PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gegužės 4 d. Nr. T-105
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu ir Pavyzdiniu gyvenamosios vietovės bendruomenės statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-126 „Dėl Pavyzdinio gyvenamosios vietovės bendruomenės statuto patvirtinimo“, Savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T-210 „Dėl Seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-105
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos, išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo jose tvarką.
2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių susirinkimas.
3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas.
4. Seniūnaičių sueiga ir išplėstinė seniūnaičių sueiga vyksta seniūnijos patalpose ar kitose patalpose, kurias neatlygintinai suteikia Savivaldybė.
5. Seniūnaičių sueiga ir išplėstinė seniūnaičių sueiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Savivaldybės tarybos sprendimais, šiais Nuostatais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą.
II SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
7. Seniūnaičių sueigoje seniūnaičiai:
III SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGA
9. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
10. Apie organizuojamą seniūnaičių sueigą, jos laiką, vietą, planuojamus svarstyti klausimus sueigos iniciatorius į sueigos posėdį kviečiamus seniūną ir seniūnaičius informuoja telefonu arba elektroniniu paštu.
11. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių.
13. Seniūnaičių sueigai pirmininkauja seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma atviru balsavimu išrinktas sueigos pirmininkas.
15. Sueigos darbotvarkė sudaroma seniūnaičių ir (ar) seniūno siūlymu. Sueigos metu balso teisę turintys dalyviai ir seniūnas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.
16. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir į sueigą kviečiami asmenys. Seniūnaičių sueigos darbotvarkė patvirtinama seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių visų seniūnaičių balsų daugumą.
17. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Seniūnaičių sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
18. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir seniūnaičių bei seniūno nuomonė. Sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai.
19. Darbotvarkės klausimui pristatyti, seniūnaičio ir kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti paprastai skiriama iki 5 minučių. Prireikus sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
20. Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti sueigos dalyviai – kartą (išskyrus seniūną).
21. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Ši dauguma paprastai nustatoma sueigos pirmininkui paklausus, ar yra prieštaraujančių, jeigu prieštaraujančių nėra, sueigos pirmininkas paskelbia, kad sprendimas priimtas. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantis, balsų daugumai nustatyti seniūnaičiai pakelia rankas. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, sueigos pirmininkas paskelbia, kad sprendimas priimtas, jeigu daugumos nėra, – sprendimas nepriimtas. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo prieš ar susilaikė. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.
IV SKYRIUS
IŠPLĖSTINĖ SENIŪNAIČIŲ SUEIGA
23. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (toliau – atstovai). Bendruomeninė organizacija deleguoja po 1 atstovą.
24. Bendruomeninės organizacijos, ketinančios dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos pateikia sueigą organizuojančiam asmeniui rašytinį pranešimą dėl dalyvavimo sueigoje, nurodant deleguotą asmenį, jo kontaktinius duomenis bei įgaliojimo terminus.
25. Prireikus atstovai gali būti rotuojami, t. y. bendruomeninės organizacijos gali bet kuriuo metu atšaukti savo atstovą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir deleguoti kitą atstovą.
26. Seniūnaičiai ir atstovai į išplėstinę sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai ir atstovai į išplėstinę sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
27. Apie organizuojamą išplėstinę seniūnaičių sueigą, jos laiką, vietą, planuojamus svarstyti klausimus sueigos iniciatorius į sueigos posėdį kviečiamus seniūną, seniūnaičius ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančias bendruomenių organizacijas informuoja telefonu arba elektroniniu paštu.
28. Išplėstinė seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių ir atstovų.
29. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujantys seniūnaičiai ir atstovai turi būti registruojami.
30. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma atviru balsavimu išrinktas sueigos pirmininkas.
32. Išplėstinė seniūnaičių sueigos darbotvarkė sudaroma seniūnaičių ir (ar) seniūno siūlymu, taip pat seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų siūlymu. Sueigos metu balso teisę turintieji dalyviai ir seniūnas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.
33. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir į išplėstinę seniūnaičių sueigą kviečiami asmenys. Išplėstinė seniūnaičių sueigos darbotvarkė patvirtinama sueigoje dalyvaujančių visų seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma.
34. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
35. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir seniūnaičių, atstovų bei seniūno nuomonė. Sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai.
36. Darbotvarkės klausimui pristatyti, seniūnaičio, atstovo ir kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti paprastai skiriama iki 5 minučių. Prireikus išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
37. Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti sueigos dalyviai – kartą (išskyrus seniūną).
38. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma. Ši dauguma paprastai nustatoma išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkui paklausus, ar yra prieštaraujančių, jeigu prieštaraujančių nėra, išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas paskelbia, kad sprendimas priimtas. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantis, balsų daugumai nustatyti seniūnaičiai ir (ar) atstovai pakelia rankas. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas paskelbia, kad sprendimas priimtas, jeigu daugumos nėra, – sprendimas nepriimtas. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo prieš ar susilaikė. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininko balsas.
39. Negalintieji dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje seniūnaičiai ir (ar) atstovai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.
V SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IŠ IŠPLĖSTINĖS SUEIGOS SPRENDIMAI
41. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole, kurį pasirašo seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas ir sekretorius. Seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma atviru balsavimu išrinktas seniūnaitis ar seniūnijos darbuotojas, kurį deleguoja atitinkamos seniūnijos seniūnas.
42. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokole nurodoma sueigos data, vieta, protokolo eilės numeris, sueigos dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir priimtas sprendimas. Nurodomi balsavimo rezultatai taip pat pažymima, kas balsavo už, prieš ar susilaikė, įrašoma dalyvių atskiroji nuomonė.
43. Pasirašytą seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolą seniūnaičių sueigos sekretorius ne vėliau kaip per 5 dienas perduoda seniūnui.
45. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau Savivaldybės institucijos privalo juos įvertinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka. Seniūnaičių sueigos sprendimus Savivaldybės institucijai pagal kompetenciją pateikia tos seniūnijos seniūnas.
46. Seniūnijos gyventojams apie seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnaičiai.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti nuostatuose, siūlo spręsti seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas.