Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 7, 10,
26 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2953(2)
2015 m. liepos 1 d. Nr. 717
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1059 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 7, 10, 26 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2953(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siekiama nustatyti, kad prokurorų nepriklausomumui pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) ir kitus įstatymus užtikrinti, prokuratūros funkcijoms įgyvendinti prokuratūroje sudaroma Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Manytina, kad kolegija neprisidėtų užtikrinant prokurorų nepriklausomumą ir įgyvendinant prokuratūros funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorų statusas ir nepriklausomumas nustatyti Konstitucijos 118 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 11 straipsnyje. Prokuratūros funkcijos reglamentuotos Prokuratūros įstatymo 2, 8 ir 9 straipsniuose – juose aiškiai išdėstytos prokuratūros apskritai ir teritorinių prokuratūrų bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) funkcijos. Manytina, kad toks reguliavimas pakankamas siekiant užtikrinti prokurorų statusą bei nepriklausomumą ir tinkamai įgyvendinti prokuratūros funkcijas, todėl kolegijos vaidmuo būtų perteklinis.
2. Įstatymo projekte siūloma plėsti kolegijos sudėtį – įtraukti papildomų narių (tai yra Generalinės prokuratūros departamentų ir skyrių vyriausiuosius prokurorus, prokurorų profesinės sąjungos atstovą), be to, siūloma į kolegiją rinkti 8 prokurorus, nustatant skirtingų grandžių prokurorų atstovavimo kolegijoje proporcijas (tai yra vienas atstovas iš Generalinės prokuratūros prokurorų, vienas – iš apygardos specializuotų skyrių prokurorų ir 6 – iš apylinkių prokuratūrų). Manytina, kad siūlomos sudėties kolegija neprisidės siekiant užtikrinti didesnį prokurorų nepriklausomumą, taip pat nesukurs papildomo pagrindo didinti skaidrumą skiriant prokurorus ir panašiai. Pagal esamą teisinį reguliavimą, kolegijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jos nariai – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegijos narius Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-289 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos nuostatų patvirtinimo“, 3 punkte, be Prokuratūros įstatyme tiesiogiai nurodytų kolegijos narių, kolegijos nariai taip pat yra Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo, Baudžiamojo persekiojimo departamentų, Viešojo intereso gynimo, Vidaus tyrimų skyrių vyriausieji prokurorai, vienas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir vienas Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, po vieną apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą iš kiekvienos apygardos prokuratūros, vienas prokurorų profesinių sąjungų atstovas, vienas Generalinės prokuratūros, vienas apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus ir vienas apylinkės prokuratūros prokuroras. Esamos kolegijos formavimo tvarkos visiškai pakanka skaidriam prokurorų skyrimui ir Konstitucijoje bei įstatymuose reikalaujamam prokurorų nepriklausomumui užtikrinti.
3. Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad Įstatymo projekto rengimą paskatino 2014 m. gruodžio 12 d. paskelbta Lietuvos vertinimo ataskaita (toliau – ataskaita), priimta 66-ajame Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės GRECO plenariniame posėdyje, tačiau pakeitimai dėl kolegijos nesusiję su ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis (toliau – GRECO rekomendacijos). Siekiant padidinti asmenų skyrimo į prokurorus tvarkos skaidrumą ir objektyvumą, ataskaitoje rekomenduojama didinti Prokurorų atrankos komisijos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos įtaką priimant sprendimus – nustatyti, kad atrankos komisijų rekomendacijomis privaloma vadovautis, priešingu atveju – raštu pateikti sprendimo motyvų paaiškinimą. Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286 „Dėl Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. I-239 redakcija), įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikiamas, komisijos vertinimu, tinkamiausių pretendentų sąrašas, jų tarpusavyje papildomai nereitinguojant (anksčiau buvo teikiamas sureitinguotas visų pretendentų sąrašas). Atsižvelgiant į tai, GRECO rekomendacijos yra įgyvendintos tobulinant organizacinę tvarką, kuria vadovaujantis skiriami prokurorai. Papildomas reglamentavimas, keičiant Prokuratūros įstatymą, būtų perteklinis.