LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2015 m. gegužės 8 d. Nr. 03-83
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL FINANSINĖS GRUPĖS JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), ir atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 03-167 „Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 153
(Lietuvos banko valdybos
2015 m. gegužės 8 d. nutarimo
Nr. 03-83 redakcija)
FINANSINĖS GRUPĖS JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos įgyvendinant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338) (toliau – Direktyva 2013/36/ES), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymu (toliau – Bankų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 88 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).
2. Taisyklėse nustatyta finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarka, finansinės grupės rizikos valdymo reikalavimai, bendradarbiavimui tarp Lietuvos banko ir kitų už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingų institucijų keliami reikalavimai.
3. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra vykdoma Bankų įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklės mutatis mutandis taikomos vykdant finansų maklerio įmonių, taip pat valdymo įmonių, veikiančių pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir turinčių teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
II SKYRIUS
KONSOLIDUOTŲJŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RENGIMAS IR SKELBIMAS
5. Patronuojantis bankas, kontroliuojantis įmones arba dalyvaujantis valdant jų kapitalą, turi parengti ir Lietuvos banko nustatyta tvarka paskelbti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kurias sudaro konsoliduotosios Bankų įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos ir auditoriaus išvada.
6. Skelbdamas metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojantis bankas laikosi įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
7. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija, susijusi su konsolidavimu:
7.1. priežastys, dėl kurių kontroliuojamųjų įmonių ataskaitos nekonsoliduojamos, šių įmonių ir patronuojančio banko ryšiai;
7.2. įmonių, kuriose patronuojantis bankas dalyvauja valdant kapitalą, centrinių būstinių adresai, banko turima įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įmonėse;
7.3. patronuojančio banko ir įmonių, kuriose bankas turi reikšmingą įtaką, centrinių būstinių adresai, tarpusavio ryšiai;
7.4. kontroliuojamosiose įmonėse taikomų apskaitos politikos ir apskaitos metodų aprašymas (jei yra svarbių skirtumų);
III SKYRIUS
JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
8. Lietuvos bankas atlieka visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
8.1. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojančioji įstaiga;
8.2. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, arba ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ar ES patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė ir finansinėje grupėje nėra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų;
8.3. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir bent vieno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ar ES patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė;
8.4. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir vieno arba kelių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų globojančios (patronuojančios) įmonės yra daugiau kaip viena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė ir kiekvienoje iš šių Europos Sąjungos valstybių narių yra įsteigtas finansinei grupei priklausantis bankas;
8.5. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje visų bankų globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė ir nė vienas iš finansinei grupei priklausančių bankų nelicencijuotas toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė.
9. Lietuvos bankas ir kitos suinteresuotos priežiūros institucijos bendru susitarimu gali nutarti, kad jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdys kita, nei numatyta Taisyklių 8.3–8.5 papunkčiuose, priežiūros institucija, jeigu minėtuose papunkčiuose nurodytos sąlygos netinka atsižvelgus į bankus ir jų veiklos santykinę svarbą atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, išrinkimo, konsultuojamasi su ES patronuojančiąja kredito įstaiga, ES patronuojančiąja finansų kontroliuojančiąja bendrove ar ES patronuojančiąja mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja bendrove arba banku, turinčiu didžiausią bendrą balansą.
10. Lietuvos bankas, tapęs atsakingas už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, praneša Europos Komisijai ir vadovaujantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI) apie visus susitarimus, sudarytus 9 punkte nurodytais atvejais.
11. Jeigu finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, Lietuvos bankas vykdo atskirą arba iš dalies konsoliduotą tik finansinės grupės dalies, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojantis, priežiūrą (t. y. banko, jo kontroliuojamųjų įmonių ir tokių įmonių, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą). Lietuvos bankas Bankų įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti įgaliojimus atlikti atskirą arba iš dalies jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
12. Jeigu bankas priklauso finansinei grupei, kurią globoja (patronuoja) ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Lietuvos bankas jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik finansinės grupės dalį, kurią sudaro Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas, jo kontroliuojamos įmonės ir tokios įmonės, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą.
13. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal Bankų įstatymą, Taisykles ir Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą taikomi lygiaverčiai reikalavimai, Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, pasikonsultavęs su šios bendrovės globojamų (patronuojamų) įmonių priežiūrą atliekančiomis institucijomis, gali šiai bendrovei taikyti tik Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme nustatytus reikalavimus.
14. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal Bankų įstatymą, Taisykles ir Draudimo įstatymą taikomi lygiaverčiai reikalavimai, Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, suderinęs su draudimo ir perdraudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūros institucija, gali šiai bendrovei taikyti tik tas Bankų įstatymo ir Taisyklių nuostatas, kurios susijusios su pagrindiniu finansų sektoriumi, kaip jis apibrėžtas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme. Apie sprendimus, priimtus pagal šio punkto nuostatas, Lietuvos bankas informuoja EBI ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją.
15. Jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra vykdoma konsoliduotųjų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų pagrindu. Vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą taip pat atsižvelgiama ir į tokią finansinės grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotosiose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio judėjimo tarp finansinės grupės narių).
16. Finansinei grupei taikomi tokie patys riziką ribojantys reikalavimai ir jų skaičiavimo tvarka, kaip ir finansinę grupę konsoliduojančiam bankui.
17. Jeigu finansinei grupei priklausantis kontroliuojamas bankas arba patronuojančioji tos finansinės grupės finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė kontroliuoja įmonę, kuri priklauso ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, arba dalyvauja valdant jos kapitalą, grupei priklausančio kontroliuojamo banko rizikos apribojimų vykdymo skaičiavimas ir vertinimo procesas turi būti atliekami iš dalies konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu.
IV SKYRIUS
RIZIKOS VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
18. Finansinėje grupėje turi būti sukurta tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas informavimo ir apskaitos procedūras, kuri užtikrintų prieigą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotosioms ataskaitoms sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti, ir atitiktų reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko teisės aktuose.
19. Kai patronuojančioji grupėje yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, finansinei grupei priklausantys kontroliuojami bankai, pasinaudodami rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema bei apskaitos tvarkymo ir ataskaitų rengimo procedūromis, privalo stebėti, kontroliuoti ir įvertinti sandorius, vykdomus su patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja bendrove ir jos patronuojamosiomis įmonėmis. Kontroliuojami bankai privalo teikti Lietuvos bankui informaciją apie, jų manymu, svarbius minėtus sandorius, išskyrus dideles pozicijas. Jeigu šie sandoriai kelia grėsmę banko finansinei padėčiai, Lietuvos bankas gali imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones, numatytas Bankų įstatyme.
V SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
20. Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už visos finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atlieka šias papildomas užduotis:
20.1. renka informaciją ir koordinuoja svarbios arba esminės informacijos skleidimą keliančiomis susirūpinimą ir kritinėmis situacijomis;
20.2. planuoja ir koordinuoja kasdienę priežiūros veiklą, bendradarbiaudamas su kitomis jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančiomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis;
20.3. planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą su visomis suinteresuotomis jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdančiomis priežiūros institucijomis ir prireikus su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais, rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius bankuose ir finansų rinkose. Priežiūra planuojama ir koordinuojama sutarčių, sudarytų su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka siekiant sudaryti palankesnes krizių valdymo sąlygas. Planavimas ir koordinavimas apima keitimąsi Taisyklių 34.2 papunktyje nurodyta informacija, bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.
21. Vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos bankui, vykdančiam jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali būti pavesta atlikti ir kitas papildomas užduotis, sutartyse tiksliai apibrėžiant sprendimų priėmimo procesą ir bendradarbiavimo procedūras.
22. Jeigu Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą nebendradarbiauja su Lietuvos banku tiek, kiek reikia siekiant atlikti Taisyklių 20 punkte nurodytas užduotis, taip pat jeigu nesutariama dėl priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų pagal Taisyklių 27 punktą, veiklos, Lietuvos bankas gali perduoti klausimą EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje.
23. Lietuvos bankas, vykdydamas jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, privalo teikti visą Bankų įstatyme ir Taisyklėse nurodytą svarbią arba esminę informaciją ir pats gali iš atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų jos prašyti.
24. Visą svarbią informaciją Lietuvos bankas teikia Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų prašymu. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į bankų, kuriuos kontroliuoja bankai ar finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, svarbą Lietuvos Respublikos finansinėje sistemoje.
25. Esminę informaciją, kuri galėtų gerokai paveikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančio banko, kitos finansų įstaigos, valdymo arba draudimo įmonės finansinio patikimumo vertinimą, Lietuvos bankas teikia savo iniciatyva. Esminė informacija apima:
25.1. finansinės grupės teisinės struktūros ir valdymo bei organizacinės struktūros, įskaitant visas kontroliuojamąsias įmones, nekontroliuojamąsias įmones, nekontroliuojamąsias patronuojamąsias įmones ir finansinei grupei priklausančius svarbius filialus, patronuojančiąsias įmones, ir finansinės grupės kontroliuojamųjų įmonių prižiūrinčių institucijų nustatymą;
26. Jeigu Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos atmetė prašymus bendradarbiauti ir keistis Taisyklių 23–25 punktuose nurodyta informacija, ši informacija nebuvo pateikta arba nebuvo imtasi veiksmų per protingą terminą, taip pat jeigu nesutariama dėl Taisyklių 20 punkte nurodytų užduočių vykdymo, Lietuvos bankas apie šiuos atvejus gali pranešti EBI.
27. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, steigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti Bankų įstatymo 59 straipsnyje, 701 straipsnyje (kai Bankų įstatymo nustatyta tvarka svarbiu pripažintas filialas priklauso finansinei grupei, kurios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka Lietuvos bankas), Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, V skyriuje, Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“, 5.2 papunktyje ir Taisyklių 20 punkte nurodytas užduotis ir prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis. Kolegijos steigiamos ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis.
28. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos, kad Lietuvos bankas, EBI ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
28.2. susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo;
28.3. sudaryti priežiūros analizės programas remiantis finansinės grupės rizikos vertinimu pagal priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (toliau – SREP);
28.4. padidinti priežiūros veiksmingumą atsisakant nebūtino priežiūros reikalavimų, tarp jų ir dėl Taisyklių 23–25 punktuose nurodyto informacijos teikimo, dubliavimo;
28.5. nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus visiems finansinei grupei priklausantiems subjektams nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos;
29. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatomis, keičiasi priežiūrai vykdyti gauta informacija su EBI ir kitomis priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančiomis institucijomis. Kolegijų steigimas ir veikla neturi įtakos Lietuvos banko pareigoms ir teisėms, nurodytoms įstatymuose ir teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant Direktyvą 2013/13/ES.
30. Priežiūros institucijų kolegijose dalyvauja už ES patronuojančiosios kredito įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakingos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, priežiūros institucijos tų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, bei prireikus centriniai bankai ir ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, jeigu, visų priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų nuomone, ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms priežiūrai vykdyti gautos informacijos apsaugos reikalavimai yra lygiaverčiai Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
31. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvauja posėdžiuose arba konkrečioje kolegijos veikloje. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama posėdžio metu, o posėdžiui įvykus jiems laiku pateikiama informacija apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi posėdžio metu, arba apie visas įvykdytas priemones.
32. Planuodamas ir koordinuodamas kolegijų veiklą, Lietuvos bankas atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą kolegijoje dalyvaujančioms institucijoms, visų pirma į galimą jų poveikį kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemos stabilumui. Nepažeisdamas Bankų įstatymo 65 straipsnio reikalavimų, Lietuvos bankas EBI informuoja apie kolegijų veiklą, taip pat ir kritinėmis situacijomis, ir teikia visą informaciją, kuri ypač svarbi siekiant priežiūros konvergencijos.
33. Vykdydamas atskirą arba iš dalies konsoliduotą Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą ir norėdamas gauti priežiūrai reikalingą informaciją apie prižiūrimą finansinės grupės dalį, Lietuvos bankas pirmiausia kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros instituciją, kuri vykdo visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu turi žinių, kad ši informacija minėtai priežiūros institucijai jau buvo pateikta.
34. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, konsultuojasi ir keičiasi informacija, kuri yra svarbi vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą:
34.1. apie grupei priklausančių bankų akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pokyčius, kai jiems įgyvendinti reikia priežiūros institucijos patvirtinimo arba leidimo;
35. Prieš pritaikydamas Taisyklių 34.2 papunktyje nurodytas sankcijas ir priemones, Lietuvos bankas konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atsakingomis už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą. Skubiais atvejais arba tada, kai dėl šių konsultacijų nukentėtų sprendimų veiksmingumas, Lietuvos bankas gali nuspręsti sankcijas ir priemones taikyti nesikonsultuodamas. Šiuo atveju Lietuvos bankas neatidėliodamas informuoja atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
36. Kai patronuojantis finansinėje grupėje yra Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas arba finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė ir finansinei grupei priklauso viena arba kelios kontroliuojamosios įmonės, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės, gavusios leidimus veiklai Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, atsakingomis už draudimo įmonių ir investicines paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, teikdamas jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir pats iš jų prašydamas informacijos, kurios reikia vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
37. Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, sudaro Reglamento (ES) Nr. 575/2013 11 straipsnyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų bendrovių sąrašus ir juos perduoda suinteresuotoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms, EBI ir Europos Komisijai.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Vadovaudamasis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnyje nurodytais konsolidavimo metodais ir Lietuvos banko teisės aktais, kiekvienas konsoliduojantysis bankas savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti išsamesnes finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras. Už teisingą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą atsakinga konsoliduojančiojo banko valdyba.