Administracinė byla Nr. I-7-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00027-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 58.1

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų atitikties Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktui, 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 41 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktui ir 5 straipsnio 1 daliai bei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. V-1865 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10 punktams 3, 5, 6, 7, 10 dalims ir 151 straipsnio 10 daliai.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.  Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas ištirti:

1.1. ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-1865 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10 punktams 3, 5, 6, 7, 10 dalims, 151 straipsnio 10 daliai tiek, kiek jis nenustato sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodiklių: a) pacientų pasitenkinimo įstaigų teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygio pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, b) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus ir pagrįstų skundų dalies, c) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalies nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, d) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, e) vidutinio laiko nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, f) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičiaus ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus, o taip pat tiek, kiek jis atleidžia nuo pareigos vertinti lovos užimtumo rodiklį antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

1.2. ar Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktui, 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 41 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei 5 straipsnio 1 daliai neprieštarauja šie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai:

1.2.1.   2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1726 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.2.   2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1727 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.3.   2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1728 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.4.   2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1729 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.5.   2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1474 „Dėl būtinų sąlygų vykdant tarptautinius skrydžius“ pakeitimo“;

1.2.6.   2020 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. V-1742 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.7.   2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1474 „Dėl būtinų sąlygų vykdant tarptautinius skrydžius“ pakeitimo“;

1.2.8.   2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1794 „Dėl keleivių duomenų visuomenės sveikatos tikslais surinkimo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais“;

1.2.9.   2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1795 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.10. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1796 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.11. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1797 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680 „Dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, izoliavimo ir tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atlikimo“ pakeitimo“;

1.2.12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1798 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.13. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1799 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro –valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.14. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1800 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.15. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824 „Dėl pacientų registracijos asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti gerinimo Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose“;

1.2.16. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1833 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.17. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1834 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.18. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1837 „Dėl aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo būtinų sąlygų“;

1.2.19. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1838 „Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“;

1.2.20. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1839 „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“;

1.2.21. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1840 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1487 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.22. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1841 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1475 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.23. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1842 „Dėl leidimų užsieniečiams išimtiniais atvejais atvykti į Lietuvos Respubliką išdavimo reikalavimų“;

1.2.24. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1843 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680 „Dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, izoliavimo ir tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atlikimo“ pakeitimo“;

1.2.25. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1847 „Dėl užsieniečių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką studijų tikslais, izoliavimo ir tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atlikimo“;

1.2.26. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1850 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ pakeitimo“;

1.2.27. 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1874 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.28. 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1875 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680 „Dėl užsieniečių izoliavimo sąlygų ir tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atlikimo“ pakeitimo“;

1.2.29. 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1876 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.30. 2020 m.  rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.  V-1884 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.31. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1885 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1838 „Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.32. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1886 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1837 „Dėl aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.33. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1887 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1839 „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.34. 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1889 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.35. 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1891 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ pakeitimo“;

1.2.36. 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1896 „Dėl didelės ir mažos rizikos savivaldybių nustatymo“;

1.2.37. 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1898 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.38. 2020 m. rugpjūčio  25 d. sprendimas Nr. V-1907 „Dėl pavedimo teikti informaciją“;

1.2.39. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1918 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ pakeitimo“;

1.2.40. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1919 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.41. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1920 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. V-1365 „Dėl serologinių imunologinių tyrimų, taikomų igG, igM ir (ar) iga klasės antikūnams prieš SARS-CoV-2 nustatyti, naudojimo“ pakeitimo“;

1.2.42. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.43. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1922 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“;

1.2.44. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1931 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. V-1921 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ pakeitimo“;

1.2.45. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1932 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. V-1922 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ pakeitimo“;

1.2.46. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1933 „Dėl greitųjų testų naudojimo švietimo įstaigų darbuotojų ištyrimui“.

2.  Pareiškėjas savo abejones grindžia šiais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją padėtį dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės, pradžioje nenustatydama jokių konkrečių priemonių šios padėties likvidavimui. Ministras pirmininkas vasario 27 d. potvarkiu  Nr. 43  „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ paskyrė Aurelijų Verygą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu.

2.2. Pirmiau nurodytus aktus Vyriausybė rėmėsi galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, o pirmiausia Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (toliau – ir CSĮ). Kovo 14 d. paskelbus karantiną dar nebuvo daugelio konkrečių įstatyminių nuostatų, tarp jų ir apibrėžiančių „valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo“ skyrimą bei įgaliojimus. CSĮ  9 straipsnis, kuriame nustatomos Vyriausybės funkcijos, nuo liepos 1 d. buvo papildytas 11 punktu, kad Vyriausybė „nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą“ bei 18 punktu, kad Vyriausybė „tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatus“ (šie nuostatai buvo patvirtinti tik 2020 m. liepos 1 d., t. y., praėjus mėnesiui po karantino atšaukimo), taip pat 19 punktu, kad Vyriausybė „paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti“.

2.3. Pagal CSĮ gyventojams ir kitiems subjektams ūkinės laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus gali nustatyti tik Vyriausybė ir tik tiek, kiek tai būtina ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Iš to seka, kad bet kokie veiklos apribojimai gyventojams, įstaigoms, ūkio subjektams net ir paskelbus „ekstremalią situaciją“ yra teisėti tiek, kiek jie tiesiogiai išplaukia iš CSĮ arba iš juo vadovaujantis Vyriausybės priimtų teisės aktų. CSĮ valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui nesuteikia jokių įgaliojimų savo nuožiūra priimti kokius nors teisės aktus, kaip nors ribojančius gyventojų bei kitų subjektų veiklą.

2.4. CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas (įsigaliojęs nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį. Jam įsigaliojus Vyriausybė nepaskyrė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo ir Sveikatos apsaugos ministras leido teisės aktus kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas.

2.5. Vyriausybės liepos 1 d. nutarimu Nr. patvirtinti Valstybės operacijų centro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei CSĮ numatė Vyriausybės paskirto valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nurodymų, bet ne „sprendimų“ vykdymą (žr. Nuostatų 9 p.: „Valstybės operacijų centro koordinatorius pavaldus ir atskaitingas valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui“).  Šie „nurodymai“ yra aiškintini kaip vidaus instrukcijos „operacijų centre“, jie nesuteikia teisės „valstybės operacijų vadovui“ nurodinėti gyventojams ir kitiems subjektams (suprantama, išskyrus įstatymų nustatytas funkcijas, kurias Aurelijus Veryga turėjo kaip Sveikatos apsaugos ministras). Pagal CSĮ 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti priima Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

2.6. Valstybės operacijų vadovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir, be kita ko, vadovaujantis įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, jam viešojo administravimo funkcijos galėjo būti perduotos tik pagal įstatymą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad jam funkcijos buvo deleguotos dėl to, kad įvedus karantiną būtų buvę neįmanoma organizuoti komisijos posėdžių, ar dėl kito teisėto pagrindo. Be teisinio pagrindo paskirtas valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimus, kurie buvo moksliškai ir teisiškai nepagrįsti bei neproporcingi. Pavyzdžiui, įvedė reikalavimą dėvėti veido kaukes, remiantis klaidingais duomenimis.

2.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė įsakymą Nr. V-1865 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“, kuriame nenustatė įstaigų, vykdančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), veiklos vertinimo rodiklių, kurie yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (toliau – ir SPĮĮ), ir nusprendė netaikyti pagal šį įstatymą privalomų vertinimo rodiklių, tokiu būdu pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) preambulėje nustatytus sveikatos sistemos principus bei šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 30 dalį, 31 dalį, 32 dalį. Ministras galimai neteisėtai sumažino paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, kuris buvo nustatytas pagal planinių paslaugų teikimo sąlygas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakyme Nr. V-1865 nenustatyti SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10 punktuose įtvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, reglamentuotos Sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir LNSS) viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.

2.8. Pareiškime pažymima, kad pagal SPĮĮ 152 straipsnio 4 dalį privalomai nustatomų rodiklių reikšmės yra taikomos, apskaičiuojant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį SPĮĮ 151  straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu, taip pat jos taikomos, nustatant įstaigai pirmumo teisę gauti mokėjimus iš PSDF biudžeto perviršio už viršytas planuotas išlaidas (SPĮĮ 152 str. 10 d.). Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. beveik panaikino sveikatos priežiūros įstaigų ir jų vadovaujančių darbuotojų skatinimo sistemą, siekiant aukštesnės sveikatos paslaugų kokybės, jų prieinamumo, priimtinumo bei tinkamumo, o taip pat geresnių finansinių rodiklių. SPĮĮ 152 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys nustato, kad anksčiau nurodytų privalomų rodiklių reikšmės turi būti viešai skelbiamose sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ataskaitose, nurodant taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama vertinimo rodiklių reikšmių, ir kad jos įstaigose turi būti pacientams prieinamos jiems suprantamu būdu, o šie duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti bei nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei. Sveikatos apsaugos ministras, išleisdamas įsakymą Nr. V-1865 (galimai prisidengiant Vyriausybės paskelbta ekstremaliąja situacija) panaikino visuomeninę ir valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę ir sukėlė grėsmę pačių įstaigų bei visos sveikatos priežiūros sistemos patikimumui, kuris kaip tik tampa ypač svarbus Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir po karantino siekiant atkurti planines sveikatos priežiūros paslaugas, taip mažindamas paslaugų prieinamumą ir tinkamumą.  

 

II.

