LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO NR. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1272
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komendantų teisėti nurodymai ir įsakymai dėl šiame Įstatyme nustatytų priemonių siekiant užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos ir turto, taip pat valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, garantuoti viešąją tvarką bei visuomenės rimtį nepaprastosios padėties metu yra privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat merams, Vyriausybės įgaliotiniui (įgaliotiniams) ir Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojui (pavaduotojams). Asmenys, nevykdantys komendantų teisėtų nurodymų ir įsakymų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Meras
2. Meras įgyvendina institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą nurodytose vietose, nurodymus, organizuoja stichinių nelaimių, avarijų, masinių neramumų likvidavimo, paieškos ir gelbėjimo darbus ir taiko kitas nepaprastosios padėties priemones.
3. Merų veiksmus įgyvendinant nepaprastosios padėties priemones koordinuoja institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
4. Mero teisėti nurodymai ir įsakymai dėl žmonių gyvybės gelbėjimo, jų sveikatos ir turto apsaugos, viešosios tvarkos ir visuomenės rimties užtikrinimo nepaprastosios padėties metu yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti komendantų nurodymai merams yra privalomi.
5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Laisvės kilnotis apribojimas
1. Nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo ar atitinkamame Respublikos Prezidento dekrete gali būti numatyta, kad įvedus nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami. Leidimus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties metu išduoda komendantūrų komendantai, o jeigu komendantūros nesteigiamos, – merai.
2. Specialaus leidimo nereikia Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir jų veiklą užtikrinančių įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Vyriausybės įgaliotiniui (įgaliotiniams), Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojui (pavaduotojams), taip pat atitinkamoje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems savivaldybių tarybų nariams, merams, savivaldybių administracijų direktoriams, savivaldybių kontrolieriams, seniūnams, teisėjams, vidaus tarnybos sistemos ir prokuratūros pareigūnams, krašto apsaugos sistemos institucijų kariams ir valstybės tarnautojams, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams.“
7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Privalomieji darbai nepaprastosios padėties metu
Vyriausiasis komendantas ar komendantai pagal savo kompetenciją nepaprastosios padėties metu darbingiems asmenims gali nustatyti privalomuosius gelbėjimo darbus, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą, ir šių darbų organizavimo tvarką. Jeigu komendantūros nėra steigiamos, privalomuosius darbus nepaprastosios padėties metu gali nustatyti merai. Už tokius darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.“
8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) mutatis mutandis vadovaujantis Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir reikalavimais, laikinasis turto paėmimas ir (ar) turto rekvizicija mero sprendimu, siekiant užkirsti kelią itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems likviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui gelbėti. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys, kurie priklauso teisę juos laikyti turintiems asmenims, gali būti laikinai paimami tik tada, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms;“.
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas