Administracinė byla Nr. eA-4233-822/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 57.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 23 d. išduotą elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – ir atliekos) tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 001 bei 2008 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministerijos išduotą atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003 (toliau – ir Licencijos) ir privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. Agentūrai pateikė ataskaitą apie 2015 metus. Atlikusi užduočių vertinimą Agentūra pateikė pareiškėjui patikrinimo aktą, kuriame tinkamai eksploatuotomis elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietomis pripažino 62 vietas iš 111 bei nurodė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą. Agentūra 2016 m. gegužės 31 d. raštu įspėjo pareiškėją apie galimą Licencijų galiojimo sustabdymą bei nurodė iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius, atliekų tvarkytojams, įrašytiems į turinčių teisę išrašyti gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus sąrašą, nesuteikiant reikiamų atliekų tvarkymo paslaugų (pastariesiems objektyviai neturint reikiamų kiekių atliekų). Agentūra 2016 m. rugpjūčio 29 d. paaiškino pareiškėjui, kad jam siūlytina pirkimą vykdyti apklausos būdu. Pareiškėjas paskelbė pirkimą apklausos būdu, tačiau visi atliekų tvarkytojai informavo, kad negali suteikti pareiškėjui prašomų paslaugų. Ginčijamu Sprendimu Agentūra sustabdė pareiškėjo Licencijų galiojimą.
2.2. Agentūra nepagrįstai įpareigojo pareiškėją atliekas sutvarkyti didesne apimtimi, t. y. pagal 1 užduoties variantą, o ne pagal pareiškėjo pasirinktą 2 užduoties variantą. Pareiškėjas neturi atliekų, kurios būtų netvarkomos, keltų grėsmę aplinkai ar visuomenės sveikatai, tokių atliekų neturi ir kompetentingi atliekų tvarkytojai. Agentūra priėmė pareiškėjo ataskaitas, t. y. pripažino kokybinės užduoties tinkamą įvykdymą. Pareiškėjas 2015 metais eksploatavo 155 atliekų priėmimo vietų, 4 kartus per metus regioninėje spaudoje paskelbė apie 112 atliekų priėmimo vietų, taigi jis tinkamai įvykdė kokybines užduotis pasirinktam 2 užduoties variantui. Be to, Agentūra įspėjime nurodė, kad pareiškėjas tinkamai eksploatavo 78, o ne 62 (kaip buvo nurodyta patikrinimo akte) priėmimo vietas.
2.3. Agentūra nepagrįstai net 48 priėmimo vietas pripažino netinkamai eksploatuotomis dėl to, kad pastarosios nebuvo 4 kartus per metus paskelbtos regioninėje spaudoje. Nuostata dėl 4 kartų paskelbimo yra nurodyta ne pačiame teisės akte prie reikalavimų, o tik kaip pastaba pildomoje formoje, todėl ji neturėtų būti taikoma naujai įrengtoms priėmimo vietoms.
2.4. Agentūra iš viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos, priešingai nei iš pareiškėjo, nereikalavo sutarčių su savivaldybėmis. Be to, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jau įrengtoms ir eksploatuojamoms priėmimo vietoms apribojimai dėl priėmimo vietų skaičiaus atskirose teritorijose nėra taikomi. Priėmimo vietos gali būti įrengiamos degalinių, prekybos centrų, parduotuvių, įmonių, organizacijų ir pan. teritorijose ar patalpose, tačiau tokių patalpų tam tikruose miesteliuose dažnai nebūna.
2.5. Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėjas savarankiškai (be trečiųjų asmenų pagalbos) negali įvykdyti reikalavimų dėl kiekių. Pareiškėjas papildomiems kiekiams tvarkyti organizavo konkursus, tačiau atliekų tvarkytojai pasiūlymų neteikė. Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad prieštarauja Agentūros suteiktai konsultacijai. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, elgėsi taip, kaip nurodė Agentūra – paskelbė pirkimą apklausos būdu, tačiau Agentūra vis tiek priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendimas prieštarauja įstatymų nustatytai Agentūros kompetencijai, nes Agentūra, priėmusi pareiškėjo tarpines ir galutinę ataskaitas, vėliau nebegalėjo konstatuoti licencijuojamos veiklos pažeidimo. Pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad tinkamai įgyvendino pasirinktą 2 užduoties variantą. Be to, užduoties neįvykdymas yra pagrindas pareikalauti mokėti pagal banko garantiją, o ne sustabdyti Licencijų galiojimą. Tai patvirtino Aplinkos ministerija 2016 m. sausio 7 d. raštu. Iš patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinta tik vienos iš Licencijų licencijuojama veikla, o ginčijamu Sprendimu sustabdytas abiejų Licencijų galiojimas.
3. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, paaiškino, kad 2015 metais iš viso surinko 772,778 t atliekų, iš jų – 62,714 t iš gyventojų jiems tiesiogiai atidavus atliekas, 228,531 t iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir 481,533 t per atliekų surinkimo vietas bei iš pareiškėjo narių. Atsakovui nurodytose atliekų priėmimo vietose surinkta 329,787 t atliekų, o minimaliose (atsakovo pripažintose) atliekų priėmimo vietose – 167,541 t. Pareiškėjas turi ir daugiau atliekų priėmimo vietų – apie 3 000. Atliekų surinkimo pagal miestus duomenys yra: Vilniuje surinkta 104,135 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 18,667 t; Kaune – 74,385 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų – atsakovo pripažintose (minimaliose) – 74,385 t; Klaipėdoje – 24,022 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų – atsakovo pripažintose (minimaliose) – 20,206 t; Šiauliuose – 2,652 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų – atsakovo pripažintose (minimaliose) – 1,515 t; Panevėžyje – 7,03 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų – atsakovo pripažintose (minimaliose) – 0,585 t; Alytuje – 9,493 t atliekų jų priėmimo vietose, iš jų – atsakovo pripažintose (minimaliose) – 4,020 t. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis apie atliekų surinkimo kiekius kituose Lietuvos miestuose, nurodė, kad dideli atliekų kiekiai atskiruose mažuose miestuose vyrauja dėl kelių priežasčių: pirma, degalinėje „Milda“ Telšiuose, Plungėje, Kretingoje, Raseiniuose, Kelmėje, Ariogaloje yra surinkta išskirtinai daug atliekų; antra, Garliavoje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Coca Cola HBC Lietuva“ perdavė 18,26 t atliekų, Šilutėje UAB „Litorina“ perdavė 5,578 t atliekų.
5. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Agentūra, priimdama tarpines ir galutinę ataskaitas, pripažino tinkamu pareiškėjo 2015 metų kokybinės užduoties įvykdymą, subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos, Molėtų, Palangos, Plungės, Prienų, Šilutės, Ukmergės ir Varėnos rajono savivaldybėmis, todėl šių rajonų savivaldybėse esančios atliekų priėmimo vietos laikomos nesuderintomis. Tinkamai eksploatuotų priėmimo vietų skaičius 2015 metais buvo ne 110, o 78. Pareiškėjas nesuderino (tinkamai neeksploatavo) reikiamo priėmimo vietų skaičiaus, todėl turėjo vykdyti pirmąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą atliekų tvarkymo užduoties variantą. Pareiškėjas nesutvarkė šiame variante nurodytų atliekų kiekių (neįvykdė nustatytos užduoties), o tai reiškia, kad jis nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų. Agentūra nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. įspėjimo priežasčiai pašalinti, tačiau pareiškėjas iki minėtos datos nepateikė dokumentų, įrodančių papildomų atliekų sutvarkymą, todėl Agentūra ginčijamu Sprendimu sustabdė Licencijų galiojimą ir nustatė terminą pažeidimams pašalinti. Agentūra minimalų atliekų priėmimo vietų skaičių, reikalingą antrosios kokybinės užduoties varianto įvykdymui, vertino vadovaudamasi Elektros bei elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 37 punktu. Atliekų tvarkymo taisyklių 38 punktas nesuponuoja Agentūros pareigos įvertinti papildomas, viršijančias minimalų priėmimo vietų skaičių, atliekų priėmimo vietas. Agentūra siūlė pareiškėjui taikyti pirkimo objektui jo skaidymą į pirkimo dalis. Be to, yra daugiau atliekų tvarkytojų, nei skunde nurodė pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas bendradarbiauja tik su kai kuriais iš jų, įrodo tai, kad pareiškėjas pirkdamas atliekų tvarkymo paslaugas, nesudarė sąlygų pateikti pasiūlymus kitiems atliekų tvarkytojams. Pareiškėjas neišnaudojo visų teisinių galimybių, nesiėmė visų priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjo teiginiai, kad papildomo atliekų kiekio neįmanoma sutvarkyti, neatleidžia jo nuo atsakomybės vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) nurodytas pareigas. ATĮ nenustato išimčių dėl įspėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymo procedūros taikymo. Agentūra privalo vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir taikyti ATĮ nustatytas poveikio priemones. Agentūra atsiliepime atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. ALS-15 padarė techninę klaidą, nenurodydama, kad atliko planinį patikrinimą ir pareiškėjo licencijai Nr. 003, tačiau ši klaida yra neesminė ir nekeičia patikrinimo akto turinio.
6. Agentūra 2018 m. spalio 5 d. rašte Nr. (16)-ATS-82 „Dėl informacijos pateikimo“ pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Agentūros interneto svetainėje viešai skelbiamame atliekų tvarkytojų sąraše 2015 metais buvo 9 atliekų tvarkytojai, turintys teisę 2015 metais išrašyti atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, t. y. UAB „Baltic metal“, UAB „Kuusakovski“, UAB „EMO recycling“, UAB „Atliekų tvarkymo centras“, UAB „Žalvaris“, UAB „Metal invest“, UAB „Metalų rinka“, UAB „Utilsa“, UAB „Baltijos perdirbimas“. Pareiškėjas turėjo beveik 7 mėnesius teisės pažeidimui pašalinti. Tai nebuvo pirmas pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas. Dėl Asociacijos pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo nustatytu 7 mėnesių terminu buvo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, terminas atitinka proporcingumo principą. Pareiškėjas tik formaliai demonstruoja aktyvius veiksmus siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, tačiau realiai jas vykdo netinkamai. Asociacija nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų organizuoti atliekų pagal kategorijas tvarkymo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo procedūras tokiu būdu, kad kuo daugiau atliekų tvarkytojų galėtų pateikti pasiūlymus ir Asociacija įsigytų kuo daugiau atliekų iš atliekų tvarkytojų sąraše esančių atliekų tvarkytojų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Agentūros 1 837,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
8.1. Asociacija vykdo veiklą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 23 d. išduotą atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 001, kuria jai suteikta teisė organizuoti stambių namų apyvokos prietaisų, smulkių namų apyvokos prietaisų, IT ir telekomunikacinės įrangos, vartojimo įrangos bei apšvietimo įrangos atliekų tvarkymą; taip pat pagal 2008 m. gegužės 7 d. išduotą licenciją Nr. 003, kuria jai suteikta teisė organizuoti elektrinių ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus), žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos, medicininių prietaisų (išskyrus implantuotus ir infekuotus produktus), stebėsenos ir kontrolės prietaisų, automatinių daiktų išdavimo įtaisų atliekų tvarkymą.
8.2. Pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. Agentūrai pateikė 2015 metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir visuomenės švietimo bei informavimo atliekų tvarkymo klausimais programos vykdymo ataskaitą. Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. raštu prašė pateikti papildomą informaciją.
8.3. Agentūra, atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą, siekdama įvertinti pareiškėjo 2015 metų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą, patikrino pareiškėjo vykdomą veiklą pagal licenciją Nr. 001 bei licenciją Nr. 003 ir 2016 m. gegužės 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ALS-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte Agentūra nurodė, kad tinkamai eksploatuotų atliekų priėmimo vietų skaičius 2015 metais yra 62; pareiškėjas nesuderino (nėra sudaręs sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su tam tikromis savivaldybėmis) ir tinkamai neeksploatavo reikiamo atliekų priėmimo vietų skaičiaus, todėl turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą.
8.4. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 20160520-171 informavo Agentūrą, kad dėl žmogiškosios klaidos teikiant ataskaitą buvo pateiktas nevisas 2015 metais įrengtų ir eksploatuotų atliekų priėmimo vietų aprašymas, pateikė 2015 metais pareiškėjo eksploatuotų atliekų priėmimo vietų sąrašą, nurodė, kad tinkamai eksploatavo 112 atliekų priėmimo vietų.
8.5. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 20160520-171 pateiktą informaciją, 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (27)-A4-5644 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“ (toliau – ir Įspėjimas) nurodė, kad pareiškėjas, vertindamas tinkamai eksploatuotas atliekų priėmimo vietas, neatsižvelgė į Atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto reikalavimą; pareiškėjas 2015 metais nebuvo sudaręs sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos, Molėtų, Palangos, Plungės, Prienų, Šilutės, Ukmergės, Varėnos rajono savivaldybėmis, todėl šiose savivaldybėse esančios atliekų priėmimo vietos neatitinka Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies reikalavimo. Agentūra, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas vykdyti užduoties 2 variantą, turėjo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 atliekų priėmimo vietų, tačiau 2015 metais tinkamai įrengė ir eksploatavo 78 atliekų priėmimo vietas, todėl neįvykdė kokybinės užduoties ir turėjo tvarkyti atliekas pagal 1 užduoties variantą, t. y. ne 30 arba 45 procentus, bet 40 arba 55 procentus vidaus rinkai verslo tikslais patiekto atliekų kiekio priklausomai nuo atskirų atliekų kategorijų. Pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimo sustabdymą dėl to, kad nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų, t. y. neįvykdė 2015 metais gamintojams ir importuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų 1A, 1B, 2, 3A, 5A, 6, 7 ir 9 atliekų tvarkymo užduočių ir ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės. Agentūra nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Įspėjimo priežastims pašalinti.
8.6. Pareiškėjas 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. 20160729-217 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ Agentūros prašė suteikti konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius.
8.7. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (27)-A4-8493 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie negalėjimą sutvarkyti papildomus atliekų kiekius neatleidžia jo nuo atsakomybės ir teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo.
8.8. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 20160825-224 „Dėl konsultacijos suteikimo dėl įspėjimo apie galima licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ prašė suteikti išsamią konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius.
8.9. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (27)-A4-8682 nurodė, kad neįvykus konkursui pareiškėjas turi teisę pakartotinį pirkimą vykdyti apklausos būdu ir pažymėjo, kad Agentūros sprendimai turi būti vykdomi.
8.10. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20160831-228 Agentūros prašė panaikinti Įspėjimą, o jo nepanaikinus – suteikti išsamią konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius.
8.11. Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (27)-A4-9075 „Dėl Licencijų galiojimo sustabdymo“ konstatavo, kad pareiškėjas Įspėjimu nustatytų pažeidimų nepašalino, todėl sustabdė licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimą ir nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. pažeidimams pašalinti.
8.12. Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodė, kad ji nėra gavusi iš pareiškėjo pažeidimo pašalinimą patvirtinančių dokumentų ir konstatavo, kad pareiškėjas pažeidimų nepašalino iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
8.13. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su skundu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą Agentūros Sprendimą ir perdavė Agentūrai iš naujo atlikti pareiškėjo veiklos planinį patikrinimą, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, analizuodamas Agentūros Sprendimo, kuriuo sustabdytas licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimas, teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakys šiais byloje kilusiais ginčo klausimais: ar pareiškėjas tinkamai įvykdė užduoties 2 varianto kokybinę užduotį (atliekų priėmimo vietų tinkamas įrengimas ir eksploatavimas), kokia yra tarpinių ataskaitų reikšmė, ar Sprendime nurodytas terminas trūkumams pašalinti nebuvo per trumpas, ar Agentūros Sprendime nurodytas reikalavimo neįvykdymas tokia apimtimi ir tik dėl tam tikrų kategorijų atliekų galėjo lemti pareiškėjo licencijų galiojimo sustabdymą ir kt.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas duomenis apie 2015 metais tinkamai įrengtas ir eksploatuotas vietas keitė kelis kartus: 1) teikdamas 2016 metų ataskaitą dėl žmogiškosios klaidos pateikė neišsamų 2015 metais įrengtų ir eksploatuotų atliekų priėmimo vietų sąrašą; 2) 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 20160520-171 ir skunde teismui nurodė, kad eksploatavo 155 atliekų priėmimo vietas, 4 kartus regioninėje spaudoje paskelbė apie 112 atliekų priėmimo vietų; 3) 2018 m. spalio 5 d. rašte teismui nurodė, kad 2015 metais tinkamai eksploatavo ne tik minėtas 112 atliekų priėmimo vietų, bet ir papildomas 35 atliekų priėmimo vietas. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kritiškai, pabrėžė, kad pareiškėjas pats teikia duomenis apie atliekų priėmimo vietas ir atsako už šių duomenų teisingumą. Toks pareiškėjo elgesys apsunkina atsakovo galimybes įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai vykdo savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto teismas įvertino ir pasisakė dėl visų 155 atliekų priėmimo vietų tinkamo įrengimo ir eksploatavimo, nes visos 155 atliekų priėmimo vietos buvo nurodytos 2016 m. gegužės 20 d. rašte iki atsakovui priimant sprendimus dėl įspėjimo ir licencijų sustabdymo.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra tinkamai 2015 metais įrengtomis ir eksploatuotomis pripažino 78 atliekų priėmimo vietas. Dėl jų byloje ginčas nebevyksta. Ginčas vyksta tik dėl Agentūros Įspėjimo 1 priedo 6–7, 9–12, 16–21, 24, 28–29, 32, 34, 36–37, 40, 43, 52, 54–55, 61, 63–64, 66, 68, 71, 74, 76, 78, 81–82, 88, 97, 106, 108, 110, 117–130, 132–154 pozicijose nurodytų atliekų priėmimo vietų pripažinimo tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas sutiko, kad Agentūros Įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 6–7, 36, 76, 106, 135, 141–142 pozicijose nurodytos atliekų priėmimo vietos nebuvo tinkamai įrengtos ir eksploatuotos. Dėl jų pirmosios instancijos teismas nurodė daugiau nebepasisakysiantis.
12. Pareiškėjas teigia, kad Agentūros Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijose esančios atliekų priėmimo vietos buvo naujai įsteigtos, todėl apie jas buvo informuota mažiau nei 4 kartus per metus. Analizuodamas nagrinėjamos bylos situaciją teismas pabrėžė, kad paskelbimas apie atliekų priėmimo vietas nėra ir negali būti traktuojamas tik kaip formalumas. Šis reikalavimas iš esmės prisideda prie kuo didesnio atliekų surinkimo. Be to, negalima tapatinti perkeltos atliekų priėmimo vietos ir naujai įsteigtos atliekų priėmimo vietos bei joms taikytinų taisyklių. Nagrinėjamoje byloje spaudoje nebuvo 4 kartus paskelbta ne apie perkeltas, o apie naujai įsteigtas priėmimo vietas, todėl buvo pažeisti Taisyklių 49 punkto reikalavimai dėl paskelbimo 4 kartus per metus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 suformuluoti teisės aktų išaiškinimai dėl eksploatacijos ne trumpiau kaip metus (vienintelis ribojimas, susijęs su atliekų priėmimo vietos keitimu, įtvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių 39 punkte, nustatančiame kad atliekų priėmimo vieta turi būti eksploatuojama ne trumpiau kaip metus). Teismas pritarė atsakovo pozicijai dėl netinkamo paskelbimo apie atliekų priėmimo vietas, o eksploatacijos trumpiau nei vienerius metus argumentą nurodė tik kaip papildomą.
13. Dalis pareiškėjo nurodytų atliekų priėmimo vietų (Įspėjimo 1 priedo 40, 54–55, 61, 81–82, 108, 117, 147–148 pozicijos) nebuvo pripažintos tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis, nes pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos rajono, Molėtų rajono, Palangos rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėmis. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad ATĮ 30 straipsnio 15 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto nuostatos netaikomos iki 2014 m. birželio 6 d. įsteigtoms atliekų priėmimo vietoms, nes ginčo laikotarpiu jau galiojo minėti teisės aktų reikalavimai ir jie turėjo būti taikomi visoms tiek iki 2014 m. birželio 6 d., tiek po 2014 m. birželio 6 d. įsteigtoms, patikrinimo metu tikrinamoms atliekų priėmimo vietoms. Pasikeitęs teisinis reguliavimas lemia, kad turi atitinkamai keistis ir subjektų, kuriems taikomas naujasis teisinis reguliavimas, elgesys. Pareiškėjas turėjo pareigą laikytis visų 2015 metais įrengtoms ir eksploatuotoms atliekų priėmimo vietoms keliamų teisės aktų reikalavimų. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl konkurentui taikomų kitokių taisyklių analizuojamu aspektu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
14. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo sudarytos sutartys dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos rajono, Molėtų rajono, Palangos rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai pripažino Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies pažeidimą.
15. Dalis pareiškėjo nurodytų atliekų priėmimo vietų (Įspėjimo 1 priedo 9–11, 16–21, 28–29, 34, 37, 52, 63–64, 68, 71, 74, 78, 88, 97, 110 pozicijos) nebuvo pripažintos tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis, nes jos buvo pripažintos ne minimaliomis, o papildomomis atliekų priėmimo vietomis. Išanalizavęs Atliekų tvarkymo taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad papildomos atliekų priėmimo vietos turi būti vertinamos ir negali būti atmestos vien dėl to, kad jos yra papildomos Atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto prasme. Minimalių ir papildomų atliekų priėmimo vietų steigimas užtikrina kuo didesnio atliekų kiekio surinkimą. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad minimaliose (atsakovo pripažintose) priėmimo vietose buvo surinkta 167,541 t atliekų, o kitose atliekų priėmimo vietose – 313,99 t atliekų. Atsižvelgęs į siekiamą tikslą (surinkti kuo daugiau atliekų) ir byloje pateiktus surinktų atliekų kiekius minimaliose ir kitose atliekų priėmimo vietose, teismas konstatavo, kad teisės aktai nedraudžia steigti papildomas atliekų priėmimo vietas ir jos negali būti vertinamos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų vien todėl kad yra papildomos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto tikslas yra užtikrinti atliekų surinkimą visos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne tik tam tikruose miestuose, regionuose ar pan. Teismas nustatė, kad pareiškėjas plečia atliekų priėmimo vietų tinklą visoje Lietuvoje: naujos atliekų priėmimo vietos įsteigtos ir steigiamos tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, todėl teismas darė išvadą, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto tikslas nagrinėjamoje byloje nėra pažeidžiamas ir atliekų priėmimo vietos įrengiamos ir eksploatuojamos nuosekliai visos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai Įspėjimo 1 priedo 9–11, 16–21, 28–29, 34, 37, 52, 63–64, 68, 71, 74, 78, 88, 97, 110 pozicijose nurodytas atliekų priėmimo vietas pripažino netinkamomis ir jos turi būti įskaičiuojamos į tinkamai įrengtų ir eksploatuotų atliekų priėmimo vietų sąrašą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai įrengė ir eksploatavo 101 atliekų priėmimo vietą (78, dėl kurių ginčas nevyksta, ir 23 papildomas). Kadangi 2015 metais pareiškėjui vykdant 2 užduoties vykdymo variantą, kokybinė užduotis buvo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 atliekų priėmimo vietų, o pareiškėjas įrengė ir tinkamai eksploatavo 101 atliekų priėmimo vietą, Agentūra pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė kokybinės užduoties ir pareikalavo pareiškėjo, kad šis įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad priimdama tarpines ir galutinę 2015 metų ataskaitas Agentūra pripažino, jog pareiškėjas tinkamai vykdė savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus. Tokios išvados nesuponuoja nei galiojantys teisės aktai, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.
18. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, jog atsakovo sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėjas yra atsakingas už susidariusių atliekų kiekių tvarkymo organizavimą, jis privalo vykdyti Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, o teisės aktai nenustato atvejų, kuomet tokios užduotys gali būti nevykdomos. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog nė vienas atliekų tvarkytojas nepateikė pasiūlymų sutvarkyti atliekas, nėra reikšmingos, be to, nepatvirtina teiginių, kad iš jo buvo reikalauta neįmanomo (įvykdyti atliekų tvarkymo užduotį).
19. Įvertinęs ATĮ 3423 straipsnio 16 ir 18 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą (įspėjime nurodytas terminas ir trūkumams pašalinti nustatytas terminas gali būti iki vienerių metų, iš viso iki dvejų metų) ir nagrinėjamoje byloje nustatytų terminų trukmę (Įspėjime nurodytas 3 mėnesių terminas, o trūkumams pašalinti nustatytas 4 mėnesių terminas, iš viso 7 mėnesiai), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nustatytas terminas buvo per trumpas siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. per 3 mėnesius pareiškėjui nepavyko pašalinti nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas per tą laiką paskelbė pirkimą papildomiems atskirų kategorijų atliekų kiekiams 2015 metais sutvarkyti ir suorganizavo pirkimą apklausos būdu. Informaciją (apie negalėjimą nusipirkti) pareiškėjas nuolat teikė atsakovui, todėl atsakovas, turėdamas aiškius duomenis apie tai, kad per 3 mėnesius nepavyko pašalinti pažeidimų, nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė tik 4 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Teismas sutiko, kad ATĮ ir jį įgyvendinančiais teisės aktais siekiama itin svarbių ir visuomeniškai reikšmingų tikslų. Būtent siekiant minėtų tikslų turi būti dedamos maksimalios pastangos jiems pasiekti, įskaitant ir tinkamo pažeidimams pašalinti termino nustatymą. Teisės aktai leido atsakovui nustatyti ilgesnius terminus, bet atsakovas jų nenustatė ir nemotyvavo, kodėl nenustato ilgesnių terminų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas demonstruoja formalius aktyvius veiksmus, bet realiai netinkamai vykdo ATĮ nustatytas pareigas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 14 d. paskelbė pirkimą papildomiems atskirų kategorijų atliekų kiekiams sutvarkyti, tačiau nė vienas atliekų tvarkytojas pasiūlymų nepateikė; pareiškėjas organizavo pirkimą apklausos būdu, tačiau ir toks pirkimas neįvyko. Pareiškėjas 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštais kreipėsi į Agentūrą ir prašė suteikti konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius. Taigi iki pat ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas dėjo pastangas pašalinti pažeidimus. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovė sutiko, kad rinkoje tuo metu galėjo trūkti atskirų kategorijų atliekų.
20. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė buvo neproporcinga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė dalies, o ne visos jam nustatytos užduoties, be to, neįvykdytos užduoties dalis santykinai nedidelė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėjo pastangas įvykdyti Agentūros nurodymus ir pašalinti konstatuotus pažeidimus, o Agentūra be pagrindo nustatė per trumpą terminą konstatuotiems pažeidimams pašalinti.
21. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą su reikalavimu pervesti laidavimo draudimo sutartyje nurodytą sumą, t. y. 718 700,54 Eur, į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą dėl licencijų galiojimo sustabdymo, privalo įvertinti išieškomoje banko garantijoje ar laidavimo draudimo sutartyje numatytą sumą nustatant neįvykdytos prievolės dalį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio vertinimo neatliko, nes vadovavosi pozicija, kad išieškojimas pagal laidavimo draudimo sutartį yra savarankiška administracinė procedūra. Tokia atsakovo pozicija yra klaidinga.
III.
23. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini motyvai ir papildomai dėl jų pasisakyti:
23.1. “<...> nagrinėjamoje byloje teismas pritaria atsakovės pozicijai dėl netinkamo paskelbimo apie EEĮ atliekų priėmimo vietas <...>“;
23.2. „<...> Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo sudarytos sutartys dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos rajono, Molėtų rajono, Palangos rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėmis, teismas konstatuoja, kad Agentūra pagrįstai pripažino EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies pažeidimą <...>”;
23.3. „<...> Kadangi 2015 metais pareiškėjai vykdant 2 užduoties vykdymo variantą, kokybinė užduotis buvo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų, o pareiškėja įrengė ir tinkamai eksploatavo 101 EEĮ atliekų priėmimo vietą, Agentūra pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė kokybinės užduoties ir pareikalavo pareiškėjos, kad ši įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius <...>“;
23.4. „<...> Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog atsakovės sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. <...> Taigi pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog nė vienas atliekų tvarkytojas nepateikė pasiūlymų sutvarkyti EEĮ atliekas, nėra reikšmingos, be to, nepatvirtina jos teiginių, kad iš jos buvo reikalauta neįmanomo (įvykdyti atliekų tvarkymo užduotį). <....>“.
25. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas netinkamai eksploatavo priėmimo vietas dėl to, kad nepaskelbė apie jas 4 kartus per metus ir todėl kad jos buvo eksploatuotos trumpiau kaip metus, kadangi toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 suformuluotam teisės aktų išaiškinimui ir galiojančioms (ir veiksmų atlikimo metu galiojusioms) teisės aktų nuostatoms.
25.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto nuostatos, nustatančios, kad atliekų priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, taikomos ir teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki šių nuostatų įsigaliojimo (Pareiškėjo jau įrengtoms ir eksploatuojamoms atliekų priėmimo vietoms). Iki 2014 m. birželio 6 d. reikalavimo, tiesiogiai nustatančio, kad atliekų priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe – nebuvo, o teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki teisės akto įsigaliojimo.
25.3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas įrengė ir tinkamai eksploatavo 147 atliekų priėmimo vietas, o Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė kokybinės užduoties ir pareikalavo, kad pareiškėjas įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius.
25.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama neįmanomo, prieštarauja paties teismo sprendime nurodomiems motyvams, objektyviems bylos įrodymams, Agentūros bylos nagrinėjimo metu išreikštiems teiginiams (kad buvo ir yra atliekų atskirų kategorijų trūkumas rinkoje) bei teisės aktų nuostatoms, nustatančioms, kad tik pasitelkdamas kompetentingus atliekų tvarkytojus ir tik jų išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų dėka pareiškėjas gali įvykdyti skundžiamą Sprendimą (ATĮ 342 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 3431 straipsnio 1 dalis). Agentūra nepateikė nė vieno pagrįsto įrodymo, kad skundžiamas Sprendimas yra įvykdomas, be to, pati pripažino, kad rinkoje yra (galėjo būti) atliekų (atskirų rūšių) trūkumas, todėl nėra aišku, kokiais argumentais ir juos patvirtinančiais įrodymais teismas rėmėsi atmesdamas pareiškėjo teiginius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsidūrė situacijoje, kai tretieji asmenys, nuo kurių veiklos priklauso rezultatas, negali suteikti reikiamų paslaugų, rinkoje nesant atliekų.
26. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį pakartotinai dėsto argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Asociacijos apeliacinį skundą prašo atmesti.
27. Atsiliepime į Asociacijos apeliacinį skundą Agentūra pažymi, jog nagrinėjamu atveju spaudoje nebuvo 4 kartus paskelbta ne apie perkeltas, o apie naujai įsteigtas atliekų priėmimo vietas, todėl buvo pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimai. Agentūros teigimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi įstatymo negaliojimo atgal principu, kadangi santykiai, susiję su 2015 metų atliekų priėmimo vietų eksploatavimu dar nebuvo pasibaigę ir pareiškėjas privalėjo laikytis teisės akto reikalavimų dėl sutarčių su savivaldybėmis. Dėl galimybės įvykdyti skundžiamą Sprendimą atsakovas nurodo, jog Asociacija, bendradarbiaudama tik su keliomis įmonėmis, nesudarė sąlygų pasiūlymus pateikti kitiems atliekų tvarkytojams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atliekų tvarkytojus dėl trūkstamų atliekų pagal kategorijas kiekių.
28. Agentūra apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
29. Agentūra apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už papildomų paaiškinimų parengimą priteisimo. Nurodo, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. papildomuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo skunde teismui jau išdėstytas aplinkybes dėl atliekų tvarkytojų UAB „Baltic metal“, UAB „Kuusakoski“, UAB „EMP recycling“, UAB „Atliekų tvarkymo centras“, UAB „Žalvaris“, taip pat aplinkybes dėl Įspėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymo termino bei pirkimo procedūrų. Todėl, Agentūros nuomone, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už 2018 m. spalio 19 d. papildomų paaiškinimų parengimą nelaikytinos būtinomis.
30. Pareiškėjas atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti 1 523,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. Atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą pareiškėjas pažymi, kad papildomais paaiškinimais teismui pateikė įrodymus, kad Agentūra 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (16)-ATS-82 pateikė neteisingą informaciją bei duomenis. Nagrinėjamu atveju dėl tokių Agentūros veiksmų pareiškėjas buvo priverstas papildomai išnagrinėti ne tik turinčių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, bet ir atsakovo 2015 metais priimtus sprendimus dėl atliekų tvarkytojų įrašymo / išbraukimo iš sąrašo bei surinkti ir pateikti įrodymus, kurie paneigtų minėtame Agentūros rašte pateiktus duomenis. Agentūros atstovės bylos nagrinėjimo metu pripažino klaidą ir nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra teisinga. Taigi, jei Agentūra nebūtų klaidinusi teismo, pareiškėjas nebūtų patyręs papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas pareiškėjo Licencijų galiojimas ir nustatytas terminas (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) pažeidimams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundo reikalavimą panaikinti Agentūros Sprendimą dėl Licencijų galiojimo sustabdymo tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 837,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pagrįstais pripažino ne visus pareiškėjo skundo argumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas spaudoje 4 kartus nepaskelbė apie dalį atliekų priėmimo vietų ir jas eksploatavo trumpiau kaip metus, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimus, be to, dalies atliekų priėmimo vietų pareiškėjas nesuderino su savivaldybėmis, kuriose tokios priėmimo vietos buvo įsteigtos; vis dėlto teismas sprendė, jog Agentūra nepagrįstai pripažino netinkamomis pareiškėjo papildomas atliekų priėmimo vietas, taip pat be pagrindo nustatė per trumpą terminą konstatuotiems pažeidimams pašalinti bei pareiškėjui pritaikė neproporcingą poveikio priemonę.
34. Apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog pareiškėjas netinkamai eksploatavo priėmimo vietas dėl to, kad nepaskelbė apie jas 4 kartus per metus ir jas eksploatavo trumpiau nei metus, taip pat su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto nuostatos, nustatančios, jog atliekų priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, taikomos ir teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki šių nuostatų įsigaliojimo. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama neįmanomo. Agentūra gi su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka ir prašo pakeisti tik jo dalį dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, t. y. jas sumažinti nepriteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų už 2018 m. spalio 19 d. papildomų paaiškinimų parengimą.
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.
36. Elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintas Mažiausio elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekio, kurį turi sutvarkyti elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, aprašas (toliau – ir Aprašas), Atliekų tvarkymo taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-232 patvirtintos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklės (toliau – ir Derinimo taisyklės).
36.1. ATĮ (iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos) įtvirtinta, kad šiame įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (30 str. 15 d.). Viena pagrindinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareigų yra įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus (341 str. 1 d. 6 p.). Siekdami įvykdyti šią pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas (341 str. 6 d.). Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų (3423 str. 13 d. 1 p.). Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą (3423 str. 16 d. 1 p.).
36.2. Apraše (2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1416 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d.) nustatyta, kad 2015 metais pagal pirmąjį užduoties vykdymo variantą elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo surinkti ir paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti atsižvelgiant į minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus 55 proc. per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekio. Pagal antrąjį užduoties vykdymo variantą elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo surinkti ir paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti atsižvelgiant į minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus 45 proc. per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekio (kiekybinė užduotis), tokie elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo eksploatuoti ne mažiau kaip vieną elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietą; būtinų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų skaičius priklauso nuo gamintojo ar importuotojo praėjusiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekto elektros ir elektroninės įrangos kiekio ir turi būti ne mažesnis kaip viena priėmimo vieta 200 tonų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos; gamintojo ar importuotojo, pradėjusio Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekti elektros ir elektroninę įrangą einamaisiais kalendoriniais metais, būtinų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų skaičius priklauso nuo gamintojo ar importuotojo planuojamo einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekti elektros ir elektroninės įrangos kiekio ir turi būti ne mažesnis kaip viena priėmimo vieta 200 tonų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais planuojamos tiekti elektros ir elektroninės įrangos (kokybinė užduotis) (Aprašo I skyriaus 8 p.). Buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ar importuotojas gali pasirinkti vieną iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių vykdymo variantų (Aprašo III skyriaus 1 p.). Gamintojo ar importuotojo, pasirinkusio vykdyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties 2 variantą, kokybinei elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočiai įvykdyti būtinų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų skaičius turi atitikti bent minimalų šiame apraše nurodytą priėmimo vietų skaičių (Aprašo III skyriaus 5 p.). Kokybinė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis turi būti pradėta vykdyti (tai yra priėmimo vietos turi būti pradėtos eksploatuoti) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Aplinkos ministras nustato priėmimo vietų įrengimo, eksploatavimo ir informacijos apie priėmimo vietų eksploatavimą pateikimo reikalavimus (Aprašo III skyriaus 6 p.). Pasirinkęs vykdyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties 2 variantą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ar importuotojas, registruodamasis ir teikdamas ataskaitas, kartu su vienu iš Dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų pateikia numatomų įrengti ar jau įrengtų priėmimo vietų aprašymą ir informaciją apie priėmimo vietų eksploatavimą (Aprašo III skyriaus 7 p.). Visiškas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas yra, jeigu gamintojas ar importuotojas pasirinko elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą – kiekybinės ir kokybinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių įvykdymas (Aprašo III skyriaus 9.2 p.).
36.3. Atliekų tvarkymo taisyklėse (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vieta – buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vieta, įrengta elektros ir elektroninės įrangos gamintojo, importuotojo ar licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, vykdančių Apraše patvirtintos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo variantą (7.10 p.). Priėmimo vietos gali būti įrengiamos degalinių, prekybos centrų, parduotuvių, įmonių, organizacijų ir pan. teritorijose ar patalpose. Priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, kurios teritorijoje steigiama priėmimo vieta, pagal Derinimo taisyklėse nustatytą tvarką (35 p.). Priėmimo vietos adresas gali būti keičiamas motyvuotu įrengėjo prašymu, suderinus su Agentūra ir savivaldybe, kurios teritorijoje įsteigta priėmimo vieta (39 p.). Įrengėjas privalo informuoti visuomenę apie galimybę atiduoti buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nurodydamas įrengėjo įrengtos priėmimo vietos (-ų) adresą (-us). Ši informacija turi būti paskelbta bent įrengėjo interneto svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius skelbiama regioninėje spaudoje (49 p.). Jei įrengėjas neužtikrino priėmimo vietose surinktų atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui (-ams), nevykdė priėmimo vietose surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų apskaitos, neteikė apskaitos ataskaitų, nevykdė ar nepakankamai vykdė visuomenės informavimą, laikoma, kad įrengėjas priėmimo vietas eksploatavo netinkamai (50 p.). Pažymėtina, kad iki 2016 m. birželio 6 d. galiojusios Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijos 35 ir 39 punktuose buvo nustatyta, jog priėmimo vietų skaičius turi atitikti Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo variante nurodytą surinkimo vietų skaičiaus dydį, o priėmimo vieta turi būti eksploatuojama ne trumpiau kaip vienerius metus.
