Administracinė byla Nr. eI-5827-463/2015
Proceso Nr. 3-61-3-05500-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Audriui Skaisčiui ir pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovės atstovei Rasai Bručaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto ištyrimo.
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:
1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba) 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 24 bei 25 punktai tiek, kiek nėra nustatytos galimybės asmenims, sudariusiems jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, atstovauti ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį dėl šių paslaugų teikimo, atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 301 straipsnio 1 dalies nuostatas;
2) ištirti, ar Taisyklių 24 bei 25.1–25.8 punktų nuostatos, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartys sudaromos ne su savivaldybe ar jos paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o tiesiogiai su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais, bei Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta šios sutarties forma, atitinka Įstatymo 301 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą;
3) nustačius, kad Taisyklių 24 bei 25 punktų dalys, kuriose nėra nustatytos galimybės asmenims, sudariusiems jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, atstovauti ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį dėl šių paslaugų teikimo, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Taisyklių 24 bei 25.1–25.8 punktų nuostatos, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartys sudaromos ne su savivaldybe ar jos paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o tiesiogiai su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais, bei Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta šios sutarties forma, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 2 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, juos panaikinti.
Pareiškėjas, atsižvelgęs į Įstatymo 301 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.83 straipsnio 3 dalį, teigia, kad viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise valdančių butus ar kitas patalpas asmenų vardu sutartis dėl atliekų tvarkymo paslaugos teikimo gali sudaryti tiek bendrija, tiek bendrojo naudojimo objektų administratorius, tiek asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartį. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 1 dalį, pagal jungtinės veiklos sutartį, bendrus reikalus visų partnerių vardu gali tvarkyti arba kiekvienas iš partnerių, arba visi partneriai kartu, arba vienas iš jų. Taisyklių 24 ir 25.2 punktuose nenurodomi asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Taigi, Savivaldybės taryba be jokio teisinio pagrindo apribojo asmenų, turinčių teisę sudaryti sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tiekimo, sąrašą. Pareiškėjo teigimu, Taisyklių nuostatos, reikalaujančios, kad daugiabučiame name sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo asmenų vardu sudarytų tik bendrija ar administratorius, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 1 daliai, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 daliai bei 6.972 straipsnio 1 bei 2 dalims.
Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo 301 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis turi sudaryti su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba pačia savivaldybe. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-04-12 įsakymu Nr. D1-254 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos 2, 5 ir 6 punktus, padarė išvadą, kad Taisyklių 24 bei 25.1–25.8 punktų nuostatos, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartys sudaromos ne su savivaldybe ar jos paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o tiesiogiai su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais, bei Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta šios sutarties forma, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir taip pat yra neteisėti.
Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas pažeidžia ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.
Akcentavo, kad Savivaldybės taryba atsisakė tenkinti Vyriausybės atstovo 2014-09-12 teikimą Nr. 1T-26, kadangi suėjus pratęstam terminui (2014-12-01) nepateikė jokios informacijos apie Teikimo įvykdymą.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nutraukti, o, nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Įstatymu, su konkurso būdu atrinktomis įmonėmis yra sudariusi Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutartis. Sutartimis atrinktos įmonės yra įsipareigojusios sudaryti sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų su visais to pageidaujančiais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiais atliekų turėtojais. Sutartys yra galiojančios ir vykdomos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės jų vienašališkai nutraukti, motyvuodama vien Įstatymo pasikeitimu. Savivaldybės taryba keisti Taisykles ar tvirtinti naujas galės tik pasibaigus sudarytoms paslaugų teikimo sutartims. Pareiškėją informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują Taisyklių projektą, kuriame, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bus atsižvelgta į sutarčių sudarymo tvarką, ir paprašė nurodytų veiksmų įvykdymo terminą pratęsti iki 2015-07-01, kol bus patvirtintos naujos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės. Vyriausybės atstovas teikimo įvykdymo terminą pratęsė tik iki 2014-12-01.
Pabrėžė, kad ji ketina tvirtinti naujas Taisykles, į kurias bus įtraukti ir asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis, tačiau tai padaryti galės tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybė patvirtins naują atliekų tvarkymo planą. Kadangi regioninis atliekų tvarkymo planas dar tik rengiamas, o Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planas turi atitikti ne tik strateginį atliekų tvarkymo planą, bet ir regioninį, atsakovė kol kas neturi galimybių jo patvirtinti.
Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo kreipimasis laikytinas ne abstrakčiu pareiškimu dėl norminio teisės akto ištyrimo, o kreipimusi dėl teikime nurodytų veiksmų nevykdymo. Atsakovė nėra atsisakiusi vykdyti pareiškėjo reikalavimo, todėl jis neturėjo teisės kreiptis į teismą, remdamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Atsakovė bendradarbiauja su pareiškėju, kuris, įvertinęs visas aplinkybes, galėjo reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgesniam laikotarpiui, o ne iš karto kreiptis į teismą.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad atsakovė neatsisako vykdyti reikalavimo, jei būtų buvęs pratęstas terminas iki 2015-07-01, būtų pakeitusi Taisykles. Negalėjo paaiškinti, kokia dabar Taisyklių rengimo stadija.
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Šis kreipimasis yra tiesiogiai susijęs su Vyriausybės atstovo funkcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, t. y. abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą.
Atsakovė teigia, kad neatsisakė vykdyti pareiškėjo reikalavimo, todėl, jos nuomone, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą, remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta, kad Vyriausybės atstovas, nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Vyriausybės atstovui įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A16-981/2006).
Vyriausybės atstovas 2014-09-12 Savivaldybės tarybai pateikė teikimą Nr. 1T-26 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 pakeitimo“, kuriame nurodė, kad Taisyklių 24 ir 25 punktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir pasiūlė Savivaldybės tarybai svarstyti minėtų punktų pakeitimo bei Taisyklių 2 priedo panaikinimo klausimą.
Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į pareiškėjo 2014-09-12 teikimą Nr. 1T-26, 2014-09-18 raštu Nr. A51-75763/14(3.3.2.3-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 pakeitimo“ Vyriausybės atstovą informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių projektą, kuriame, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bus atsižvelgta į sutarčių sudarymo tvarką, ir paprašė nurodytų veiksmų įvykdymo terminą pratęsti iki 2015-07-01, t. y. kol bus patvirtintos naujos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės. Vyriausybės atstovas 2014-09-24 potvarkiu Nr. 1P-31 „Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2014-09-12 teikimo Nr. 1T-26 įvykdymo termino pratęsimo“ Savivaldybės tarybai 2014-09-12 teikimo Nr. 1T-26 įvykdymo terminą pratęsė iki 2014-12-01.
Kadangi Savivaldybės taryba, suėjus nustatytam teikimo įvykdymo terminui, nepateikė jokios informacijos apie minėto teikimo įvykdymą, darytina išvada, kad buvo atsisakyta tenkinti Vyriausybės atstovo teikimą. Akivaizdu, kad tokiu neveikimu atsakovė iš esmės atsisakė įvykdyti Vyriausybės atstovo 2014-09-12 teikimą Nr. 1T-26. Jokių duomenų apie rengiamą Taisyklių pakeitimo projektą teismui taip pat nepateikė. Todėl, kaip jau minėta, pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos neveikimo.
Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad Savivaldybės taryba tinkamai bendradarbiauja su Vyriausybės atstovu. Norminio teisės akto ištyrimo teisėtumo klausimas pagrįstai sprendžiamas teisme. Atsakovės argumentai, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu, atmestini kaip nepagrįsti. Iki šiol neįvykdė pareiškėjo reikalavimo. Nors ir teigia, kad bendradarbiavo su pareiškėju, tačiau tai negali paneigti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Vertinama, ar Vyriausybės atstovo pareiškimas yra pagrįstas.
Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines. Savarankiškąsias funkcijas „savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“.
Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-30) 7 straipsnio 20 punkte komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas buvo viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų.
Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybių funkcija – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 119 straipsnyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, įgyvendinant Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, reglamentuoja ir vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikra funkcija yra priskirta savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas tiek, kiek šios yra joms priskirtos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13 ir 2002-12-24 nutarimai).
Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu, vienas iš pagrindinių vietos savivaldos organizavimo ir funkcionavimo principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, inter alia, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-09-15, 2005-01-19, 2005-09-20 nutarimai). Įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.
Savivaldybės tarybos priimtos Taisyklės yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, todėl siekiant atskleisti jame įtvirtintų nuostatų esmę bei prasmę būtina vadovautis aukštesnės galios teisės aktais, kurie yra nukreipti į aptariamų santykių teisinį reguliavimą. Savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 1 punktu, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktu (2002, Nr. 72-3016 redakcija), Įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499 redakcija) I skyriaus 7 punktu ir VI skyriaus 54 punktu, patvirtintos Taisyklės. Jų 24 punkte įtvirtinta, kad „atliekų turėtojai sudaro su vienu iš Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kurios forma pridedama 2 priede. Sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais sudaro patalpų savininkai (arba jų vardu – bendrijos ar administratoriai) arba naudotojai (sudarę nuomos, panaudos ar kitokias sutartis dėl patalpų naudojimo), jei patalpų savininkai yra pavedę patalpų naudotojams sudaryti sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais.“ Taisyklių 25.2 punkte nustatyta, kad visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi).“ Pareiškėjas Vyriausybės atstovas teigia, kad Taisyklių 24 bei 25 punktai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų.
Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01; Žin., 2002, Nr. 72-3016) 31 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.“
Įstatymo 30-1 straipsnio (2012-04-19 įstatymo Nr. XI-1981 redakcija; Žin., 2012, Nr. 50-2445, nuo 2013-07-01) 1 dalyje nustatyta, kad „organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).“
Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai, t. y. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Įvertinus nuo 2013-07-01 galiojančią Įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso nuostatas, darytina išvada, kad viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise valdančių butus ar kitas patalpas asmenų vardu sutartis dėl atliekų tvarkymo paslaugos teikimo gali sudaryti tiek bendrija, tiek bendrojo naudojimo objektų administratorius, tiek ir asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartį. Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o 2 dalyje nustatyta, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sutartį visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Taigi, pagal jungtinės veiklos sutartį, bendrus reikalus visų partnerių vardu gali tvarkyti arba kiekvienas iš partnerių, arba visi partneriai kartu, arba vienas iš partnerių.
Nei Taisyklių 24, nei 25.2 punkte nėra nurodomi asmenys, galintys sudaryti atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis, kurie yra sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Toks bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas yra nustatytas Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje.
Akivaizdu, kad Savivaldybės taryba neteisėtai apribojo asmenų, turinčių teisę sudaryti sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, sąrašą. Taigi, Taisyklių nuostatos, įtvirtinančios, kad daugiabučiame name sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo asmenų vardu sudarytų tik bendrija ar administratorius, neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies bei 6.972 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų. Šiuo atveju buvo pažeistas teisės aktų hierarchijos reikalavimas. Kaip minėta, įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu, t. y. žemesnės galios teisės aktu, kuris yra įstatymo normų taikymo aktas, įtvirtintos normos negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai.
Be to, vertinama ir Taisyklių 24 ir 25.1–25.8 punktų ir Taisyklių 2 priedo, kuriuo patvirtinta sutarties forma, atitiktis Įstatymo 30-1 straipsnio 2 daliai.
Įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.“
Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad „atliekų turėtojai sudaro su vienu iš Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kurios forma pridedama 2 priede. Sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais sudaro patalpų savininkai (arba jų vardu – bendrijos ar administratoriai) arba naudotojai (sudarę nuomos, panaudos ar kitokias sutartis dėl patalpų naudojimo), jei patalpų savininkai yra pavedę patalpų naudotojams sudaryti sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais.“ Sutarčių sudarymo tvarka įtvirtinta Taisyklių 25 punkte: „25. Sutartis atliekų turėtojai sudaro tokia tvarka: 25.1 individualiuose namuose gyvenantys fiziniai asmenys (ar viename pastate įsikūręs vienas juridinis asmuo), įskaitant asmenis, sodininkų bendrijų teritorijose turinčius individualius namus, pastatytus žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų) į kitą paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), taip pat įskaitant asmenis, sodininkų bendrijų teritorijose turinčius individualius namus, pastatytus žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nėra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų), tačiau kurie yra gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką sutikimą, kad jie gali nesinaudoti kolektyviniais konteineriais ir Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus patvirtinimą, kad yra techninės galimybės pastatyti ir išvežti individualius konteinerius iš sklypo, sudaro sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi atskirai dėl kiekvieno buto (ar pastato) komunalinių atliekų tvarkymo. Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriui ir keliuose individualiuose namuose gyvenantiems atliekų turėtojams (ar keliuose pastatuose įsikūrusiems atliekų turėtojams juridiniams asmenims) sutarus, kad šie naudosis kolektyviniu konteineriu, sudaroma sutartis tarp Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus ir kelių tokių atliekų turėtojų; 25.2 visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi). Jei keliems daugiabučiams namams Savivaldybės administracija įrengia vieną konteinerių aikštelę, tokių kelių namų bendrijos arba administratoriai turi susitarti ir sudaryti sutartį su tuo pačiu Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi. Jei šalims susitarti nepavyksta, Savivaldybės administracija tokiu atveju atlikusi Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių paslaugų kainų apklausą, įpareigoja tokias bendrijas arba administratorius sudaryti sutartį per Savivaldybės administracijos nustatytą terminą su operatoriumi, kuris pasiūlė mažiausią paslaugos kainą; 25.3 visų garažų savininkų bendrijoje esančių atliekų turėtojų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija, arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad bendrija nesudaryta, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi); 25.4 visų sodininkų bendrijoje esančių atliekų turėtojų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad bendrija nesudaryta, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi), išskyrus asmenis, kurie sodininkų bendrijų teritorijose turi individualius namus, pastatytus žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų) į kitą paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), taip pat išskyrus asmenis, sodininkų bendrijų teritorijose turinčius individualius namus, pastatytus žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nėra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų), tačiau kurie yra gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką sutikimą nesinaudoti kolektyviniais konteineriais ir Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus patvirtinimą, kad yra techninės galimybės pastatyti ir išvežti individualius konteinerius iš sklypo; 25.5 jei daugiabučiame gyvenamajame name yra įsikūrę juridinių asmenų, visi šie juridiniai asmenys privalo sudaryti sutartis su to daugiabučio namo bendrija arba administratoriumi (kai administratorius paskirtas dėl to, kad bendrija nesudaryta, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi) ir naudotis gyvenamajam namui priskirtais kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais; 25.6 jei pastate, kuriam Savivaldybės administracija įrengia vieną konteinerių aikštelę, yra įsikūrę keli juridiniai asmenys, jie turi susitarti ir sudaryti sutartį su tuo pačiu Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi. Jei šalims susitarti nepavyksta, Savivaldybės administracija tokiam konkrečiam atvejui atlieka Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių kainų apklausą ir nurodo tokiems juridiniams asmenims, kuris Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius pasiūlė mažiausią paslaugų kainą, ir įpareigoja sudaryti su juo sutartį per Savivaldybės administracijos nustatytą terminą; 25.7 jei keliems pastatams ir (ar) gyvenamiesiems namams Savivaldybė įrengia vieną konteinerių aikštelę, tokiuose keliuose pastatuose įsikūrę juridiniai asmenys ir (ar) gyvenamuosiuose namuose esančios bendrijos arba administratoriai turi susitarti ir sudaryti sutartį su tuo pačiu Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi. Jei šalims susitarti nepavyksta, Savivaldybės administracija tokiam konkrečiam atvejui atlieka Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių kainų apklausą ir nurodo tokiems juridiniams asmenims, bendrijoms ir (ar) administratoriams, kuris Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius pasiūlė mažiausią paslaugų kainą, ir įpareigoja per Savivaldybės administracijos nustatytą terminą sudaryti su juo sutartį; 25.8 juridiniai asmenys, kurie organizuoja viešus renginius (masiniai renginiai, mugės, gatvės prekyba), kurių metu susidaro komunalinės atliekos, sudaro sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo su vienu iš Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių ir tokių renginių dalyviai (gatvės prekeiviai, pirkėjai, renginių lankytojai ir pan.) privalo atliekas mesti į tokių Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių viešų renginių vietose pastatytus komunalinių atliekų šalinimo įrenginius.“
Apibendrinus minėtas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad komunalinių paslaugų teikimo sutartys sudaromos su savivaldybės paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi. Kaip minėta, Įstatymo 30-1 straipsnio 2 dalis įtvirtina teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Taisyklėse nėra įtvirtintos galimybės sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybe. Taigi, tai neatitinka Įstatymo 30-1 straipsnio 2 dalies straipsnio reikalavimų. Be to, pripažinus anksčiau minėtus Taisyklių 24, 25.1–25.8 punktus neatitinkančiais aukštesnės galios teisės akto – Įstatymo 30-1 straipsnio 2 dalies – reikalavimų, neteisėtu laikytinas ir Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties forma.
