Kasacinio skundo Nr. DOK-1062/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26950-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. (R. L.) kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržyta įstatymų garantuota R. L. teisė į nešališką teismą, ir kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką, nes, vertindamas įrodymus, buvo šališkas. Teismai nepagrįstai rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiojo ir kitų asmenų, nemačiusių įvykio, parodymais. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, jų tarpusavio ryšio, taip pat nesilaikė proceso šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principų (BPK 6, 7 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, taip pat padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus – išnagrinėjo bylos duomenis neišsamiai, nevertino įrodymų visumos, iškreipė įrodymų prasmę, pirmenybę teikė kaltinantiems įrodymams, o teisinančius formaliai atmetė, neįvertino svarbių bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, selektyviai kaltinančia prasme vertino nukentėjusiojo parodymus, nevertindamas jų prieštaringumo, nors šiuo atveju yra akivaizdus nukentėjusiojo noras pasipelnyti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nors kasaciniame skunde nurodomas apskundimo pagrindas – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, tačiau iš jo turinio aiškiai matyti, kad kasatorius kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pateikia savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų (tiek dėl R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, tiek dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant įrodymus) skundžiamame procesiniame sprendime išdėstė motyvuotas išvadas. Šios instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Tuo tarpu kasaciniame skunde tik pakartoti apeliacinio skundo argumentai, dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų jokių teisinių argumentų nepateikta. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kasaciniame skunde keliamus klausimus, pažeidė BPK reikalavimus ir R. L. procesines bei konstitucines teises, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,