LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SLAUGOS METODINIO DOKUMENTO RENGIMO, TAIKYMO IR ATNAUJINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2021 m. balandžio 21 d. Nr. V-882

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-9-3-9 „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktą rekomendaciją „Tobulinti diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir atnaujinimo mechanizmą, kad šalyje būtų parengtos trūkstamos ir atnaujinamos diagnostikos ir gydymo metodikos“ bei atsižvelgdamas į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 115.3 ir 115.4 papunkčius:

1. T v i r t i n u Slaugos metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-882

SLAUGOS METODINIO DOKUMENTO RENGIMO, TAIKYMO IR ATNAUJINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Slaugos metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato slaugos metodinių dokumentų (įskaitant protokolus, algoritmus, specialisto savikontrolės lapus), reglamentuojančių slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą sprendžiant slaugos problemas ir vykdant tęstinę paciento stebėseną bei valdant slaugos procesą, rengimą ir reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), kuriose teikiamos slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, rengimo, taikymo ir įdiegimo ASPĮ tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Slaugos metodinis dokumentas (toliau – metodinis dokumentas) – atitinkama liga ar sveikatos sutrikimu sergančių pacientų slaugos tvarkos aprašas arba slaugos metodika.

2.2. Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

3. Aprašas taikomas rengiant atitinkamomis ligomis ir sveikatos sutrikimais sergančių pacientų slaugos metodinius dokumentus, kuriais siekiama pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

4. Rengdami sveikatos mokslų įrodymais grįstus slaugos metodinius dokumentus, rengėjai vadovaujasi sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atitinkamos srities naujausiomis tarptautinėmis gairėmis, tarptautinių organizacijų patvirtintais protokolais ir algoritmais, Aprašu. Metodiniame dokumente pateikiama informacija neturi prieštarauti tokių gairių rekomendacijoms. Į metodinį dokumentą turėtų būti įtraukti visi kokybiškiausiais medicinos mokslo įrodymais (pvz., I A, II A klasės) grįsti profilaktikos, diagnostikos, gydymo, slaugos, reabilitacijos ir kiti metodai, o jų neįtraukimas turi būti pagrįstas.

5. Parengtas ir suderintas konkrečios ligos arba sveikatos sutrikimo slaugos metodinis dokumentas yra privalomas dokumentas ASPĮ ir slaugytojams bei kitiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

II SKYRIUS

SLAUGOS METODINIO DOKUMENTO RENGIMO IR VERTINIMO REIKALAVIMAI

6. Metodinį dokumentą rengia darbo grupė, sudaryta iš̌ ne daugiau kaip 10 narių – universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų (toliau – draugijos) atstovų (gali būti pasitelkiami pacientų teisėms atstovaujančių organizacijų ir atitinkamų profesinių kvalifikacijų sveikatos priežiūros specialistai). Darbo grupės sudėtį tvirtina metodinio dokumento rengimą inicijavusios institucijos, įstaigos, organizacijos vadovas. Darbo grupės nariais gali būti skiriami tik asmenys, užpildę ir pasirašę slaugos metodinio dokumento rengimo darbo grupės nario / posėdyje dalyvaujančio asmens nešališkumo ir interesų deklaraciją (Aprašo 10 priedas). Jeigu darbo grupės sudėtis tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu, į darbo grupės sudėtį, be nurodytų institucijų ir organizacijų, turi įeiti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir pagal poreikį kitų valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų atstovai.

7. Darbo grupei vadovauja darbo grupės vadovas.

8. Darbo grupės vadovo pareigos:

8.1. organizuoti darbo grupės darbą ir rengti darbo grupės susirinkimus;

8.2. užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku parengtas metodinis dokumentas;

8.3. elektroniniu būdu pildyti „Slaugos metodinio dokumento administracinės atitikties vertinimo lentelę“ (toliau – vertinimo lentelė) (Aprašo 1 priedas).

9. Darbo grupė dirba pagal darbo grupės vadovo patvirtintą darbo planą – grafiką.

10. Pagrindiniai metodinio dokumento dėstymo reikalavimai:

10.1. vartojamos glaustos ir aiškios formuluotės;

10.2. aiškiai nurodoma, kokie veiksmai kokia seka atliekami ir kas juos atlieka;

10.3. šalia rekomendacijų nurodomas jų lygmuo, jei jis yra nurodytas atitinkamos srities tarptautinėse gairėse;

10.4. pateikiamos nuorodos į tikslius, patikimus literatūros šaltinius;

10.5. pateikiami slaugos klinikinių ir organizacinių procesų protokolai (pavyzdys pateikiamas Aprašo 2 priede);

10.6. pateikiami pagrindinių slaugos procesų algoritmai, kuriuose schemiškai ir nuosekliai vaizduojami svarbiausi veiksmai (pavyzdys pateikiamas Aprašo 3 priede);

10.7. aprašomąją informaciją privaloma pateikti ir vaizdine forma (protokolai, algoritmai, lentelės, schemos arba diagramos), nes jos lengviau įsimenamos ir patogesnės naudoti;

10.8. būtina pateikti pagrindinių protokolų savikontrolės lapus (pavyzdys pateikiamas Aprašo 4 priede)

10.9. metodinio dokumento tekstas dėstomas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

11. Jei parengtas metodinis dokumentas neatitinka Apraše nustatytų dėstymo reikalavimų, darbo grupės vadovas:

11.1. organizuoja metodinio dokumento koregavimą;

11.2. vertina pakoreguotą metodinį dokumentą ir užpildo formos vertinimo lentelę.

12. Pagal Aprašo reikalavimus parengtas Metodinis dokumentas siunčiamas vertinti atitinkamoms sveikatos priežiūros specialistų draugijoms, pacientų teisėms atstovaujančioms organizacijoms, kolegijoms ir universitetams, rengiantiems atitinkamus sveikatos priežiūros specialistus. Gauti pasiūlymai įvertinami ir dėl kiekvieno priimamas vienas iš šių sprendimų: „atsižvelgti“, „neatsižvelgti“, „iš dalies atsižvelgti“. Pasiūlymai, į kuriuos nuspręsta „neatsižvelgti“ ir „iš dalies atsižvelgti“, išdėstomi Pasiūlymų slaugos metodinio dokumento projektui tobulinti lentelėje, pateikiant argumentus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgta ar atsižvelgta tik iš dalies.

III SKYRIUS

SLAUGOS METODINIO DOKUMENTO SUDEDAMOSIOS DALYS

13. Metodinį dokumentą sudaro:

13.1. pavadinimas, kuriame turi būti nurodyta:

13.1.1. klinikinė arba socialinė problema, kuriai spręsti skiriamas metodinis dokumentas;

13.1.2. pacientų grupė;

13.1.3. metodinio dokumento taikymo tikslinė sritis (pvz., profilaktikai, slaugai);

(Metodinio dokumento pavadinimų pavyzdžiai: Diabetinė pėda: profilaktika ir priežiūra; Insulino injekcija suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu; Vyresnio amžiaus pacientų delyro profilaktika stacionare).

13.1.4. individualus metodinio dokumento numeris;

13.1.5. metodinio dokumento patvirtinimo data;

13.1.6. metodiniam dokumentui pritarusių institucijų pavadinimai (gali būti dedami šių institucijų logotipai);

13.1.7. elektroninė nuoroda į metodinį dokumentą;

13.2. turinys (dokumento temų sąrašas), kuriame nurodomos visos toliau metodiniame dokumente pateikiamos dalys ir jų puslapiai;

13.3. apibendrinimas (glausta apžvalga), kuriame:

13.3.1. nurodomas metodinio dokumento tikslas ir reikalingumas, kokią problemą, įdiegus metodinį dokumentą, siekiama išspręsti (pvz., siekiama sumažinti komplikacijas, sumažinti priežiūros sąnaudas, arba – metodinio dokumento tikslas – vadovaujantis slaugos mokslo įrodymais aptarti vyresnio amžiaus pacientų delyro profilaktiką stacionare, siekiant pagerinti pacientų sveikatos sutrikimų baigtis);

13.3.2. glausta metodinio dokumento apžvalga (santrauka), kurioje išdėstomos pagrindinės metodinio dokumento nuostatos;

13.3.3. nurodoma tikslinė grupė, kuriai skirtas metodinis dokumentas (pvz., sveikatos priežiūros specialistams (galima vardyti konkrečiau pagal specialybes ir specializacijas); pacientams ir jų šeimos nariams bei globėjams; socialiniams darbuotojams; kita);

13.3.4. metodinio vadovavimosi metodiniu dokumentu privalomumas ir atsakomybė (pvz., metodinis dokumentas yra privalomas klinikinėje praktikoje. Sveikatos priežiūros specialistai, priimdami sprendimus, turi vadovautis metodiniu dokumentu visa apimtimi, įvertindami individualius pacientų poreikius, pasirinkimus ir vertybes);

13.3.5. pateikiama informacija apie metodinio dokumento pritaikymą, įdiegimą ir taikymą ASPĮ, jos padaliniuose, nurodant:

13.3.5.1. metodinio dokumento taikymo sritis (atranka, slauga, priežiūra, stebėsena, kita);

13.3.5.2. ligos arba sveikatos sutrikimo, kuriais sergančių pacientų slaugai taikomas metodinis dokumentas, kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“;

13.3.6. pateikiamas koordinuojančių ir susijusių (dalyvaujančių įgyvendinant metodinį dokumentą) įstaigų sąrašas;

13.3.7. pateikiama glausta informacija apie ankstesnius su rengiamu metodiniu dokumentu susijusius dokumentus (Lietuvos medicinos normos, metodikos, aprašai, protokolai, tvarkos, teisės, aktai ir kt.), metodinius dokumentus ir jų atnaujinimą, t. y. kuo remiantis rengtas metodinis dokumentas);

13.4. metodinio dokumento šiuolaikiškumo ir taikymo efektyvumo pagrindimas, t. y. įrodymai, kad metodinis dokumentas pagrįstas praktikoje įrodytais medicinos pasiekimais, išanalizavus užsienio šalių ir vidaus patirtį bei įvertinus tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas kokybei užtikrinti;

13.5. metodiniame dokumente aptariama liga (sveikatos sutrikimu) sergančio paciento nuoseklios priežiūros įvairiose ASPĮ (paciento kelio) algoritmo aprašymas;

13.6. autorių ir ekspertų pristatymas. Šioje dalyje nurodomi autoriai, ekspertai, sveikatos priežiūros specialistai, dalyvavę kuriant metodinį dokumentą (pacientai, kiti socialiniai partneriai nurodomi metodinio dokumento priede (elektroniniame variante)):

13.6.1. vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, institucija, pareigos, el. pašto adresas;

13.6.2. nešališkumo ir interesų deklaracijos;

13.7. sąvokos, sutrumpinimai, apibrėžtys, vartojami metodiniame dokumente, ir jų sutrumpinimai:

13.7.1. metodiniame dokumente vartojamos sąvokos išdėstomos viename punkte punktų papunkčiais abėcėlės tvarka; sąvokas įvardijantys terminai rašomi paryškintu šriftu, pvz., ASPĮ, daugiadalykė specialistų komanda;

13.7.2. terminai ir sutrumpinimai anglų kalba rašomi kursyvu, pvz., angl. nursing process;

13.8. reikšminiai žodžiai – pateikiami problemą, ligą, procesą įvardijantys reikšminiai žodžiai;

13.9. įvadas (apie ligą arba sveikatos sutrikimą), kuriame pateikiama:

13.9.1. glaustas problemos (ligos arba sveikatos sutrikimo) apibrėžimas;

(Pavyzdžiai: 1) šiame metodiniame dokumente aptariama pragulų atsiradimo rizika ir atsiradusių pragulų stebėsena. Rekomendacijose neaprašytas pragulų gydymas (įskaitant chirurginį gydymą), kuris aptariamas atskirame dokumente; 2) šiame metodiniame dokumente aptariama pragulų atsiradimo rizika ir profilaktika, atsiradusių pragulų priežiūra bei gydymas (įskaitant ir chirurginį gydymą) ir stebėsena; 3) Griuvimas – tai įvykis, kurio pasekmė – kūno padėties pasikeitimas į žemesnį lygį, dažniausiai ant žemės ir grindų, įvykęs dėl kitų priežasčių nei smurtinis griuvimas, sąmonės netekimas. Dažniau griūvama stacionaruose, slaugos namuose, nes ten gyvenantys vyresni žmonės yra ligotesni ir labiau priklausomi, nei gyvenantys namuose. Šiame metodiniame dokumente aptariami griuvimai stacionare ir bendruomenėje, nes jiems būdingi skirtingi rizikos veiksniai, todėl taikomos ir skirtingos profilaktikos priemonės);

13.9.2. ligos arba sveikatos sutrikimo epidemiologija ir paplitimas pasaulyje ir Europoje;

13.9.3. ligos arba sveikatos sutrikimo epidemiologija ir paplitimas Lietuvoje;

13.9.4. socialinė ir ekonominė problematika;

13.9.5. rizikos veiksniai ir priežastys;

13.9.6. šeimos narių ir globėjų vaidmuo prisidedant prie problemos sprendimo;

13.10. metodinio dokumento įgyvendinimo prioritetų aprašymas. Būtina nurodyti, kokie veiksmai ir kokia seka turi būti atliekami diegiant metodinį dokumentą praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kokiai sričiai metodinis dokumentas yra taikomas, aprašomi būtiniausi tyrimai arba slaugos prioritetai (taikomi algoritmai, laboratorinių tyrimų žymenys, diagnostikos kriterijai arba kitos priemonės) ir nurodoma informacija, kurią būtina suteikti pacientui apie simptomus bei jų kitimą gydymo metu, bei gydymo prognozės;

13.11. paciento klinikinio kelio aprašymas. Šioje dalyje turi būti pateikiami slaugos procesų valdymo algoritmai ir protokolai, atitinkama liga (sveikatos sutrikimu) sergančio paciento slaugos ir priežiūros rekomendacijos, slaugos poreikių vertinimas, slaugos diagnozė, slaugos planavimas, atlikimas, įvertinimas). Ši informacija įrašoma slaugos dokumentacijoje (Aprašo 5 ir 6 priedai). Nurodoma, kad medicininiai duomenys yra pildomi informacinėje sistemoje (jeigu taikoma). Vadovaujamasi atlikta literatūros analize pagal nurodytus literatūros paieškos reikalavimus, pateikiamos rekomendacijos, priklausomai nuo ASPĮ lygmens, šeimos gydytojo komandos ir (arba) daugiadalykės specialistų komandos sudėties ir nuo slaugytojui (bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas ar slaugytojas, turintis atitinkamą specializaciją) priskirtų funkcijų:

13.11.1. dėl profilaktikos (rizikos veiksniai, jų nustatymas ir koregavimas) (jei taikoma), nurodant (pateikiant):

13.11.1.1. rizikos veiksnius, skatinančius ligos (sveikatos sutrikimo) atsiradimą;

13.11.1.2. rizikos veiksnių išaiškinimo tvarką (pateikiamas protokolas ir aprašymas, kokius anamnezės duomenis reikia surinkti, kokius tyrimus atlikti ir kaip juos interpretuoti);

13.11.1.3. kuo remiantis vertinama rizika ir kaip ji skirstoma (rekomenduojama adaptuoti ir įtraukti tarptautinių gairių arba tos srities didžiausią autoritetą pasaulyje turinčių organizacijų rekomenduojamas rizikos vertinimo skales);

13.11.1.4. nustatytų rizikos veiksnių koregavimo planą (pateikiamas protokolas ir aprašymas, kokios priemonės taikytinos nustačius rizikos veiksnius);

13.11.1.5. tolesnio pacientų (asmenų), turinčių rizikos veiksnių, sveikatos būklės vertinimo formoje, turi būti nurodyta, kuo patvirtinta stebėjimo tvarka: kokiu dažnumu vertinami rizikos veiksniai, nurodomi konkretūs rizikos veiksniai, vertinami kiekvieno vizito metu, stebėjimą atliekanti įstaiga ir specialistai, vertinimo skalės ir kriterijai;

13.11.2. dėl diagnostikos (jei taikoma), aprašant:

13.11.2.1. anamnezės duomenų rinkimą, rizikos veiksnių įvertinimą, nurodant:

13.11.2.2. dokumentinius duomenis (jei yra – GMP kvietimo kortelė Nr. 110/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1234 „Dėl formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-461 „Dėl Bandomosios formos 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, bandomosios formos 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, jei pacientas atvežtas privačiu transportu, fiksuojami atvežusio asmens duomenys);

13.11.2.3. anamnezės duomenis, surinktus iš paciento ir (ar) jį lydinčių asmenų (pvz., jei pacientas tuti pažinimo funkcijos ar kalbos sutrikimų) (traumos, ligos, sutrikimo aplinkybės ir laikas, žinomos ligos ir vartojami vaistai, žalingi įpročiai ir kt.);

13.11.3. dėl klinikinės diagnostikos (nusiskundimai, simptomai, fizinis ištyrimas), kuria vadovaujantis galima įtarti paciento slaugos problemą, ligą arba sveikatos sutrikimą (pradinis vertinimas) ir pastebėti būklės pokyčius (vertinimas slaugos proceso metu);

13.11.4. diagnostikos metodų jautrumas ir specifiškumas, rekomendacijų klasė ir įrodymų lygmuo, norma ir patologinės vertės;

13.11.5. laboratorinės ir instrumentinės diagnostikos metodai ir slaugytojo vaidmuo (pvz., paciento informavimas apie tyrimą, paciento parengimas tyrimui), pateikiant indikacijas ir kontraindikacijas, atlikimo sąlygas, terminus, eiliškumą ir etapiškumą (tyrimų atlikimo tvarką), nuosekliai aprašant, kada jie atliekami, priklausomai nuo paslaugų lygmens (pirminis, antrinis, tretinis) ir etapo (ikistacionarinis, stacionarinis);

13.11.6. pagrindiniai diagnostikos metodai, tyrimų privalomumas, papildomi tyrimai, tyrimų pakartojimas;

13.11.7. naudojamos skalės, anketos ir kiti instrumentai;

13.11.8. gydytojo, konsultanto kvietimo indikacijos, aplinkybės;

13.11.9. diferencinė diagnostika, tolesni veiksmai abejojant dėl diagnozės;

13.11.10. diagnozę patvirtinantys tyrimai, kas vertina atliktus tyrimus;

13.11.11. tyrimai, kurių diagnostinė vertė abejotina ir kurių nerekomenduojama atlikti;

(Pastaba. Privaloma aprašyti ir pateikti nuorodas į susijusius protokolus ir algoritmus, kurie pateikiami prieduose (pvz.: 1) kolonoskopijos atlikimo indikacijos, žarnyno paruošimo kolonoskopijai, kolonoskopijos atlikimo, įvertinimo ir aprašymo kokybės reikalavimai pateikti metodinio dokumento priede).

13.12. gydymo ir priežiūros (jei taikoma) aprašymas, kuriame nurodoma:

13.12.1. paciento gydymo vieta, atsižvelgiant į paciento būklę, izoliavimo poreikis (pvz., esant infekcijų);

13.12.2. trumpi naudojamų gydymo metodų (medikamentinis gydymas, nemedikamentinis gydymas, invazinis / intervencinis gydymas, chemoterapija, radioterapija ir kt.) aprašymai;

13.12.3. medikamentinis gydymas: medikamentinio gydymo indikacijos, skiriamų vaistų grupės, rekomenduojami vaistai ir vaistų deriniai, jų dozavimas, rekomenduojama vidutinė gydymo trukmė, medikamentinio gydymo tikslai (pvz., palaikyti AKS < 130/70 mm Hg), gydymo atsako vertinimas, gydymo koregavimas, gydymo vaistais rekomendacijų klasė ir įrodymų lygmuo (pateikiamas protokolas);

13.12.4. nemedikamentinis gydymas: mokslo įrodymais pagrįsti gydymo būdai, nurodant indikacijas, kontraindikacijas, rekomendacijų klasę ir įrodymų lygmenį (pateikiamas protokolas), jų trukmė, taikymo tikslai, atsako vertinimas, gydymo koregavimas;

13.12.5. invaziniai / intervenciniai gydymo metodai (pvz., pleuros drenažas) nurodomos pagrindinės indikacijos ir kontraindikacijos, gydymo tikslas, gydymo atsako vertinimas, gydymo koregavimo taktika, nesant atsako, rekomendacijų klasė ir įrodymų lygmuo (pateikiami protokolai);

13.12.6. sudėtinis gydymas (jei taikomas): nurodomos pagrindinės indikacijos ir kontraindikacijos, gydymo tikslas, gydymo atsako vertinimas, gydymo koregavimo taktika, nesant atsako, rekomendacijų klasė ir įrodymų lygmuo (pateikiamas protokolas);

13.12.7. gydymo metodų eiliškumas ir etapiškumas, kriterijai, kada ir kokį gydymą skirti pirmiausia (pateikiamas ir algoritmas);

13.12.8. gydymo metodų poveikis, rizika;

13.13. slaugos proceso ir veiksmų, slaugos diagnozių ir intervencijų aprašymas, kuriame nurodoma:

13.13.1. slaugos procesas (vertinimas, diagnozė, planavimas, atlikimas, įvertinimas);

13.13.2. įvertinamos kitos susijusios aplinkybės (pvz., infekcijų kontrolė, pacientų sauga, galimas šalutinis poveikis);

13.13.3. gydytojo, konsultanto kvietimo aplinkybės, šios konsultacijos tikslas, pakartotinių konsultacijų poreikis;

13.13.4. slaugos proceso ir slaugos veiksmų komplikacijos (dažniausios, dažnos, retos ir labai retos), jų profilaktika, atpažinimas, koregavimas;

13.13.5. slaugos procesas sergant gretutinėmis ligomis;

13.13.6. daugiadalykės specialistų komandos sudėtis ir jos sprendimų priėmimo tvarka bei įgyvendinimas;

13.13.7. paciento savipriežiūra, savikontrolės prinicipai, įgalinimas ir rodikliai, reikalingos priemonės (pvz., sergant cukriniu diabetu);

13.13.8. paciento mokymas (pateikiant paciento mokymo protokolą, pavyzdys pateikiamas Aprašo 7 priede);

13.13.9. išrašymo planavimas (stacionarizuotiems pacientams);

13.13.10. slaugos efektyvumo ir kokybės įvertinimo kriterijai ir siektini rezultatai;

13.14. ligos eigos vertinimas ir stebėsena (jeigu taikytina) pagal slaugytojo kompetenciją:

13.14.1. vertinamieji rodikliai atsižvelgiant į ligos stadiją ir periodo ūmumą, nurodant vertinimo intervalus;

13.14.2. pakartotinių vizitų, konsultacijų, atliekamų tyrimų terminai;

13.14.3. tyrimai ir konsultacijos, atliekami pakartotinių tyrimų metu;

13.14.4. paciento stebėsenos trukmė;

13.14.5. kas atlieka stebėseną (specialistai, daugiadalykė specialistų komanda);

(Pastaba. Pageidautina pateikti paciento stebėsenos algoritmus, paciento informavimo apie stebėseną būdus (rašytine informacija, priminimai).

13.15. asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASPP) organizavimo tvarkos aprašymas (paciento organizacinis kelias). Šioje dalyje išsamiai nurodoma paslaugų organizavimo tvarka (pateikiamas aprašas ir protokolai):

13.15.1. ASPP organizavimo tvarkos tikslas ir uždaviniai;

13.15.2. ASPP teikimo lygmenys pagal konkrečią ligą arba sveikatos sutrikimą (pvz., nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra vykdoma trimis sveikatos priežiūros lygmenimis);

13.15.3. jei rengiamas siauresnės apimties metodinis dokumentas, turi būti nurodoma, kokį paciento organizacinio kelio etapą rengiamas metodinis dokumentas reglamentuoja;

13.15.4. išsamūs reikalavimai ASPĮ, jos padaliniams;

13.15.5. teikiamų paslaugų arba procedūrų sąrašas (privalomi protokolai ir (arba) algoritmai);

13.15.6. kokybės rodikliai, siektini laiko intervalai (pvz., per kiek laiko pacientas turi būti apžiūrėtas);

13.15.7. paslaugų teikimo proceso eiliškumas (pateikiamas protokolas);

13.15.8. slaugos proceso valdymas (slaugos proceso planavimas, slaugos veiklos vykdymas, slaugos veiklos tikrinimas ir vertinimas, slaugos proceso palaikymas, slaugos proceso gerinimo ir veiksmingumo vertinimas, slaugos proceso tobulinimas) (pateikiamas protokolas ir algoritmas);

13.15.9. paslaugų lygmenys (pirminis, antrinis, tretinis) ir kokios paslaugos teikiamos konkrečiu lygmeniu, siuntimo gauti aukštesnio lygmens paslaugas indikacijos (rizikos veiksniai, sveikatos sutrikimai, ligos), kaip organizuojamos paslaugos esant aukštesnio lygmens paslaugų poreikiui (pvz., jeigu pacientui reikalingos aukštesnio lygmens paslaugos, žemesnio lygmens paslaugas teikianti ASPĮ turi apie tai informuoti pacientą̨ (jo atstovą̨) ir užtikrinti, kad pacientas būtų̨ pervežtas į aukštesnio lygmens paslaugas teikiančią̨ ASPĮ);

13.16. paslaugos teikimo vietos ir reikalavimų aprašymas:

13.16.1. teisės aktai, reglamentuojantys reikalingą įrangą arba skirtingų lygmenų ambulatorinių ir stacionaro paslaugų teikimo tvarką;

13.16.2. reikalavimai ir rekomendacijos reikalingoms priemonėms bei įrangai, medicinos priemonėms (prietaisams) pagal paslaugų teikimo lygmenis;

13.16.3. privalomų turėti medžiagų, medikamentų sąrašas;

13.16.4. pagalbos teikimo procese naudojamų informacinių ir ryšio technologijų aprašymas (kaip metodinis dokumentas bus susietas su sveikatos priežiūros įstaigoje naudojama informacine sistema, pateikiami dokumentų šablonų, būtinų įtraukti į informacinę sistemą, pavyzdžiai ir aprašyta pildymo tvarka);

13.17. išsamūs reikalavimai ASPP teikiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams:

13.17.1. nurodoma asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurie privalo dalyvauti teikiant paslaugas, kvalifikacija arba papildomos kompetencijos bei įgūdžiai (pvz., paslaugas teikia akušeriai, bendrosios praktikos slaugytojai (įskaitant anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojus), turintys atitinkamos praktikos licenciją; atlikę arba asistavę atliekant tam tikrą skaičių procedūrų arba operacijų per metus);

13.17.2. nurodoma daugiadalykės specialistų komandos sudėtis ir reikalavimai jai, pvz., reikalavimai komandos vadovui, komandos narių kvalifikacija, kompetencija, atsakomybė bei atskaitomybė, komandos mokymų ir pratybų organizavimo tvarka;

