LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ, IŠSKYRUS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS INSTITUCIJŲ NAUDOJAMUS VALSTYBĖS BEPILOČIUS ORLAIVIUS, NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 15 d. Nr. 2BE-188
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo įgyvendinimo“ 1 punktu:
1. T v i r t i n u Valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarkos aprašą (pridedama).
3. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos
direktoriaus 2024 m. spalio 15 d. įsakymu
Nr. 2BE-188
VALSTYBĖS BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ, IŠSKYRUS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS INSTITUCIJŲ NAUDOJAMUS VALSTYBĖS BEPILOČIUS ORLAIVIUS, NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, (toliau – Valstybės bepiločiai orlaiviai) naudojimo tvarką, skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus dokumentacijai.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų, su visais pakeitimais, 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų nustatymo ir skrydžių vykdymo sąlygų jose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2BE-131 „Dėl Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų nustatymo ir skrydžių vykdymo sąlygų jose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
SKRYDŽIŲ VYKDYMO SĄLYGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
SKRYDŽIŲ Draudžiamosiose, RIBOJAMOSIOSE, PASIENIO IR UAS GEOGRAFINĖSE ZONOSE VYKDYMO SĄLYGOS
3. Valstybės bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiamosiose arba ribojamosiose zonose vykdomi vadovaujantis Orlaivių skrydžių draudžiamojoje arba ribojamojoje zonoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl Orlaivių skrydžių draudžiamojoje arba ribojamojoje zonoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, IV skyriuje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
4. Valstybės bepiločių orlaivių skrydžiai pasienio zonoje vykdomi vadovaujantis Valstybės bepiločių orlaivių skrydžių pasienio zonoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Valstybės bepiločių orlaivių skrydžių pasienio zonoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Valstybės bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiamosiose UAS geografinėse zonose gali būti vykdomi, kai Valstybės bepilotį orlaivį naudojanti institucija (toliau – Institucija) apie savo planuojamą skrydį telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis praneša draudžiamosios UAS geografinės zonos valdytojui likus iki jo ne mažiau nei 30 minučių.
6. Tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba, kriminalinė žvalgyba ar nevieši Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai, Valstybės bepiločių orlaivių skrydžiai virš draudžiamųjų UAS geografinių zonų gali būti vykdomi neinformuojant draudžiamosios UAS geografinės zonos valdytojo.
ANTRASIS SKIRSNIS
SKRYDŽIŲ VALDOMOJE ORO ERDVĖJE VYKDYMO SĄLYGOS
8. Institucija, vykdanti Valstybės bepiločių orlaivių skrydžius valdomoje oro erdvėje, turi pasirašyti veiklos susitarimą su oro eismo paslaugų teikėju ir paskirtu vieninteliu bendros informacijos paslaugų teikėju dėl tokių skrydžių vykdymo, siekiant užtikrinti tinkamą veiklos koordinavimą ir apsikeitimą informacija realiu laiku.
9. Vykdant Valstybės bepiločių orlaivių skrydžius valdomoje oro erdvėje, didesniame nei 120 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įjungtas radiolokacinis atsakiklis, veikiantis Mode S režimu, ir Aprašo 8 punkte nurodytame veiklos susitarime nustatytomis priemonėmis palaikomas ryšys su skrydžių vadovu.
10. Oro erdvės naudojimo pirmenybė valdomoje oro erdvėje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau –Taisyklės) 31–33 punktų nuostatas.
TREČIASIS SKIRSNIS
SKRYDŽIAI NEVALDOMOJE ORO ERDVĖJE
11. Valstybės bepiločio orlaivio nuotolinis pilotas turi vengti pilotuojamų orlaivių ar zonų, kur vykdomi šuoliai su parašiutu. Pastebėjęs ar kitaip sužinojęs, kad į oro erdvę, kurioje vykdomas Valstybės bepiločio orlaivio skrydis, įskrido pilotuojamas orlaivis ar vykdomi šuoliai su parašiutais, nedelsdamas privalo imtis visų veiksmų, kad būtų išvengta susidūrimo.
12. Oro erdvės naudojimo pirmenybė nevaldomoje oro erdvėje nustatoma pagal Taisyklių 31–33 punktų nuostatas.
13. Vykdant Valstybės bepiločių orlaivių skrydžius aerodromo oro eismo informacijos zonoje (TIZ) ar aerodromo oro eismo zonoje (ATZ) būtina gauti aerodromo valdytojo leidimą. Gavusi leidimą Institucija apie savo planuojamą skrydį, iki jo likus ne mažiau nei 30 minučių, telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis praneša atitinkamos zonos valdytojui.
14. Informavimas apie skrydį nevaldomoje oro erdvėje draudžiamosiose UAS geografinėse zonose vyksta telefonu arba kitu šios zonos valdytojo nustatytu būdu. Kai teisės aktų nustatyta tvarka yra vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba, kriminalinė žvalgyba ar nevieši Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai, toks informavimas nėra būtinas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PADIDINTOS RIZIKOS SKRYDŽIŲ VYKDYMO SĄLYGOS
15. Vykdant Valstybės bepiločių orlaivių skrydžius virš miesto ar kaimo vietovių, virš žmonių sambūrio, nakties metu, už matomumo zonos ribų, per 120 metrų nuo žemės paviršiaus (toliau – padidintos rizikos skrydis) arba esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms dieną, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba, kriminalinė žvalgyba ar nevieši Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai, turi būti įjungtas ant Valstybės bepiločio orlaivio esantis žalias mirksintis žiburys arba Valstybės bepiločio orlaivio gamintojo numatytas specialusis navigacinis apšvietimas.
16. Prieš vykdydamas padidintos rizikos skrydį nuotolinis pilotas privalo įvertinti vietovę (oro erdvės rūšį, planuojamo skrydžio maršrute esamus oro erdvės apribojimus, objektus, galinčius trukdyti atlikti skrydį), kurioje bus vykdomas skrydis.
III SKYRIUS
REGISTRACIJOS IR SKRYDŽIŲ DOKUMENTACIJOS REIKALAVIMAI
18. Valstybės bepiločiai orlaiviai turi būti pažymėti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros suteiktu UAS naudotojo registracijos numeriu pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 14 straipsnio nuostatas.
19. Institucija privalo visas turimas Valstybės bepiločių orlaivių sistemas papildomai pažymėti Institucijos registracijos numeriu ir valstybės bepilotį orlaivį įtraukti į vidinį Institucijos registrą. Registras turi būti įtvirtintas raštiškai, nurodant Valstybės bepiločio orlaivio sistemos gamintoją, šios sistemos modelį ir Institucijos suteiktą registracijos numerį.
20. Institucija privalo turėti patvirtintą nuotolinių pilotų ir techninės priežiūros specialistų sąrašą. Jame turi būti nurodytas darbuotojų vardas, pavardė, pareigos ir jų atsakomybės, susijusios su Valstybės bepiločiais orlaiviais.
21. Valstybės bepiločius orlaivius valdantys nuotoliniai pilotai turi pildyti Institucijos nustatytos formos skrydžių istorijos žurnalą, kuriame nurodomas valdyto Valstybės bepiločio orlaivio modelis, registracijos numeris Įstaigoje, nuotolinio piloto vardas, pavardė, licencijos numeris, galiojimo data, bepiločio orlaivio kilimo / nusileidimo adresas arba koordinatės, data, laikas ir skrydžio trukmė.
22. Institucija turi parengti bendrinį naudojimo vadovą (angl. operations manual), kuriuo vadovaujasi atlikdama padidintos rizikos skrydžius. Bendriniame skrydžių vykdymo vadove turi būti aprašyta, kaip Institucija vykdo padidintos rizikos skrydžius, atsakingų darbuotojų pareigos ir atsakomybės. Kiekvienas nuotolinis pilotas turi būti susipažinęs su šiuo vadovu ir atlikdamas skrydžius juo vadovautis.
