LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO TVIRTOVĖS PAVELDOSAUGINIŲ PROBLEMŲ
2024 m. birželio 28 d. Nr. S-5(6.2.-262)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario prof. Valdo Rakučio kreipimąsi, susipažino su Kauno tvirtovės fortų problemomis: saugumo užtikrinimo, fortų tvarkybos ir pritaikymo, gamtosauginių ir paveldosauginių reikalavimų kolizijos, teisinio reguliavimo neaiškumų ir kitomis. Paveldo komisija atliko šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų analizę, susipažino su atsakingų institucijų veikla. Remiantis surinkta informacija, buvo išskirtos šios probleminės sritys (ir aspektai):
1. Dėl Kauno tvirtovės objektų apskaitos.
Kauno tvirtovės objektai sudaro sudėtingą kompleksą, jungiantį architektūrinius, kraštovaizdžio ir urbanistinius elementus. Komplekso dydį ir įvairovę patvirtina Kultūros vertybių registre esantys net 420 su Kauno tvirtove susiję pavieniai objektai ir kompleksai. Tik dalis minėtų objektų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos yra atverti visuomenei, skaitmenizuoti ir pateikiami geografinėse informacinėse sistemose (toliau – GIS). 2024 m. vasario 12 d. duomenims jose pateikiama informacija tik apie 286 kompleksus ir pavienius objektus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų GIS duomenų pilnas pateikimas yra svarbūs siekiant sistemiškai ir kryptingai aktualizuoti tokia didele įvairove ir teritorine sklaida pasižymintį objektą ir jo dalis.
Kauno tvirtovę sudaro kompleksiniai ir pavieniai saugomi objektai, kurių didžioji dalis yra kompleksų sudedamosios dalys. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi kompleksiniai objektai (pvz.: dalis fortų) turi išvardintus juos sudarančius pavienius objektus, kompleksines dalis.
Dalis Kauno tvirtovės objektų yra valstybės saugomi, dalis – registriniai. Remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikiamais atvirais GIS duomenimis, 43 objektai yra valstybės saugomi, 232 registriniai, 10 inicijuojama skelbti valstybės saugomais, 1 pradėta valstybės saugomo objekto statuso panaikinimo procedūra. Dalis registrinių objektų yra valstybės saugomų kompleksų sudėtinės dalys. Likę registriniai objektai neturi nustatytų fizinės ir vizualinės apsaugos pozonių, nors daliai objektų jie yra reikalingi. Skaičiumi negausią, tačiau urbanistiniu požiūriu svarbią Kauno tvirtovės objektų dalį sudaro išlikę kelių tinklo fragmentai. Tik keletas iš jų, kurie išlikę mažiausiai pakeistame gamtiniame kraštovaizdyje, yra saugomi. Kyla klausimas, ar verta saugoti intensyviai urbanizuotoje aplinkoje išlikusiais kelių atkarpas ir kaip įvardinti jų vertingąsias savybes? Dar vienas pavyzdys – išlikusi, tačiau nesaugoma Narėpų įtvirtinimų linija, vokiečių okupacijos metu įrengta vakarinėje Kauno tvirtovės dalyje, perteikianti „išsklaidytos fortifikacijos“ idėją ir itin praturtinanti Kauno tvirtovės kompleksą. Taip pat pažymėtinas atvejis, kai tvarkant Pyplių piliakalnį buvo sunaikinti teisinės apsaugos neturėję Pirmojo pasaulinio karo apkasai. Iki šiol teisinės apsaugos neturi Lentainių (Kauno rajone) ir Eigulių (Kauno mieste) piliakalniuose esantys fortifikaciniai Kauno tvirtovės įrenginiai. Išanalizavus visus Kultūros vertybių registro duomenis skaičiai gali keistis, tačiau ši situacija rodo, kad nėra aiškios ir vieningos sistemos, kas ir kaip yra saugoma. Būtų aktualu inventorizuoti visus išlikusius, bet nesaugomus objektus ir tada kompleksiškai spręsti, ką iš jų reikia saugoti.
2024 m. vasario 12 d. duomenimis iš 58 Kauno tvirtovės saugomų kompleksų 44 galėtų būti priskiriami vadinamai „karo architektūros“ grupei, kuriai būdingas žemės pylimų panaudojimas statinių apsaugai ir gynybinėms pozicijoms formuoti. Oficialiais duomenimis didžiosios dalies jų būklė yra patenkinama arba prasta. Aprašant jų vertingąsias savybes dažniausiai apsiribojama žemės pylimų įvardijimu, skiriasi aprašymo detalumas. Galima išskirti tik keletą atvejų, kai aprašant vertingąsias savybes vartojami specifiniai karo architektūros terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos specifinės terminijos vartojimas leistų tiksliau įvardinti vertingąsias, iš žemės pylimų formuojamas, savybes, ir tiksliau įvertinti jų būklę. Terminų nuoseklumo nesilaikoma aprašant Kauno tvirtovės objektus bendrame kontekste, pavyzdžiui, tie patys objektai vienur vadinami tarpinėmis kareivinėmis (tai terminas, atitinkantis Kauno tvirtovės originalią projektinę medžiagą), o kitur – blindažu.
2. Dėl Kauno tvirtovės objektų sklypų formavimo.
Išanalizavus suformuotų registrinių sklypų Kauno mieste ir Kauno rajone duomenis nustatyta, kad:
2.1. nemaža dalis Kauno tvirtovės gynybinių statinių neturi suformuotų sklypų tiek mieste, tiek rajone: 1, 2, 4, 5, 8, 9, Domeikavos ir Palemono fortai, dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo redutas, Romainių fortas, Linkuvos įtvirtinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuoti sklypai kelia grėsmę objektų aplinkoje formuoti naujus sklypus, o juose leidžiama veikla gali pažeisti objektų fizines savybes ir apžvelgiamumą.
2.2. gynybinių statinių apsaugos zonose sklypai suformuoti jų dalyse arba visos zonos teritorijose. Pavyzdžiui, anksčiau kareivinių miesteliuose formuojant sklypus pristigo vientiso kompleksiško urbanistinio požiūrio ir nebuvo įvertinta bei atsižvelgta, kad sklypų, skirtų gyvenamajam užstatymui ar komercinei veiklai, formavimas gali daryti neigiamą fizinį ar vizualinį poveikį saugomam objektui ir jo vertingosioms savybėms.
3. Dėl paveldosauginių ir gamtosauginių reikalavimų kolizijos.
Dalis Kauno tvirtovės objektų (4, 5, Palemono ir Romainių fortai, Narėpų įtvirtinimų linija) „persidengia“ su miškų ūkio paskirties teritorijomis. Tai kuria potencialią prieštarą dėl gynybinių pylimų saugojimo nuo jos ardančios augmenijos – tikėtina, kad savaime susiformavusių želdynų valymui reikalingi miškotvarkos projektai arba schemos. Pavieniai bandymai panaikinti miškų paskirties teritorijos statusą 5 forte buvo vykdyti, tačiau jie yra fragmentiški – miško statusas panaikintas virš kontreskarpinės sienos ir kareivinių. Šiai problemai reikalingas sisteminis sprendimas.
Dalyje Kauno tvirtovės objektų yra įsteigti teriologiniai draustiniai (2, 4, 8 fortai) ir „Natura 2000“ teritorijos (2 ir 4 fortai – dėl teriologinių draustinių, 5 ir Palemono fortai – dėl gamtinio kraštovaizdžio). Reikalavimai teriologiniuose draustiniuose saugoti nepakitusias šikšnosparnių žiemojimo sąlygas konfrontuoja su paveldosauginiais reikalavimais ir siekiu įveiklinti Kauno tvirtovės objektus. Situacijai spręsti būtinas bendradarbiavimas tarp už paveldo apsaugą ir gamtosaugą bei gamtonaudą atsakingų institucijų ir sisteminių sprendimų paieška.
Atkreiptinas dėmesys į 2016 m. Kauno tvirtovės 5 forte įsteigtą Kauno tvirtovės 5 forto architektūrinį draustinį, kurio tikslas „išsaugoti ir eksponuoti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną stambiausių technikos ir architektūros paminklų, atkurti ir sutvarkyti jo aplinką pagal XX a. pradžios būklę“. Viena vertus, tai prieštarauja „Natura 2000“ statusui ir miškų paskirties teritorijos naudojimo reikalavimams, kita vertus, nevertinamas kitų išlikusių Kauno tvirtovės fortų tinkamumas minėto tikslo įgyvendinimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, siekdama tinkamo Kauno tvirtovės paveldo apskaitos, išsaugojimo organizavimo, remdamasi Paveldo komisijos atliktu tyrimu, atskleidusiu sistemines ir pasikartojančias problemas, kurioms nutarta skirti ypatingą dėmesį tolimesniuose etapuose,
Paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Kultūros ministerijai įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kaip Kultūros vertybių registro tvarkytoją, ištaisyti Kultūros vertybių registre esančius apskaitos duomenis, t. y. registre nurodyti Kauno tvirtovės fortų kompleksinių dalių paveldosauginį statusą, kaip tai numatyta 2005-04-29 kultūros ministro įsakyme Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“.
2. Siūlyti Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija spręsti klausimą dėl Kauno tvirtovės fortų tvarkymo planų arba individualių apsaugos reglamentų parengimo, numatant priemones, kurios padės išsaugoti fortus, kaip kultūros paveldo objektus, ir juose įsteigtus teriologinius draustinius.
3. Siūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms parengti bendrą veiksmų planą (programą), kuriame būtų suderinti institucijų veiksmai paveldosaugos ir aplinkosaugos klausimais.
4. Rekomenduoti savivaldybėms į architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires įtraukti kultūros paveldui taikomus reikalavimus.
5. Paskatinti VšĮ „Kauno tvirtovės parką“, šios įstaigos dalininkus – Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes – ieškoti būdų parengti Kauno tvirtovės objektų valdymo planą (-us), kuriame (-iuose) būtų įvertintos šio objekto vertingosios savybės ir suformuotos vertybės valdymo gairės arba parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai ar individualūs apsaugos reglamentai, šių dokumentų neturintiems Kauno tvirtovės objektams.
6. Paskatinti universitetus dirbti karo paveldo ir gamtos sąveikos srityje, inicijuoti fortifikacinių terminų žodynų parengimą ir įpareigoti jais vadovautis vykdant paveldo apskaitą.