Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 5, 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-886
2013 m. gruodžio 18 d. Nr. 1279
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-394 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-886 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti viešąjį (visuomenės) interesą, kad sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami skaidriai ir nešališkai, taip pat įgyvendinti priemones, kurios padėtų veiksmingai kovoti su korupcija, protekcionizmu, privilegijomis valstybinėje tarnyboje, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo Įstatymo projekto tikslu susijusias teisinio reguliavimo priemones tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekte keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431)
(toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Tikslui, susijusiam su viešųjų interesų viršenybės užtikrinimu, pasiekti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolių sąrašas. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Su šių prievolių vykdymu siejama ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame nustatyta, kad privačių interesų deklaracijoje turi būti nurodyti ir kiti asmenys bei duomenys, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas, ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad privačių interesų deklaracija privalo būti nedelsiant papildyta, jei paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, patvirtina, kad keičiamame įstatyme pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta siekiant suderinti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti viešųjų interesų viršenybę bei priimamų sprendimų nešališkumą. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos išsamiau atskleidžia, kaip privačių interesų deklaravimas prisideda prie viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo: esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo nusišalinti nuo sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo, institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas privačių interesų deklaracijų pagrindu parengia rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo privalo nusišalinti asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, taip pat priima motyvuotą rašytinį sprendimą nušalinti asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo. Taigi aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad privačių interesų deklaravimas skirtas institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo ir jiems pavaldžių asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, tarpusavio santykiams, kai tenka spręsti su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, nusišalinimu (nušalinimu) susijusius klausimus. Būtent toks privačių interesų deklaravimo tikslas lemia ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą privačių interesų deklaracijos turinį.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visų asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijų duomenys (išskyrus asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, ypatingus asmens duomenis, kitus duomenis, kurie negali būti skelbiami pagal galiojančius įstatymus, taip pat asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, privačių interesų deklaracijų duomenis) būtų vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje. Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos ir Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad privačių interesų deklaracijose būtų nurodomi ir viešai skelbiami detalūs duomenys apie asmenų sudarytus sandorius: jų šalis, formą, rūšį, objektą, vertę ir sudarymo datą. Taigi Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos viešinti ir su asmens privačiu gyvenimu susijusius duomenis.
Ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis yra Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) tikslas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kad nebūtų sudarytos galimybės kilti grėsmei privačiam asmenų gyvenimui tvarkant asmens duomenis, teisei į asmens duomenų apsaugą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisėto tvarkymo kriterijų. Jei nėra nė vieno iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas proporcingumo siekiamiems tikslams principas reikalauja, kad būtų tvarkoma tik tiek asmens duomenų, kiek jų būtina teisėtam bei apibrėžtam tikslui pasiekti, ir tik tuo atveju, jeigu kitos priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant teisėto tikslo. Vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostata, negali būti viešinami pertekliniai asmens duomenys. „Proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisingą balansą tarp viešo intereso ir individo teisių apsaugos, todėl yra būtina pasverti taikomų priemonių atitikimą siekiamiems tikslams“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 10465/83 byloje Olsson v. Švedija, 67 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant nepažeisti konstitucinės žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis, siūlyti keičiamame įstatyme aiškiai nustatyti privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo tikslus ir atsižvelgiant į juos apibrėžti valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, kurių privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimas būtų proporcingas šiems tikslams (pavyzdžiui, einantys vadovaujamas pareigas valstybinėje tarnyboje ir turintys galutinio sprendimo priėmimo teisę), taip pat tikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą privačių interesų deklaracijų turinį, t. y. nustatyti pareigą privačių interesų deklaracijose nurodyti tik tą informaciją, kuri būtina privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo tikslams pasiekti. Kartu pažymėtina, kad privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo tikslai turėtų pateisinti ne tik asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, asmens duomenų tvarkymą ir viešinimą, bet ir su kitais asmenimis (pavyzdžiui, asmenimis, esančiais sandorių, kuriuos per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarė asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, šalimi) susijusių asmens duomenų tvarkymą ir viešinimą.
2. Kadangi 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas neteko galios, o 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymui (Žin., 2000, Nr. 64-1931; 2012, Nr. 129-6463) profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, tapo žvalgybos pareigūnais, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą“ siūlyti įrašyti žodžius „žvalgybos pareigūnai“.
3. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo keičiamo įstatymo įgyvendinimo, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti konkrečias pareigas, kurias einantiems asmenims nustatoma pareiga deklaraciją pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Šiuo metu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas nėra tiksli, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kieno deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje, ir kartu nustatoma išimtis dėl asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijų duomenų skelbimo, o pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šių asmenų deklaracijos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai neteikiamos. Taigi šios nuostatos derintinos tarpusavyje.
7. Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išbraukti nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, kuris neteko galios įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui (Žin., 2011, Nr. 163-7739). Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis keičiamame įstatyme turi būti nurodytas ne tik steigiamas Privačių interesų registras, bet ir jo objektas (objektai), valdytojas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimai paskirti šio registro tvarkytoją (tvarkytojus), taip pat kita su steigiamu Privačių interesų registru susijusi informacija.