Pagėgių savivaldybės taryba
sprendimas
DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ socialines PASLAUGas tvarkos aprašo PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 30 d. Nr. T-159
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 9 dalimi, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Pagėgių savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. T-195 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas Pagėgių savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
PATVIRTINTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2024 m. spalio 30 d.
sprendimu Nr. T-159
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagėgių savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą bei kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir Pagėgių savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybė) meras ir kurios paslaugos finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
Už kitas papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio sutarimu.
3. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Mokestis už socialines paslaugas imamas po paslaugos suteikimo.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes ir teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (toliau – VRP), transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinės priežiūros (apgyvendinimo nakvynės namuose) paslaugą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
8. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.
9. Asmens (šeimos) mokėjimui už socialines paslaugas užtikrinti sudaroma sutartis (toliau – Sutartis), kurioje nustatoma paslaugos rūšis, sudėtis, paslaugos teikimo dažnumas ir trukmė, mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacija apie apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio (pinigine išraiška) pateikimo socialinių paslaugų gavėjui (ar jo teisėtam atstovui) tvarka, šalių teisės, pareigos ir kitos paslaugų teikimo ir nutraukimo sąlygos.
10. Dvišalė išlaidų finansavimo sutartis sudaroma tarp Savivaldybės administracijos direktoriaus su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Taip pat dvišalė sutartis sudaroma tarp socialinės paslaugos įstaigos ir paslaugos gavėjo.
11. Trišalė socialinių paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartis sudaromos su valstybinėmis/savivaldybėmis socialinės globos įstaigomis, jeigu yra perkama socialinė paslauga ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios teikia socialines paslaugas. Sutartis sudaro Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius), socialinių paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas (teisėtas atstovas).
12. Trišalė socialinių paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartis sudaroma tarp Savivaldybės administracijos direktoriaus, socialines paslaugas teiksiančio fizinio asmens ir paslaugos gavėjo kai socialines paslaugas teiks fizinis asmuo, gali būti sudaroma ir keturšalė sutartis įtraukiant socialinių paslaugų įstaigą, kurios socialinis darbuotojas organizuos ir koordinuos socialinės paslaugos teikimą.
14. Informacija apie apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikiama formoje – Asmens (šeimos) mokėjimo už paslaugas apskaičiavimo pažymoje (toliau – pažyma), kurią rengia ir pasirašo atsakingas specialistas. Pažyma per penkias darbo dienas pateikiama socialines paslaugas teikiančiai įstaigai. Įstaiga su pažyma pasirašytinai supažindina paslaugas gaunantį asmenį ar jo globėją (rūpintoją, aprūpintoją) ar kitą teisėtą asmens atstovą. Pažyma laikoma neatsiejama sutarties dalis.
15. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
16. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
17. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
18. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
19. Pagėgių savivaldybės gyventojams transporto paslaugą teikią biudžetinės įstaigos ir nevyriausybinė organizacija.
20. Transporto paslaugos teikimas savivaldybės gyventojams finansuojamas iš savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų ir asmens pajamų mokamų už suteiktą paslaugą.
21. Pagėgių savivaldybėje transporto paslauga teikiama nemokamai, kai vykstama į gydymo įstaigas ir jų gaunamos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už 2 VRP.
22. Transporto paslaugos gavėjai:
23. Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centras teikia transporto paslaugas asmenims, kuriems reikalingos hemodializės paslaugos (procedūros) nuvežimui ir parvežimui, asmenys paimami iš jų gyvenamosios vietos.
24. Asmenims, kurie guli stacionarioje slaugos ar palaikomojo gydymo paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dėl ligos ar negalios turintiems gulimą režimą, taip pat asmenims, turintiems protinę ir psichinę negalią, be lydinčio asmens transporto paslauga neteikiama.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
26. Mokėjimo už socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
27. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichosocialinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, laikino apnakvindinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
28. Mokėjimo už socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.
29. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
30. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą (pagalbos į namus) dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.
31. Mokėjimo už socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant gaunamas kompensacijas:
31.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
32. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
32.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiams, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
32.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
33. Šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:
33.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 5 procentų šeimos pajamų;
33.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 10 procentų šeimos pajamų;
34. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra septynias pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
39. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
39.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
40. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
40.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
40.2. lygios 2 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.
41. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
42. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis nustatomas proporcingai asmeniui teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
43. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
45. Mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gaunantis individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
46. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
47. Asmeniui, laikinai išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
48. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
49. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
51. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir į asmens turtą.
52. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
53. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančio normatyvą.
54. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
55. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.
56. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
57. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
58. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VII SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS
60. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą.
61. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms.
62. Pagalbos pinigų dydis: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį vaiką, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokami iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, mokami 3 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį pagalbos pinigai (toliau – BSI), už du vaikus – 6 BSI, už tris ir daugiau vaikų – 9 BSI.
66. Pagalbos pinigų mokėjimo dydis už ne visą mėnesį teikiamą globą yra nustatomas proporcingai teikiamos globos trukmei.
67. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracija turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą. Nutraukusi pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), savivaldybės administracija turi teikti bendrąsias socialines ar socialinės priežiūros paslaugas.
68. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, neteisėtai išmokėti pagalbos pinigai gražinami į Savivaldybės biudžetą.
69. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą).
70. Pagalbos pinigų dydis: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį vaiką, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokami iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, mokami 3 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį pagalbos pinigai (toliau – BSI), už du vaikus – 6 BSI, už tris ir daugiau vaikų – 9 BSI.
71. Pagalbos pinigai vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriami, mokami ir (ar) nutraukiami vadovaujantis atskiru savivaldybės mero patvirtintu Pagalbos pinigų skyrimo, naudojimo ir panaudojimo kontrolės tvarkos Šilalės rajono savivaldybėje tvarkos aprašu.
72. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinių paslaugų namų Globos centro atsakingi darbuotojai.
74. Pagalbos pinigai skaičiuojami ne daugiau kaip už vieną praėjusį mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.
75. Pagalbos pinigai pervedami globėjui į asmeninę sąskaitą, į kurią pervedamos globos (rūpybos) išmokos, kiekvieną mėnesį iki 25 dienos.
76. Pagalbos pinigų mokėjimo dydis už ne visą mėnesį teikiamą globą yra nustatomas proporcingai teikiamos globos trukmei.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
78. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.
79. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:
79.1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;
79.2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
81. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos gauti socialines paslaugas, kurių poreikis nustatytas.
82. Asmuo, norintis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą (iki 2007 m. sausio 1 d.) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie gaunamas pajamas, o kai asmeniui skirtos ilgalaikės socialinės globos paslaugos po 2007 m. sausio 1 d., turi pateikti informaciją ne tik apie gaunamas pajamas, bet ir apie turimą turtą (turto vertę).
83. Kreipiantis dėl socialinių paslaugų gavimo, informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu. Jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.
84. Pateikus neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.
85. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai.
86. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
87. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
88. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, dovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
89. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
90. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
91. Tuo atveju, jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir vertinimas atliekamas vėliau, nei pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.
93. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, nuo asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša paslaugas teikiančiai įstaigai, o ji Savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.
94. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pasikeitimą, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.
95. Savivaldybės administracija turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.
96. Jeigu socialinės paslaugos teikiamos šeimai, nustatant šeimos finansines galimybes, į jos pajamas įskaitomos šeimos narių gaunamos pajamos.
97. Jeigu asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.
98. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamų vidurkį.
99. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, kurį pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
X SKYRIUS
ASMENS TURTO VERTINIMAS
101. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas turtas (statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius, žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių), piniginės lėšos.
102. Jei turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.
103. Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
104. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą nurodytą turtą. Asmens turto vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro.
105. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinusiai Savivaldybės administracijai pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.
106. Jei vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
107. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ar šis mokėjimas sumažinamas arba kai įvyksta jo turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
108. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pagal savivaldybės administracijos ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju sudarytas duomenų teikimo sutartis ir (ar) prašymus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas).
109. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).
111. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
112. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
XI SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
113. Pagėgių savivaldybė turi teisę asmeniui (šeimai) sumažinti mokestį už socialines paslaugas ar visiškai atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas.
114. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas)) dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo mokėti už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Savivaldybės administraciją ir pateikia raštišką prašymą bei aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (dokumentus apie patirtas išlaidas, pažymas apie įvykusias nelaimes ir kt.).
115. Nuo mokėjimo už bendrąsias, socialinės priežiūros ar socialinės globos paslaugas iš dalies ar visiškai gali būti atleidžiami:
115.1. paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai sergantys ir gydymosi metu patiriantys neplanuotas išlaidas vaistams, slaugoms priemonėms pirkti;
115.2. paslaugų gavėjai, patyrę gaisro, stichinių nelaimių ar kitus nuostolius (pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus)
116. Asmuo gali būti atleistas nuo vieno procento turto vertės viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio (toliau – turto mokestis) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šiais atvejais:
117. Asmenų prašymus dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo, atleidimo nuo jų svarsto Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų ir socialinės paramos teikimo komisija, priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Sprendimą dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaudamasis komisijos siūlymu, priima Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
118. Savivaldybės administracija užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
119. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.