13.17.3. nurodomi personalo perkvalifikavimo reikalavimai mokymams, naujiems įgūdžiams ir kompetencijoms ugdyti, mokymų organizavimo tvarka, periodiškumas ir kvalifikacijos atnaujinimo tvarka (pvz.: 1) įstaigos vadovas užtikrina, kad asmenys, teikiantys paslaugas, privalomojo kvalifikacijos tobulinimo metu ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus baigtų Privalomojo kvalifikacijos tobulinimo kursus, atitinkančius priede nustatytus reikalavimus; 2) stacionaro paslaugas teikiančioje ASPĮ personalas ne rečiau kaip kartą per metus ASPĮ vadovo patvirtintu grafiku atnaujina žinias ir įgūdžius pagal priede nurodytas klinikines situacijas, naudodamas manekenus ir kitas mokymuisi reikalingas priemones);

13.18. metodinio dokumento diegimo aprašymas. Šioje dalyje aprašoma metodinio dokumento diegimo konkrečioje ASPĮ tvarka, kuri parengiama ir patvirtinama ASPĮ vadovo:

13.18.1. glaustas metodinio dokumento pristatymas (rekomenduojama pateikti Power Point formatu iki 10 skaidrių);

13.18.2. būtinų išteklių metodiniam dokumentui diegti (įranga, žmogiškieji, finansiniai ir kt.) aprašymas;

13.18.3. būtinų dokumentų šablonai (ASPĮ vadovo įsakymai, tvarkos), reikalingi metodiniam dokumentui ASPĮ įdiegti;

13.18.4. svarbiausių įgūdžių, būtinų metodiniam dokumentui įgyvendinti, aprašas (gali būti ir vaizdo įrašas);

13.18.5. mokymų, reikalingų diegiant ir palaikant metodinį dokumentą, aprašymas, nurodant jų finansavimo šaltinius, tikslinę grupę;

(Pastaba. Svarbu aprašyti, kaip naujas metodinis dokumentas arba metodinio dokumento atnaujinimas bus pristatomas šalyje tikslinei auditorijai: informacijos suinteresuotoms pusėms pateikimas, viešinimas LR SAM saityno svetainėje; jei problema aktuali visuomenei – organizuojamos spaudos konferencijos, viešinama socialiniuose tinkluose);

13.19. paslaugų (įdiegto metodinio dokumento) kokybės rodiklių ir jų siektinų reikšmių aprašymas. Šioje dalyje aprašomi įdiegto metodinio dokumento kokybės rodikliai, jų siektinos reikšmės bei vertinimo tvarka:

13.19.1. rodikliai turi būti susiję su teikiama paslauga, objektyvūs, pamatuojami, patikimi, registruojami sistemoje (nurodant sistemą, pvz., HIS, ESPBĮ), neatsižvelgiant į paslaugos teikėjo įtaką, naudojami stebėsenai, atnaujinami;

13.19.2. renkantis rodiklius, vadovaujamasi gerąja pasauline slaugos praktika ir pirmiausia adaptuojami Europos šalyse, JAV ar kitose išsivysčiusiose šalyse toje srityje naudojami rodikliai ir jų reikšmės, ypač jei yra mokslinių įrodymų, kad šių rodiklių įdiegimas gerina paciento sveikatos sutrikimo baigtis ir optimizuoja sveikatos apsaugos sistemos išlaidas;

13.19.3. aprašoma įdiegto metodinio dokumento kokybės rodiklių vertinimo tvarka (kas atlieka vertinimą, kaip dažnai, kokie dokumentai pildomi);

13.20. pasitenkinimo suteiktomis asmens sveikatos priežiūros (slaugos) paslaugomis vertinimo aprašymas. Šioje dalyje aprašoma, kaip bus vertinamas paciento pasitenkinimas gavus sveikatos priežiūros, kurią reglamentuoja metodinis dokumentas, paslaugas:

13.20.1. pateikiama pasitenkinimo suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis vertinimo anketa, išsamus jos pildymo aprašas;

13.20.2. aprašoma pacientų nuomonės apie suteiktas paslaugas vertinimo tvarka (kas, kokiame etape pateikia pacientams anketą, kokia tvarka jos surenkamos, kaip anketų duomenys analizuojami, kas juos vertina);

13.21. metodinio dokumento atnaujinimo aprašymas, kuriame nurodoma:

13.21.1. galiojančio metodinio dokumento paskutinės peržiūros data;

13.21.2. galiojančio metodinio dokumento atnaujinimo data;

13.21.3. ankstesnės metodinio dokumento versijos ir metodinio dokumento atnaujinimo (jei metodinis dokumentas atnaujintas) turinys, t. y. kas atnaujinta;

13.21.4. metodinio dokumento atnaujinimo iniciatorius;

13.21.5. metodinio dokumento atnaujinimo vykdytojas;

13.21.6. būsimos peržiūros, atnaujinimo data;

13.22. audito informacija. Aprašomas metodinio dokumento auditavimas:

13.22.1. pateikiama įdiegto metodinio dokumento auditavimo tvarka, nurodant:

13.22.2. ar auditavimo aprašas yra rekomendacinio ar privalomojo pobūdžio (jei rekomendacinio, ASPĮ pati nustato metodinio dokumento auditavimo dažnį, kriterijus bei priemones);

13.22.3. auditavimo dažnį (Pavyzdys. Vieną kartą per 12 mėn. ASPĮ atliekamas įdiegto metodinio dokumento efekto auditas. Jei reikia, auditas gali būti vykdomas ir dažniau);

13.22.4. audito uždavinius (Pavyzdys. Delyro po operacijos atpažinimo ir priežiūros įvertinimas; pragulų rizikos, išsivystymo ir priežiūros įvertinimas);

13.22.5. audito metu naudojamas priemones (pvz., slaugos istorija, slaugos protokolas ir pan. dokumentai);

13.22.6. audito metu taikomus vertinimo kriterijus, pvz., tam tikrų sveikatos sutrikimų ar situacijų atvejų skaičius ir procentai;

13.22.7. aptarimo su administracija, anonimiškai pateikiant audito rezultatus ir išryškėjusias problemas, tvarką;

13.22.8. dokumentacijos apie audito įgyvendinimą ir rezultatus saugojimo tvarką;

13.23. išsamus auditą vykdančių asmenų funkcijų aprašymas, nurodant:

13.23.1. kas vykdo auditą (ASPĮ paskirtas auditorius arba audito grupė, užtikrinantys nešališką ir objektyvų audito procesą);

13.23.2. auditavimo apimtis (Pavyzdžiai: 1) patikrinama 10 proc. atsitiktinai parinktų slaugos istorijų; 2) patikrinami visi tam tikro sveikatos sutrikimo arba nepalankių baigčių atvejai);

13.23.3. auditoriaus (arba audito grupės) pildomus dokumentus (pateikiami pavyzdžiai Aprašo 8 ir 9 prieduose);

13.24. svarbiausių kriterijų, kuriuos įvedus į informacinę sistemą būtų galima analizuoti įdiegto metodinio dokumento ar protokolo efektyvumą nacionaliniu mastu, pvz., tam tikra liga (sveikatos sutrikimas), veiksmai, kurie atliekami tam tikrose situacijose, baigtys ir pan., sąrašas;

13.25. ASPĮ atliekamo audito tvarkos apraše – nuorodos į naudotos literatūros šaltinius;

13.26. informacija apie kontaktinį asmenį (instituciją). Nurodoma, į ką galima kreiptis dėl metodinio dokumento, pateikiami kontaktai: telefono numeris, el. pašto adresas;

13.27. metodiniam dokumentui rengti naudotos literatūros aprašymas. Metodiniam dokumentui rengti naudota literatūra turi būti aprašoma pateikiant:

13.27.1. literatūros paieškos protokolus (pirmasis literatūros paieškos žingsnis, nusakantis mokslinio tyrimo vertinimą ir paieškos strategijas) pagal paieškos protokolo sudedamąsias dalis:

13.27.1.1. paieškos strategija, pritaikyta sprendžiamam klausimui ir (arba) nagrinėjamai ligai (sveikatos sutrikimui) su paaiškinimais, kodėl būtent ji buvo taikoma;

13.27.1.2. datos, kada bus ar buvo atliekama paieška;

13.27.1.3. šaltiniai, kuriais bus remiamasi;

13.27.2. papildomų paieškos technologijų naudojimas ir naudojimo pagrindimas;

13.27.3. paieškos apribojimai, tokie kaip užsienio kalbos, datos, studijų metodai ir pan.;

13.28. literatūros šaltiniai:

13.28.1. turi būti naudojami įvairūs šaltiniai, iš skirtingų bibliografinių duomenų bazių, saityno svetainių ir kitų išteklių, priklausomai nuo tiriamo klausimo ir mokslinių įrodymų tipo;

13.28.2. rekomenduojamos duomenų bazės (The Cochrane Database of Systematic Reviews (CDSR); MEDLINE; EBSCO; CINAHL (Cumulative Index to Nursing and Allied Health Literature) Database; ProQuest; Ovid Nursing, Emcare Ovid);

13.28.3. kiti rekomenduojami šaltiniai specifiškesniems klausimams spręsti (PsycINFO (psichologijai ir psichiatrijai); ASSIA (Applied Social Sciences Index and Abstracts); Social Policy and Practice, Social Care Online; Sociological Abstracts; HMIC (Health Management Information Consortium); HealthTalk);

13.28.4. nemokslinių žurnalų šaltiniai gali būti randami: HMIC; OpenGreen, CORE;

13.29. literatūros paieškos strategijų aprašymas:

13.29.1. paieškos strategija turėtų priklausyti nuo sprendžiamo klausimo. Pagal poreikį galima naudoti tarptautines PICO (populiacija, intervencija, kontrolinė grupė (angl. comparator) ir rezultatas (angl. outcome)) arba SPICE (aplinka (angl. setting)), perspektyva, intervencija, kontrolinė grupė (angl. comparison), ištyrimas (angl. evaluation)) klausimo struktūras kuriant paieškos strategiją;

13.29.2. sprendžiant specifinius ir sudėtingesnius klausimus, galima jungti kelias strategijas. Kita rekomenduojamoji strategija yra naudoti „žingsnių“ metodą, kai paieška atliekama keliais etapais. Šiuo būdu atrenkama tik kokybiška, labiausiai su klausimu susijusi informacija, literatūros paieškos proceso eigoje reguliuojamas šaltinių kiekis;

13.29.3. jeigu randama temų, kurios nėra aprašomos esamuose moksliniuose darbuose, galima specifikuota nežinomos temos paieška;

13.29.4. svarbu atrinkti, kokios – kokybinės ar kiekybinės (įskaitant metaanalizes) – studijos yra reikalingos tiriamam klausimui spręsti. Taip pat svarbu atsižvelgti į mokslinių įrodymų ir sprendžiamo klausimo tiriamųjų populiacijos, amžiaus ir kitų veiksnių atitikimą;

13.29.5. atliekant informacijos rengiamo metodinio dokumento tema paiešką internetinėse duomenų bazėse, rekomenduojama naudoti sinonimus, akronimus, santrumpas, skirtingus rašybos variantus (pvz., Jungtinėje Karalystėje ir Amerikoje vartojamų terminų), senąją ir naująją terminologiją, patentuotų ir generinių vaistų pavadinimus, medicinos terminologiją. Paieškos filtrai turi būti parenkami pagal nagrinėjamą temą;

13.29.6. naudojamų straipsnių išleidimo datos apribojimas priklauso nuo analizuojamos temos, atsižvelgiant į paskutinio straipsnio ta tema išleidimo datą. Geros kokybės paskutinės sisteminės apžvalgos (angl. systematic reviews) įgalina keisti naudojamų straipsnių išleidimo datos apribojimus;

13.29.7. papildomos paieškos technologijos yra taikomos tada, kai reikiami straipsniai ir moksliniai įrodymai galimai nėra indeksuojami bibliografinėse duomenų bazėse. Papildomos paieškos technologijos yra abipusis citavimas (angl. forward and backward citation), neautomatizuota straipsnių paieška žurnale (angl. hand-searches) ir tiesioginis kreipimasis į ekspertus;

13.29.8. įtraukiamos įvairių žmonių grupės – paieškos turi įtraukti straipsnius apie visus įmanomus populiacijos dalyvius, pvz., jeigu populiacijos grupė yra senyvo amžiaus žmonės, tai į paiešką turi būti įtraukiami negalią turintys vyresnio amžiaus žmonės, įvairių rasių ir mažumų atstovai;

13.29.9. atliekamas kokybės vertinimas. Naudojamų šaltinių kokybės vertinimas yra kritinis žingsnis atliekant literatūros apžvalgą. Kokybės vertinimo strategiją nustato standartų (gairių, rekomendacijų) sudarytojas, tačiau rekomenduojama remtis GRADE (angl. Grading of Recommendation, Assessment, Development, Evaluations) strategija, kuri:

13.29.10. vertina šiuos veiksnius: studijos trūkumus, šališkumą; nepastovumą – heterogeniški arba įvairūs diagnostikos ir gydymo būdai; nevienodumą – skirtumai vertinant skirtingas populiacijas, intervencijas, kontrolines grupes; kita – publikavimo šališkumas, tyrimų atranka;

13.29.11. turi keturis kokybės vertinimus: labai žemą (tikrasis efektas labai skiriasi nuo apskaičiuotojo), žemą (tikrasis efektas gali skirtis nuo apskaičiuotojo), vidutinį (autorių nuomone, tikrasis efektas yra panašus į apskaičiuotąjį), aukštą (autoriai yra įsitikinę, kad tikrasis efektas yra panašus į apskaičiuotąjį);

13.29.12. rekomenduojama naudoti šaltinių kaupimo programas, tokias kaip EndNote, Mendeley ir pan.;

13.30. tolesnių mokslinių tyrimų rekomendacijos. Įvertinama, kokių šios temos mokslinių įrodymų dar trūksta:

13.30.1. nurodomi tebevykdomi svarbiausi tyrimai (pvz., atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai), kurių rezultatai gali būti kliniškai reikšmingi ir galėtų keisti praktiką;

13.30.2. nurodomos temos bei sritys, kuriose reikalingi papildomi moksliniai tyrimai;

13.31. informacija visuomenei ir pacientui. Tikslas yra informuoti visuomenę ir pacientus, kokias ir kokios kokybės ASPP jie gali ir turi gauti. Tokia informacija padeda jiems formuluoti klausimus apie diagnostiką, gydymą bei priežiūrą. Šioje dalyje turi būti:

13.31.1. pacientui suprantama kalba aprašyta ir jam pateikiama susisteminta santrauka apie metodiniame dokumente aptariamą ligą (sveikatos sutrikimą): profilaktika, priežastys, rizikos veiksniai; diagnostika, gydymas, praktiniai patarimai, tolesnė priežiūra ir stebėsena. Rekomenduojama pacientui skirtą informaciją naudoti rengiant lankstinukus ar kitą vaizdinę medžiagą, kurią gali platinti šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai bei pacientų organizacijos;

13.31.2. nurodomi paramos fondai ir pacientų organizacijos, savitarpio pagalbos grupės ir pateikiami jų kontaktai, nuorodos į papildomus informacijos šaltinius;

13.31.3. pateikiama trumpa rašytinė informacija su rekomendacijomis visuomenei, ką visiems reikia žinoti apie metodiniame dokumente aprašytą ligą ar būklę. Pvz., ūminio išeminio insulto metodiniame dokumente galėtų būti išvardyti insulto rizikos veiksniai, pradiniai insulto požymiai ir pirmoji pagalba jiems atsiradus, pabrėžiant kuo trumpesnio laiko iki galutinio gydymo svarbą. Bendro pobūdžio informacija visuomenei platinama per masines informavimo priemones, viešinama pacientų organizacijų interneto puslapiuose, ja rekomenduojama remtis bendraujant su žurnalistais.

IV SKYRIUS

METODINIO DOKUMENTO PROJEKTO DERINIMAS

14. Parengtas ir su Aprašo 12 punkte nurodytomis įstaigomis ir organizacijomis suderintas metodinio dokumento projektas teikiamas derinti SAM, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitomis valstybės institucijoms pagal poreikį.

15. Siūlymai dėl metodinio dokumento projekto tobulinimo siunčiami metodinį dokumentą rengusios darbo grupės vadovui.

16. Patobulintas metodinio dokumento projektas pakartotinai teikiamas derinti Aprašo 13 punkte nurodytoms insitucijoms.

17. Teisės aktų nustatyta tvarka suderintas metodinis dokumentas tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Metodinis dokumentas peržiūrimas ir atnaujinamas ne rečiau kaip kas penkerius metus arba dažniau, jei atsiranda naujų kokybiškų medicinos mokslo įrodymų, keičiančių klinikinę praktiką, arba atnaujinus tarptautines atitinkamos srities gaires.