Molėtų rajono savivaldybės taryba
SPRENDIMAS
Dėl MOLĖTŲ KRAŠTO MUZIEJAUS PLĖTROS KONCEPCIJos patvirtinimo
2021 m. balandžio 29 d. Nr. B1-97
Molėtai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Nacionaline muziejų koncepcija pagal tvaraus vystymosi principus, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-755 „Dėl Nacionalinės muziejų koncepcijos pagal tvaraus vystymosi principus patvirtinimo“, įgyvendindama Molėtų rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2021–2023 metams, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. B1-1 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2021–2023 metams patvirtinimo“, priedo 5 programos „Kultūrinės ir sportinės veiklos bei jos infrastruktūros programa“ 1.4.1.18 priemonę „Molėtų muziejų koncepcijos ir plėtros programos parengimas“,
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Molėtų rajono savivaldybės tarybai (Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui (Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2021 m. balandžio 29 d. sprendimu
Nr. B1-97
MOLĖTŲ KRAŠTO MUZIEJAUS PLĖTROS KONCEPCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muziejų įstatyme muziejus apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad savivaldybių muziejai kaupia, saugo, tiria, konservuoja ir eksponuoja tam tikros savivaldybės teritorijos kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius. Be to, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines moksleivių lavinimo programas, organizuoja su muziejaus ar jo steigėjo veikla susijusius kultūros renginius. Įstatyme formuluojama muziejinės vertybės samprata: tai archeologiniu, istoriniu, meniniu, etniniu, religiniu, mokslo, memorialiniu ar kitokiu kultūros požiūriu vertingas daiktas, kaupimo, saugojimo, tyrimo ir eksponavimo objektas. Rinkinys yra aiškinamas kaip bendrais požymiais susietos ir susistemintos muziejaus vertybės.
2. Nacionalinė muziejų koncepcija pagal tvaraus vystymosi principus, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-755 „Dėl Nacionalinės muziejų koncepcija pagal tvaraus vystymosi principus patvirtinimo“ konkretizuoja ir išplėtoja įstatymo normas. Čia akcentuojama, kad savivaldybės muziejus turi unikalų, vietos bendruomenę telkiantį muziejaus rinkinį, vykdo muziejaus rinkinio tyrimus, rengia ekspozicijas ir parodas, organizuoja muziejinius projektus bei vykdo kitą muziejinę veiklą. Dokumente aptariama muziejų kuriama pridėtinė vertė įvairiose srityse: kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos, gamtosaugos.
3. 2015 metų UNESCO rekomendacijose dėl muziejų išskiriamos 4 muziejų funkcijos: saugoti, tirti, komunikuoti (skleisti informaciją ir žinias apie kolekcijas, paminklus, lankytinas vietas, organizuoti parodas ir kitus renginius) ir edukuoti (dalyvauti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei mokymosi visą gyvenimą procese, bendradarbiauti su švietimo įstaigomis).
4. Muziejaus valdymo tobulinimo gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-898 „Dėl muziejų tobulinimo valdymo gairių patvirtinimo“ aptariama muziejaus sąranga, jo struktūriniai padaliniai. Jie paprastai išskiriami pagal rinkinius, ekspozicijas, vykdomas veiklas, teritoriją, funkcijas ar naudojamos įrangos ypatumus. Nurodomi tokie muziejaus padaliniai: skyrius (ne mažiau kaip 5 pareigybės su vedėju), tarnyba (techninėms funkcijoms, ne mažiau kaip 5 pareigybės), filialas – pagal Civilinį kodeksą įsteigtas padalinys, turintis buveinę ir atliekantis visas muziejaus funkcijas; centras – struktūrinis padalinys, steigiamas tik nacionaliniuose muziejuose.
II SKYRIUS
PLĖTROS KONCEPCIJOS TIKSLAS
6. Molėtų krašto muziejaus (toliau – Muziejus) plėtros koncepcijos (toliau – Plėtros koncepcija) tikslas – suteikti Muziejaus plėtrai ilgalaikius prioritetus, nustatyti ekspozicijų vystymo ir jų įveiklinimo kryptis, siekiant bendruomenę ir lankytojus moderniomis priemonėmis supažindinti su krašto gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumu bei įvairove.
III SKYRIUS
MUZIEJAUS PLĖTROS VIZIJA IR MISIJA
7. Muziejaus vizija – tai istorinių ir kultūrinių įvykių pasakojimą kurianti bei komunikaciją vykdanti pagrindinė Molėtų krašto atminties institucija, į savo veiklą įtraukianti vietos bendruomenę, formuojanti jos tapatumą ir pilietiškumą, prisidedanti prie jos socialinės gerovės augimo ir Molėtų krašto populiarinimo.
IV SKYRIUS
PLĖTROS KONCEPCIJOS KONSTRUKCIJA
9. Muziejus – tai įvairiose rajono vietovėse sukurtų ar kuriamų ekspozicijų, priklausančių savivaldybei, visuma. Visos vertybės apskaitomos centralizuotai. Siekiant sudaryti sąlygas Muziejaus valdyme dalyvauti socialiniams partneriams bei kuriant įvairesnes galimybes dalyvauti projektinėje veikloje ir plėtoti bendradarbiavimą su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis, Muziejus pertvarkomas į viešąją įstaigą.
10. Plėtros koncepcija grindžiama dviejų lygmenų – fondų kaupimo ir pateikimo visuomenei – nuostatomis.
11. Muziejus kaupia, saugo, tiria Molėtų krašto materialiąsias ir nematerialiąsias kultūros ir paveldo vertybes bei meno objektus, formuoja archeologiniu, etniniu, religiniu, mokslo, memorialiniu ar kitokiu kultūros požiūriu vertingų objektų rinkinius, juos tiria, populiarina ir eksponuoja. 2021 metams Muziejus yra sukaupęs tokius rinkinius: istorijos ir etnografijos (3898 vnt.), raštijos (12997 vnt.), fotografijos (5870 vnt.), numizmatikos (619 vnt.), archeologijos (3172 vnt.), dailės (1407 vnt.), dailės ir etnografijos pildomas rinkinys (217 vnt.).
V SKYRIUS
MUZIEJAUS EKSPOZICIJŲ STRUKTŪROS PLĖTRA
12. Molėtai: Muziejuje pastovi krašto istorinio pasakojimo ekspozicija ir keičiamų ekspozicijų- parodų erdvė. Čia ne mažiau kaip kartą per metus kuriamos teminės, jubiliejinės ir proginės parodos; demonstruojamos žmonių pasiūlytos temos ir jų kolekcijos; deponuotos parodos iš kitų muziejų ir pan. Dabar populiarūs yra įtraukiantieji, dalyvaujamieji muziejai; tokia struktūra muziejus būtų patrauklesnis lankytojams ir nebūtų tik tų pačių objektų eksponavimas.
13. Videniškiai: Videniškių vienuolyne kuriama Muziejaus bažnytinio paveldo ir Giedraičių giminės ekspozicija. Pagal savivaldybės jau parengtą projektą Baltadvario įtvirtinta sodyba pritaikoma pažintiniam turizmui.
14. Mindūnai: Ežerų žvejybos ekspozicija, atnaujinus ir ją praplėtus ežerotyra, įrengus ežerų akvariumą, gali būti pertvarkomas į Ežerų muziejų, savarankišką juridinį vienetą. Tai būtų vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.
15. Mindūnai: Muziejaus A. Truskausko gamtos ir medžioklės ekspozicija atnaujinama rekonstruotame tame pačiame mokyklos pastate.
16. Alanta: Alantos dvare kuriama Muziejaus dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija: pristatoma dvaro istorija, pagal senąsias nuotraukas atkuriamas dvaro valgomasis (porceliano) kambarys; bendradarbiaujant su verslo atstovais ir vietos bendruomene, dvare organizuojamos maisto edukacijos; veikia Palaimintojo T. Matulionio memorialinė ekspozicija, V. Žuko galerija.
17. Kulionys: Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla pertvarkoma į Muziejaus etnografinę ekspoziciją. Ekspozicija, užbaigus sodybos atkūrimą, vadinama Astronomo sodyba, taip pabrėžiant jos išskirtinumą, tačiau ekspozicija nekoncentruojama tik į etnoastronomijos pristatymą, bet ir į etnografijos objektų demonstravimą, derinama pastovi ir keičiama ekspozicija, kuriama aukštaitiška sodyba.
18. Molėtai: Muziejui pavaldus Molėtų skulptūrų parkas. Jo teritorija plečiama miesto viešosiose erdvėse.
19. Molėtai: Muziejui pavaldi Molėtų dailės galerija. Tęsiama veikla pristatant šiuolaikinį meną, organizuojamos menininkų kūrybinės stovyklos. Nuosekliai parko ir galerijos veiklos artinamos.
20. Mindūnai: Muziejui pavaldus Molėtų krašto tradicinių amatų centras. Tęsiamos centro veiklos, siekiant pritraukti daugiau mūsų rajono amatininkų, tautodailininkų. Atkūrus etnografinę sodybą Kulionyse, į ją perkeliama dalis Amatų centro veiklų.
21. Kitų ekspozicijų ir projektų plėtra rajone:
21.1. Balninkuose kuriama partizaninio judėjimo mūsų krašte ekspozicija, stiprinama Stiklo galerija.
21.4. Dubingiuose plėtojamas istorinis pasakojimas apie Radvilų giminę, kuriamas tarpdisciplininis Barboros Radvilaitės vardo kasmetinis festivalis.
21.5. Rajone kuriamas piligrimystės kelias, kurį sudarytų su Palaimintųjų M. Giedraičio ir T. Matuliono gyvenimu susijusios vietos, Vastapai (kanauninko prof. F. Kemėšiaus tėviškė), Skudutiškis, Janonys, Inturkė, Bijutiškis, Giedraičiai bei šv. Jokūbo kelio fragmentas (Joniškis, Alanta).
21.6. Rajone pažymimi Struvės geodezinio lanko (UNESCO objektas) 3 trianguliacijos punktai Petrikiškiuose (Balninkų sen.), Čivyliuose (Suginčių sen.), Ambraziškiuose (Giedraičių sen.).
VI SKYRIUS
MUZIEJAUS ĮVEIKLINIMAS IR KURIAMA PRIDĖTINĖ VERTĖ
22. Muziejus nėra tik įvairių vertingų objektų saugykla, o kūrybiškai ieškanti naujų kultūros paveldo įveiklinimo bei komunikavimo formų ir taip kurianti pridėtinę vertę įvairiose rajono raidos srityse įstaiga: kultūroje – puoselėdama krašto istorinę atmintį, kurdama prasmingas laisvalaikio formas, švietimo – dalyvaudama vaikų ir suaugusiųjų edukacijoje, moksle – plėtodama muziejaus rinkinių tyrimus ir jų sklaidą, ekonomikoje – vystydama kultūrinį turizmą bei kūrybines industrijas, gamtosaugoje – skatindama visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.
23. Muziejaus svarbi veiklos sritis yra dalyvavimas kuriant kultūrinio turizmo pasiūlą rajone. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, bendradarbiaudamas su Muziejumi, kuria pažintinių ekskursijų maršrutus, supažindinančius su vertingiausias rajono kultūros ir gamtos objektais. Išskirtinis dėmesys skiriamas rajono istorinio paveldo unikalumą atspindinčios Radvilų, Giedraičių giminėms, Bažnyčios Palaimintiesiems M. Giedraičiui ir T. Matulioniui, Giedraičių mūšiui, partizanui A. Kraujeliui, dingusiam Molėtų štetlui, Alantos krašto paveldui (J. Gaidys -Gaidamavičius, P. Tarasenka, piliakalniai ir t.t.), Vasario 16-osios Respublikos kūrėjų J. Vileišio, B. Žygelio, S. Gruodžio, B. Sližio ir kitų atminimo įamžinimui. Kiekviena ekspozicija yra papildoma jos vietovės istoriją ir kultūrą atspindinčiais pažintiniais maršrutais. Ši veikla grindžiama tarpinstituciniu bendradarbiavimu (Turizmo ir verslo informacijos centras, Kultūros centras, Viešoji biblioteka ir t.t.). Muziejaus bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis skatintų jų kultūrinį verslumą.
24. Be edukacinės veiklos šiandien neįsivaizduojama visavertė muziejaus veikla. Edukacinės programos – ne tik kultūrinio turizmo forma, bet ir būdas vietos bendruomenę įtraukti į tęstinį mokymąsi. Kiekviena Muziejaus ekspozicija turi užtikrinti ir edukacijų pasiūla rajono mokiniams. Plėtojama švietimo ir Muziejaus partnerystė praturtintų formalųjį ir neformalųjį vaikų ugdymą.
VII SKYRIUS
MUZIEJAUS BENDRADARBIAVIMAS SU KITAIS RAJONE VEIKIANČIAIS MUZIEJAIS
25. Muziejus globoja rajono įstaigose įsteigtus žinybinius muziejus ir ekspozicijas, juos integruoja į kultūrinio turizmo maršrutus, konsultuoja jų kuratorius. Susidarius tam tikroms (įstaigos uždarymo atveju) aplinkybėms, jų kolekcijos perduodamos Muziejui.
26. Muziejus bendradarbiauja su privačiais kolekcininkais, sudaro sąlygas jiems pristatyti savo kaupiamas vertybes rajono bendruomenei.
27. Muziejus, plėtodamas savo veiklą, bendradarbiauja su centrinės valdžios institucijoms pavaldžiomis rajone veikiančioms įstaigomis, kaupiančiomis kultūros vertybes ir informaciją apie jas, jų ekspozicijas integruoja į kultūrinio turizmo maršrutus. Svarbūs partneriai yra Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų technikos muziejus, regioniniai parkai, Molėtų observatorija.
VIII SKYRIUS
PLĖTROS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS