LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

2014 M. LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. V-815 „DĖL SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO LIETUVOJE 2014–2023 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. kovo 13 d. Nr. V-280

Vilnius

 

 

P a k e i č i u  Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014−2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1 priedą:

1.1. Pakeičiu 23.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

23.5. įsteigti savivaldybėse DOTS kabinetus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, 5 DOTS kabinetus TB stacionaruose ir vieną DOTS kabinetą prie Alytaus TB stacionaro, kurie teiktų metodinę pagalbą savivaldybių DOTS kabinetams, DOTS kabinete dirbtų vienas bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs paskaitų ciklą apie TB profilaktiką ir kontrolę bei kontroliuojamo gydymo ypatumus. TB sergantys ligoniai būtų konsultuojami ne rečiau kaip kas 2 mėn. gydytojo pulmonologo dėl gydymo efektyvumo ir galimų korekcijų. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, savivaldybių administracijos; VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas;“.

1.2. Pakeičiu 24.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

24.1. pagal poreikį rekonstruoti ar suremontuoti patalpas steigiamam / atnaujinamam DOTS kabinetui, aprūpinti steigiamus / įsteigtus DOTS kabinetus reikiama kompiuterine ir kita įranga, ir priemonėmis (baldai, kriauklė, vienkartiniai puodeliai, bakteriocidinės lempos, individualios saugos priemonės bei socialiniai paketai), kad būtų efektyviai vykdomos jiems priskirtos funkcijos. Vykdytojai: savivaldybių administracijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė;“.

2. Pakeičiu 2 priedą ir 9.5.4 papunktį išdėstau taip:

9.5.4.  savivaldybių psichikos sveikatos centruose ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas įrengti / atnaujinti kabinetus, pritaikytus priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo paslaugoms teikti. Priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo kabinetams įsteigti numatoma įrengti / atnaujinti patalpas, aprūpinti baldais, seifais, vaistų dozatoriais, apsaugos sistemomis, interneto prieiga bei kompiuterine įranga ir pan. Pakaitinio gydymo kabinetai bus įrengiami savivaldybėse, kuriose trūksta priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo paslaugų. Vykdytojai: psichikos sveikatos centrai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savivaldybių administracijos;“.

3. Pakeičiu 4 priedą ir 32.4 papunktį išdėstau taip:

32.4. tobulinti tikslinių teritorijų pirminės ambulatorinės (šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų) asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę, siekiant gerinti kraujotakos sistemos ligų prevencijos programų efektyvumą ir prieinamumą tikslinių teritorijų gyventojams (priemonė derinama su Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities apraše numatytomis priemonėmis). Siekiant užtikrinti, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos tikslinėse teritorijose galėtų efektyviai vykdyti  kraujotakos sistemos ligų prevenciją, įvertinti ir pagal pagrįstą poreikį aprūpinti pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas diagnostine įranga (pvz., nešiojamaisiais elektrokardiografijos (EKG) aparatais, kuriais galima perduoti duomenis, kraujo krešėjimo rodiklių  tarptautinio normalizuoto santykio (INR) ir protrombino laiko (PT)  matuokliais, analizatoriais, skirtais ūminio MI žymenims (troponinui I) nustatyti, kuriais gautus duomenis (pvz., vaizdus, tekstinius failus) būtų galima perduoti į specializuotus kardiologijos centrus. Taip pat įvertinus 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų bei kitas investicijas šiuo tikslu atnaujinti efektyvesniam veiklos vykdymui reikalingą infrastruktūrą (patalpas, medicinos ir kitą įrangą, baldus, automobilius, skirtus pacientams lankyti namuose, telekonsultavimo techninę ir programinę įrangą, skirtą telekonsultacijų paslaugoms įdiegti ir plėtoti tarp šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų ir specialistų); įgyvendinti šių įstaigų veiklos organizavimo tobulinimo, bendradarbiavimo su kitomis ASPĮ, NVO ir kt. veiksmus (pvz., slaugytojos, atliekančios ambulatorinių pacientų mokymo ir konsultavimo funkcijas, pirminio ir antrinio / tretinio lygio komunikaciją, gydymo plano realizavimą ir kt. veiksmus, etato įsteigimas, specifinio kraujo žymens tyrimo ŠN diagnozuoti ir stebėti įdiegimas ir kt. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas;“. 

4. Pakeičiu 5 priedą ir 23.4.2 papunktį išdėstau taip:

23.4.2. tikslinių savivaldybių pirminėms ambulatorinėms sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingą infrastruktūrą, kuri prisidėtų prie efektyvaus ir savalaikio galvos smegenų kraujotakos ligų rizikos veiksnių nustatymo, jų šalinimo ar ribojimo (šios investicijos privalo būti derinamos įvertinant 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų, Norvegijos paramos bei Valstybės investicijų programos investicijas šiai sričiai). Vykdytojai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savivaldybių administracijos:“.

5. Pakeičiu 6 priedą ir 23.2 papunktį išdėstau taip:

23.2. aprūpinti reikiama infrastruktūra bei priemonėmis, gerinančiomis sveikatos priežiūros paslaugų fizinį prieinamumą neįgaliems žmonėms (prievažos, garsiniai signalai akliesiems, informacijos pasiekiamumo iniciatyvos (pagyvenusiems žmonėms ar silpną regėjimą turintiems žmonėms, akliesiems) ir kt.). Numatoma remti šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios turi mažiau finansinių galimybių pritaikyti fizinę ir informacinę infrastruktūrą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams (pirmiausia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, kaimiškųjų rajonų ir regionines ligonines, taip pat pagal finansines galimybes ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas). Apklaustos Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir nustatyti esminiai fizinį prieinamumą ribojantys veiksniai konkrečiose sveikatos priežiūros įstaigose ir jų aplinkoje. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektų atranką vykdys regionų plėtros tarybos. Projektų, kurių projektų atrankos būdas yra regionų projektų planavimas, vykdytojai yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir (ar) savivaldybių administracijos.

Rajonų ligoninėms, kurios įtrauktos kaip vykdytojai į šį punktą, remiantis Aprašo 23.1 papunktyje numatyto vertinimo rezultatais bei atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų procentą rajone (skaičiuojama neįgaliųjų dalis nuo visų gyventojų skaičiaus rajone), šiame papunktyje nurodytai veiklai vykdyti bus taikomas valstybės projektų planavimo projektų atrankos būdas. Šis kriterijus apskaičiuotas pagal 2014 m. statistikos departamento skelbiamus duomenis – gyventojų skaičių apskrityse ir savivaldybėse, bei pagal 2014 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą neįgaliųjų skaičių rajonuose. Galimi I etapo vykdytojai – 15 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, išdėstytų eiliškumo tvarka pagal neįgaliųjų dalį nuo visų gyventojų skaičiaus rajone (procento) mažėjančia tvarka, kurių infrastruktūrą numatoma atnaujinti: VšĮ Pakruojo ligoninė, VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė, VšĮ Prienų ligoninė, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė, VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Kupiškio ligoninė, VšĮ Rokiškio rajono ligoninė, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Biržų ligoninė, VšĮ Lazdijų ligoninė, VšĮ Varėnos ligoninė, VšĮ Joniškio ligoninė, VšĮ Kuršėnų ligoninė, VšĮ Pasvalio ligoninė. Pabaigus I asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo etapą ir atsižvelgiant į veiklai numatomas lėšas, II etapu numatoma svarstyti galimybę atnaujinti šių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, išdėstytų taip pat eiliškumo tvarka pagal neįgaliųjų dalį nuo visų gyventojų skaičiaus rajone (procento) mažėjančia tvarka, infrastruktūrą: VšĮ Vilkaviškio ligoninės, VšĮ Kalvarijos ligoninės, VšĮ Druskininkų ligoninės, VšĮ Molėtų ligoninės, VšĮ Švenčionių rajono ligoninės, VšĮ Kelmės ligoninės, VšĮ Širvintų ligoninės, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, VšĮ Šilalės rajono ligoninės, VšĮ Elektrėnų ligoninės, VšĮ Trakų ligoninės, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės, VšĮ Gargždų ligoninės, VšĮ Visagino ligoninės, VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, VšĮ Kretingos ligoninės.“

6. Pakeičiu 7 priedą ir 51.3 papunktį išdėstau taip:

51.3. pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų vaikams ir paaugliams, kokybę: parengti ir įdiegti vienodas ligų diagnostikos ir gydymo metodikas bei atnaujinti pirminės sveikatos priežiūros grandies infrastruktūrą ir pagal poreikį aprūpinti nauja medicinos įranga. Organizuoti šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros sistemos specialistų, teikiančių paslaugas vaikams, kvalifikacijos tobulinimą, mokymus, siekiant, kad jie įgytų specializuotų profesinių žinių ir įgūdžių, reikalingų teikiant paslaugas vaikams. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas;“.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                      Aurelijus Veryga