvokti studijų dalyko / modulio, studijų programos ir studijų krypties ryšį su kitomis komunikacijos studijų bei komunikacijos ir informacijos mokslo kryptimis, vertinti tarpkryptiškumo galimybes.
20. Skirtingų studijų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška. Atsižvelgiant į šiuos požymius, studijų programose turi būti planuojama kontaktinio darbo apimtis, skiriama studijuoti būtinoje studijų aplinkoje ir situacijose, reikalaujančiose tiesioginės (ne virtualiosios) sąveikos su kitais studijų proceso dalyviais.
21. Studijų procese mokymosi visą gyvenimą koncepcijai įgyvendinti studentus reikia rengti ir skatinti juos būti atsakingus už savo mokymąsi, suteikti trūkstamą informaciją apie karjeros planavimą ir įgyvendinimą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus panaudoti studijoms ir kitus galimus išteklius bei šaltinius.
22. Studijų (dėstymo ir studijavimo) metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, kuris grindžiamas mokėjimų bei gebėjimų rinkiniais ir jų įvertinimais. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomas platus aktyvių studijų (dėstymo ir studijavimo) metodų diapazonas, studentams sudarantis galimybes įsisavinti platų kognityvinių, tarpasmeninių bei praktinių mokėjimų spektrą. Dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į pokyčius, efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kt.).
23. Studijų specifika reikalauja atitinkamų metodų ir lankstaus jų taikymo, derinant tradicinius (paskaita, seminaras, rašto darbai, prezentacija) ir kitus („svečio paskaita“, komandinis darbas, atvejo analizė, probleminis mokymasis, vaidmenų žaidimai ir simuliacijos ir kt.) studijų metodus. Į studijų procesą rekomenduojama įtraukti atvykstamąjį ir išvykstamąjį dėstytojų bei studentų mobilumą.
24. Universitetinėse studijose dėstymas ir studijavimas turi būti papildytas mokslo tiriamaisiais ar mokslo taikomaisiais darbais, pritaikymu praktikoje ir perkeliamųjų mokėjimų plėtote, antrojoje studijų pakopoje – įtraukimu į mokslinę veiklą (konferencijas, projektus, mokslines praktikas ir kt.). Koleginėse studijose dėstymas ir studijavimas daugiausia turi remtis studijų pritaikymu praktikoje bei bendrųjų gebėjimų plėtote, kuri užtikrinama per praktinę veiklą (praktikas, išvykas, mainus ir pan.). Studijų programos struktūra ir parinkti metodai turi kryptingai vesti nuo bendrųjų sąvokų ir konceptų prie jų taikymo, gebėjimo tirti ir daryti išvadas bei žinias taikyti praktikoje, parengti tiriamiesiems atitinkamų studijų dalykų / modulių darbams, atliekant paskirų kursų užduotis ir įsisavintas žinias taikant profesinės praktikos metu.
25. Praktika yra studijų programos dalis, privaloma tik profesinio bakalauro / bakalauro studijose. Praktikos (pažintinės, profesinės, mokomosios, mokslo tiriamosios) paskirtis – užtikrinti žinių ir įgūdžių, įgyjamų teorinių studijų metu, dermę su praktine veikla, kurioje studijų metu įgytos kompetencijos yra įtvirtinamos, pritaikomos ir tobulinamos praktikos vietoje. Studijų programose turi būti užtikrinamas tinkamas praktikos organizavimas, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, užduočių parengimas, vadovavimas ir konsultavimas, nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, ataskaitų pristatymas bei įvertinimas.
26. Remiantis aukštosios mokyklos patvirtinta studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija turi būti sudaromos individualios atskirų studijų dalykų / modulių vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų dalyko / modulio tikslų įgyvendinimas (studijų rezultatai), lyginant su apibrėžtais tikslais. Taip pat nurodomos vertinimo formos. Vertinimas turi būti grindžiamas šiais principais: pagrįstumo (vertinimu turi būti matuojamas apibrėžtas studijų rezultatų pasiekimo lygis), patikimumo, aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems), naudingumo (vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo), nešališkumo (vertinimas turi būti objektyvus ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems). Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, turi užtikrinti dėstytojui teisę rinktis tinkamiausius vertinimo metodus.
27. Taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti studijų rezultatų sekimo dinamiką, padėti stebėti pažangą bei įsivertinti, kokiu lygiu pasiekti studijų rezultatai, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas rezultatų pasiekimo priemonėms tobulinti. Vertinimo sistema bei vertinimo strategija turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių, supratimo ir gebėjimų pusiausvyrą. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo būdus (formaliuosius ir neformaliuosius), tipus (diagnostinius, formuojamuosius, individualios pažangos, apibendrinamuosius ir kt.) ir metodus (žodinius, vaizdinius, praktinius), remtis veiklos rezultatų vertinimu ir aiškiais bei objektyviais kriterijais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Informacijos paslaugų krypties studijų programas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio, administracinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių, informacinių ir kitų išteklių, reikalingų joms įgyvendinti.
30. Studijų programos vykdymas turi būti grindžiamas jos kokybės priežiūra, apimančia vidinių ir išorinių dalininkų įtraukimą, atsižvelgimą į naujausius informacijos paslaugų ir susijusių studijų krypčių mokslo pasiekimus, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius, siekiant užtikrinti nuolatinį studijų tobulinimą.
31. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose. Iš akademinio personalo tikimasi profesinio įžvalgumo, asmeninio domėjimosi studentų studijų progresu, gebėjimo patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kitų veiksmų, kuriais remiantis vertinami studijų programos rezultatai.
32. Informacijos paslaugų krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
32.1. koleginėse studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų krypties studijų dalykų / modulių apimties turi dėstyti mokslininkai, atliekantys atitinkamos mokslo krypties tyrimus, ir daugiau kaip pusė – turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko / modulio srityje patirties;
32.2. universitetinėse pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų krypties studijų dalykų / modulių apimties turi dėstyti mokslininkai, atliekantys su dėstomu dalyku / moduliu susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose;
32.3. antrosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų / modulių dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir vykdyti su dėstomu dalyku /moduliu susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus studijų dalykus / modulius atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties studijų dalykų / modulių apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
33. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, ir jų turi pakakti. Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga. Studentų bendravimo gebėjimams lavinti, komandinio darbo įgūdžiams formuoti turi būti įrengtos patalpos, pritaikytos dirbti grupėmis.