23. Prieš atlikdama padidintos rizikos skrydžius Institucija turi parengti Avarijos likvidavimo planą (angl. Emergency response plan). Jame turi būti numatytos priemonės, kurių nuotolinis pilotas imsis įvykus incidentui ar avarinei situacijai, aprašyti būdai, kaip Valstybės bepiločiai orlaiviai bus saugiai nutupdyti ant žemės, nepadarant žalos pašaliniams asmenims ar turtui, nurodyti kontaktai, kuriais nuotolinis pilotas turi susisiekti ir informuoti atitinkamas atsakingas įstaigas apie incidentą ar susidariusią avarinę situaciją.
24. Institucija privalo turėti pasirinktos formos skrydžių incidentų / avarijų registrą, kuriame būtų nurodytas Valstybės bepiločio orlaivio gamintojas, modelis ir registracijos numeris Institucijoje, incidento / avarijos vieta (adresas arba koordinatės), data, laikas, aplinkybės ir skrydį vykdęs nuotolinis pilotas.
25. Institucija privalo turėti pasirinktos formos techninės priežiūros žurnalą, kuriame būtų žymima, kada (data ir laikas), kokiam Valstybės bepiločiui orlaiviui (registracijos Institucijoje numeris), koks komponentas (pavadinimas) buvo pakeistas.
IV SKYRIUS
NUOTOLINIŲ PILOTŲ KVALIFIKACIJOS IR VALSTYBĖS BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ SISTEMŲ REIKALAVIMAI
27. Vykdant skrydžius Valstybės bepiločiais orlaiviais, kurie atitinka atvirosios kategorijos kriterijus, nuotolinių pilotų kvalifikacija turi atitikti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 8 straipsnio ir priedo A dalyje nustatytus reikalavimus.
28. Vykdydamas padidintos rizikos skrydžius Valstybės bepiločio orlaivio nuotolinis pilotas privalo turėti visus Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 priedo A dalyje numatytus kvalifikacijos pažymėjimus.
29. Institucija privalo užtikrinti, kad jos nuotoliniai pilotai būtų tinkamai apmokyti prieš pradėdami vykdyti skrydžius turimais Valstybės bepiločiais orlaiviais; turi užtikrinti nuotolinių pilotų praktinių ir teorinių žinių palaikymą ir atnaujinimą, atsižvelgiant į Valstybės bepiločių orlaivių technines charakteristikas, programinės įrangos atnaujinimą, atliekamas modifikacijas, vykdomų skrydžių specifiką ir sudėtingumą.
30. Nuotolinis pilotas privalo būti susipažinęs su bepiločio orlaivio sistemos (UAS) naudojimo instrukcija ir išklausęs gamintojo mokymus / kursus, jeigu tokie yra organizuojami.
31. Institucijos nuotoliniai pilotai prieš vykdydami skrydžius su Valstybės bepiločiais orlaiviais turi turėti bent 10 valandų praktinio skraidymo bepiločiais orlaiviais per kalendorinius metus. Nuotolinis pilotas neturėdamas nurodyto minimalaus skrydžių valandų skaičiaus negali vykdyti padidintos rizikos skrydžių Valstybės bepiločiais orlaiviais.
32. Institucija, norėdama vykdyti skrydžius U-Space UAS geografinėje zonoje, privalo naudoti Valstybės bepiločius orlaivius ir jų sistemas, kurios yra pritaikytos ir atitinka visus tai geografinei zonai nustatytus reikalavimus.
33. Institucija yra atsakinga už bepiločio orlaivio sistemos (UAS) savalaikę techninę priežiūrą ir privalo paskirti už tai atsakingą darbuotoją.
34. Draudžiama atlikti bepiločio orlaivio sistemos (UAS) programinės įrangos ar kitas modifikacijas, kurias draudžia Valstybės bepiločių orlaivių ar jų sistemų gamintojai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Nepriklausomai nuo Valstybės bepiločiais orlaiviais atliekamų skrydžių pobūdžio, visi jų skrydžiai neturi kelti papildomos rizikos žmonių sveikatai, saugumui bei turtui.
37. Institucija turi užtikrinti Aprašo III skyriuje nurodytų žurnalų ir registrų sudarymą bei juose nurodomų duomenų teisingumą.