LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. vasario 6 D. ĮSAKYMO NR. 3D-58 „Dėl Lietuvos Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO Programos patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2015 m. gruodžio 11 d. Nr. 3D-920

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 3D-58 „Dėl Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl Lietuvos Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO Programos patvirtinimo

 

 

Vadovaudamasi 1992 m. birželio 5 d. Biologinės įvairovės konvencija, Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 5.9 papunkčiu,

t v i r t i n u Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą (pridedama).“

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                    Virginija Baltraitienė

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-58

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D–920

redakcija)

 

LIETUVOS Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PROGRAMA

 

I skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1.    Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa (toliau – programa) parengta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pasirašydama 1992 m. birželio 5 d. Biologinės įvairovės konvenciją įsipareigojo išsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai yra nacionalinis turtas, jų išsaugojimas yra integruotas procesas, kuris turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę, aplinkosauginę, edukacinę svarbą Lietuvos Respublikai ir yra svarbi pasaulinės žemės ūkio įvairovės ir visos biologinės įvairovės dalis. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų dauguma ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių atsidūrė ties išnykimo riba, Lietuva saugo savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, įtrauktus į senųjų ir XX a. suformuotų saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą (toliau – saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašas).

2.    Senosios ir XX a. suformuotos veislės turi unikalų paveldimų ypatybių ir požymių derinį, tačiau senosios veislės – dar tik joms vienoms būdingus specifinius genus, kurių nebūtų įmanoma naujai atkurti veislei išnykus. Lietuva stengiasi apsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius nuo išnykimo, išlaikydama biologinę įvairovę bei užtikrindama genetinį pagrindą ateities gyvulininkystei, kadangi, veisiant ūkinius gyvūnus ir gerinant vien tik produkcijos kiekybinius ir kokybinius rodiklius, pasireiškia paveldimos recesyvinės ligos, sumažėja gyvūnų atsparumas ligoms ir aplinkos pokyčiams, silpnėja jų gyvybingumas, trumpėja amžius, blogėja reprodukcijos ir produkcijos kokybė ir nelikus prie vietos sąlygų prisitaikiusių, atsparių, gyvybingų ir geromis reprodukcinėmis savybėmis pasižyminčių veislių, šiuos požymius būtų labai sunku atkurti.

3.    Ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą ir raidą Lietuvoje nuo 1992 metų lėmė keletas pagrindinių veiksnių: teisinio reglamentavimo kaita; Europos Sąjungos ir valstybės lėšos, skirtos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui, sparčiai kintančios rinkos sąlygos; ūkinių gyvūnų augintojų prioritetų kaita.

4.    Programos paskirtis – nustatyti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo tikslą, uždavinį ir priemones, kad būtų užtikrinta ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių valstybinė apsauga, sudarytos tinkamos sąlygos saugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, juos atrinkti, įvertinti, stebėti, tirti ir populiarinti.

5.    Programoje vartojamos sąvokos:

5.1.    genealoginė ūkinių gyvūnų linija – grupė vertingų ūkinių gyvūnų, ne mažiau kaip penkių kartų palikuonių, kilusių iš bendro giminės pradininko;

5.2.    genealoginė ūkinių gyvūnų šeima – grupė vertingų ūkinių gyvūnų, ne mažiau kaip penkių kartų palikuonių, kilusių iš bendros giminės pradininkės;

5.3.    grynasis veisimas – veisimo būdas, kai poruojami tos pačios veislės ūkiniai gyvūnai;

5.4.    grynaveislis ūkinis gyvūnas – ūkinis gyvūnas, kurio tėvai ir protėviai yra įrašyti arba jis pats yra įrašytas arba tinkamas būti įrašytas į tos pačios ūkinių gyvūnų veislės kilmės knygą;

5.5.    išnykusi ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios nėra likusių veislinių patinų ar veislinių patelių. Veislei atkurti gali būti panaudota užšaldyta genetinė medžiaga. Veislė išnykusia gali būti pripažįstama dar prieš prarandant paskutinį tos veislės gyvūną ar genetinę medžiagą;

5.6.    įvaisa – grynojo veisimo būdas, kai poruojami artimos giminystės ūkiniai gyvūnai;

5.7.    kritinė ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios yra likę ne daugiau kaip 5 veisliniai patinai arba ne daugiau kaip 100 veislinių patelių arba kurios populiaciją sudaro ne daugiau kaip 120 ūkinių gyvūnų ir jų mažėja, o grynasis veisimas yra mažesnis kaip 80 procentų ir kuri nepriskiriama prie išnykusių;

5.8.    naudojamasis ūkinių gyvūnų genų bankas – bankas, kuriame laikoma naudojamų ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga greitam naudojimui ir tyrimams;

5.9.    nykstanti ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios yra likę 5–20 veislinių patinų arba 100–1000 veislinių patelių arba kurios populiaciją sudaro 80–100 gyvūnų ir jų daugėja, o grynasis veisimas sudaro daugiau kaip 80 procentų; arba kurios populiaciją sudaro daugiau kaip 1000–1200 gyvūnų ir jų mažėja, o grynasis veisimas yra mažesnis kaip 80 procentų ir kuri nepriskiriama prie išnykusių, kritinių ar kritinių palaikomųjų veislių;

5.10.  saugojamasis ūkinių gyvūnų genų bankas – bankas, kuriame laikomas užšaldytos naudojamų ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos tam tikras kiekis kaip veislės išsaugojimo garantas ateities kartoms;

5.11.  ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinis branduolys – ilgalaikį grynąjį veisimą užtikrinanti genofondinių ūkinių gyvūnų banda, kurioje palaikoma visa genealoginė struktūra ir iš kurios gali būti platinama veislinė ir genetinė medžiaga;

5.12.  ūkinių gyvūnų atranka – ūkinių gyvūnų parinkimas veisti siekiant gauti tipingus veislei palikuonis, turinčius norimų požymių;

5.13.  ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga – ūkinių gyvūnų ląstelių sudėtinių dalių (spermos, embrionų, ovocitų, klonų, somatinių ląstelių ir DNR) visuma, lemianti genetinės informacijos išsaugojimą ir perdavimą;

5.14.  ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai – naudojamos arba galimos naudoti žmogaus ūkinėje veikloje ūkinių gyvūnų rūšys, veislės, populiacijos arba jų dalys, taip pat bet kokia gyvūnų genetinė medžiaga (sperma, embrionai, ovocitai, klonai, somatinės ląstelės ir DNR);

5.15.  ūkinių gyvūnų nacionaliniai genetiniai ištekliai – Lietuvoje susidarę ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai, kurių išskirtiniai paveldimieji požymiai turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę svarbą Lietuvai;

5.16.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas ex situ (toliau – išsaugojimas ex situ) – užšaldytos lietuviškų veislių ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos išsaugojimas;

5.17.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas in situ (toliau – išsaugojimas in situ) – gyvų lietuviškų populiacijų ūkinių gyvūnų saugojimas;

5.18.  ūkinių gyvūnų populiacijos efektyvumo rodiklis (Ne ) – veisti naudojamų ūkinių gyvūnų patinų ir patelių santykis, rodantis populiacijos būklę.

6.       Saugomų lietuviškų ūkinių gyvūnų veislių sąrašą pagal rūšis sudaro šios lietuviškos ūkinių gyvūnų veislės:

6.1.    arklių veislės: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai ir senojo lietuviško genotipo trakėnai;

6.2.    kiaulių veislės: Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės;

6.3.    galvijų veislės: Lietuvos šėmieji, Lietuvos baltnugariai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai;

6.4.    avių veislės: Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys;

6.5.    Lietuvos vietinės pieninės ožkos;

6.6.    vištinės žąsys;

6.7.    Lietuvos vietinės bitės;

6.8.    Lietuvos skalikai (parama pagal šią programą neteikiama, kadangi skalikai nėra ūkiniai gyvūnai).

7.       Sąrašas nėra galutinis ir gali būti keičiamas atsižvelgiant į Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijas.

8.       Veislės įtraukimas į šį sąrašą:

8.1.    siūlymą dėl veislių įtraukimo į sąrašą žemės ūkio ministrui teikia Taryba;

8.2.    siūlymą Tarybai dėl veislės įtraukimo gali teikti:

8.2.1. pripažinta veislininkystės institucija, kuri tvarko siekiamos įtraukti veislės kilmės knygą pagal patvirtintą selekcinę programą;

8.2.2. mokslo institucija, atlikusi siekiamos įtraukti veislės visapusišką mokslinę analizę.

8.3.    siūlomos veislės įtraukimo kriterijai:

8.3.1. turi atitikti FAO kriterijus dėl nykstančios veislės statuso, kaip tai apibrėžta pasaulinėje Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui 2007 m. ataskaitoje, t. y. turi būti išnykusi, kritinė arba nykstanti;

8.3.2. Lietuvoje turėtų būti veisiama ne mažiau kaip 40 metų;

8.3.3. veisiama šešias kartas be genetinės medžiagos įvežimo iš kitų šalių;

8.3.4. veisiama grynuoju veisimu;

8.3.5. susiformavusi ar sukurta tam tikroje Lietuvos geografinėje teritorijoje ir yra prisitaikiusi prie vietos sąlygų.

II skyrius

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

9.    Pagal šią programą veiklą, apimančią ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą, vykdo šie subjektai:

9.1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinio Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras (toliau – Centras);

9.2. specializuotą veislininkystės veiklą vykdančios valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų.

10.  Pagal šią programą ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius saugantys subjektai atlieka valstybinės reikšmės darbą, kai kurie dar nuo 1993 metų vykdo ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo funkciją: gyvūnus saugo, tiria, platina ir populiarina senųjų vietinių veislių populiacijas. Subjektuose laikomi saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių ūkiniai gyvūnai veisiami grynuoju veisimu, uždarų populiacijų metodu, išlaikant veislių genealogines struktūras. Subjektai tvarko ūkinių gyvūnų veislininkystės ir produktyvumo apskaitą, tiria jų biologines-ūkines savybes, kaupia genetinę medžiagą, kuria naujas genealogines ūkinių gyvūnų linijas ir šeimas, vykdo informacinę sklaidą dalyvaudami parodose, propaguoja ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius leidiniuose. Visa tai skatina platesnį ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių panaudojimą šalies ūkiuose. Šiuose subjektuose sukauptos intelektinės pajėgos, sugebančios įvertinti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių būklę ir jų poreikį bei užtikrinti jų veisimą grynuoju būdu pagal genealoginę struktūrą, taip pat panaudoti įvairius veisimo metodus siekiant užtikrinti saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių išlikimą.

11.  Pagal šią programą saugomų ūkinių gyvūnų selekciniai branduoliai, patinų linijų ir patelių šeimų ir ūkinių gyvūnų pagal lytis skaičius yra numatytas programos 1 priede.

12.  Pagal šią programą kaupiamos genetinės medžiagos kiekiai ir sukauptos medžiagos palaikymo skaičiai yra numatyti programos 2 priede.

13.  Konkretūs remtini ūkinių gyvūnų ir genetinės medžiagos kiekiai fiksuojami programoje nuo 2013 m.

14.  Siekiant nuosekliai planuoti ūkinių gyvūnų ir genetinės medžiagos skaičiaus kitimą programoje fiksuojami einamųjų ir ateinančių metų rodikliai (programos 3 ir 4 priedai).

15.  Atsižvelgiant į tai, kad dauguma saugomų veislių yra kritinės būklės, šioje programoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išsaugojimui in situ, siekiant išsaugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Tai gali būti atlikta, pašalinus pagrindines subjektų problemas:

15.1.  nepakankamą subjektų materialinės bazės kokybę;

15.2.  sisteminio požiūrio į ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą stoką;

15.3.  finansavimo ūkinių gyvūnų nacionaliniams genetiniams ištekliams išsaugoti trūkumą.

III skyrius

Programos tikslaS, uždavinYS, VERTINIMO KRITERIJAI ir PAGRINDINės įgyvendinimo priemonės

 

16.     Programos tikslas – apsaugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius nuo nykimo, užtikrinti saugomų lietuviškų gyvūnų veislių populiacijų tvarumą. Tikslo vertinimo kriterijai:

16.1.  kritinių veislių skaičius arba procentas bendrame pagal programą saugomų veislių skaičiuje;

16.2.  ūkinių gyvūnų populiacijos (toliau – populiacija) efektyvumo rodikliai Ne (kiekvienai populiacijai atskirai);

16.3.  bendros pagal programą remiamos populiacijos pokytis, lyginant su praėjusiais metais (proc.).

17.     Programos uždavinys – kaupti ir tirti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, racionaliai ir tausiai juos naudoti, sudaryti palankias sąlygas ūkinių gyvūnų rūšių evoliucijai. Uždavinio vertinimo kriterijai:

17.1.  sukauptų pilnaverčių genealoginių ūkinių gyvūnų linijų / šeimų / individų pagal atskiras veisles skaičius (vnt.);

17.2.  saugomų genetinės medžiagos komplektų skaičius (vnt.);

17.3.  iš selekcinių branduolių privačių asmenų įsigytų saugomų lietuviškų veislių ūkinių gyvūnų skaičius (vnt.).

18.     Programai įgyvendinti numatytos šios priemonės:

18.1.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas in situ:

Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijos tikslus, palaikyti šalies ūkinių gyvūnų biologinę įvairovę išsaugant ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, juos veisti grynuoju veisimu siekiant įtvirtinti susidariusius išskirtinius veislių požymius. Sudaryti ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinius branduolius ir juos išlaikyti. Subalansuotai ir tausiai panaudoti selekciniuose branduoliuose gaunamus ūkinius gyvūnus branduoliams plėsti, atnaujinti ar veislių rekreacijos tikslu platinti gyvūnus augintojams.

Svarbiausi ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinius branduolius laikančių subjektų uždaviniai:

18.1.1. išlaikyti pagal 1priede nurodytus rodiklius (selekcinius branduolius, linijas, šeimas, įkainius) ir skirtą finansavimą genealoginės struktūros genofondinių ūkinių gyvūnų bandas, kurių gyvūnai nuolat perduotų pageidaujamus požymius ir norimas savybes kitoms kartoms;

18.1.2. užtikrinti, kad siekiant išvengti įvaisos ir formuojant naujas linijas, į populiaciją būtų galima įterpti kitų veislių genų, tai turėtų būti tiek fenotipiškai, tiek ir genotipiškai artimų, panašioje aplinkoje susiformavusių veislių genai, tačiau kitų veislių genų įterpimas turi būti suderintas su Taryba ir Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

18.2.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas ex situ:

Įgyvendinant biologinės įvairovės konvencijos tikslus, įkurti ir (ar) palaikyti ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos, turinčios funkcionalių paveldimumo elementų, naudojamuosius ir saugojamuosius ūkinių gyvūnų genų bankus, sudaryti genetinės medžiagos kolekcijas ir jas stabiliai naudoti ar saugoti pagal 2 priede nurodytas apimtis, įkainius ir skirtą finansavimą;

18.3.  Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių stebėsena ir atranka:   Centras, jeigu reikia, pasitelkdamas ekspertus, vykdo į Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių programą įtrauktų veislių ar populiacijų stebėseną šalies mastu, nustato jų pavojaus būklę atsižvelgiant į FAO reikalavimus, skaičiuoja kiekvienos veislės ūkinių gyvūnų populiacijos efektyvumo rodiklį (Ne);

18.4.  ekspedicijos, kurių metu Centro vadovaujama ekspertų grupė vykdo Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių inventorizavimą ir tapatybės nustatymą, charakterizavimą šalies mastu, įvertina gyvūnų tipiškumą veislėms, renka statistinę informaciją, papildo genetinės medžiagos kolekcijas;

18.5.  visuomenės informavimą apie Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo veiklą (viešinimo akcijos, ūkinių gyvūnų genetinių išteklių demonstravimas, straipsniai, interneto svetainės administravimas) ir kitą su tuo susijusią veiklą vykdo Centras.

 

IV skyrius

programos įgyvendinimas

 

19.  Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

20.  Centro veikla įgyvendinant programą:

20.1.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių nuolatinė stebėsena ir atranka. Veiklos vertinimo kriterijai: atliktų ekspedicijų skaičius, ekspedicijose stebėtų ir atrinktų gyvūnų skaičius, ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių stebėsenai ir atrankai panaudotų lėšų suma;

20.2.  išsaugojimas in situ, vertinimo kriterijus – ūkinių genofondinių gyvūnų selekciniams branduoliams sudaryti ir išlaikyti panaudotų lėšų suma, išsaugotų ūkinių gyvūnų skaičius pagal veislių genealogines linijas ir šeimas;

20.3.  išsaugojimas ex situ, vertinimo kriterijus – genetinei medžiagai kaupti panaudotų gyvūnų skaičius pagal atskiras veisles (vnt.);

20.4.    gyventojų švietimas ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių ir šių išteklių išsaugojimo klausimais, vertinimo kriterijai: viešinimo priemonių (pranešimų, surengtų ūkinių gyvūnų genetinių išteklių parodų, populiarinimo straipsnių ir kt.) skaičius, viešinimui panaudota lėšų suma;

20.5.    nuolatinė visų Programoje įrašytų veislių stebėsena ir praėjusių metų rezultatų pristatymas pagal programos tikslo ir programos uždavinio vertinimo kriterijus kiekvienų metų pirmą ketvirtį Tarybai;

20.6.    duomenų interneto svetainėje paskelbimas ir kartą per metus atnaujinimas pagal 5 priedą.

21.  Ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinius branduolius laikančių subjektų veikla įgyvendinant programą:

21.1.  išsaugojimas in situ, vertinimo kriterijus – ūkinių genofondinių gyvūnų selekciniams branduoliams sudaryti ir išlaikyti panaudotų lėšų suma, išsaugotų ūkinių gyvūnų skaičius pagal veislių genealogines linijas ir šeimas;

21.2.  išsaugojimas ex situ, vertinimo kriterijus – genetinei medžiagai kaupti panaudotų gyvūnų skaičius pagal atskiras veisles (vnt.).

22.  Saugojimą in situ vykdantys subjektai išlaiko einamaisiais metais šios programos 1 priede numatytus ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinių branduolių, genealoginių ūkinių gyvūnų linijų ir šeimų, ūkinių gyvūnų kiekius pagal įkainius ir skirtą finansavimą.

23.  Saugojimą ex situ vykdantys subjektai kaupia ir saugo einamaisiais metais šios programos 2 priede numatytus genetinės medžiagos kiekius pagal įkainius ir skirtą finansavimą.

24.  Selekcinius branduolius laikantys subjektai kiekvienų metų pirmą ketvirtį praėjusių metų rezultatus pagal programos uždavinio vertinimo kriterijus pristato Tarybai.

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

 

25.  Programos administravimo ir finansavimo tvarką nustato genetinių išteklių administravimo taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

26.  Subjektai, gaunantys finansavimą pagal programos priemones, už tų pačių priemonių įgyvendinimą negali gauti finansavimo iš kitų šaltinių.

27.  Programos nuostatos peržiūrimos einamųjų metų IV ketvirtį, atsižvelgiant į tarybos siūlymus, įkainius ir privalomų išlaikyti ūkinių gyvūnų selekcinių branduolių struktūros pokyčius, siekiant nustatyti kitų metų vertinimo kriterijų reikšmes ir finansavimą.

28.  Programos priedai peržiūrimi einamųjų metų IV ketvirtį.

29.  Už programos įgyvendinimo priežiūros kontrolę atsakinga Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

__________________________

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

1 priedas

 

su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu in situ susijusi Veikla

Subjektas

Gyvūnų veislė / selekcinių branduolių skaičius subjektuose

Patinų

Patelių

Iš viso gyvūnų sk.

Gyvūno išlaikymo įkainis metams, Eur

Lėšų poreikis, Eur

skaičius

linijų sk.

skaičius

šeimų sk.

LSMU Gyvulininkystės institutas

Žemaitukai

1

19

3

21

4

40

1414,21

56568,4

Šėmieji galvijai

1

1

1

26

4

27

442,83

11956,41

Baltnugariai galvijai

1

1

1

13

4

14

6199,62

Senojo genotipo Lietuvos žalieji

1

1

1

17

Pradėtos formuoti (4)

18

7970,94

Vietinės kiaulės

1

24

5

83

9

107

206,21

22064,47

Lietuvos baltosios kiaulės

1

48

4

161

4

209

43097,89

Vietinės šiurkščiavilnės avys

1

19

4

73

4

92

141,91

13055,72

Vištinės žąsys

1

49

3 skirtingo amžiaus pulkai

98

3 skirtingo amžiaus pulkai

147

36,49

5364,03

UAB „Lietuvos žirgynas“

Žemaitukai

1

43

3

37

3

80

1414,21

113136,8

Stambieji žemaitukai

2

69

4

111

10

180

254557,8

Lietuvos sunkieji

2

16

4

29

7

45

63639,45

Senojo genotipo trakėnai

2

75

6

229

10

304

429919,84

UAB „Šeduvos avininkystė“

Lietuvos juodgalvės avys

1

24

4

785

12

809

141,91

114805,19

Vietinės šiurkščiavilnės avys

1

1

1

16

2

17

141,91

2412,47

Iš viso

1144749,03


 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

2 priedas

 

su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu ex situ susijusi Veikla

Genetinės medžiagos kolekcijų sudarymas

Sukauptos užšaldytos genetinės medžiagos palaikymas

Iš viso lėšų, Eur

Subjektas

Saugojimas ex situ

Numatomas sukaupti kiekis, vnt.

Įkainis, Eur

Lėšų poreikis, Eur

Užšaldytos spermos šiaudeliai, vnt.

Įkainis metams, Eur

Lėšų poreikis užšaldytai genetinei medžiagai, vnt., Eur

LSMU Gyvulininkystės institutas

Kuilių spermos užšaldymas

8640

1,01

8726,4

16152

0,297

4797,14

14093,54

Eržilų spermos užšaldymas

 

5,71

 

Avinų spermos užšaldymas

200

2,85

570

Bulių spermos užšaldymas

 

0,54

 

Embrionų užšaldymas

10

200,42

2004,2

49

0,297

14,55

2018,75

Ovocitų užšaldymas

4

100,5

402

12

0,297

3,56

405,56

Galvijų kilmės patikrinimas

100

42,28

4228

 

 

 

4228

Arklių kilmės patikrinimas

 

61,4

 

 

 

 

 

DNR išskyrimas ir užšaldymas

50

25,2

1260

 

 

 

1260

UAB „Lietuvos žirgynas“

Eržilų spermos užšaldymas

2000

5,71

11420

18772

0,297

5575,28

16995,28

Iš viso

28610,6

 

10390,53

39001,13

________________

 

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

3 priedas

 

programoje saugomi ūkinių gyvūnų In situ skaičiai pagal veisles ir Selekcinių branduolių skaičius Einamaisiais metais ir planas kitiems metams

Veislė

Ūkinių gyvūnų skaičius

Selekcinių branduolių skaičius

2015

2016

Skirtumas

2015

2016

Skirtumas

Žemaitukai

99

120

21

2

2

0

Stambieji žemaitukai

163

180

17

1

2

1

Lietuvos sunkieji arkliai

40

45

5

1

2

1

Senojo lietuviškojo genotipo trakėnai

304

304

0

2

2

0

Šėmieji galvijai

15

27

12

1

1

0

Baltnugariai galvijai

12

14

2

1

1

0

Senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai

14

18

4

1

1

0

Vietinės kiaulės

107

107

0

1

1

0

Lietuvos baltosios kiaulės

209

209

0

1

1

0

Vietinės šiurkščiavilnės avys

69

109

40

1

2

1

Lietuvos juodgalvės avys

677

809

132

1

1

0

Vištinės žąsys

118

147

29

1

1

0

_________________________________

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

4 priedas

 

programoje kaupiama ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga Ex situ pagal rūšis ir sukauptos genetinės medžiagos palaikymas Einamaisiais metais ir planas kitiems metams

 

Genetinė medžiaga (gamyba)

Kaupiama genetinė medžiaga

Sukauptos užšaldytos genetinės medžiagos palaikymas

2015

2016

skirtumas

2015

2016

skirtumas

Kuilių spermos užšaldymas

1500

8640

7140

31624

34924

3300

Eržilų spermos užšaldymas

800

2000

1200

Avinų spermos užšaldymas

200

200

0

Bulių spermos užšaldymas

0

0

0

Embrionų užšaldymas

9

10

1

40

49

9

Ovocitų šaldymas

4

4

0

8

12

4

Galvijų kilmės patikrinimas

90

100

10

0

0

0

Arklių kilmės patikrinimas

0

0

0

0

DNR išskyrimas ir užšaldymas

50

50

0

0

0

0

_________________

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

5 priedas

 

 

Veislės, įtrauktos į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, apibūdinimas

 

________________________

data

 

 

Veislės pavadinimas:_____________________________________

 

Rūšies pavadinimas:______________________________________

 

Pirminis vietinės veislės pavadinimas

 

Kiti veislės pavadinimai

 

Vieta

 

Asociacija

Pabraukti: Įkurta Neįkurta Įkūrimo metai:

Kilmės ir kūrimo aprašymas

 

Populiacijos dydis

Metai: Gyvūnų skaičius:

Efektyvios populiacijos dydis Ne

 

Reprodukcinių gyvūnų skaičius, vnt.

Kergimui naudojami patinai

 

Dirbtiniam sėklinimui naudojami patinai

 

Veislinės patelės

 

Pirmą kartą palikuonių atsivedusios patelės

 

Grynuoju veisimu veisiamų patelių proc.

 

Suaugusio gyvūno duomenys

Rodiklis

Patinas

Patelė

Aukštis ties ketera (cm)

 

 

Gyvasis svoris (kg)

 

 

Laikytojų skaičius

 

Pagrindinė produkcija (pvz. mėsa, pienas) ir vidutinis produktyvumas

 

Unikalūs požymiai (pvz., atsparumas ligai, produktyvumo rodikliai, išskirtiniai eksterjero požymiai)

 

Tipinės laikymo sąlygos, šėrimas ir kt.

 

Saugojimas

In situ: Taip/Ne

Ex situ: Taip/Ne

Kriokonservavimas: Taip/Ne