36.4. Derinimo taisyklėse (2012 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-572 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta, kad papildančias atliekų surinkimo sistemas galima įdiegti ir šios sistemos gali pradėti funkcionuoti tik papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjui šių taisyklių nustatyta tvarka, suderinus papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygas ir sudarius sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių)) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) (4 p.). Šios taisyklės taikomos savivaldybėms, kurių teritorijose diegiamos papildančios atliekų surinkimo sistemos, papildančių atliekų surinkimo sistemų diegėjams ir papildančių atliekų surinkimo sistemų operatoriams (5 p.). Asmuo (gamintojas ir importuotojas ar licencijuota organizacija), pageidaujantis diegti papildančią atliekų surinkimo sistemą, parengia papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygas (6 p.). Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjo pasirašytas prašymas derinti diegimo sąlygas, pateikiamas savivaldybei kartu su diegimo sąlygomis (2 egzemplioriai) ir dokumentais, įrodančiais šiose taisyklėse keliamų reikalavimų papildančių atliekų surinkimo sistemų operatoriams tenkinimą (8 p.). Prašymus derinti diegimo sąlygas nagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Sprendimai dėl prašymų derinti diegimo sąlygas tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (81 p.).
37. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų reikalavimų pasisakys atskirai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu (jo rezoliucine dalimi) iš esmės sutinka, tačiau prašo jį pakeisti pašalinant dalį šiame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų. Tam tikrais atvejais atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kada draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl yra suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie turės res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią kitose šiuo metu sustabdytose administracinėse bylose, kuriose sprendžiami dėl atliekų tvarkymo tarp pareiškėjo ir Agentūros bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kilę ginčai.
Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimų pažeidimo
38. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog konstatuodamas, kad pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimus dėl visuomenės informavimo apie galimybę atiduoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 pateiktais išaiškinimais, jog Atliekų tvarkymo taisyklėse nėra draudimo keisti priėmimo vietos fizinę buvimo vietą, tačiau atliekų priėmimo vieta, kurios eksploatacija iš viso trunka trumpiau kaip vienus metus, negali būti laikoma tinkama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto prasme. Pažymėtina, kad tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje padarė remdamasis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 6 d. galiojusios Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijos (byloje ginčas buvo kilęs dėl 2013 metais eksploatuotų priėmimo vietų) 39 ir 49 punktų sistemine analize, pagal kurią priėmimo vieta turi būti eksploatuojama ne trumpiau kaip vienerius metus, o per šį laikotarpį (t. y. vienus metus), regioninėje spaudoje skelbiant kas tris mėnesius, apie ją turi būti paskelbiama ne mažiau kaip 4 kartus.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl 2015 metais pareiškėjo eksploatuotų priėmimo vietų, todėl turi būti taikoma ginčo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose, įskaitant Atliekų tvarkymo taisykles, nustatytas teisinis reguliavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo ir bylos šalys neginčija, kad 36 priėmimo vietos (Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijos) buvo ne perkeltos, o naujai 2015 metais įsteigtos priėmimo vietos. Pažymėtina, jog, nors ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklėse vis dar buvo įtvirtintas reikalavimas informuoti visuomenę apie galimybę atiduoti buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nurodant įrengtos priėmimo vietos (-ų) adresą (-us) įrengėjo interneto svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius apie tai skelbiant regioninėje spaudoje, tačiau buvo panaikintas reguliavimas, susijęs su priėmimo vietos eksploatavimu ne trumpiau kaip vienerius metus. Taigi aplinkybės eksploatuojant priėmimo vietas 2013 ir 2015 metais skyrėsi iš esmės, t. y. tam, kad 2013 metais priėmimo vieta būtų pripažinta tinkama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto prasme, buvo būtina ją eksploatuoti ne trumpiau nei vienus metus ir apie ją regioninėje spaudoje paskelbti kas tris mėnesius (iš viso 4 kartus per vienus eksploatacijos metus); o tam, kad 2015 metais priėmimo vieta būtų pripažinta tinkama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto prasme, pakako apie priėmimo vietą regioninėje spaudoje apie ją paskelbti kas tris mėnesius nuo tokios vietos įsteigimo, niekaip nesiejant priėmimo vietos su jokiais jos eksploatacijos terminais. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 suformuota praktika dėl priėmimo vietos eksploatacijos trukmės, kaip elemento, apibrėžiančio priėmimo vietos tinkamumą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto prasme, negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje.
40. Ginčo laikotarpiu galiojusios Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijos 49 punkte paskelbimas regioninėje spaudoje yra apibrėžtas tam tikrais laikotarpiais (t. y. nėra nurodytas konkretus paskelbimų skaičius), todėl pareiškėjui nagrinėjamu atveju kilo pareiga apie priėmimo vietas regioninėje spaudoje skelbti kas tris mėnesius nuo tokių vietų įrengimo. Kaip minėta, ginčo priėmimo vietos (Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijos) buvo įsteigtos 2015 metais (kaip nurodo pareiškėjas I ir II ketvirtį), todėl paskelbti apie jas regioninėje spaudoje pareiškėjas privalėjo ne 4, o 2 arba 3 kartus (priklausomai nuo konkrečių priėmimo vietų įrengimo datų).
41. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, 2015 metais 4 kartus regioninėje spaudoje nepaskelbdamas apie 36 naujai įsteigtas priėmimo vietas (Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijos), nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų. Į aptartas 36 naujai įsteigtas priėmimo vietas Agentūra privalėjo atsižvelgti vertindama pareiškėjo pasirinktą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrojo varianto užduoties įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai Agentūros veiksmus pripažįstant Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijose nurodytas priėmimo vietas netinkamomis dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto pažeidimų laikė teisėtais, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada šalinama iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų.
Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies reikalavimų pažeidimo
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015 metais Asociacija nesilaikė reikalavimo savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas (t. y. priėmimo vietas) diegti tik jas suderinus su savivaldybe, kurios teritorijoje tokia priėmimo vieta yra steigiama. Pareiškėjo teigimu, dalis Agentūros dėl šio reikalavimo nevykdymo netinkamomis pripažintų priėmimo vietų yra įsteigtos dar 2013 metais, kai reikalavimas priėmimo vietų steigimą suderinti su savivaldybe Atliekų tvarkymo taisyklėse dar nebuvo nustatytas, todėl šioms priėmimo vietoms negali būti taikomas. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai.
43. ATĮ 30 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Aptariamoje ATĮ teisės normoje nėra įtvirtinta, kokiame konkrečiai teisės akte turi būti nustatyta minėta diegimo tvarka, svarbu, kad tokia tvarka būtų patvirtinta Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atliekų tvarkymo srityje, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, Vyriausybės įgaliota institucija yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (ATĮ 20 str. 1 d.).
44. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Aplinkos ministerija su elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymu susijusį teisinį reguliavimą yra nustačiusi ne tik Atliekų tvarkymo taisyklėse. Reikalavimai, susiję su savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemos diegimu, t. y. naujų priėmimo vietų steigimu, yra įtvirtinti Aplinkos ministerijos patvirtintose Diegimo taisyklėse, kurios galioja nuo 2006 m. gegužės 21 d. Diegimo taisyklėse visada buvo nustatytas reikalavimas papildančias atliekų surinkimo sistemas diegti tik šių taisyklių nustatyta tvarka suderinus papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygas ir sudarius dėl to sutartį su savivaldybe (Derinimo taisyklių 4 p.). Taigi reikalavimas naujų priėmimo vietų steigimą derinti su savivaldybe, kurios teritorijoje tokios vietos yra steigiamos, nėra naujas ir pareiškėjas privalėjo jo laikytis steigdamas priėmimo vietas tiek 2015, tiek ankstesniais metais. Ginčo dėl to, jog Įspėjimo 1 priedo 40, 54–55, 61, 81–82, 108, 117, 147–148 pozicijose nurodytų priėmimo vietų įsteigimas nebuvo suderintas su savivaldybėmis, kurių teritorijoje šios priėmimo vietos buvo įsteigtos (Derinimo taisyklių nustatyta tvarka nepasirašytos sutartys su savivaldybėmis), byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog aptariamos priėmimo vietos negali būti laikomos tinkamomis elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto prasme.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto pareiškėjo 2015 metais įrengtų ir tinkamai eksploatuotų priėmimo vietų skaičiaus
45. Šioje byloje nustačius (žr. Nutarties 41 pastraipą), kad Agentūra, vertindama pareiškėjo pasirinktą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrojo varianto užduoties įvykdymą, nepagrįstai neatsižvelgė į Įspėjimo 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijose nurodytas priėmimo vietas (iš viso 36 vietos), konstatuotina, kad šios priėmimo vietos turėjo būti vertinamos sprendžiant, ar pareiškėjas įvykdė kokybinę užduotį. Atitinkamai, neįvertinus šių pareiškėjo įrengtų ir eksploatuotų priėmimo vietų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neįvykdė kokybinės užduoties ir reikalauti, kad pareiškėjas įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįvykdė kokybinės užduoties pagal Apraše nustatytą antrąjį užduoties vykdymo variantą, taip pat šalintina iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų.
Dėl galimybės įvykdyti Agentūros sprendimą (Įspėjimo reikalavimą)
46. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių jo teiginius, kad Sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra atsakingas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų kiekių tvarkymo organizavimą, jis privalo vykdyti Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, o teisės aktai nenustato atvejų, kuomet tokios užduotys gali būti nevykdomos, dėl ko pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog nei vienas atliekų tvarkytojas nepateikė pasiūlymų sutvarkyti atliekas, nėra reikšmingos, be to, nepatvirtina jo teiginių, kad iš jo buvo reikalauta neįmanomo (įvykdyti atliekų tvarkymo užduotį). Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
47. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl 2018 m. spalio 19 d. papildomų paaiškinimų parengimo, atlyginimą, nes šiuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde teismui jau anksčiau išdėstytas aplinkybes.
48. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė už 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 19 d. papildomus paaiškinimus. Agentūra nagrinėjamu atveju nesutinka tik su bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant 2018 m. spalio 19 d. papildomus paaiškinimus, atlyginimu.
49. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).
51. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Pagal Rekomendacijų nuostatas, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas maksimalus koeficientas yra 0,4 (8.16 p.). Ginčo paaiškinimus pareiškėjo atstovas (advokatas) parengė 2018 metų IV ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 926,70 Eur.
52. Pažymėtina, jog 2018 m. spalio 19 d. papildomus paaiškinimus pareiškėjas pateikė reaguodamas į Agentūros teismui 2018 m. spalio 5 d. pateiktus duomenis apie atliekų tvarkytojus ir Įspėjimo įvykdymo termino trukmę. Nesutikdamas su Agentūros pateikta informacija, pareiškėjas glaustai išdėstė su tuo susijusius motyvus, taip įgyvendindamas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proceso šalių teises. Pareiškėjo 2018 m. spalio 19 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra tapačios išdėstytoms skunde pirmosios instancijos teismui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, esą teikiant šiuos paaiškinimus pareiškėjas dirbtinai pabrangino teismo išlaidas.
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 19 d. papildomų paaiškinimų parengimą atlyginimą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą bei teisinių paslaugų kompleksiškumą, tinkamai įvertino pareiškėjo papildomų paaiškinimų turinį bei pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis, nustatančiomis už papildomų paaiškinimų parengimą priteistinus dydžius. Keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų
54. Pareiškėjas prašo priteisti 1 523,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teigia, kad šias išlaidas sudaro 1 523,75 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos, 181,50 Eur atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidos ir 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
55. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.10 ir 8.11 punktais, taip pat atsižvelgiant į 2018 metų IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (970,30 Eur), darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina tik iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patenkintų pareiškėjo pareikštų reikalavimų dalį, pareiškėjui gali būti priteista 50 proc. apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų sumos.
56. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 761,88 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo asociacijos „EEPA“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, nustatant, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šalinamos išvados, kad asociacija „EEPA“ regioninėje spaudoje netinkamai paskelbė apie Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 31 d. rašto Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijose nurodytas elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietas, taip pat kad asociacija „EEPA“ neįvykdė kokybinės užduoties pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintame Mažiausio elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekio, kurį turi sutvarkyti elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, apraše (2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1416 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d.) nustatytą antrąjį užduoties vykdymo variantą.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui asociacijai „EEPA“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 761,88 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.