Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
NR. I-1120 4 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-275
2017 m. birželio 21 d. Nr. 485
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-275 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
1. Pažymėtina, kad visų savivaldybių teritorijose yra parengti ir patvirtinti savivaldybės lygmens bendrieji planai. Šiais teritorijų planavimo dokumentais, inter alia, nustatomi inžinerinės infrastruktūros plėtros principai ar jos išdėstymo reikalavimai, inžinerinių komunikacijų koridoriai visai savivaldybės teritorijai, apimančiai ir neurbanizuojamas (neurbanizuotas) teritorijas. Inžinerinės infrastruktūros objektai (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ir kiti) planuojami ir vystomi kaip vieningai funkcionuojančios sistemos. Gerai organizuota inžinerinė infrastruktūra sudaro palankias visų rūšių veiklos vykdymo ir plėtros sąlygas, t. y. užtikrina darnų ir subalansuotą teritorijų planavimą. Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus, inžinerinės infrastruktūros plėtra neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose planuojama atsižvelgiant į Žemės gelmių registro duomenis, nepažeidžiant, inter alia, teritorijų planavimo tikslo – sudaryti sąlygas racionaliai naudoti ir išsaugoti žemės gelmių išteklius. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant bendrąjį planą nėra galimybės įvertinti, kur bus atrasti nauji žemės gelmių išteklių telkiniai.
Įstatymo projektu numatant galimybę neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose žemės gelmių naudojimo planu (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu) pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir tuo atveju, kai žemės gelmių išteklių telkinys nenurodytas savivaldybės lygmens bendrajame plane, t. y. kai žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės lygmens bendrojo plano patvirtinimo arba pažymėtas bendrojo plano brėžinyje žemės gelmių išteklių telkinys neatitinka Žemės gelmių registro duomenų ar nebuvo bendrajame plane fiksuotas, turi būti nepažeisti darnaus ir subalansuoto teritorijų planavimo principai. Šiam tikslui pasiekti atliekamu pakeitimu būtina nustatyti išlygą, kuri leistų įgyvendinti galiojančiuose savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose numatytą inžinerinės infrastruktūros plėtrą neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnį papildyti 5 dalimi – nustatyti sąlygą, kada neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose gali būti rengiami žemės gelmių naudojimo planai ir jais gali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kai žemės gelmių išteklių telkinys nenurodytas savivaldybės lygmens bendrajame plane.
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų (ne savivaldybės tarybos) „patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.“ Šios nuostatos nesuderintos su Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią „žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.“ Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galiojančių bei keičiamų Įstatymo nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, siūloma Įstatymo projektu tikslinti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį – nustatyti išimtį dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinamumo, nes aukštesnę teisinę galią turintys žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai neprivalo būti suderinti su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į šio bendrojo plano sprendinius.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.“
3. Papildyti 22 straipsnį 5 dalimi:
„5. Kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu šiose teritorijose teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.“
2. Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui, būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas, todėl Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies keitimas yra perteklinis ir siūloma Įstatymo projektu jos nekeisti.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą.