LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PSICHOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. spalio 24 d. Nr. V-1401
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Psichologijos studijų krypties aprašu iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d įsakymą Nr. V-923 „Dėl Psichologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2023 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1401
PSICHOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Psichologijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami psichologijos studijų krypties (J07), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas psichologijos studijų kryptį (toliau – psichologijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Europos psichologų asociacijų federacijos 2019 m. dokumentą „Europos psichologijos sertifikatas: EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai“ (angl. European Certificate in Psychology: EFPA Regulations on EuroPsy and Appendices, http://www.europsy-efpa.eu/) (toliau – Europos psichologijos sertifikatas).
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios pakopos ir antrosios pakopos psichologijos krypties studijų programoms. Jos gali būti vykdomos nuolatine arba ištęstine studijų forma tik kaip universitetinių studijų programos.
4. Bendrieji psichologijos krypties studijų tikslai:
4.1. suteikti psichologijos mokslo žinių, atskleisti psichologijos sąsajas su kitais mokslais bei psichologijos taikymo praktikoje ypatumus;
4.2. plėtoti mokslinių tyrimų metodologijos žinias ir ugdyti gebėjimus savarankiškai atlikti tyrimus ir analizuoti bei vertinti kitų atliktus tyrimus;
4.3. ugdyti gebėjimus pasirinkti ir įgyvendinti individo, grupės ar visuomenės poreikius atitinkantį psichologinį vertinimą bei intervencijas, pasitelkiant individualaus, grupinio ar edukacinio pobūdžio veiklas;
4.4. plėtoti gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus psichologijos mokslinių tyrimų rezultatams bei psichologo veiklai pristatyti, bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, vykdyti šviečiamąją veiklą įvairiais psichologijos klausimais;
5. Studijos tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdalius visos studijų programos kontaktinio darbo apimties.
7. Į antrosios pakopos studijų programas rekomenduojama priimti asmenis, baigusius psichologijos krypties pirmosios pakopos studijas ir atitinkančius aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus.
8. Baigusiesiems psichologijos krypties studijas suteikiamas socialinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
9. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus psichiką ir elgesį. Psichologijos mokslo žinios leidžia suprasti ir padeda ar pateikia būdus keisti individų, grupių, organizacijų ir visuomenės funkcionavimą.
10. Psichologijos mokslas yra glaudžiai susijęs su kitais socialiniais mokslais (edukologija, ekonomika, politikos mokslais, sociologija, teise, vadyba ir kitais), humanitariniais mokslais (filosofija), gamtos mokslais (biologija, biochemija, matematika ir kitais), medicinos ir sveikatos mokslais (medicina, visuomenės sveikata, slauga ir kitais).
11. Psichologijos studijų metu integruojami teoriniai ir taikomieji psichologijos aspektai. Studijų metu studijuojantys asmenys susipažįsta su tyrimais pagrįstomis, patikimomis psichologijos mokslo žiniomis ir įgyja gebėjimų etiškai šias žinias taikyti.
12. Universitetinių studijų programų turinį turi sudaryti šios sritys:
12.2. psichologijos žinių, metodų ir bazinių įgūdžių etiškas taikymas, apimantis psichologinį vertinimą, konsultavimą, prevencinę, intervencinę ir šviečiamąją veiklą;
13. Pirmosios pakopos studijų programos turi būti orientuotos į psichologijos žinių individo, grupės ir visuomenės lygmeniu ir įgūdžių pagrindų, būtinų visoms psichologijos specializacijoms, suteikimą.
14. Pirmosios pakopos studijų programos turinio reikalavimai:
14.1. turi būti įtraukti psichologijos pagrindų dalykai, kuriuose supažindinama su psichologijos šakomis, pagrindiniais psichologijos metodais, psichologijos istorija. Svarbiausių psichologijos teorijų ir metodų studijose turi būti studijuojami biologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai elgesio pagrindai individo, grupės ir visuomenės lygmeniu;
14.2. turi būti skirta laiko baziniams stebėjimo, apklausų, testavimo, įvertinimo, interviu, konsultavimo ir kitų psichologijos metodų taikymo įgūdžiams formuoti. Taip pat supažindinama su psichologo profesine etika;
14.3. psichologijos teorinių pagrindų dalykams ir baziniams įgūdžiams ugdyti turi būti skiriama ne mažiau kaip 125 studijų kreditai;
14.4. metodologijos studijose turi būti ugdomos gebėjimo vykdyti tyrimus kompetencijos ir kartu formuojami akademiniai įgūdžiai (pavyzdžiui, tyrimų metodologija, akademinis raštingumas, matematinė statistika ir kita). Metodologijos studijoms (įskaitant tiek specialiai metodologijai skirtus dalykus, tiek kituose programos dalykuose metodologijai skirtą dalį) turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų;
14.5. turi būti studijuojami ir ne psichologijos dalykai, pavyzdžiui, filosofija, sociologija ir kiti mokslai. Ne psichologijos dalykams turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų;
15. Antrosios pakopos studijų programos turi būti specializuotos, skirtos asmeniui pasirengti dirbti konkrečioje psichologo veiklos srityje (pavyzdžiui, klinikinės psichologijos, sveikatos psichologijos, edukacinės psichologijos, darbo ir organizacinės psichologijos ir kitose srityse). Kiekviena programa turi būti subalansuota, kad užtikrintų pakankamą dėmesį individo, grupės ir visuomenės studijoms.
16. Antrosios pakopos studijų programos turinio reikalavimai:
16.1. ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi sudaryti teoriniai ir taikomieji studijų dalykai, orientuoti į specializuotą sritį;
16.3. rekomenduojama studijuoti ir kitų studijų krypčių teorinius arba praktinius dalykus, svarbius konkrečiai psichologo profesinei praktikai, pavyzdžiui, medicinos, teisės, verslo, ekonomikos ir kitus;
17. Absolventas, baigęs universitetinių pirmosios pakopos studijų programą, prižiūrimas profesionalaus psichologo gali dirbti pagal įgytas kompetencijas, vykdyti šviečiamąją veiklą, taikyti per psichologijos studijas įgytus gebėjimus ir žinias darbo vietoje dirbdamas psichologo asistentu, tęsti psichologijos studijas antrojoje studijų pakopoje, tačiau neįgyja pakankamai kompetencijų užsiimti savarankiška psichologo profesine veikla.
18. Savarankiška psichologo veikla konkrečioje psichologijos srityje (ugdymo, organizacinės, klinikinės, sveikatos ar kitoje), savarankiškai atlikti psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologines intervencijas, šviečiamąją ir prevencinę veiklas, tęsti studijas trečiojoje pakopoje gali absolventas, baigęs antrosios pakopos psichologijos krypties studijas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. turi psichologijos mokslo žinių apie psichikos reiškinius bei procesus ir geba jomis vadovautis aiškindamas individo, grupės ar visuomenės funkcionavimo dėsningumus;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.2. geba, prižiūrimas profesionalaus psichologo, taikyti psichologinio vertinimo metodus ir procedūras, vertinti individą ar grupę konkrečių situacijų sąlygomis, bet savarankiškai nepriima sprendimų dėl vertinimo metodo ar procedūros pasirinkimo;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba savarankiškai vykdyti šviečiamąją psichologijos srities veiklą, pristatyti visuomenei psichologijos mokslo pasiekimus, psichologo profesiją, veiklą ir jos rezultatus;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.2. geba prisiimti asmeninę atsakomybę už vykdomą veiklą ir išmano savo kompetencijų ribas, geba skirti, kurią veiklą gali atlikti savarankiškai, o kurią – prižiūrimas profesionalaus psichologo;
21. Asmuo, baigęs antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. turi naujausių psichologijos ir kitų mokslų žinių, reikalingų dirbant konkrečioje profesinėje srityje;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
21.2.1. išmano psichologijos tyrimų metodologiją, geba savarankiškai suplanuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, taikydamas sudėtingus kiekybinius ir kokybinius tyrimo bei mokslinius duomenų analizės metodus;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.3.1. geba išsiaiškinti kliento asmeninę problemą, poreikius ir konsultuoti klientą, taikydamas tinkamus konsultavimo metodus (strategijas);
21.3.2. geba savarankiškai atlikti individo, grupės, organizacijos psichologinį vertinimą, geba interpretuoti psichologinio vertinimo rezultatus, savarankiškai parengti išvadas ir rekomendacijas;
21.3.3. geba parengti, plėtoti ir įgyvendinti savo profesinėje srityje reikalingas psichologines intervencijas, atitinkančias individo, grupės, organizacijos poreikius ir išsikeltus tikslus, taikydamas tyrimais pagrįstus metodus;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
21.4.1. geba komunikuoti su klientais, suteikti informaciją apie psichologinio vertinimo ir (arba) intervencijos rezultatus, pristatyti psichologijos mokslo pasiekimus;
21.4.2. geba dirbti skirtingų specialistų komandoje, bendradarbiauti su įvairių profesijų ir institucijų atstovais, keistis informacija ir dalytis patirtimi;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
21.5.1. yra susipažinęs ir išmano teisės aktus ir kitus dokumentus, kuriais reglamentuojama psichologo veikla konkrečioje profesinėje srityje. Savo profesinėje veikloje geba laikytis profesinės psichologo etikos reikalavimų, nuolat ugdo ir plėtoja savo profesines kompetencijas;
21.5.2. geba ieškoti, kritiškai vertinti ir analizuoti informaciją, naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Pasirenkant psichologijos studijų metodus, būtina atsižvelgti į studijų programos tikslus ir siektinus rezultatus: ko siekiama studijų programa (dėstytojo perspektyva) ir ką įgis absolventai (studentų perspektyva), dalyko turinį, studijuojančio asmens pasirengimą.
24. Studijų programose, be kitų metodų, turi būti taikomi studijų metodai, suteikiantys galimybę ugdyti pagrindines psichologui reikalingas kompetencijas:
25. Dėstymas antrosios pakopos studijose turi būti nukreiptas į pasirengimą savarankiškai profesinei veiklai. Visose antrosios pakopos studijų programose greta kitų metodų turi būti taikomi šie metodai:
25.1. atvejų analizės metodai, atskleidžiantys aiškinamąjį ir technologinį psichologijos teorijų potencialą individo, grupės ir visuomenės lygmeniu;
25.2. psichologinio vertinimo ir konsultavimo pratybos, parodančios žinių ir supratimo naudą modeliuojant tinkamiausią psichologinės intervencijos strategiją;
25.3. mokymasis prižiūrimosios praktikos vietoje, padedantis integruoti teorines bei praktines žinias ir stiprinti gebėjimą argumentuoti profesinį sprendimą esant neišsamiai ar prieštaringai informacijai, formuoti įgūdį valdyti netikėtumus, kylančius taikant psichologines žinias bei gebėjimus, parengti, plėtoti ir įgyvendinti tikslus atitinkančias intervencijas. Antrosios pakopos studijose svarbu įtvirtinti mokslinį tyrimo klausimų sprendimo būdą, dėstytojas turi stiprinti magistranto gebėjimą argumentuoti pasirinktą strategiją ir įgyvendinti ją nuo keliamų prielaidų iki praktinę vertę turinčio rezultato.
26. Vertinimas turi būti pagrįstas (susietas su studijų tikslais), patikimas (nepriklausomas nuo vertintojo subjektyvumo), aiškus (vienodai suprantamas visiems studijų dalyviams), naudingas (teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų) ir nešališkas (neteikiama pranašumo nė vienai vertinamųjų grupei).
27. Vertinimo būdai turi būti suderinti su studijų metodais. Psichologijos krypties studijų programose naudojami įvairūs vertinimo būdai, kuriais tikrinamas įgytų žinių susietumas ir gebėjimų taikymo lankstumas, pavyzdžiui, refleksija, psichologinio vertinimo interpretacijos, situacijų analizė, pranešimų pristatymai, praktikos užduočių ataskaitos ir dienoraščiai, kita. Psichologijos krypties studijose rekomenduojamas kriterinis vertinimas.
28. Iš visų vertinimo tipų studentų pažangą geriausiai apibūdina kaupiamasis vertinimas, kurio komponentai turi leisti patikrinti dalyko ar modulio numatytų studijų rezultatų pasiekimo lygį. Egzaminas paprastai sudaro tik dalį kaupiamojo vertinimo, kitos dalys gali būti esė tipo darbas, raštu parengta tyrimo ataskaita, individualus ar grupinis projektas ir kita. Studijų laikotarpiu dėstytojai turi teikti studentams grįžtamąjį ryšį apie pasiektą pažangą ir įdėtas pastangas.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti, kad psichologijos krypties studijų programas vykdančių dėstytojų kvalifikacija būtų pakankama numatytiems studijų rezultatams pasiekti. Vertinant dėstytojų kompetenciją, turi būti atsižvelgiama į pedagoginio, mokslinio ir praktinio darbo patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir projektinėje veikloje, pripažinimą profesinėse ir mokslinėse bendrijose, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, konferencijose, mokymuose ir kita, pažangių studijų metodų taikymą, profesinį įžvalgumą ir asmeninį domėjimąsi studentų problemomis. Dėstytojas turi išmanyti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, ir jais vadovautis, gebėti parengti ir realizuoti studijų dalyko aprašą, derantį su atitinkama psichologijos krypties studijų programa.
30. Psichologijos dalykų dėstytojai turi turėti mokslinių tyrimų ir (arba) praktinės veiklos patirties. Taikomųjų psichologijos dalykų dėstytojams būtina profesinės veiklos patirtis.
31. Su studijomis susijusi informacija turi būti pateikiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje.
32. Praktika yra privaloma psichologijos krypties studijų programų dalis. Ją organizuojant turi būti laikomasi šių nuostatų:
32.1. pirmosios studijų pakopos praktikos tikslas – supažindinti studentus su psichologo darbo specifika įvairiose institucijose (švietimo, sveikatos priežiūros, personalo atrankos ir mokymo ir kitose), nevyriausybinėse organizacijose, jam keliamais profesiniais reikalavimais, suteikti galimybę stebėti kvalifikuoto psichologo darbą ir, esant galimybei, įgyti praktinio darbo patirties, prižiūrint kvalifikuotam psichologui;
32.2. antrosios studijų pakopos praktikos tikslas – lavinti bei gilinti studentų psichologo darbui reikalingas vertinimo, konsultavimo, darbo grupėse, savo darbo analizės, savirefleksijos ir kitas psichologo darbui reikalingas kompetencijas. Praktikos turinys turi būti specializuotas;
32.3. praktikos turinys turi atitikti studijų programos tikslus. Per praktiką rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (dienoraščio rašymas, reflektyvi praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);
32.4. studijų praktika organizuojama vadovaujantis aukštojoje mokykloje parengta psichologijos praktikos organizavimo tvarka ir nuostatais, kuriuose apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti įgūdžiai ir atliktos užduotys bei reikalavimai praktikos vadovo organizacijoje kvalifikacijai;
32.5. praktikos studijų dalyko apraše turi būti numatytas laikas, skiriamas individualioms arba grupinėms refleksijoms, konsultacijoms ir (arba) atvejų aptarimams, vadovaujant aukštosios mokyklos praktikos vadovui;
32.6. praktikos vadovai organizacijoje turi turėti ne žemesnį kaip socialinių mokslų (baigus psichologijos krypties studijas) magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne trumpesnę kaip dvejų metų profesinės veiklos psichologijos srityje patirtį;
32.7. aukštoji mokykla turi pateikti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Paprastai abiejų studijų pakopų praktika atliekama institucijose, su kuriomis aukštosios mokyklos yra pasirašiusios sutartis dėl praktikos. Taip pat praktiką galima atlikti vietoje, kurią pasiūlo studentas, jeigu praktikos vietos tinkamumas yra patvirtinamas pagal aukštojoje mokykloje galiojančią tvarką;
32.8. praktikos vadovas aukštojoje mokykloje turi būti įtraukiamas į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą. Rekomenduojama praktikos vadovą organizacijoje taip pat įtraukti į šį procesą;
32.9. abiejų studijų pakopų studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti per studijas įgytas žinias, gebėjimus ir supratimą, gebėjimą atlikti pasirinktos temos analizę, vertinti kitų tyrėjų atliktus tyrimus ir darbus, savarankiškai mokytis ir vykdyti empirinius tyrimus pasirinkta tema, analizuoti pirminius arba antrinius duomenis, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, formuluoti aiškias ir pagrįstas išvadas. Baigiamojo darbo reikalavimai turi būti aprašyti aukštosios mokyklos baigiamųjų darbų reglamentuose, kurie turi būti viešai prieinami.
33. Baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti savarankiškas, rengiamas prižiūrint darbo vadovui, pagrįstas empiriniais duomenimis ir turimomis žiniomis. Baigiamuoju bakalauro darbu (projektu) studentas turi parodyti gebėjimą planuoti, atlikti ir aprašyti pasirinktos psichologijos temos tyrimą ir rezultatus, sugebėti apibendrinti gautus rezultatus, pagrįstai formuluoti darbo išvadas, laikytis profesinės etikos. Bakalauro darbuose (projektuose) studentai negali savarankiškai tirti pažeidžiamų visuomenės grupių (pavyzdžiui, nepilnamečių asmenų, negalią turinčių asmenų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų, įkalintų asmenų ir kitų) imčių. Studentai gali naudoti ir analizuoti kitų tyrėjų sukauptus tyrimo duomenis, jei jie susiję su bakalauro darbo tema.
34. Baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti analitinis, pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti gebėjimą išsamiai ir kryptingai analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus pasirinktos temos darbus, savarankiškai mokytis ir vykdyti pasirinktos psichologijos temos tyrimus, pasirinkti tinkamus metodus ir instrumentus, statistikos metodus ar kokybinę analizę, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, pateikti tyrimo rezultatus ir jų interpretacijas, formuluoti aiškias ir pagrįstas tyrimų išvadas. Rekomenduojama, kad magistranto tiriamasis darbas būtų organizuojamas nuosekliai, nuo pirmojo semestro.
35. Baigiamasis darbas (projektas) turi būti ginamas viešame baigiamųjų darbų komisijos posėdyje ir recenzuojamas pagal kriterijus, kurie iš anksto žinomi studentams. Baigiamųjų darbų gynimo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Ne mažiau kaip 4 nariai turi būti psichologijos krypties mokslo darbuotojai ir (arba) mokslo laipsnį turintys dėstytojai, tarp kurių vienas turi būti iš kitos aukštosios mokyklos, kuris skiriamas komisijos pirmininku. Taip pat į gynimo komisiją rekomenduojama įtraukti vieną socialinių partnerių atstovą arba psichologą praktiką.
36. Psichologijos krypties studijas organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių kokybiškai vykdyti studijų programą. Siekiant sėkmingai vykdyti studijų programą būtina turėti:
36.1. patalpas, kurių išdėstymas, įranga, vietų skaičius atitinka higienos ir darbo saugos reikalavimus ir kuriose yra studijų procesui reikalinga aparatūra ir demonstravimo priemonės;
36.2. pakankamą kompiuterių, atitinkančių studentų poreikius, skaičių. Visuose kompiuteriuose turi būti standartinė tekstų ir kiekybinių bei kokybinių duomenų apdorojimo programinė įranga, interneto prieiga, pagal poreikį – kita programinė įranga;
36.3. dėstomiems dalykams reikalingą laboratorinę įrangą ir aparatūrą ar medžiagą, kuri suteiktų galimybes studentams išmokti naudotis įvairia įranga, svarbia tiek moksliniam, tiek praktiniam darbui, taikyti įvairius metodus atliekant matavimus;
36.4. psichologinio vertinimo studijoms pakankamą skaičių mokymo priemonių: legalių instrumentų ir protokolų;
36.5. specialią laboratorinę ir programinę įrangą, reikalingą atitinkamų studijų dalykų psichologijos praktiniams ar laboratoriniams darbams;
36.6. patalpas, pritaikytas mokymo procesui stebėti ir atgaliniam ryšiui užtikrinti, stebėjimo, apklausų atlikimo, konsultavimo ar kitiems mokymams;
36.8. biblioteką su reikiamu kiekiu studijų procesui užtikrinti būtinos psichologijos krypties literatūros: bent vienas egzempliorius kiekvieno dėstomo dalyko vadovėlių ar kitos mokslinės literatūros, metodiniai leidiniai, mokslo žurnalai, mokslinės psichologijos studijų krypties knygos, prieiga prie specializuotų publikacijų duomenų bazių; bibliotekoje turi būti pakankamas skaičius kompiuterių su interneto prieiga ir tinkama programinė įranga.
37. Studentams teikiama akademinė, finansinė, socialinė, psichologinė ir asmeninė parama naudojant aukštosios mokyklos materialiuosius, žmogiškuosius ir kitus išteklius.
38. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas pagal psichologijos krypties studijų programą dirbantiems dėstytojams bei besimokantiems studentams pasinaudoti akademinio judumo galimybėmis, integruoti tarptautinio lygmens žinių ir patirties dimensiją į studijų procesą. Studentams turi būti užtikrinamas akademinio judumo metu įgytų teigiamų studijų rezultatų įskaitymas.
39. Rengiant ir tobulinant psichologijos krypties studijų programas, rekomenduojama atsižvelgti į studentų, socialinių partnerių, psichologų mokslininkų ir praktikų, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų rekomendacijas, taip pat valstybės poreikius bei vadovautis Europos psichologijos sertifikato nuostatomis ir rekomendacijomis.