LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje
2017 m. gegužės 8 d. Nr. 1K-185
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, darbą 4.2.11 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. pasitarimo protokolu Nr. 14 dėl antro klausimo „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje“:
1. T v i r t i n u finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).
2. P a v e d u Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentui:
Finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planas
Turinys
1. Įvadas............................................................................................................................................ 2
2. Finansinių technologijų industrijos plėtros galimybių Lietuvoje apžvalga.................................... 3
3. Finansinių technologijų industrijos plėtrą sąlygojančios sritys...................................................... 5
3.1. Palanki viešoji politika ir teisinė aplinka................................................................................ 5
3.2. Kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape......................................................................... 10
3.3. Finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausa....................................................... 11
1. Įvadas
Besivystančios elektroninės technologijos ir vartotojų elgesio kaita sukūrė sąlygas globaliam finansinių technologijų industrijos iškilimui. Pasitelkdamos naujas technologijas ir inovatyvius verslo modelius, finansinių technologijų įmonės išplėtė finansinių paslaugų spektrą ir pakėlė jų kokybę, ypač mokėjimų, elektroninių pinigų ir kreditų srityse. Dėl šių pokyčių finansinių technologijų industrijai tenkančios investicijos nuo 2012 metų išaugo šešis kartus iki 25 mlrd. JAV dolerių 2016 metais, taip pat išaugo vartotojų ir visuomenės dėmesys šiai sričiai. Numatoma, kad šios industrijos vystymasis ir tolesnė technologinė pažanga sudarys sąlygas finansinių technologijų įmonėms pateikti daugiau inovatyvių sprendimų ir toliau didins investicijų į šį sektorių srautą.
2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 192.10 papunktyje pažymėta, kad skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų bei finansinių technologijų kūrimo ir eksporto skatinimas bus vienas iš pagrindinių dabartinės Vyriausybės prioritetų. Lietuva turi geras galimybes tapti vienu iš finansinių technologijų industrijos centrų Europoje ir pritraukti investicijas, nes jau dabar galima teigti, kad šalis padarė pažangą kurdama finansinių technologijų pramonės plėtrai tinkamą aplinką: išplėtotas informacinių technologijų sektorius; pasirinktos tam tikros valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimo formos; pradėta aktyvi viešinimo kampanija užsienyje; Lietuvos banke kuriama speciali programa „Newcomer“ naujoms kompanijoms; priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas, Vartojimo kredito įstatymo ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos, kurios sukuria sąlygas veikti sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimosi platformoms; priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris praplėtė galimybes nustatyti kliento tapatybę nuotoliniu būdu; platesniam nei kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse finansų rinkų dalyvių ratui suteikiama prieiga prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) infrastruktūros per Lietuvos banką.
Lietuva taip pat gali pasiūlyti tikslinį išsilavinimą įgijusią darbo jėgą, santykinai mažas veiklos sąnaudas. Šalyje išvystyta startuoliams skirta ekosistema yra viena patraukliausių pasaulyje. Papildomas prielaidas sėkmingam finansinių technologijų sektoriaus investicijų pritraukimui taip pat sudaro Didžiosios Britanijos sprendimas atsisakyti narystės ES, keliantis iššūkius šioje valstybėje įsikūrusioms finansų sektoriaus įmonėms. Norėdama pasinaudoti išaugusiomis investicijomis į finansines technologijas, susidariusia tarptautine situacija bei esamais valstybės konkurenciniais pranašumais, Lietuva turėtų plėtoti finansinių technologijų industriją, priimdama jos augimą skatinančius sprendimus.
Finansų ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-296 buvo sudaryta Darbo grupė finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti (toliau – darbo grupė). Įvyko keturi darbo grupės posėdžiai (pirmasis posėdis vyko 2016 m. liepos 29 d.), kuriuose buvo svarstomi pasiūlymai dėl politikos formavimo ir valstybės institucijų veiklos. Darbo grupės veikloje taip pat dalyvavo finansų rinkos dalyviai. Pažymėtina tai, kad darbo grupės dalyvių pasiūlymai prisidėjo išsprendžiant tarpusavio skolinimosi, sutelktinio finansavimo platformoms aktualius klausimus (Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisės aktus 2016 m. lapkričio mėnesį), taip pat įteisinant papildomas galimybes asmens tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu. 2016 m. spalio 7 d. Vilniuje suorganizuota pirmoji tarptautinė FINTECH konferencija pradėjo aktyvią Lietuvos finansinių technologijų industrijos viešinimo kampaniją pasaulyje. Pagrindinis darbo grupės keliamas tikslas – Lietuva turi tapti finansinių technologijų industrijos centru Baltijos regione.
Šiame dokumente pateikiama darbo grupės veikloje surinktų pasiūlymų, kaip skatinti finansinių technologijų industrijos plėtrą Lietuvoje, apžvalga. Pateikti pasiūlymai skirstomi į keturias finansinių technologijų industrijos plėtrą sąlygojančias sritis: palanki viešoji politika ir teisinė aplinka, kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape, finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausa, profesionalios darbo jėgos pasiūla. Konkrečios pasiūlymų įgyvendinimo priemonės nurodomos pridėtame Priemonių finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti plane, pateikiant siūlomus jų įgyvendinimo terminus ir atsakingas už įgyvendinimą institucijas.
2. Finansinių technologijų industrijos plėtros galimybių Lietuvoje apžvalga
Finansinių technologijų (trumpinys – FINTECH) industrija atsirado didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių: finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų. Siekiant išnaudoti naujų technologijų atvertas galimybes greičiau, pigiau ir patogiau teikti finansines paslaugas vartotojams, kai kurie esami finansų rinkos dalyviai bei naujos įmonės pradėjo siūlyti finansines paslaugas ir produktus, kurių teikimas paremtas naujomis technologijomis.
Finansinių technologijų industrija nėra nusistovėjusi ir dar formuojasi. Finansinių technologijų įmonių siūlomų paslaugų spektras yra platus: nuo mokėjimų ir skolinimosi iki draudimo ir finansų patarėjų-robotų. Skirtingo profilio finansinių technologijų įmones sieja inovatyvių technologijų naudojimas ir naujų verslo modelių paieška bei taikymas. Pastaraisiais metais finansinių technologijų įmonės lėmė didelius pokyčius visų pirma mokėjimų bei skolinimosi sektoriuose, teikdamos paslaugas galutiniams vartotojams.
Planuojama, kad artimiausiais metais finansinių technologijų įmonių kuriamos inovacijos daugiausia bus susijusios su paslaugomis, skirtomis verslui (angl. Business-to-business). Skirtingai nei iki šiol, finansinių technologijų įmonės bus suvokiamos ne kaip tiesioginiai tradicinių finansų rinkos dalyvių konkurentai, bet kaip jų partneriai. Šiuo metu plinta praktika, kai valstybėse susikuria ekosistemos (klasteriai) iš FINTECH įmonių ir kitų finansų rinkų dalyvių. Tradicinės finansų įstaigos bendradarbiauja su finansinių technologijų įmonėmis, ir tai leidžia padidinti operacijų efektyvumą, pasiūlyti patrauklesnes finansines paslaugas, naujus finansinius produktus.
Finansinių technologijų industrijos apimtis sparčiai auga: 2016 metais pasaulyje į ją investuota apie 25 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus bendra investicijų į finansines technologijas suma viršys 150 mlrd. JAV dolerių. Atlikti tyrimai rodo, kad finansinių technologijų įmonės iki 2020 metų gali perimti 20 proc. pasaulinės finansinių paslaugų rinkos.
Lietuva ypač patraukli finansinių technologijų įmonėms įsikurti ir plėstis, nes čia galima rasti šioms įmonėms svarbių privalumų: puikiai išvystyta infrastruktūra, inovacijoms atvira finansų rinkos priežiūros institucija, patraukli teisinė aplinka, kvalifikuota ir konkurencinga darbo jėga, galimybės iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje ES. Lietuvoje taip pat yra išsivysčiusi ir stipri kibernetinio saugumo sistema, galinti finansų technologijų įmonėms pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinio saugumo problemas. Tinkamai išnaudojant šį privalumų derinį, Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau finansinių technologijų įmonių ir tapti finansinių technologijų centru Baltijos regione.
2.1. Lietuvoje besikurianti finansinių technologijų ekosistema
Finansinių technologijų ekosistemos (klasterio) tolesniam augimui Lietuvoje sudarytas tinkamas pagrindas. Vilniuje sėkmingai jau veikia tiek pasaulyje lyderiaujantys finansinių paslaugų centrai, tiek nedidelės finansinių technologijų įmonės.
„Barclays“ technologijų centras Vilniuje atidarytas 2009 metais ir nuosekliai plėtėsi. Šiuo metu šiame centre dirba daugiau kaip 1300 specialistų. 2016 metais Vilniuje „Barclays“ greta technologijų centro atidarė „Rise Vilnius“, inovacijų ir bendradarbiavimo su jaunomis finansinių technologijų įmonėmis erdvę. Tai septinta tokia „Barclays“ įkurta erdvė pasaulyje. Kitos analogiškos „Rise“ erdvės įkurtos didžiausiuose pasauliniuose FINTECH centruose: Londone, Mančesteryje, Niujorke, Keiptaune, Tel Avive, Mumbajuje.
2015 metais Vilniuje atidarytas „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centras „Nasdaq Vilnius Services“, kuriame dirba apie 200 finansų ir informacinių technologijų sektorių profesionalų. Sėkmingai veikiantis centras yra suplanavęs tolesnę plėtrą Lietuvoje. „Nasdaq“ kompanija yra viena iš finansinių technologijų industrijos pradininkių ir didžiausių šiuolaikinių plėtotojų pasauliniu mastu.
Vilniuje geras plėtros galimybes turi ir naujos inovatyvios įmonės (startuoliai), vykdančios su finansinėmis technologijomis susijusią veiklą. Didžiausia investicija į Lietuvos startuolį 2016 metais atiteko finansinių technologijų startuoliui „TransferGo“, kuris 2016 metais gavo 3,4 mln. JAV dolerių dydžio investiciją. Lietuva įvardijama kaip viena iš patraukliausių ir prieinamiausių ekosistemų startuoliams pasaulyje.
2016 m. rudenį Vilniuje buvo atidarytas „Vilnius Tech Park“, didžiausias technologijų startuolių parkas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Technologijų miestelyje sudarytos sąlygos įsikurti daugiau nei 700 laisvai samdomų profesionalų, pradedančiųjų verslininkų ir jų darbuotojų. Šis regioninio masto projektas yra traukos centras užsienio kompanijoms ir investuotojams, besidomintiems Lietuvos startuolių ekosistema.
2.2. Palanki finansinių technologijų verslo aplinka
Besiformuojančios finansinių technologijų ekosistemos augimui geras sąlygas sudaro Lietuvoje suformuota palanki finansinių technologijų verslo aplinka.
Finansų ministerija ir finansų rinkos priežiūros institucija – Lietuvos bankas – 2016 metais daugiau dėmesio skyrė finansinių technologijų įmonių veiklos Lietuvoje skatinimui. Pirmiausia Lietuvos bankas pradėjo kurti „Newcomer“ programą, kuria siekiama užtikrinti finansinių technologijų industrijos augimą ir pritraukti finansinių technologijų įmones, įsikūrusias kitose ES valstybėse. Antra, Lietuvoje platesniam nei kitose ES valstybėse finansų rinkų dalyvių ratui suteikiama prieiga prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) infrastruktūros per Lietuvos banką. Tai sudaro itin palankias galimybes finansinių technologijų bendrovėms iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje ES. Trečia, Lietuvos bankas yra parengęs Nacionalinę mokėjimų strategiją, kuri numato alternatyvią mokėjimo schemą, kurioje galėtų dalyvauti daugiau kaip 40 šalyje veikiančių nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų.
Įmonėms steigti arba perkelti į Lietuvą yra sudarytos palankios sąlygos. Pirma, Lietuvoje įkurti įmonę internetu naudojantis elektroniniu parašu galima per 3 dienas. Antra, Lietuvoje įteisinta startuolių viza, leidžianti į Lietuvą iš trečiųjų šalių persikeliančių startuolių įkūrėjams ir darbuotojams paprasčiau ir greičiau pereiti privalomas migracijos procedūras. Trečia, finansinių technologijų įmonėms ypač aktuali gali būti pelno mokesčio lengvata, suteikiama įmonėms, kurios investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą: leidžiama 3 kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, patirtas vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus (lengvatos patrauklumas šiuo metu yra papildomai didinamas supaprastinant jos taikymo procedūras). Ketvirta, Lietuvoje skatinamas alternatyvus finansavimas (pavyzdžiui, įteisinta tarpusavio skolinimosi, sutelktinio finansavimo platformų veikla, sudaryta galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms viešai platinti obligacijas).
2.3. Puikiai išvystyta infrastruktūra
Finansinių technologijų industrija yra neatsiejama nuo informacinių technologijų. FINTECH įmonėms svarbu, kad valstybėje prieinama infrastruktūra sudarytų sąlygas sklandžiai ir patikimai veikti technologinėms sistemoms.
Lietuva investuotojams pateikia keletą infrastruktūros pranašumų, kurie gali būti itin patrauklūs finansinių technologijų įmonėms. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal ryšių ir komunikacijos technologijų išplėtojimą. Antra, Lietuva pirmauja pasaulyje pagal verslui kylančių informacinių technologijų poreikių patenkinimą. Trečia, Lietuvos viešosiose erdvėse prieinamas bevielis internetas yra greičiausias pasaulyje. Ketvirta, Lietuvoje šviesolaidžio į namus (FTTH) prieinamumo rodiklis yra geriausias ES. Penkta, interneto paslaugų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES. Šešta, Lietuvoje veikia patikima ir tinkamai reguliuojama kibernetinio saugumo sistema, kuri sudaro sąlygas greitai ir efektyviai reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus.
2.4. Kvalifikuota darbo jėga ir informacinių technologijų specialistai
Finansinių technologijų įmonėms labai svarbūs aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ypač tie, kurie turi kompetencijų finansų, tiksliųjų mokslų ar kibernetinio saugumo srityse.
Darbo jėga Lietuvoje finansinių technologijų įmonėms gali būti patraukli keliais aspektais. Pirma, Lietuva pirmauja Centrinėje ir Rytų Europoje pagal matematikos ir tiksliųjų mokslų absolventų skaičių vienam gyventojui. Antra, Lietuva yra trečia Centrinėje ir Rytų Europoje pagal matematikos ir tiksliųjų mokslų išsilavinimo kokybę. Trečia, Lietuvos aukštosios mokyklos 2016 metais į studijas priėmė keliasdešimt procentų daugiau informacinių technologijų studentų nei ankstesniais metais, taip didindamos Lietuvos darbo rinkoje paklausią specialybę turinčių asmenų skaičių. Ketvirta, Lietuvoje 97 proc. vidurinių mokyklų mokinių jau turi informacinių technologijų įgūdžių ir pagal tai Lietuva pirmauja Europoje.
Kibernetinio saugumo srityje Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal veikiančių privačių reagavimo į kibernetinius incidentus komandų skaičių, tenkančių vienam gyventojui. Šiuo metu Lietuvoje veikia net trys valstybinės ir šešios privačios reagavimo į kibernetinius incidentus komandos, kurios sutelkia aukščiausio lygio kibernetinio saugumo specialistus.
Lietuvoje paplitusi daugiakalbystė, beveik visi jauni profesionalai nepriekaištingai kalba angliškai. Taip pat svarbu tai, jog 92 proc. lietuvių kaip pagrindinį kriterijų renkantis darbdavį nurodo mokymosi ir tobulėjimo galimybes.
3. Finansinių technologijų industrijos plėtrą sąlygojančios sritys
Finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje ir kitose valstybėse įtaką daro sudėtingi priežastiniai įvairių išorės ir vidaus veiksnių ryšiai, todėl nėra vienos priežasties, lemiančios sėkmingą šios srities augimą. Siekiant didinti finansinių technologijų industrijos plėtros Lietuvoje galimybes, reikia atsižvelgti į visas finansinių technologijų industrijos plėtrą sąlygojančias sritis. Išskiriamos keturios tokios sritys:
· palanki viešoji politika ir teisinė aplinka;
· kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape;
· finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausa;
· profesionalios darbo jėgos pasiūla.
Toliau pateikiami pasiūlymai, skatinantys kiekvienos iš šių sričių pažangą ir lemiantys finansinių technologijų industrijos Lietuvoje plėtrą.
3.1. Palanki viešoji politika ir teisinė aplinka
3.1.1. Finansinių technologijų klausimo įtraukimas į valstybės institucijų darbotvarkes
Finansinių technologijų industrijos augimui būtinas modernus teisinis reguliavimas, paremtas finansinio stabilumo užtikrinimo, nuspėjamos teisinės aplinkos, tinkamos vartotojų apsaugos, sąžiningos prieigos prie finansinių paslaugų principais. Teisinis reguliavimas turi būti palankus finansinių technologijų startuoliams, plėtojantiems inovatyvius finansinius produktus ir paslaugas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse, taip pat turi būti atsižvelgiama į šioje srityje pažengusių užsienio šalių gerąją praktiką.
Sparti technologinė kaita sukuria galimybes naujiems verslo modeliams ir naujų finansinių produktų atsiradimui. Kad Lietuva galėtų pritraukti investicijas į finansines technologijas, valstybės institucijos veiklos programose turi numatyti šio sektoriaus plėtrai svarbias priemones (išdėstytas šio dokumento priede) bei prioritetine tvarka svarstyti finansinių technologijų plėtrai svarbių teisės aktų projektus. Šiame procese svarbu nuolat konsultuotis su finansinių technologijų atstovais bei politiškai remti finansinių technologijų įmonių asociacijos sukūrimą bei jos veiklą. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turėtų stebėti finansinių technologijų raidą, nustatyti aktualių teisės aktų ir kitų teisinės aplinkos pokyčių poreikį ir periodiškai perduoti šią informaciją už atitinkamų pokyčių įgyvendinimą atsakingoms institucijoms, inicijuojant aktualių teisės aktų priėmimą arba pakeitimą.
Siekiant užtikrinti finansinių technologijų industrijos augimą, Lietuvoje taip pat būtina išanalizuoti ir užbaigti „smėlio dėžės“ modelio (angl. sandbox) teisinio reguliavimo kūrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metais toks teisinis reguliavimas pradėtas kurti keliose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose valstybėse: Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Šveicarijoje, JAV ir kt.
Sėkmingas tokio modelio įgyvendinimas taip pat priklauso nuo valstybės institucijų, ypač priežiūros institucijos, efektyvios veiklos ir palankaus požiūrio į inovacijas. Pažangi, finansų rinkos dalyvių poreikius atitinkanti priežiūros institucija yra finansinių technologijų plėtros ir finansų rinkų politikos rezultatyvumo sąlyga, todėl turi būti stiprinami Lietuvos banko gebėjimai finansinių technologijų srityje.
Taip pat svarbu plėtoti Lietuvos banko „Newcomer“ programos įgyvendinimą, skirtą vieno langelio principui užtikrinti potencialiems finansų rinkos dalyviams kreipiantis į Lietuvos banką dėl licencijavimo galimybių, taip pat naujiems ir esamiems rinkos dalyviams, finansinių technologijų įmonėms ketinant įdiegti inovatyvius veiklos modelius.
3.1.2. Klientų tapatybės nustatymo būdų tobulinimas
Finansinių technologijų industrijos įmonių klientams skirti produktai ir paslaugos teikiami elektroninėmis priemonėmis, naudojant elektroninę įrangą duomenims tvarkyti ir saugoti, o paslaugos ir produktai galutinai perduodami ir priimami elektroninių ryšių tinklu. Atsižvelgiant į tai, finansinių technologijų įmonėms svarbu turėti visas būtinas technines ir teisines galimybes nustatyti klientų tapatybę nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje galiojusi klientų tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu tvarka buvo neefektyvi ir kelianti perteklinius reikalavimus rinkos dalyviams, 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ pakeitimus, kuriais įteisinta galimybė kliento tapatybę nustatyti jam fiziškai nedalyvaujant, tai yra nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, naudojant elektroninės priemones, leidžiančias perduoti tiesioginį vaizdą).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT), siekdama į Lietuvos teisęs perkelti ES Pinigų plovimo ir kovos su terorizmo finansavimu direktyvą, su institucijomis ir visuomene suderino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą, kuriame išdėstytos minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos, susijusios su asmens tapatybės nustatymu nuotoliniu būdu. Įstatymo projektas turėtų būti priimtas iki 2017 m. birželio. Minėto Vyriausybės nutarimo priėmimas ir nuotolinio tapatybės nustatymo naujų būdų įteisinimas suteikė galimybę Lietuvai įgauti konkurencinį pranašumą prieš kitas ES valstybes nares.
Siekiant pagerinti finansinių technologijų įmonių įsikūrimo ir plėtros galimybes Lietuvoje taip pat svarbu kuo greičiau pradėti e. gyventojo (angl. e-resident) projekto įgyvendinimą: sudaryti galimybes užsieniečiams gauti Lietuvos Respublikoje elektroniniu būdu teikiamas administracines, viešąsias ir komercines paslaugas nepriklausomai nuo užsieniečio gyvenamosios vietos ir (ar) teisinės padėties. Tai leistų asmenims, kurie turi tik ekonominius interesus ir gali net neatvykti į Lietuvą, naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje.
Atsižvelgiant į rinkoje šiuo metu egzistuojančią praktiką, taip pat kyla poreikis išanalizuoti galimybes reglamentuoti dokumentų pasirašymo būdą, kai klientas pasirašo planšetiniame kompiuteryje ar kt. įrenginyje atvaizduojamą elektroninį dokumentą nenaudodamas elektroninio parašo įrangos.
3.1.3. Rinkos dalyvių ir valstybės institucijų keitimosi informacija tobulinimas
Iš rinkos dalyvių buvo gauta daug pastabų dėl dabartinės tvarkos, kuria vadovaujantis yra gaunama jų veiklai reikalinga informacija iš valstybės institucijų administruojamų registrų, duomenų bazių ir valstybės informacinių sistemų, ir dėl šios tvarkos praktinio įgyvendinimo. Nors rinkos dalyviai ir turi subjektų leidimus gauti tam tikrą informaciją apie juos iš minėtų valstybės duomenų bazių, praktikoje dažnai to padaryti nepavyksta arba procesas užtrunka neproporcingai ilgai. Pavyzdžiui, nors Draudimo įstatymo 98 str. 5 d. numatyta draudimo įmonės teisė gauti informaciją apie mirties priežastį, tačiau ją įgyvendinant iškyla praktinių problemų, duomenys gaunami 1–2 mėnesius vėluojant, todėl nukenčia išmokų mokėjimo operatyvumas.
Tiksliniai ad hoc sprendimai, derinant juos su skirtingomis institucijomis, valdančiomis duomenis, nepadėtų sistemiškai išspręsti visų panašių problemų, dėl to siekiant atsižvelgti į rinkos dalyvių prašymus reikalingas platesnis, sisteminį pokytį lemsiantis sprendimas.
Atsižvelgiant į rinkos dalyvių praktinius poreikius valstybės institucijoms bendrą informaciją teikti el. paštu, atkreiptinas dėmesys, kad jau šiuo metu įmonės turi teisę bendrą informaciją valstybės institucijoms teikti el. paštu (nenaudodamos elektroninio parašo įrangos), ir pagal vyraujančią praktiką dauguma institucijų tokią informaciją priima jau šiuo metu. Valstybės institucijoms bus išsiųsta pakartotinė rekomendacija savo vidaus taisyklėse aiškiai numatyti tokią galimybę.
Tais atvejais, kai yra reikalingas dokumento gavimo (įteikimo) patvirtinimas, bus reglamentuota įmonių teisė dokumentus teikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 1.73 str. 2 dalis nustato, kad „<...> Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą“, o tai apima ir elektroninių dokumentų sampratą, t. y. rašytiniams prilyginami ir tie elektroniniai dokumentai, kurie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
3.1.4. Asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo užtikrinimas
Konkurencingos finansinių technologijų industrijos plėtra Lietuvoje ypač priklausoma nuo gebėjimo inovatyviai spęsti asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo iššūkius ir tuos sprendimus integruoti į finansines technologijas.
Lietuvoje šiuo metu veikia nuosekli asmens duomenų teisinės apsaugos bazė, kurios reikalavimai bus suvienodinti su visos ES reikalavimais nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėjus taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą). Sklandus asmens duomenų reikalavimų taikymas būtinas siekiant išvengti asmens duomenų neteisėto atskleidimo ir (ar) netinkamo panaudojimo, taip pat sumažina incidentų riziką bei išlaiko vartotojų pasitikėjimą finansų sektoriaus veikla.
Įgyvendindami ES vieningos skaitmeninės rinkos nuostatas Lietuvoje, verslas ir valstybės institucijos vis daugiau paslaugų siekia teikti nuotoliniu būdu. Svarbu užtikrinti, kad teisinis reglamentavimas skatintų skaitmeninių paslaugų ir produktų kūrimą. Siekiant šio tikslo būtina peržiūrėti ir panaikinti prieštaravimus tarp teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, administracinius suvaržymus ar kitus apribojimus, trukdančius naudotis skaitmeninių technologijų teikiamais privalumais ir plėtros galimybėmis.
Su asmens duomenimis tiesiogiai susijusi viena iš didžiausių galimybių, atsiveriančių finansinių technologijų įmonėms – tai didelės apimties duomenų (angl. big data) panaudojimas, itin svarbus sėkmingai finansinių technologijų įmonių veiklai. Tokių įmonių veiklos skaitmenizavimas yra aukšto lygio, todėl vykdant tokią veiklą surenkama daug informacijos apie finansinių paslaugų ir produktų vartotojus (didelės apimties duomenys). Šios informacijos analizė ir tolesnis panaudojimas yra svarbi finansinių technologijų įmonių verslo modelio dalis. Europos Komisijos duomenimis, 2010 metais skaitmeninių duomenų lygis pasaulyje siekė 1,2 ZB, 2015 m. – 7,9 ZB , o 2020 m. jis bus – 44 ZB (1 ZB=1 trilijonas GB). Surenkami didelės apimties duomenys apie finansinių paslaugų ir produktų vartotojų elgseną gali būti nuasmeninti ir naudojami finansinių technologijų įmonėse realiu laiku klientų mokumui, patirčiai įvertinti, apsisaugoti nuo galimų sukčiavimų, tai atliekant greičiau, tiksliau ir pigiau nei naudojant šiuo metu paplitusias technologijas. Didelės apimties duomenys taip pat naudojami produktų tobulinimo, rinkodaros ir kitais tikslais. Didelės apimties duomenų naudojimas yra ne tik galimybė, bet ir iššūkis, nes finansinių technologijų įmonėms būtina suderinti pažangų duomenų panaudojimą ir aukštus klientų lūkesčius bei teisinius reikalavimus privatumo, asmens duomenų apsaugos ir skaidrumo srityse.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą tinkamai nuasmeninti duomenys (t. y. anoniminiai duomenys, atsieti nuo bet kokių asmenį identifikuojančių duomenų, nesant rakto, leidžiančio pakartotinai nustatyti asmens tapatybę) nėra laikomi asmens duomenimis ir gali būti naudojami nesilaikant asmens duomenų apsaugos teisinių reikalavimų.
Siekiant tinkamai apsaugoti finansinių technologijų įmonių naudojamas sistemas, informaciją ir surinktus asmens duomenis, itin svarbi šalies kibernetinio saugumo sistema. Šiuo metu Lietuvoje veikia patikima ir tinkamai reguliuojama kibernetinio saugumo sistema, kuri sudaro sąlygas greitai ir efektyviai reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus, veikiančiose reagavimo į kibernetinius incidentus komandose dirba aukščiausio lygio specialistai Lietuvoje. Išnaudojant šį privalumą ir reaguojant į kibernetinio saugumo iššūkius, reikalingas glaudesnis finansinių technologijų ir kibernetinio saugumo sričių specialistų bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas ir kuriant bendrą vertę. Svarstytina sukurti ir stiprinti bendradarbiavimą bei partnerystę tarp mokslo ir tyrimo įstaigų, vyriausybės, finansų technologijų ir kibernetinio saugumo sektorių.
3.1.5. Banko klientų duomenų trečiosioms šalims suteikimas, jei klientas yra aiškiai davęs leidimą dėl tokios prieigos
Finansų technologijų įmonės pastaraisiais metais didina prieinamų finansinių produktų ir paslaugų skaičių, pasiūlydamos arba anksčiau tik bankuose teiktas, arba kartu su bankais kuriamas paslaugas. Formuojasi naujos finansinių technologijų įmonių teikiamų paslaugų ekosistemos. Numatoma, kad šis segmentas artimiausiu laiku smarkiai augs ir sudarys didžiąją dalį finansinių technologijų industrijos plėtros.
Finansų technologijų įmonių gebėjimas vartotojams pasiūlyti daugiau finansinių produktų ir paslaugų tiesiogiai priklauso nuo bendradarbiavimo su finansų įstaiga ir jos atvirumo suteikiant trečiosioms šalims prieigą prie kliento duomenų (trečiosios šalys gali turėti prieigą prie kliento duomenų, jei klientas joms yra aiškiai davęs tokios prieigos leidimą. Tai atliekama pasitelkiant aplikacijų programavimo sąsajų – API (angl. application programming interface) – technologijas). Jei finansų įstaigos šiuo klausimu nebendradarbiauja su finansinių technologijų įmonėmis, finansinių produktų ir paslaugų teikimo vartotojams galimybės gerokai sumažėja.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nėra įdiegę API technologijų ir nesuteikia prieigos prie kliento duomenų autorizuotoms trečiosioms šalims. Situacija iš esmės pasikeis perkėlus į nacionalinę teisę 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, įpareigojančią ES veikiančius bankus suteikti prieigą prie savo klientų duomenų trečiosioms šalims (jei klientas trečiosioms šalims yra aiškiai davęs tokios prieigos leidimą), bei Europos bankininkystės institucijai nustačius vienodus techninius standartus, taikomus bankų naudojamoms aplikacijų programavimo sąsajoms.
3.1.6. Decentralizuotų viešų transakcijų saugojimo sistemų (angl. blockchain) ir virtualių valiutų galimybių analizavimas
Pasaulyje auga dėmesys virtualioms valiutoms ir decentralizuotų viešų transakcijų saugojimo sistemų (angl. blockchain) technologijoms. Šie reiškiniai, santykinai nauji finansų sektoriuje, yra labai svarbūs finansinių technologijų įmonių veiklai, nes leidžia taikyti naujus, kol kas menkai išbandytus atsiskaitymo ir apskaitos tvarkymo, sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo būdus.
Su virtualiomis valiutomis susijusi veikla reikalauja išsamesnės analizės ir tikėtinos naudos bei rizikos vertinimo. Bet kokios teisėkūros ir reguliavimo iniciatyvos šioje srityje prieš tai turėtų būti suderinamos su Europos Centriniu Banku, kuris 2016 m. spalį paskelbė savo nuomonę dėl virtualių valiutų, nurodydamas, kad teisėkūros subjektai neturėtų skatinti platesnio šių valiutų naudojimo. Taip pat reikia išnagrinėti ir decentralizuotų viešų transakcijų saugojimo sistemų (angl. blockchain) technologijų galimybes, ypač viešajame sektoriuje, ir šių technologijų plėtojimo teisinę aplinką.
3.1.7. Lietuvos kaip patrauklios jurisdikcijos steigtis finansinių technologijų įmonėms pristatymas užsienyje ir užsienio investicijų pritraukimas
Užsienio investuotojų dėmesio į finansinių technologijų industriją Lietuvoje atkreipimas yra esminis uždavinys siekiant, kad Lietuva taptų finansinių technologijų Baltijos regione centru. Dėl to svarbu, kad apie Lietuvos stiprybes, įgalinančias šios industrijos plėtrą, būtų komunikuojama tarptautinėje aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant darbui tokiuose pasauliniuose finansinių paslaugų centruose, kaip Londonas, Paryžius, Berlynas, Tel Avivas, Frankfurtas, Niujorkas, Tokijas, Stokholmas. Šiam tikslui įgyvendinti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kartu su Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija ir Lietuvos banku turi parengti ir įgyvendinti priemonių planą.
Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio mėn. Finansų, Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ atstovai dalyvavo Londone ir Paryžiuje vykusiuose renginiuose ir susitikimuose, skirtuose Lietuvos jurisdikcijai pristatyti FINTECH industrijos atstovams. „Investuok Lietuvoje“ pastangomis specializuotuose užsienio leidiniuose buvo paskelbta daugiau nei dešimt straipsnių, pristatančių Lietuvos jurisdikciją finansinių technologijų kompanijoms.
Finansinių technologijų industrijos Lietuvoje patrauklumas investuotojams užsienio kalbomis turi būti pristatytas informaciniuose leidiniuose bei atnaujintuose valstybės institucijų interneto puslapiuose. Pasirinktose užsienio valstybėse turi būti suorganizuoti renginiai, skirti pristatyti galimybėms steigti finansinių technologijų įmones Lietuvoje. Taip pat turi būti užtikrintas Lietuvos finansinių technologijų atstovų (ambasadorių) dalyvavimas pagrindiniuose pasauliniuose finansinių technologijų industrijos renginiuose, koordinuojamos pastangos atkreipiant pasaulinių konsultacinių ir tyrimų įmonių dėmesį, aktyviai bendraujama su potencialiais investuotojais.
Atsižvelgiant į vystomojo bendradarbiavimo plėtrą, ilguoju laikotarpiu taip pat būtų tikslinga skatinti finansų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei verslo atstovus dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautinių donorų lėšomis finansuojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir dalytis patirtimi su paramą gaunančiomis šalimis, jose kuriant finansinių technologijų įmonėms palankią reguliavimo aplinką ir perduodant priežiūros gerąją praktiką.
3.1.8. Inovatyvių būdų teikti draudimo paslaugas skatinimas
Finansinių technologijų įmonių siūlomi produktai ir paslaugos gali būti panaudojami draudimo sektoriuje. 2016 m. gruodžio mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame pranešime teigiama, kad 2017 metais globaliu mastu investicijos į finansines technologijas, skirtas draudimo rinkai, nuosekliai augs.
Siekiant Lietuvoje skatinti finansinių technologijų plėtrą draudimo sektoriuje ir pritraukti naujų rinkos dalyvių, svarbu užtikrinti šiuolaikines technologijas atitinkančią prieigą prie draudimo paslaugų Lietuvoje. Šiuo metu teismų praktikoje esama interpretacijų, kad galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja pareigą draudėjui draudimo taisykles įteikti fiziškai, draudėjui pasirašant. Tai apriboja galimybes draudimo paslaugas Lietuvoje teikti nuotoliniu būdu. Atlikus Civilinio kodekso pakeitimus, pagerėtų draudimo prieinamumas, draudimo paslaugos atitiktų verslo ir šiuolaikinių vartotojų elgesį bei poreikius, būtų užtikrinta galimybė naudoti pažangias technologijas. Svarbu, kad teisės aktų pakeitimai nepažeistų draudėjų interesų (visų pirma, asmenims, neturintiems prieigos prie interneto, būtų palikta galimybė draudimo taisykles gauti ir popierine forma).
Svarstytina galimybė sukurti tarpusavio draudimo paslaugų teisinį reguliavimą Lietuvoje, tam reikalinga detali galimybių ir tikslingumo analizė. Atkreiptinas dėmesys, kad kitos inovatyvios rūšies draudimui – draudimui pagal poreikį (angl. Insurance on Demand) – šiuo metu teisinių kliūčių veikti nėra, o tokių draudimo paslaugų teikimas galėtų praplėsti vartotojams prieinamų paslaugų pasirinkimą.
3.1.9. Juridinių asmenų steigimo tvarkos tobulinimas
Finansinių technologijų įmonių steigimąsi Lietuvoje palengvintų galimybė pavyzdinius steigimosi dokumentus pildyti ne tik lietuvių, bet ir keliomis kalbomis (lietuvių kalba ir kita kalba, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, rusų). Ūkio ministerija, siekdama sudaryti tam sąlygas, pakeitė individualios įmonės, viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos pavyzdinių steigimo dokumentų formas (pažymėtina, kad pavyzdinės steigimo dokumentų formos orientuotos į smulkųjį verslą, skirtos paprasčiausiems tam tikros teisinės formos juridinių asmenų valdymo atvejams, todėl jose nėra siekiama numatyti visų galimų juridinių asmenų organizacijos ir valdymo struktūrų). Finansinių technologijų įmonėms taip pat aktualu tai, jog Lietuvos bankas visus dokumentus, reikalingus licencijai gauti, priima ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Lietuvoje ketinama sudaryti galimybę `steigti įmonę nuotoliniu būdu (neatvykus į Lietuvą). Šiuo metu tokios galimybės nėra, nes asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos asmens kodo (užsieniečiai), elektroniniu būdu Juridinių asmenų registrui teikiamų užpildytų pavyzdinių steigimo dokumentų pasirašyti neturi galimybės .
3.1.10. MTEP pelno mokesčio lengvatos taikymo tobulinimas
Lietuvoje numatyta pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) (pagal Pelno mokesčio įstatymo 171 straipsnį). Ši lengvata aktuali ir finansinių technologijų įmonėms, kurios siekdamos inovacijų vykdo MTEP Lietuvoje. Pastebima, kad įmonės, nors ir atitinkančios lengvatos taikymui keliamas sąlygas, vis dėlto dažnai ja nepasinaudoja. Pagrindinė priežastis – įmonėms sunku nustatyti, ar jų vykdoma veikla yra laikoma MTEP darbais. Tačiau šiuo klausimu dirba Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kuri teikia įmonėms konsultacijas dėl MTEP vykdymo, taip pat vertina įmonių veiklų atitiktį MTEP. Siekiant didinti informacijos prieinamumą, reikia supaprastinti administracines procedūras, kad įmonės greičiau ir lengviau gautų reikalingą informaciją dėl MTEP vykdymo.
3.2. Kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape
Perspektyvių finansinių technologijų įmonių įsikūrimas ir augimas priklauso nuo pakankamo finansavimo šaltinių užtikrinimo kiekviename įmonės plėtros etape. Siekiant sustiprinti Lietuvoje įsikūrusias finansinių technologijų įmones ir diversifikuoti jų naudojamus finansinius šaltinius, reikalinga valstybės parama vystant rizikos ir privataus kapitalo rinkos ekosistemą, efektyviai panaudojant ES investicijų Lietuvoje teikiamas galimybes, taip pat užtikrinant jau priimto Sutelktinio finansavimo įstatymo efektyvų įgyvendinimą.
3.2.1. Rizikos ir privataus kapitalo fondų plėtra
Nuo 2010 metų rizikos kapitalo rinka Lietuvoje nuosekliai plėtojama: sukurta veikianti rizikos kapitalo ekosistema ir išbandytas investavimo gyvybinis ciklas. Lietuvoje sėkmingai formuojasi ankstyvosios stadijos (angl. seed) rizikos kapitalo rinkos etapas. Tačiau pastebėtina, kad rizikos kapitalo rinka Lietuvoje labai priklausoma nuo skiriamų ES lėšų: šiuo metu ES investicijos sudaro 69,3 proc. pritraukto kapitalo (Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos duomenys). Be šių lėšų rizikos kapitalo ekosistema negalėtų tinkamai veikti. Dėl to reikia parengti ir įgyvendinti priemones, skirtas tvariai Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo rinkos plėtrai užtikrinti.
Turi būti išanalizuota galimybė startuoliams, ketinantiems įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę ar kitą juridinį asmenį, leisti pritraukti steigėjus ir suformuoti įstatinį kapitalą per sutelktinio finansavimo platformas. Tai padidintų tikimybę jaunoms įmonėms pritraukti daugiau kapitalo naudojantis šiomis platformomis, nes leistų pasiūlyti investuotojams patrauklesnes investavimo priemones, galinčias suteikti didesnę finansinę grąžą ilguoju laikotarpiu.
3.2.2. ES investicijų prieinamumas
Siekiant finansinių technologijų industrijos plėtros svarbu didinti finansavimo šaltinių prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, taip skatinant verslo plėtrą bei naujų įmonių, įskaitant ir finansinių technologijų įmones, steigimąsi.
Įmonės, siekiančios gauti finansavimą, gali naudotis UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įgyvendinamo projekto „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ teikiamomis finansinėmis priemonėmis, kurios apima paskolas, portfelines garantijas, taikomas paskoloms ir finansinei nuomai (lizingui), ir rizikos kapitalo investicijas.
Priėjimą prie finansavimo šaltinių gerina ir nacionalinėmis lėšomis UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamos garantijos, kuriomis gali naudotis visų Lietuvos kredito įstaigų klientai. Svarstytina ateityje numatyti galimybę suteikti UAB „ Investicijų ir verslo garantijos“ garantijas bendrovėms, kurios per sutelktinio finansavimo platformas pritraukia lėšas iš sutelktinio finansavimo investuotojų paskolos ar obligacijų forma. Ketinama atlikti tokių garantijų teikimo galimybių ir tikslingumo analizę bei surinkti daugiau informacijos apie analogiškas garantijų sistemas kitose valstybėse.
Finansinių technologijų įmonės taip pat gali išnaudoti finansinių technologijų diegimo ir (ar) populiarinimo galimybes pasitelkdamos priemonės „Inogeb LT“ technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimo veiklas, kurias įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su viešosiomis įstaigomis, kurių pagrindinė veikla yra teikti inovacijų konsultavimo ir (ar) inovacijų paramos, ir (ar) verslumo skatinimo bei įmonių konkurencingumo didinimo paslaugas, ir nacionalinėmis verslo asociatyvinėmis struktūromis. FINTECH įmonėms taip pat yra prieinama priemonė „Inočekiai LT“, skirta inovacinę veiklą pradedantiems ar vykdantiems privatiems juridiniams asmenims, pagal kurią jie gali gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti.
3.3. Finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausa
Lietuvoje išvystyta itin aukštos kokybės ryšių ir komunikacijos infrastruktūra, sudaranti galimybes nuotoliniu būdu patogiai teikti finansines, draudimo ir kitas finansinių technologijų įmonių teikiamas paslaugas Lietuvos gyventojams. Tačiau vartotojų įpročiai sukuria santykinai mažą šių paslaugų paklausą: elektroninės prekybos skverbtis Lietuvoje kol kas yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, vartotojų žinios apie finansines paslaugas bei investavimą nėra labai geros. Didėjant paklausai, Lietuvoje įsikūrusios finansinių technologijų įmonės galėtų pritraukti daugiau klientų plėtodamos paslaugas ir produktus Lietuvos rinkoje.
3.3.1. Visuomenės švietimas finansinio raštingumo srityje
Siekiant, kad daugiau vartotojų Lietuvoje naudotųsi elektroninėmis paslaugomis ir padidintų savo finansinį raštingumą (kartu užtikrinant ir finansinių paslaugų poreikio augimą), reikalingas valstybės remiamas finansinis visuomenės švietimas, teikiamas tiek formaliojo švietimo mokyklų, tiek ir vartotojų asociacijų bei finansų rinkos dalyvių.
Visuomenės finansinio švietimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kuri pažymi poreikį sustiprinti dėmesį šiai sričiai, paskiriant už tai atsakingą instituciją bei parengiant visuomenės finansinio švietimo programą.
3.3.2. Valstybės institucijų indėlis į paklausos didinimą
Valstybės institucijos pagal galimybes turi prisidėti prie šiuolaikiškų vartotojų finansinių įpročių formavimo, skatindamos pažangių finansinių priemonių ir produktų vartojimą. Taip pat valstybės institucijos privalo nuolat diegti priemones, skirtas reguliavimo ir priežiūros aplinkai tobulinti, panaikinti perteklines inovatyvių verslo modelių įėjimo į rinką ir veikimo joje kliūtis, pavyzdžiui, plečiant finansinių technologijų sektoriaus veiklos galimybes, reikia sudaryti palankias sąlygas prekybininkams fizinėse prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietose atsiskaitymams už prekes ir (ar) paslaugas taikyti pažangius atsiskaitymo būdus ir atsiskaitymo operacijas, jų apskaitą tvarkyti el. būdu.
Viešųjų paslaugų vartotojams turi būti sudaromos sąlygos už visas teikiamas viešąsias paslaugas atsiskaityti ir negrynaisiais, ir grynaisiais pinigais.
3.3.3. El. parašo ir mobiliojo el. parašo naudojimo skatinimas
Atsižvelgiant į elektroninių paslaugų plėtrą, svarbu lygiagrečiai organizuoti šviečiamąsias programas ar kitas priemones vartotojams, skirtas elektroninės atpažinties priemonių (elektroninio parašo ir mobiliojo el. parašo) vartojimui skatinti visuomenėje ir institucijų veikloje (pvz., užtikrinant tam tikrų dokumentų, pasirašytų el. parašu ir pan., priėmimą).
3.4. Profesionalios darbo jėgos pasiūla
Finansinių technologijų įmonių įsikūrimui bei plėtrai yra būtini aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gebantys plėtoti sudėtingus technologinius sprendimus bei dirbti tarptautinėje aplinkoje. Šiuo metu Lietuva finansinių technologijų įmonėms patraukli didžiausiu matematikos ir tiksliųjų mokslų absolventų skaičiumi vienam gyventojui Rytų ir Vidurio Europoje, paplitusia daugiakalbyste, santykinai mažomis darbo užmokesčio sąnaudomis, įgyvendinta ES mėlynosios kortelės reforma.
3.4.1. Reikiamų įgūdžių suteikimas aukštosiose mokyklose
Siekiant išlaikyti ir plėtoti valstybės turimus konkurencinius pranašumus siūlant profesionalią darbo jėgą finansinių technologijų srityje, svarbu paskatinti į aukštąsias mokyklas stojančius jaunus žmones studijuoti programas, kurios aktualios finansinių technologijų įmonėms, prioritetą teikiant tiksliųjų mokslų programoms.
Aukštosios mokyklos taip pat turi būti skatinamos atsižvelgti į šiuo metu vykstančią finansinių technologijų plėtrą ir finansinių technologijų specialistų poreikį Lietuvoje – atitinkamai atnaujinti ir (arba) kurti naujas koleginių ir universitetinių studijų programas, integruojant ekonomikos ir informatikos inžinerijos studijų kryptis.
Bendrojo ugdymo mokyklose siūloma daugiau dėmesio skirti kokybiškam užsienio kalbų mokymui, atsižvelgiant į daugiakalbiškumo svarbą finansinių technologijų įmonių plėtrai Lietuvoje.
3.4.2. Darbuotojų ir startuolių ne iš ES valstybių persikėlimo į Lietuvą skatinimas
Siekiant pagerinti finansinių technologijų įmonių Lietuvoje perspektyvas, siūlytina palengvinti finansinių technologijų įmonių (ypač startuolių) persikėlimo į Lietuvą procesą ir jų galimybes įdarbinti reikalingus specialistus iš ne ES valstybių. Tai padaryta Lietuvos Respublikos Seime priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas dėl startuolių vizos. Ši viza šiuo metu jau yra išduodama teisės aktų reikalavimus atitinkantiems asmenims.
Taip pat svarbu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planą, teikiant prioritetą aukštos kvalifikacijos profesionalų grįžtamajai migracijai.
4. Išvados
Lietuva turi daug privalumų, dėl kurių yra patraukli investuotojams į finansinių technologijų industriją ir kitose šalyse veikiančioms finansinių technologijų įmonėms. Darbo grupė siūlo išnaudoti esamas palankias sąlygas ir Lietuvai iškelti tikslą tapti finansinių technologijų industrijos centru Baltijos regione.
Siekiant šio tikslo reikia plėtoti finansinių technologijų ekosistemą Lietuvoje, priimti aktualius teisės aktų pakeitimus, daugiau dėmesio skirti ekonomikos ir informatikos inžinerijos studijų krypčių studentų rengimui, visuomenės finansinio raštingumo didinimui. Konkrečios Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlomos priemonės finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje įgyvendinti nurodytos šio dokumento priede – Priemonių finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti plane.
Priedas. Priemonių finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti planas
| Uždaviniai |
Priemonės |
Įgyvendinimo terminai |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Palankios viešosios politikos ir teisinė aplinkos kūrimas
1.1. Teikti prioritetą finansinių technologijų klausimams valstybės institucijose |
1.1.1. Siūlyti Lietuvos bankui įvertinti „smėlio dėžės“ modelio (angl. sandbox) pritaikymo Lietuvoje galimybes remiantis finansinių technologijų industrijos teisinio reguliavimo pavyzdžiais Didžiojoje Britanijoje, JAV, Šveicarijoje ir kitose valstybėse. |
2017 m. IV ketv. |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
| 1.1.2. Išnaudoti Darbo grupės finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti veiklą, siekiant užtikrinti Lietuvos bankų asociacijos, komercinių bankų atstovų, finansų rinkas išmanančių teisininkų, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ ekspertų ir kitų suinteresuotų šalių sklandų bendradarbiavimą įgyvendinant teisinį reguliavimą, skatinantį finansinių technologijų industrijos plėtojimą. |
Nuolat |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
|
| 1.1.3 Pasiūlyti Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui inicijuoti dialogą su finansinių technologijų įmonėmis dėl finansinių technologijų įmonių asociacijos įkūrimo. |
2017 m. III ketv. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
|
| 1.1.4. Siūlyti Lietuvos bankui užbaigti rengti ir pradėti įgyvendinti „Newcomer“ programą, skirtą vieno langelio principui užtikrinti potencialiems finansų rinkos dalyviams kreipiantis į Lietuvos banką dėl licencijavimo galimybių, taip pat naujiems ir esamiems rinkos dalyviams, finansinių technologijų įmonėms ketinant įdiegti inovatyvius veiklos modelius. |
2017 m. III ketv. |
Lietuvos bankas |
|
| 1.1.5. Užtikrinti, kad rengiant teisės aktus, reglamentuojančius ūkio subjektų veiklą, būtų neapribota ūkio subjektų galimybė taikyti inovatyvius paslaugų teikimo būdus ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu. |
Nuolat |
Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija |
|
| 1.1.6. Pasiūlyti Lietuvos bankui ir Finansų ministerijai užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos politikos formuotojais ir įstatymų leidėjais finansinių paslaugų reglamentavimo srityje, aptariant galimybes derinti teisėkūros iniciatyvas finansinių technologijų plėtros srityje Baltijos šalių mastu.
|
2018 m. I ketv.
|
Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
|
| 1.2. Tobulinti klientų tapatybės nustatymo procedūrų reglamentavimą |
1.2.1. Įstatymo lygmeniu įteisinti klientų tapatybės nustatymą nuotoliniu būdu, pateikiant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naują redakciją. |
2017 m. II ketv. |
Vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba |
| 1.2.2. Išanalizuoti galimybes reglamentuoti dokumentų pasirašymo būdą, kai klientas pasirašo planšetiniame kompiuteryje ar kt. įrenginyje atvaizduojamą elektroninį dokumentą nenaudodamas elektroninio parašo įrangos. |
2017 m. IV ketv. |
Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos bankas |
|
| 1.2.3. Atnaujinti 2015 metais parengtą Lietuvos Respublikos interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro įstatymo projektą (projekto Nr. XIIP-3389) ir įgyvendinti e. gyventojo (angl. e-resident) projektą, prieš tai nustačius projektu siektiną rezultatą ir numačius kompleksinį projekto įgyvendinimo priemonių planą.
|
2019 m. IV ketv. |
Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas |
|
| 1.3. Tobulinti rinkos dalyvių ir valstybės institucijų keitimąsi informacija ir duomenimis |
1.3.1. Išnagrinėti rinkos dalyvių veiklos poreikius ir dabartinę teisinę bazę ir parengti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl ūkio subjektų galimybės taikyti vieno langelio principą gaunant visą reikalingą informaciją iš valstybės institucijų administruojamų registrų, duomenų bazių ir valstybės informacinių sistemų. |
2017 m. IV ketv. |
Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas |
| 1.3.2. Rekomenduoti visoms valstybės institucijoms priimti įmonių teikiamą bendrą informaciją el. paštu, atsisakant popierinių dokumentų, o tuo atveju, kai būtinas dokumento gavimo (įteikimo) patvirtinimas, reglamentuoti įmonių teisę dokumentus teikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. |
2018 m. I ketv. |
Susisiekimo ministerija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos bankas
|
|
| 1.4. Suteikti banko klientų duomenis trečiosioms šalims, jei klientas yra aiškiai davęs tokios prieigos leidimą |
1.4.1. Parengti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo projektus, perkeliančius atnaujintą Direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo. |
2017 m. III ketv. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas
|
| 1.5. Užtikrinti komunikaciją su galimais užsienio investuotojais į finansinių technologijų įmones Lietuvoje |
1.5.1. Parengti informaciją, būtiną komunikacijai su užsienio finansinių technologijų įmonėmis. |
2017 m. III ketv. |
„Investuok Lietuvoje“ |
| 1.5.2. Koordinuoti informacijos apie finansinių technologijų industrijos Lietuvoje patrauklumą parengimą ir užtikrinti finansinių technologijų industrijos galimybių Lietuvoje tarptautinio matomumo didinimą, siekiant į šią industriją pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Naudojantis Lietuvos biudžeto ir ES lėšomis, turi būti suteikti ištekliai, leidžiantys vykdyti šias veiklas: a) parengti ir platinti užsienio kalbomis parengtas finansų rinkos dalyviams ir jų veiklai taikomų pagrindinių reikalavimų apžvalgas, taip pat informaciją apie finansinių technologijų industrijos perspektyvas Lietuvoje; b) užmegzti ryšius su kitose valstybėse veikiančiomis finansinių technologijų įmonių asociacijomis, finansinių technologijų temas nušviečiančiais leidiniais ir nuomonės lyderiais, vykdyti finansinių technologijų industrijos užsienyje dinamikos stebėseną; c) koordinuoti ir finansuoti Lietuvos finansinių technologijų atstovų (ambasadorių) siuntimą į pagrindinius pasaulinius finansinių technologijų industrijos renginius, organizuoti atstovų vizitus į tikslines valstybes; d) užsienio valstybėse vykdyti specializuotus renginius, kuriuose būtų pristatytos galimybės steigti finansinių technologijų įmones Lietuvoje; e) koordinuoti pastangas atkreipiant pasaulinių konsultacinių bei tyrimų įmonių dėmesį į finansinių technologijų industriją Lietuvoje; f) koordinuoti potencialių investuotojų į finansinių technologijų įmones susitikimus su Lietuvos banko atstovais; g) periodiškai siųsti reklaminę informaciją apie finansinių technologijų industriją Lietuvoje globaliems nuomonės lyderiams, rizikos kapitalo fondams, investuojantiems į finansinių technologijų industriją. |
2017 m. III ketv. |
Ūkio ministerija, „Investuok Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas. |
|
| 1.6. Įteisinti draudimo paslaugų, kitų paslaugų teikimą nuotoliniu būdu ir galimybę taikyti kitus inovatyvius paslaugų teikimo būdus |
1.6.1. Išanalizuoti galimybes ir tikslingumą sukurti tarpusavio draudimo paslaugų teisinį reguliavimą Lietuvoje. |
2017 m. IV ketv. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
| 1.6.2. Parengti Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.992 ir 6.991 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, siekiant praplėsti draudiko ir draudėjo galimybes susitarti dėl draudimo taisyklių įteikimo būdų ir formos. |
2017 m. III ketv. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Teisingumo ministerija |
|
| 1.7. Tobulinti juridinių asmenų steigimo tvarką |
1.7.1. Parengti teisės aktų projektus, gerinančius užsienio valstybių piliečių galimybę steigti įmonę Lietuvoje nuotoliniu būdu (neatvykus į Lietuvą). |
2019 m. IV ketv. |
Teisingumo ministerija, „Registrų centras“ |
| 1.8. Supaprastinti administracines procedūras ir skatinti MTEP bei inovatyvią veiklą įmonėse |
1.8.1. Sukurti ir įdiegti elektroninę prieigą įmonėms gauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros išvadas dėl jų veiklos pripažinimo MTEP veikla. |
2017 m. IV ketv. |
Ūkio ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
| 1.9. Išanalizuoti decentralizuotų viešų transakcijų saugojimo sistemų technologijų galimybes bei įvertinti virtualių valiutų reglamentavimo poreikį |
1.9.1. Išanalizuoti decentralizuotos viešų transakcijų saugojimo sistemos (angl. blockchain) įgyvendinimo galimybes viešajame sektoriuje, ypač finansinių paslaugų sektoriuje, atlikti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų poveikio šios technologijos diegimo procesams vertinimą ir sukurti teisinę aplinką, kuri decentralizuotos viešų transakcijų saugojimo sistemos technologijos plėtrą Lietuvoje. |
2018 m. I ketv. |
Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
| 1.9.2. Išanalizuoti galimybes ir tikslingumą sukurti papildomą virtualių valiutų keityklų ir tokios veiklos vykdymo teisinį reguliavimą Lietuvoje. |
2017 m. III ketv. |
Vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba, Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
|
| 1.10. Įgyvendinti skaitmeninių paslaugų ir produktų kūrimą ir naudojimą skatinančias teisines ir organizacines priemones |
1.10.1 Peržiūrėti ir išanalizuoti teisės aktus ir taikomas administracines priemones, kurios riboja skaitmeninimo procesų plėtrą finansų sektoriuje, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis. |
2017 m. IV ketv. |
Teisingumo ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos bankas |
| 2. Kapitalo pasiūla įmonėms kiekviename plėtros etape 2.1. Užtikrinti tvarią rizikos ir privataus kapitalo fondų plėtrą 2.2. Užtikrinti ES investicijų prieinamumą |
2.1.1. Įvertinti galimybę startuoliams, ketinantiems įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę ar kitą juridinį asmenį, pritraukti steigėjus ir suformuoti įstatinį kapitalą per sutelktinio finansavimo platformas ir esant poreikiui parengti Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. |
2017 m. IV ketv. |
Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
| 2.1.2. Įgyvendinti finansinę priemonę, kuri skatintų mokslo ir studijų institucijų pasiekimų komercinimą siekiant MTEP plėtros. |
2017 m. IV ketv. |
Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija |
|
| 2.2.2. Užtikrinti galimybę finansinių technologijų įmonėms pasinaudoti galimybėmis konsultacijoms pasitelkiant priemonės „Inogeb LT“ technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimo veiklas, kurias įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su viešosiomis įstaigomis, kurių pagrindinė veikla yra teikti inovacijų konsultavimo ir (ar) inovacijų paramos, ir (ar) verslumo skatinimo bei įmonių konkurencingumo didinimo paslaugas, ir nacionalinėmis verslo asociatyvinėmis struktūromis. |
2017 m. III ketv. |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
|
| 3. Didinti finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausą
3.1. Užtikrinti visuomenės švietimą finansinio raštingumo srityje
3.2. Įpareigoti valstybės institucijas prisidėti prie paklausos didinimo |
3.1.1. Parengti pasiūlymus dėl mokinių finansinio raštingumo gerinimo 2016–2020 metų veiksmų plano tobulinimo, daugiau dėmesio skiriant inovatyvių finansinių paslaugų ir produktų vartojimui ir investavimui. |
2017 m. IV ketv. |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
| 3.1.2. Atsiradus galimybėms skirti didesnę paramą vartotojų asociacijoms, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo“, prioritetine kryptimi nurodant finansinio raštingumo ir finansinių technologijų naudojimo didinimą. |
2017 m. IV ketv. |
Teisingumo ministerija |
|
| 3.2.1. Parengti teisės aktų projektus, įpareigojančius viešojo sektoriaus institucijas sudaryti sąlygas viešųjų paslaugų vartotojams už visas teikiamas viešąsias paslaugas atsiskaityti ir negrynaisiais, ir grynaisiais pinigais. |
2017 m. III ketv. |
Finansų ministerija |
|
| 3.2.2. Užtikrinti nuolatinį priemonių, skirtų reguliavimo ir priežiūros aplinkai tobulinti, diegimą ir panaikinti perteklines inovatyvių verslo modelių įėjimo į rinką ir veikimo joje kliūtis. |
Nuolat |
Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija |
|
| 3.2.3. Plečiant finansinių technologijų sektoriaus veiklos galimybes, sudaryti palankias sąlygas prekybininkams fizinėse prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietose atsiskaitymams už prekes ir (ar) paslaugas taikyti pažangius atsiskaitymo būdus ir atsiskaitymo operacijas, jų apskaitą tvarkyti el. būdu. |
2018 m. I ketv. |
Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos bankas |
|
| 3.2.4. Užtikrinti priemonių, skirtų el. atpažinties priemonių (mobiliojo el. parašo ir el. parašo) vartojimui skatinti visuomenėje, diegimą institucijų veikloje. |
Nuolat |
Susisiekimo ministerija |
|
| 4. Profesionalios darbo jėgos pasiūla
4.1. Užtikrinti tinkamos darbo jėgos rengimą Lietuvoje
4.2. Skatinti darbuotojų ir startuolių ne iš ES valstybių persikėlimą į Lietuvą |
4.1.1. Tiksliniu finansavimu ir (ar) kitais būdais palaikyti santykinai didelį tiksliųjų mokslų studentų skaičių aukštosiose mokyklose, taip pat keliant šio išsilavinimo kokybę. |
Nuolat |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 4.1.2. Pasiūlyti aukštosioms mokykloms atsižvelgti į finansinių technologijų industrijos plėtrą ir finansinių technologijų specialistų poreikį kuriant ir atnaujinant koleginių ir universitetinių studijų programas, į kurias būtų integruojamos ekonomikos ir informatikos inžinerijos studijų kryptys. |
2017 m. III ketv. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 4.1.3. Užtikrinti kokybišką užsienio kalbų mokymą bendrojo ugdymo mokyklose. |
Nuolat |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 4.2.1. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planą, teikiant prioritetą aukštos kvalifikacijos profesionalų grįžtamajai migracijai. |
Nuolat |
Vyriausybės kanceliarija |