Administracinė byla Nr. eAS-400-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00062-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Alba prima“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21RE-904 (AG-829/02-2023) (toliau – ir Sprendimas) sustabdyti bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. EI2-12934-426/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09446-2023-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Administracinių ginčų komisiją kreipėsi dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT, ir atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V4-101 dalies, kurioje pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, kaip nemokumo administratoriui, buvo paskirta griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, panaikinimo.
Skundas buvo priimtas, paskirtas posėdis, tačiau Sprendimu administracinės bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. eI2-12934-426/2023. Toks sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu.
Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas iš esmės pažeidžia teisės į teisingą teismą principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas turi teisinį subjektiškumą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynybos, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, todėl tiek konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas, tiek ir tarptautinis teisės į teisingą teismą principas suponuoja išvadą, kad valstybė turi pozityvią pareigą išnagrinėti asmens skundą per įmanomai trumpiausią laiką, skundą išnagrinėti viešai ir objektyviai, be išankstinių nusistatymų.
Bylos sustabdymo pagrindu nurodytas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, argumentuojant tuo, kad administraciniame teisme yra nagrinėjama kito pareiškėjo byla, kurioje nustatyti prejudiciniai faktai bus pagrindas priimti sprendimą šioje byloje. Pareiškėjo vertinimu, bylos sustabdymas yra ydingas, nes pareiga nustatyti prejudicinius faktus tenka kiekvienam bylą nagrinėjančiam teismui, be kita ko, Administracinių ginčų komisijai.
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės į teisingą teismą principas, tiek kiek jame yra numatyta pareiga teismui teisingai išnagrinėti bylą, apima tiek „faktų nustatymo“, tiek ir „teisės taikymo šiems faktams“ pareigą, todėl būtent Administracinių ginčų komisija privalo tiek nustatyti prejudicinius faktus (jei tokie nustatinėtini), tiek ir pritaikyti teisę pagal šios konkrečios bylos dalyką.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimas sudaro rimtą pagrindą abejoti, ar tokiu būdu nėra pažeistas teisės į teisingą teismą principas, tiek, kiek jis įpareigoja teismą (teisėjus) būti nešališkais ir priimti sprendimą tik jiems patiems asmeniškai išnagrinėjus bylą, nepatiriant jokio spaudimo ir nejaučiant jokios įtakos dėl tokio sprendimo priėmimo.
Pareiškėjo vertinimu, šios bylos baigtis priklauso nuo kitoje byloje priimto teismo sprendimo. Kyla rizika ne tik pažeisti nešališkumo principą, bet ir Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnis nustato konkretų ginčo išnagrinėjimo terminą, kuris yra 20 darbo dienų, todėl valstybė šiuo reguliavimu suteikė teisinį lūkestį, kad byla būtų išnagrinėta per įstatyme nustatytą laiką.
Atsakovas AVNT prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
AVNT atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog tiek Administracinių ginčų komisijoje nagrinėjama byla, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjama byla yra susijusios tuo aspektu, kad jose vertinami iš esmės analogiški veiksmai – atsakovo nustatyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) pažeidimai, padaryti vykdant įmonės bankroto procesą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl poveikio priemonės administratoriui, kaip pagrindiniam subjektui, taikymo, o Administracinių ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl poveikio priemonės, paskirtos už analogiškus veiksmus, pareiškėjui, kaip administratoriaus atsakingam darbuotojui ir vadovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Sprendime pažymėta, kad Administracinių ginčų komisijoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės yra tapačios, nagrinėjami ginčai dėl tų pačių nustatytų pažeidimų. Pareiškėjo skundas Administracinių ginčų komisijai ir administratoriaus skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra grindžiami tomis pačiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis.
Įmonės nemokumo administratoriumi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi buvo paskirtas administratorius (juridinis asmuo), atsakovas atliko būtent administratoriaus – juridinio asmens, neplaninį veiklos patikrinimą. Poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, buvo paskirta ir pareiškėjui, kaip administratoriaus darbuotojui, nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už įmonės bankroto proceso administravimą ir kaip administratoriaus vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti administratoriaus veikimą pagal teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į nemokumo administratorių licencijuojamos veiklos tikslus.
Atsakovo vertinimu, kai ginčas tiek Administracinių ginčų komisijoje, tiek teisme yra kilęs iš to paties teisinio santykio ir to paties faktinio pagrindo – nustatytų JANĮ nuostatų pažeidimų ir tuo pagrindu atsakovo paskirtų poveikio priemonių tiek nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojui ir vadovui ir atsižvelgiant į faktą, kad būtent minėtų JANĮ nuostatų prasme administratorius juridinis asmuo šiuo atveju yra pagrindinis atsakomybės subjektas, Administracinių ginčų komisija bylą sustabdė pagrįstai.
Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo skundo argumentų laikyti pagrįstais ir sudarančiais pagrindą Sprendimą panaikinti.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti AVNT 2023 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V4-101 dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui, kaip nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Alba prima“ darbuotojui, nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Deliveris“ bankroto proceso administravimą ir kaip MB „Alba prima“ vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti MB „Alba prima“ veikimą pagal nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus licencijuojamos veiklos tikslus, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.
Sprendimu administracinės bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. e12-12934-426/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09446-2023-3).
Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas Administracinių ginčų komisijos sprendimų apskundimas, kuriame nurodyta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Įstatymo 22 str. 1 d.).
Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui, tačiau įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes nei ABTĮ, nei Įstatyme nėra reglamentuota Administracinių ginčų komisijos sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą apskundimo tvarka. Administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas K. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ yra numatyta ribota apeliacijos teisė skųsti procesinius sprendimus dėl bylos sustabdymo. Byla nebuvo sustabdyta dėl pagrindų, dėl kurių pagal ABTĮ atskirasis skundas nėra galimas, todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skųsti Administracinių ginčų komisijos sprendimą. Teismas suklydo, laikydamas, kad tokio pobūdžio Administracinių ginčų komisijos sprendimai neskundžiami. Teismą suklaidino Įstatymo 22 straipsnis ir jo turinys, kuriame reglamentuotas Administracinių ginčų komisijos sprendimų apskundimas.
Tuo atveju, jei Įstatymas nenumato teisės teikti skundo šiuo pagrindu, t. y. dėl bylos sustabdymo, darytina išvada, kad Įstatyme yra legislatyvinė omisija, dėl kurios teismai turi, o pirmosios instancijos teismas – turėjo, pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos. Jei teismai, nagrinėdami šį skundą, laiko, kad ad hoc (šiam tikslui) atveju mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) netaikoma ABTĮ 100 straipsnio 3 dalis, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, tiek, kiek Įstatyme nenumatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti Administracinių ginčų komisijos priimtus sprendimus dėl bylos sustabdymo.
AVNT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad ginčas tiek Administracinių ginčų komisijoje, tiek teisme yra kilęs iš to paties teisinio santykio ir to paties faktinio pagrindo – nustatytų JANĮ nuostatų pažeidimų ir tuo pagrindu AVNT paskirtų poveikio priemonių tiek nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojui ir vadovui ir atsižvelgiant į faktą, kad būtent minėtų JANĮ nuostatų prasme administratorius juridinis asmuo šiuo atveju yra pagrindinis atsakomybės subjektas. Administracinių ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą, jog teisme nagrinėjamoje byloje bus nustatinėjami faktai ir aplinkybės, pateikiamas bylos aplinkybių vertinimas ir išvados dėl AVNT įsakymo dalies, kuria skirta poveikio priemonė administratoriui, kaip pagrindiniam subjektui, kurios turės esminę reikšmę ir Administracinių ginčų komisijoje nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant dėl AVNT įsakymo dalies, kuria poveikio priemonė paskirta pareiškėjui, kaip administratoriaus darbuotojui ir vadovui, teisėtumo ir pagrįstumo, nes tik teisme išsprendus bylą ir pasisakius dėl pagrindiniam subjektui skirtos poveikio priemonės, gali būti atitinkamai sprendžiama ir dėl pareiškėjui skirtos poveikio priemonės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo sustabdytas bylos Nr. AG-829/02-2023 nagrinėjimas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas byloje Nr. EI2-12934-426/2023.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.
Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu: 1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas bylą nutraukti; 3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo); 4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį; 5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti (Įstatymo 20 str. 2 d.).
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme taip pat numatyta, kad teismui gali būti skundžiami Administracinių ginčų komisijos sprendimai, kuriais atsisakoma priimti skundą (10 str. 2 d.) ir sprendimai, kuriais skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (10 str. 4 d.), sprendimai, kuriais atsisakoma atnaujinti terminą skundui paduoti (9 str. 3 d.), taip pat sprendimai dėl rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo (20 str. 10 d.).
Įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti Administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, konstatavęs, jog ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad pareiškėjas nepateikė aiškių ir motyvuotų teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šiuo atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjo išdėstyti abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti esamu teisiniu reguliavimui, todėl jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija