LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLOS, ATLIEKANT LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PRIEŽIŪRĄ, PRIORITETO PATVIRTINIMO

2022 m. gruodžio 27 d. Nr. 1S-136 (2022)

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad, vykdydama valstybinę konkurencijos politiką bei prižiūrėdama, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo (toliau – Veikla), Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) įgyvendina savo misiją – saugoti veiksmingą konkurenciją vartotojų gerovei, Konkurencijos taryba nutaria:

1. Nustatyti, kad Konkurencijos tarybos Veiklos prioritetas – atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę (toliau – Veiklos prioritetas).

2. Patvirtinti Konkurencijos tarybos Veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo aprašą (toliau – Aprašas) (pridedamas).

3. Nustatyti, kad Konkurencijos taryba įgyvendina Veiklos prioritetą, vadovaudamasi Apraše nurodytais principais, išskyrus Apraše nurodytus atvejus, kada, spręsdama dėl Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų tyrimų atitikties Veiklos prioritetui, Konkurencijos taryba nesivadovauja Apraše nurodytais principais.

4. Paskelbti Veiklos prioritetą ir Aprašą Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

5. Pripažinti netekusiu galios Konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 1S-89 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto patvirtinimo“ su visais pakeitimais.

6. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 (2022)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLOS, ATLIEKANT LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PRIEŽIŪRĄ, PRIORITETO ĮGYVENDINIMO APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) veiklos prioriteto įgyvendinimo aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinius principus (toliau – Principai), kuriais vadovaudamasi Konkurencijos taryba įgyvendina veiklos vykdant valstybinę konkurencijos politiką bei prižiūrint, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo (toliau – Veikla) prioriteto. Aprašas taip pat nustato atvejus, kada spręsdama dėl Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų (toliau – Pažeidimai, Pažeidimas) tyrimų (toliau – Tyrimai, Tyrimas) atitikties Veiklos prioritetui Konkurencijos taryba nesivadovauja Principais.

2. Šiame Apraše sąvokos vartojamos taip, kaip jos aiškinamos taikant Konkurencijos įstatymą. Sąvokos, susijusios su kolektyvinėmis derybomis ir kolektyvinėmis sutartimis, aiškinamos ir suprantamos taip, kaip numato Europos Komisijos komunikatas “Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairės” (2022/C 374/02).

II. PRINCIPŲ TAIKYMAS

3. Konkurencijos taryba remiasi šiais Principais, kai Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte ir 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytais atvejais ji sprendžia klausimus dėl Tyrimų atlikimo tikslingumo ir apimties.

4. Spręsdama, ar Tyrimas atitinka Veiklos prioritetą, Konkurencijos taryba atlieka reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą vadovaudamasi Principais, išskyrus atvejus, kai pagal Aprašo VII skyrių Konkurencijos taryba nesivadovauja Principais.

5. Nė vienas iš Principų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Konkurencijos tarybos sprendimui dėl konkretaus Tyrimo atlikimo, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti Tyrimą pagal vieną iš Principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl Tyrimo atlikimo tikslingumo ar apimties.

6. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti Tyrimą ar atliekamą Tyrimą nutraukti dėl to, kad jis neatitinka Veiklos prioriteto, nereiškia, kad ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų sprendimai ar kitokie veiksmai (toliau bendrai – Veiksmai) negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

7. Konkurencijos taryba turi teisę vadovautis šiais Principais, kai sprendžia ir kitus nei Tyrimų atlikimas Veiklos klausimus.

III. PRINCIPAI

8. Konkurencijos taryba, spręsdama, ar Tyrimai atitinka Veiklos prioritetą, vadovaujasi šiais Principais:

8.1. įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei;

8.2. strateginė reikšmė;

8.3. racionalus išteklių naudojimas.

IV. ĮTAKA VEIKSMINGAI KONKURENCIJAI IR VARTOTOJŲ GEROVEI

9. Konkurencijos taryba vertins tikėtiną Tyrimo įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei. Toks vertinimas paprastai apima, bet nebūtinai apsiriboja, galimo Pažeidimo pobūdžio, masto ir su galimu Pažeidimu susijusių prekių vertinimu.

10. Paprastai didžiausią neigiamą įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei gali daryti galimi Pažeidimai, pasireiškiantys ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų Veiksmais:

10.1. kuriais tiesiogiai daroma įtaka prekių kainoms, kokybei, įvairovei;

10.2. kuriais tiesiogiai apribojamos ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje ją uždarant, stumiant iš jos ar ją pasidalinant;

10.3. kuriais tiesiogiai daroma įtaką reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų;

10.4. kurie tiesiogiai susiję su vartotojams skirtomis prekėmis.

11. Paprastai laikoma, kad didžiausia tiesioginė ar netiesioginė neigiama įtaka vartotojų interesams daroma tais atvejais, kai galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl neteisėtų Veiksmų prekių kainos vartotojams yra didesnės, prekių pasiūla, skirtingų prekės ženklų įvairovė yra mažesnė ar prekės pasižymi žemesniu inovacijų lygiu, nei kad būtų nesant galimo Pažeidimo.

V. STRATEGINĖ REIKŠMĖ

12. Konkurencijos taryba vertins Tyrimo prevencinį poveikį, galimo Pažeidimo naujumą pagal jo pobūdį, kitų institucijų galimybes efektyviai išspręsti su galimu Pažeidimu susijusias problemas ir kitas strateginę Tyrimo reikšmę rodančias aplinkybes.

13. Paprastai didžiausią strateginę reikšmę turi Tyrimai dėl:

13.1. pakartotinių ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų daromų Pažeidimų. Šie Pažeidimai rodo, kad ankstesni Konkurencijos tarybos Tyrimai neturėjo pakankamo atgrasomojo poveikio;

13.2. Veiksmų, kurių pobūdžio Konkurencijos taryba anksčiau nebuvo vertinusi, tačiau tokių Veiksmų tyrimas suteiks didesnį teisinį tikrumą dėl tokio pobūdžio Veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams ateityje;

13.3. Veiksmų, kurių pripažinimas Pažeidimais galėtų paskatinti nutraukti tokio paties pobūdžio Veiksmus, atliekamus kitose ūkinės veiklos srityse;

13.4. galimų Pažeidimų, kuriuos Konkurencijos taryba gali ištirti ir nutraukti efektyviau nei kitos institucijos. Šiuo tikslu Konkurencijos taryba bendradarbiaus su kitomis institucijomis.

VI. RACIONALUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

14. Konkurencijos taryba sieks atlikti Tyrimus, kuriems reikalingi Konkurencijos tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems Tyrimų rezultatams.

15. Konkurencijos taryba, be kita ko, vertins:

15.1. konkretaus Tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti;

15.2. Tyrimui atlikti reikalingą laiką, o taip pat būtinus bei turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius;

15.3. ar dėl Tyrimui atlikti reikalingų Konkurencijos tarybos išteklių dydžio nebus pakenkta kitiems Tyrimams ir Konkurencijos tarybos strateginiuose planuose numatytų uždavinių vykdymui.

VII. ATVEJAI, KAI KONKURENCIJOS TARYBA, SPRĘSDAMA DĖL TYRIMO ATITIKTIES VEIKLOS PRIORITETUI, NESIVADOVAUJA PRINCIPAIS

16. Konkurencijos taryba nesivadovauja principais ir laikoma, kad Tyrimas neatitinka Veiklos prioriteto bet kuriuo iš šių atvejų:

16.1. Tyrimas susijęs su savarankiškai dirbančių asmenų ir derybinę galią turinčio (turinčių) subjekto (subjektų) sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis dėl darbo sąlygų, esant sutarčių šalių derybinių galių reikšmingam skirtumui;

16.2. Tyrimas susijęs su kolektyvinėmis sutartimis dėl darbo sąlygų, sudarytomis savarankiškai dirbančių asmenų pagal nacionalinės arba Europos Sąjungos teisės aktus.

17. Derybinių galių reikšmingas skirtumas pagal Aprašo 16.1 papunktį preziumuojamas bet kuriuo iš šių atvejų:

17.1. kai savarankiškai dirbantys asmenys derasi arba sudaro kolektyvines sutartis su viena ar keliomis sutarties šalimis, atstovaujančiomis visam ekonomikos sektoriui ar ūkio šakai;

17.2. kai savarankiškai dirbantys asmenys derasi arba sudaro kolektyvines sutartis su sutarties šalimi, kurios bendra metinė apyvarta ir (arba) balansas viršija du milijonus eurų arba kurioje dirba 10 arba daugiau darbuotojų, arba su keliomis sutarties šalimis, kurios kartu viršija vieną iš šių ribų;

18. Derybinių galių reikšmingas skirtumas taip pat gali egzistuoti ir Aprašo 17 punkte nenurodytais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Vadovaudamasi šiame Apraše nurodytais Principais, Konkurencijos taryba turi teisę atsižvelgti ir į kitas Apraše nenurodytas reikšmingas aplinkybes, svarbias Veiklos prioriteto įgyvendinimui.

__________________________