Savivaldybės taryba, kaip savarankiškas teisėkūros subjektas, pasikeitus Įstatymui, turėjo pakeisti ir Taisyklių nuostatas, kurios neatitinka šiuo metu galiojančio Įstatymo 30-1 straipsnio (įsigaliojusio nuo 2013-07-01) reikalavimų. Atsakovė iš esmės neginčija, kad ji tokią pareigą turi. Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamų teisės aktų projektų sąraše Taisyklių pakeitimo projekto įrašyto nėra, jokių duomenų apie rengiamą Taisyklių pakeitimą teismo posėdyje atsakovė taip pat nepateikė. Atsakovės argumentai, kad ji negali Taisyklių pakeisti anksčiau nei 2015-07-01, kadangi negali vienašališkai nutraukti sutarčių su įmonėmis, sudariusiomis komunalinių paslaugų teikimo sutartis, atmestini kaip nepagrįsti, nes, remiantis susiklosčiusiais civiliniais prievoliniais teisiniais santykiais, tai negali paneigti atsakovės pareigos laikytis įtvirtinto įstatymo viršenybės principo ir savivaldybės veiklos bei savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo.
Siekiant užtikrinti teisės sistemos vidinę darną, teisės sistemoje negali būti teisės aktų, vienu metu skirtingai reglamentuojančių tuos pačius teisinius santykius. Taigi, pakeitus ar panaikinus aukštesnės galios teisės aktą, turėtų būti keičiami ar pripažįstami netekusiais galios ir teisės aktai, įgyvendinantys pakeistąjį ar panaikintąjį teisės aktą ir taip suderinamas teisinis reguliavimas.
Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Taisyklių 24 bei 25 punktų dalys, kuriose nėra nustatytos galimybės asmenims, sudariusiems jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, atstovauti ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį dėl šių paslaugų teikimo, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, o Taisyklių 24 bei 25.1–25.8 punktų nuostatos, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartys sudaromos ne su savivaldybe ar jos paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o tiesiogiai su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais, bei Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta šios sutarties forma, neatitinka Įstatymo 301 straipsnio 2 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Taigi pripažinus ginčijamas Taisyklių nuostatas ir Taisyklių 2 priedą prieštaraujančiais, jie naikintini.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų procesinių sprendimų perdavimą registruoti ir paskelbti Teisės aktų registre atsakinga Nacionalinė teismų administracija. Duomenis Teisės aktų registrui Nacionalinė teismų administracija teikia Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Teisės aktų registro valdytoju. Atsižvelgus į tai, Nacionalinė teismų administracija įpareigojama savo lėšomis paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimą Teisės aktų registre ir leidinyje „Vilniaus diena“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117, 127 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti.
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 ir 25 punktų dalys, kuriose nėra nustatytos galimybės asmenims, sudariusiems jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, atstovauti ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį dėl šių paslaugų teikimo, neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2013-07-01) 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir jas panaikinti.
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 bei 25.1–25.8 punktų nuostatos, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartys sudaromos ne su savivaldybe ar jos paskirtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o tiesiogiai su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais, bei Taisyklių 2 priedas, kuriuo patvirtinta šios sutarties forma, neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2013-07-01) 301 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, ir juos panaikinti.
Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimą Teisės aktų registre ir leidinyje „Vilniaus diena“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.