 

3.  Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu. Atsiliepime atsakovas prašo: 1) skundžiamus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus pripažinti teisėtais; 2) įpareigoti pareiškėją tikslinti atsakovus – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimami sprendimai yra vienasmeniai sprendimai, kuriems nėra taikomos procedūros, būtinos Ministerijos priimamiems sprendimams (atsižvelgiant į tai, pareiškime turėtų būti išskirta dėl kurių sprendimų atsiliepimas turi būti teikiamas operacijų vadovo, dėl kurių Ministerijos); 3) svarstyti galimybę įpareigoti Pareiškėją išskaidyti Pareiškimą į du atskirus Pareiškimus pagal Pareiškimo dalyką, kadangi ginčijami teisės aktai priimti skirtingų teisėkūros subjektų ir teisės aktai neturi tarpusavio sąsajumo; 4) įpareigoti pareiškėją tikslinti pareiškimą dėl skundžiamų individualių administracinių aktų. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (karantino paskelbimo metu galiojusi redakcija) 8 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymas (nuostatos įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d.) išdėstytoje 8 straipsnio redakcijoje nurodyta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.

3.2. Šiuo metu galiojančioje CSĮ 9 straipsnio 11 punkte įtvirtina, kad Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkis Nr. 43 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris nėra panaikintas ir aktualus šiuo metu. Tai, kad keičiant Civilinės saugos įstatymo tam tikras nuostatas, buvo patikslintas CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas, nepanaikina jo pagrindu priimtų sprendimų ir nedaro jų savaime negaliojančiais. Ši teisės norma nebuvo pakeista, ji buvo tik aiškiau reglamentuota.

3.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė motyvų, kaip buvo galimai pažeisti jo nurodyti viešojo administravimo principai. Įgaliojimai operacijų vadovui suteikti vadovaujantis tuo matu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Operacijų vadovo paskyrimo tvarka ir funkcijos yra apibrėžtos Civilinės saugos įstatymu ir nėra aiški pareiškėjo argumentacija remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kadangi šioje situacijoje priimtiems sprendimas ši teisės norma nėra taikoma.

3.4. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo kreipimasis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas), kadangi pareiškime nenurodyta koks konkrečiai kiekvieno operacijų vadovo sprendimo punktas prieštarauja nurodytiems teisės aktams.

3.5. Dalis pareiškėjo prašomų ištirti aktų yra netekę galios: 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1931 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1919 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2557; 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1898 neteko galios 2020 m. lapkričio  6 d.  sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1889 neteko galios 2020 m. lapkričio  6 d.  sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1887 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2544; 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1886 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2547; 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1885 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2545; 2020 m.  rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.  V-1884 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2557; 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1874 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1839 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2544; 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1838 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2545; 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1841 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2546; 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1840 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2543; 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1837 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2547; 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1833 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1799 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1798 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1796 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2512; 2020 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. V-1742 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505; 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1729 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2557; 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1728 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2513; 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1727 neteko galios 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2512; 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1933 neteko galios 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. V-139; 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1932 neteko galios 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932;  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1922 neteko galios 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932; 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1920 neteko galios 2021 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. V-256; 2020 m. rugpjūčio  25 d. sprendimas Nr. V-1907 neteko galios 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. V-213; 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1876 neteko galios 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932; 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1834 neteko galios 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932; 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1800 neteko galios 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932.

3.6. Taip pat dalis pareiškėjo ginčijamų aktų atitinka individualaus administracinio akto požymius ir neturėtų būti laikomi norminiais administraciniais aktais. Individualiais teisės aktais turėtų būti laikytini šie operacijų vadovo sprendimai: 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793; 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730; 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1896.

3.7. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. V-1865 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-1865) atsakovas nurodė, kad, nors veiklos vertinimo rodikliui „Lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms)“ siektina reikšmė ir nustatoma „ASPĮ aktyvaus gydymo lovų užimtumas – ne mažiau kaip 70 %“, tačiau 2021 m. vertinimas dėl šio rodiklio siektinos reikšmės 2020 m. įvykdymo kiekvienoje ASPĮ nebus atliekamas.

3.8. Rengiant Įsakymo Nr. V-1865 projektą Ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus darbuotojai gavę duomenis iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Ministerijos struktūrinių padalinių, savivaldybių bei ASPĮ atliko analizę, kuri leido nustatyti ASPĮ grupėms veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 m. siektinas reikšmes. Įsakymo projektas suderintas su darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-927 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“, nariais.

3.9. Įsakymas Nr. V- 1865 priimtas ne pažeidžiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio, o priešingai, įgyvendinat 152 straipsnio 3 d. – Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu.

3.10.  Operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. V-1824 pavedama Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovams persvarstyti vidaus teisės aktus, reglamentuojančius pacientų registracijos tvarką ASPĮ, užtikrinti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybes prisiskambinti į ASPĮ registratūrą ir (ar) užtikrintų grįžtamąjį ryšį (perskambinimą į neatsilieptus skambučius), viešinti informaciją. Atitinkamai pavedimas skirtas ir savivaldybių administracijų direktoriams ir teritorinėms ligonių kasoms vykdyti pavedimo kontrolę. Kadangi pateiktame skunde Teismui, pareiškėjas nenurodė kokie punktai skundžiami, nėra aišku, kuo nurodytas reglamentavimas yra neteisėtas. Taip pat šis skundžiamas operacijų vadovo sprendimas yra priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro, pavaduojančio sveikatos apsaugos ministrą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą, Lino Kukuraičio.

4.  Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas atsiliepime į pareiškėjo Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu. Atsiliepime atsakovas prašo: 1) skundžiamus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus pripažinti teisėtais; 2) įpareigoti pareiškėją tikslinti atsakovus – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimami sprendimai yra vienasmeniai sprendimai, kuriems nėra taikomos procedūros, būtinos Ministerijos priimamiems sprendimams (atsižvelgiant į tai, pareiškime turėtų būti išskirta dėl kurių sprendimų atsiliepimas turi būti teikiamas operacijų vadovo, dėl kurių Ministerijos); 3) svarstyti galimybę įpareigoti Pareiškėją išskaidyti Pareiškimą į du atskirus Pareiškimus pagal Pareiškimo dalyką, kadangi ginčijami teisės aktai priimti skirtingų teisėkūros subjektų ir teisės aktai neturi tarpusavio sąsajumo; 4) įpareigoti pareiškėją tikslinti pareiškimą dėl skundžiamų individualių administracinių aktų. Atsakovas nurodo šiuos argumentus. Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir pažymėjo, kad palaiko jos atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir poziciją.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

5.  Pareiškimu, be kita ko, prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktui, 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 41 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei 5 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai.

6.  Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme yra numatęs dvi norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: nagrinėjamas pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (kada dėl akto teisėtumo kreipiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatyti subjektai) bei pagal prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (kada dėl akto teisėtumo kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012; 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-500/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1819/2013).

7.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai administraciniame teisme yra nagrinėjamas abstraktus pareiškimas (pagal vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų pareiškimą), ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog administracinė byla praranda savo objektą. Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai (t. y. teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą) administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, todėl ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013 ir kt.).

8.  Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad dalis pareiškėjo prašomų ištirti aktų yra nebegaliojantys ar pakeisti:

8.1. 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1726 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. V-2862 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1726 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.2. 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1727 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2512 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1727 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.3. 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1728 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2513 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1728 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.4. 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1729 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2557 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1729 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.5. 2020 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. V-1742 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. V-1742 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.6. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1794 nėra aktualus, kadangi jis buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. V-235;

8.7. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1795 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. V-2862 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1795 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.8. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1796 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2512 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1796 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.9. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1797 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. V-1843 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1797 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.10.  2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1798 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2513 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1798 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.11.  2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1799 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1799 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.12.  2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1800 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio  17  d. sprendimu Nr. V-2932 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1800 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.13.  2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1833 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. V-1833 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.14.  2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. V-1834 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio  17 d. sprendimu Nr. V-2932 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. V-1834 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.15.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1837 nėra aktualus, kadangi ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2547 jis buvo pripažintas netekusiu galios;

8.16.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1838 nėra aktualus, kadangi ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2545 jis buvo pripažintas netekusiu galios;

8.17.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1839 nėra aktualus, kadangi ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2544 jis buvo pripažintas netekusiu galios;

8.18.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1840 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1487) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2543 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. V-1840 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.19.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1841 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1475) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2546 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. V-1841 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.20.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1843 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. V-2355 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1843 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.21.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1850 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2021 m. vasario 25 d. Nr. V-384 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1850 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.22.  2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1874 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. V-1874 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.23.  2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1875 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1680) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. V-2355 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. V-1875 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.24.  2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1876 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio  17  d. Nr. V-2932 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. V-1876 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.25.  2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.  V-1884 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. V-2557 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. V-1884 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.26.  2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.  V-1885 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1838) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. V-2545 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. V-1885 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.27.  2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1886 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1837) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2547 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. V-1886 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.28.  2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. V-1887 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. V-1839) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2544 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. V-1887 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.29.  2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1889 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. V-1889 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.30.  2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1891 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo pakeitimai – pakeistas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V‑1336 1.2.3.2 papunktis, kuris ESVO vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1918 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. V-1891 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.31.  2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1898 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. V-1898 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.32.  2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. V-1907 nėra aktualus, kadangi ESVO vadovo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. V-213 jis buvo pripažintas netekusiu galios;

8.33.  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1918 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. V-384 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1918 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.34.  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1919 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2557 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1919 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.35.  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1920 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. V-1365) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. V-256 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1920 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.36.  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1921 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.37.  2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1922 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio  17  d. sprendimu Nr. V-2932 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. V-1922 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.38.  2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1931 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. V-1921, kuriuo buvo keičiamas 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. V-1462) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2505 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. V-1931 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.39.  2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1932 nėra aktualus, kadangi juo buvo daromi kito ESVO vadovo sprendimo (2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. V-1922, kuriuo buvo keičiamas 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1467) pakeitimai, kuris ESVO vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2932 buvo pripažintas netekusiu galios. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. V-1932 priimtos nuostatos šiuo metu nebegalioja;

8.40.  2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. V-1933 nėra aktualus, kadangi ESVO vadovo 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. V-139 jis buvo pripažintas netekusiu galios;

8.41.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1842 po pareiškimo teismui padavimo buvo pakeistas ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2509 bei 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. V-2982, todėl pareiškimo padavimo metu galiojusi redakcija šiuo metu yra nebeaktuali ir pareiškėjas nepatikslino savo prašymo, nurodydamas šiuo metu galiojančią redakciją;

8.42.  2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. V-1847 po pareiškimo teismui padavimo buvo pakeistas ESVO vadovo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. V-2499, todėl pareiškimo padavimo metu galiojusi redakcija šiuo metu yra nebeaktuali ir pareiškėjas nepatikslino savo prašymo, nurodydamas šiuo metu galiojančią redakciją.

9.  Šioje byloje yra nagrinėjamas abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kadangi jį teismui pateikė vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Vadinasi, ginčijamo akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo yra pagrindas nutraukti bylos dalį dėl to akto teisėtumo ištyrimo. Pirmiau  išdėstyti ESVO vadovo sprendimai nebegalioja arba yra pakeisti, todėl pareiškimu prašomos ištirti šių aktų redakcijos yra nebeaktualios. Tai suponuoja išvadą, kad bylos dalis dėl anksčiau nurodytų aktų teisėtumo yra praradusi savo objektą ir turi būti nutraukiama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu.

10.  Atskirai pasisakytina dėl ESVO vadovo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. V-1896, kuriuo nustatyta, kad „nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai: Lietuvos sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 12,8; didelės rizikos savivaldybėmis laikomos šios savivaldybės (skliaustuose nurodytas savivaldybės sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis 100 tūkst. gyventojų): Kauno r. (45,6); Kauno m. (37,7); Prienų r. (31,0); Trakų r. (27,7); Molėtų r. (23,3); Klaipėdos m. (19,4); Tauragės r. (18,5); Kupiškio r. (18,3); Kaišiadorių r. (16,9); Vilniaus m. (16,7); visos kitos savivaldybės, nenurodytos šio sprendimo 2 punkte, laikomos mažos rizikos savivaldybėmis“. Kaip nurodyta šiame ESVO vadovo sprendime, jis reguliuoja teisinius santykius iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., todėl šis aktas yra terminuoto galiojimo ir jo galiojimo terminas šiuo metu yra pasibaigęs. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Jeigu norminis administracinis aktas yra terminuoto galiojimo ir šis terminas pasibaigęs, tada teismo sprendimas byloje pagal abstraktų pareiškimą (dėl šio akto pripažinimo neteisėtu nuo sprendimo paskelbimo) gali nesukelti jokių teisinių padarinių, kadangi sprendimo paskelbimo metu toks aktas nebegalėjo būti taikomas dėl to, kad yra suėjęs jo galiojimo terminas. Jeigu dėl tokio terminuoto galiojimo norminio administracinio akto yra pažeidžiamos asmenų teisės, jie įstatymų nustatyta tvarka gali siekti ginti savo teises kreipdamiesi į teismą ir tokiu atveju administraciniai teismai turės įgaliojimus tirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šiuo aspektu mutatis mutandis (su reikalingais pakeitimais) atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją, kurioje pažymima, kad suėjus teisės akto galiojimo terminui, byla gali būti nutraukiama kaip praradusi savo dalyką dėl to, kad teisės aktas nebegalioja – Konstitucinis Teismas neprivalo išnagrinėti bylos tada, kai atitinkamas teisės aktas negalioja ir negali būti taikomas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Vadinasi, vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų pateiktas prašymas ištirti norminio administracinio akto, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs, teisėtumą negali būti nagrinėjamas, kadangi toks prašymas yra nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams. Tokiu atveju prašymą atsisakoma priimti, o, jeigu prašymas buvo priimtas ir vėliau paaiškėjo, kad aktas nebegalioja arba akto galiojimo terminas pasibaigė bylos nagrinėjimo metu, byla turi būti nutraukiama. Kadangi ESVO vadovo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. V-1896 atitinka šiuos požymius, bylos dalis dėl jo teisėtumo ištyrimo nutraukiama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą.

 

Dėl ESVO vadovo skyrimo tvarkos

 

11.  Iš pareiškime prašomų ištirti ESVO vadovo sprendimų šiuo metu dar galioja 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730, 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824, todėl šių aktų teisėtumas byloje vertinamas iš esmės.

12.  ESVO vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1730 buvo keičiama ESVO vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1474 „Dėl būtinų sąlygų vykdant tarptautinius skrydžius“ preambulė bei 2.3, 2.6 ir 31 papunkčiai. Po šio sprendimo priėmimo 2.6 ir 31 papunkčiai buvo pakeisti 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. V-1793, o 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. V-1730 patvirtinti 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1474 preambulės bei 2.3 papunkčio pakeitimai šiuo metu yra galiojantys. Juose nustatyta, kad:

12.1.  „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 19 dalimi, 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 43 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ ir atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, nusprendžiu:“;

12.2.  „2.3. [ESVO vadovas nusprendžia įpareigoti Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų antžemines tarnybas] oro uosto pastato viduje matomose vietose pateikti informaciją keleiviams apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.), privalomą nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimą oro uosto patalpose, rekomendacijas neskristi keleiviams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu, bei turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius“.

13.  ESVO vadovo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 buvo keičiami ESVO        vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1474 „Dėl būtinų sąlygų vykdant tarptautinius skrydžius“ 2.6 ir 31 papunkčiai. Juos nustatyta, kad:

13.1.  „2.6 [ESVO vadovas nusprendžia įpareigoti Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų antžemines tarnybas] užtikrinti, kad darbuotojai darbo metu ir vyresni nei 6 metų amžiaus keleiviai, išskyrus neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, oro uosto patalpose viso buvimo metu privalomai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“;

13.2.  „31 [ESVO vadovas nusprendžia] Įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus keleivius oro uosto patalpose viso buvimo metu privalomai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei“.

14.  ESVO vadovas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. V-1824 nusprendė „pavesti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovams: persvarstyti vidaus teisės aktus, reglamentuojančius pacientų registracijos tvarką ASPĮ, ir pagal poreikį juos pakeisti užtikrinant pacientų skambučių srautų valdymą (1.1 p.); įdiegti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybes prisiskambinti į ASPĮ registratūrą ir (ar) užtikrintų grįžtamąjį ryšį (perskambinimą į neatsilieptus skambučius) (1.2 p.); informaciją apie registratūros darbo organizavimo pokyčius paviešinti įvairiomis komunikavimo priemonėmis (ASPĮ interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, vietos spaudoje ir pan.) (1.3 p.). Pavesti savivaldybių administracijų direktoriams kontroliuoti, kaip jų pavaldume esančios ASPĮ įdiegė skambučių srautų valdymo mechanizmą ir pagerino pacientų skambučių srautų valdymą (2 p.). Pavesti teritorinėms ligonių kasoms kontroliuoti, kaip jų veiklos zonoje esančios savivaldybių pavaldumui nepriklausančios ASPĮ įdiegė skambučių srautų valdymo mechanizmą ir pagerino pacientų skambučių srautų valdymą (3 p.)“.

15.  Prašymas ištirti šių norminių administracinių teisės aktų teisėtumą iš esmės grindžiamas abejone, ar juos priėmęs subjektas buvo tam tinkamai įgaliotas.

16.  Pažymėtina, kad administracinė teisė yra viešosios teisės dalis, kurioje vadovaujamasi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“, tam tikro eksplicitinio leidimo nebuvimas paprastai yra interpretuotinas kaip atitinkamo (eksplicitiškai neleisto) elgesio draudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai).

17.  Šie reikalavimai yra detalizuoti, be kita ko, VAĮ 3 straipsnio 4 punkte, pagal kurį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

18.  Tiriamų aktų priėmimo metu galiojusi ESVO vadovo paskyrimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir CSĮ) 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte, pagal kurį „gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai: <...> valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį“. Ši nuostata buvo priimta 2020 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. XIII-2864, kuris įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d. Iki šio pakeitimo priėmimo galiojo CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-635 redakcija, pagal kurią „valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį“.

19.  2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. V-1793 priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris buvo paskirtas į ESVO vadovo pareigas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 43. Šis potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 182 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 į ESVO vadovo pareigas buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

20.  Iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nuo 2020 m. gegužės 1 d. (kada įsigaliojo CSĮ įtvirtintą ESVO vadovo skyrimo tvarką keičiantis 2020 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2864), nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ESVO vadovo pareigų, kadangi į jas buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija – Ministro Pirmininko potvarkiu, o vadovaujantis įstatymu ESVO vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

21.  Priimdamas ESVO vadovo funkcijas įgyvendinantį 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. V-1793 sveikatos apsaugos ministras A. Veryga viršijo savo įgaliojimus, todėl šis norminis administracinis aktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir jį priimant buvo pažeistas CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2864 redakcija).

22.  2020 m. liepos 30 d. sprendime Nr. V-1730 nurodyta, kad jį priėmė teisingumo ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą Elvinas Jankevičius ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. V-1824 nurodyta, kad jį priėmė socialinės apsaugos ir darbo ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą Linas Kukuraitis. Pirmiau išdėstytas teisinis vertinimas taikomas ir sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą ESVO vadovo pareigose pavadavusių ministrų priimtiems aktams. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai) ir juo vadovaujantis šiuo atveju negali būti laikoma, kad ne pagal galiojančiuose įstatymuose nustatytą tvarką paskirtą pareigūną pavadavęs pareigūnas savo pareigas ėjo teisėtai, net jeigu buvo laikytasi pavadavimo skyrimą reglamentuojančių įstatymų normų. Vadinasi, ministrai, kurie pavadavo į ESVO vadovo pareigas ne pagal įstatymų nustatytą tvarką paskirtą ministrą, negalėjo eiti šių pareigų, ir aktai, kuriuos jie priėmė ESVO vadovo vardu, taip pat prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui.

 

IV.

 

23.  Pareiškimu taip pat prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-1865 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2020 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10 punktams 3, 5, 6, 7, 10 dalims, 151 straipsnio 10 daliai tiek, kiek jis nenustato sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodiklių: a) pacientų pasitenkinimo įstaigų teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygio pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, b) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus ir pagrįstų skundų dalies, c) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalies nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, d) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, e) vidutinio laiko nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes, f) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičiaus ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus, o taip pat tiek, kiek jis atleidžia nuo pareigos vertinti lovos užimtumo rodiklį antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes.

24.  Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jeigu Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo inter alia įstatymus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai).

25.  Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2012 m. spalio 24 d. nutarimai). Vadovaujantis šia konstitucine jurisprudencija galima matyti, kad aplinkybė, jog sveikatos apsaugos ministrui yra suteikti įgaliojimai reglamentuoti nurodytą teisinių santykių sritį, nereiškia, kad jis tai gali atlikti visiškai savo nuožiūra, nepaisydamas šią sritį reglamentuojančių įstatymų nuostatų.

26.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo abejones dėl Įsakymo Nr. V-1865 teisėtumo grindžia tuo, kad daliai įstatyme nustatytų rodiklių nėra nustatytos siektinos reikšmės.

27.  Sveikatos apsaugos ministro įgaliojimai priimti tiriamą Įsakymą Nr. V-1865 yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (2019 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIII-2643 redakcija). Vadovaujantis šio įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms.

28.  SPĮĮ 152 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:

28.1.  įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas);

28.2.  įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;

28.3.  įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;

28.4.  įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;

28.5.  papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas.

29.  SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:

29.1.  pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

29.2.  įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;

29.3.  įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

29.4.  įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;

29.5.  informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);

29.6.  įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

29.7.  vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

29.8.  įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;

29.9.  vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

29.10.    įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

29.11.    papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.

30.  Įsakymu Nr. V-1865 patvirtintose veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmėse įrašyta „Nenustatoma“ prie šių rodiklių:

30.1.  „Pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes“;

30.2.  „Įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis“;

30.3.  „Įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes“;

30.4.  „Įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes“;

30.5.  „Vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes“;

30.6.  „Įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus“.

31.  Įsakymu Nr. V-1865 patvirtintose veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmėse nieko neįrašyta prie rodiklio „Lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms)“ stulpelių, kuriuose nustatomos siektinos reikšmės antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms LNSS viešosios įstaigoms bei pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms LNSS viešosioms įstaigoms.

32.  Šie rodikliai, kurių siektinos reikšmės pagal Įsakymą Nr. V-1865 nenustatytos, yra numatyti SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktuose. Vadovaujantis šio įsakymo loginiu interpretavimu ir šalių pateiktais paaiškinimais galima daryti išvadą, kad sveikatos apsaugos ministras Įsakymu Nr. V-1865 įtvirtino taisyklę, kad vertinant LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos rezultatus neatsižvelgiama į dalį SPĮĮ numatytų rodiklių.

33.  SPĮĮ 152 straipsnio 3 dalyje nėra eksplicitiškai numatyti sveikatos apsaugos ministrai įgaliojimai nuspręsti įstaigų vertinimui netaikyti dalies įstatyme numatytų rodiklių. Kaip buvo minėta, ministrui yra įstatymu pavesta nustatyti rodiklių siektinas reikšmes, t. y. koks rezultatas pagal atskirą konkretų rodiklį laikomas tinkamu, atitinkančiu įstatymais siekiamus tikslus. Sistemiškai vertinant SPĮĮ 152 straipsnyje įtvirtinus įvairius įstaigų vertinimui taikomus rodiklius, galima matyti, kad jie yra skirti užtikrinti, kad vertinimas būtų objektyvus, visapusiškas ir atlikus vertinimą kylantys padariniai pasitarnautų konstituciniams ir įstatymuose įtvirtintiems sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo tikslams. Vadovaujantis SPĮĮ 152 straipsniu, pagal šiuos rodiklius atliktas vertinimas lemia papildomo finansavimo skyrimą įstaigoms; LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį bei kitus teisinius padarinius. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo byloje pateikti argumentai nepagrindžia būtinybės SPĮĮ 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įgaliojimus aiškinti plečiamai, kaip suteikiančius diskreciją ne tik nustatyti rodiklių siektinas reikšmes, bet ir numatyti, kad atskiriems rodikliams siektinos reikšmės nenustatomos, dėl ko šie rodikliai vertinime būtų netaikomi. Pažymėtina, kad tiriamas teisinis reguliavimas negali būti pateisinamas ir susiklosčiusiomis ypatingomis aplinkybėmis dėl COVID-19 viruso pandemijos. Tai patvirtina, be kita ko, ir aplinkybė, jog analogiški įrašai „Nenustatoma“ yra numatyti ir ankstesniuose įsakymuose dėl 2019 bei 2018 metų vertinimo rodiklių, kada dar nebuvo kilusi COVID-19 viruso pandemija – iš to galima matyti, kad sveikatos apsaugos ministro pasirinkimą numatyti tokį teisinį reguliavimą lėmė ne COVID-19 viruso pandemija.

34.  Pažymėtina, kad Įsakymui Nr. V-1865 netaikomos šiame sprendime nurodytos taisyklės dėl pasibaigusio galiojimo norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismams. Nors aptariamas aktu skirtos 2020 m. vykdytos veiklos vertinimui, negali būti laikoma, kad šio akto galiojimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 31 d. ir todėl jam netaikomas šio sprendimo 10 punkte nurodytas bylos nutraukimo pagrindas dėl suėjusio norminio administracinio akto galiojimo termino. Aptariamu aktu yra vertinama 2020 m. vykdyta veikla, kas reiškia, jog subjektai turėjo juo vadovautis vykdydami savo veiklą 2020 metais, tačiau pats vertinimas pagal šį aktą ir iš jo kylantys kiti teisiniai santykiai (pvz., finansavimo paskirstymas ir kt.) pradeda klostytis tik po 2020 m. gruodžio 31 d., todėl šis aktas nėra pasibaigusio galiojimo ir jo teisėtumas šioje byloje yra vertinamas iš esmės.

35.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakyme Nr. V-1865 nenustatęs siektinų rodiklių reikšmių SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytiems LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų ir veiklos finansinių rezultatų rodikliams, sveikatos apsaugos ministras nevykdė jam SPĮĮ 152 straipsnio 3 dalyje pavestų įgaliojimų ir sukūrė teisinį reguliavimą, konkuruojantį su SPĮĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kadangi įstatymas nenumato galimybės netaikyti dalies vertinimo rodiklių nenustatant jų siektinų reikšmių, kas yra įtvirtinta Įsakyme Nr. V-1865. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad Įsakymas Nr. V-1865 prieštarauja SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktams ir šio straipsnio 3 daliai tiek, kiek jame nenustatytos visos SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų ir veiklos finansinių rezultatų rodiklių siektinos reikšmės.

 

V.

 

36.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog tiriant klausimą dėl norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitikties keliems aukštesnės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms, norminę bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs tikrinamos norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) prieštaravimą bent vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti šios norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitikties kitoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I261-15/2013; 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2418/2013). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, nepriklausomai nuo to, keliems aukštesnės galios teisės aktams ar jų dalims (nuostatoms) prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas, todėl nustačius, kad ESVO vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730, 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824 prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui, ir sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-1865 prieštarauja SPĮĮ 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktams ir šio straipsnio 3 daliai, toliau netiriama šių norminių administracinių aktų atitiktis kitoms pareiškime nurodytoms įstatymų nuostatoms.

37.  Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre (Administracinių bylų teisenos įstatymo 119 str. 1 d.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės galės būti realiai įgyvendintos (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d., 2019 m. birželio 25 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju įstatymams prieštaraujančiais pripažinti ESVO vadovo aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus, susijusius su ekstremalia padėtimi dėl COVID-19 viruso pandemijos. Aukštesnės galios aktams prieštaraujančiu pripažinto Sveikatos apsaugos ministro Įsakymo Nr. V-1865 reguliuojami teisiniai santykiai yra visuomeniškai svarbūs, kadangi yra susiję su sveikatos apsaugos sistemos reguliavimu ir jos finansavimu. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo paskelbimo atidėjimas įgyvendintų konstitucinį reikalavimą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, suteikiant galimybę pasiruošti kylantiems teisiniams padariniams – priimti naujus aktus, kurie neprieštarautų aukštesnės galios aktams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo oficialų paskelbimą atidėti, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2021 m. birželio 1 d.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pripažinti, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730, 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2864 redakcija).

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-1865 prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2019 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIII-2643 redakcija) 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktams ir šio straipsnio 3 daliai tiek, kiek jame nenustatytos visos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje numatytų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų ir veiklos finansinių rezultatų rodiklių siektinos reikšmės.

Likusią bylos dalį nutraukti.

Sprendimą Teisės aktų registre skelbti 2021 m. birželio 1 d.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                              Artūras Drigotas

 

 

Ramūnas Gadliauskas

 

 

Veslava Ruskan

 

 

Arūnas Sutkevičius

 

 

Skirgailė Žalimienė