LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIŲ, VALSTYBINIŲ AKCINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATINIO KAPITALO APSKAIČIAVIMO
1991 m. vasario 28 d. Nr. 80
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. I-605 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybinių, valstybinių akcinių įmonių įstatinio kapitalo apskaičiavimo metodiką (pridedama).
2. Įpareigoti valstybines, valstybines akcines įmones, iki šios metodikos patvirtinimo persiregistravusias pagal įmonių veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, patikslinti įstatinio kapitalo dydį ir jo sudėtį (valstybinį ir akcinį kapitalą) iki 1991 m. kovo 15 dienos.
3. Nustatyti, kad už šio nutarimo įvykdymą atsako įmonių administracijos vadovai, vyriausieji finansininkai (vyriausieji buhalteriai) ir steigėjai.
4. Įpareigoti Finansų ministeriją ir steigėjus:
4.1. kontroliuoti, kaip apskaičiuojamas valstybinių, valstybinių akcinių įmonių įstatinis kapitalas;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 80
Valstybinių, valstybinių akcinių įmonių įstatinio kapitalo apskaičiavimo metodika
1. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių (toliau vadinama – įmonės) įstatuose nurodytas ir rejestre įregistruotas kapitalas yra įstatinis kapitalas. Įstatinį įmonių kapitalą gali sudaryti nominalus valstybinis kapitalas ir nominalus akcinis kapitalas.
2. Nominalus valstybinis kapitalas yra įstatuose nurodyta ir rejestre įregistruota įmonės įstatinio kapitalo dalis. Jei įmonė neturi akcinio kapitalo, tai nominalus valstybinis kapitalas turi būti lygus įstatiniam kapitalui. Steigiant naują įmonę, perkainojant veikiančios įmonės turimą valstybinį turtą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 25 straipsnyje numatytais atvejais visas įmonei patikėtas valstybinis kapitalas turi būti įregistruotas kaip nominalus valstybinis kapitalas. Steigiamų naujų įmonių valstybinį kapitalą sudaro valstybės (vietos savivaldybės) skirtos tam reikalui lėšos, kurių suma turi būti nurodyta įmonės steigimo akte. Įmonė, įsteigta sujungus kelių valstybinių ar valstybinių akcinių įmonių kapitalą, veikia kaip valstybinė akcinė įmonė.
4. Veikiančių įmonių įstatinis kapitalas apskaičiuojamas iš atitinkamai datai sudaryto buhalterinio balanso. Įstatinis kapitalas turi būti lygus įmonės nuosaviems aktyvams, kurių dydis nustatomas kaip įmonės turto (lėšų) vertės ir skolinto kapitalo skirtumas.
5. Apskaičiuojant įmonės, kaip juridinio asmens, turto (lėšų) vertę buhalterinio balanso duomenų pagrindu, sumuojami šie dydžiai:
pagrindinių priemonių nominali (likutinė) vertė (iš balansinės vertės atėmus susidėvėjimą) ir apmokėtų nebaigtų kapitalinių įdėjimų suma;
apmokėto apyvartinio turto faktinė vertė (iš balansinės vertės atėmus balanso pasyve nurodytas reguliuojamąsias sumas bei įsiskolinimus tiekėjams, pirkėjams);
piniginės lėšos ir atsiskaitymo lėšos (iš piniginių lėšų ir debitorinių įsiskolinimų atėmus kreditorinius įsiskolinimus ir tam tikram reikalui skirtas lėšas, įsiskolinimus darbuotojams, įvairioms organizacijoms, taip pat lėšas, skirtas materialiniam skatinimui, socialiniam vystymui, pagrindinių priemonių remontui, tiksliniam finansavimui).
7. Jei buvo sukauptas akcinis kapitalas, tai valstybinis (nominalus valstybinis) kapitalas turi būti lygus įstatinio kapitalo ir akcinio (nominalaus akcinio) kapitalo skirtumui.
8. Įstatinio kapitalo dydis gali keistis perkainojant valstybinį turtą. Jį privatizuojant, keičiasi įstatinio kapitalo sudėtis. Visos valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, perregistruodamos įstatinį kapitalą, turi perkainoti pagrindinių priemonių likutinę vertę pagal perpus sumažintus amortizavimo normatyvus.
9. Likutinei vertei perkainoti panaudojami pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašai, sudaryti pagal Pagrindinių priemonių, prekinių materialinių vertybių, piniginių lėšų ir atsiskaitymų inventorizacijos pagrindinius nuostatus (patvirtintus 1982 metais), papildant juos kiekvieno objekto susidėvėjimo ir likutinės vertės įrašais. Pagrindinių priemonių susidėvėjimas apskaičiuojamas analitinės apskaitos pagrindu, taikant perpus sumažintus amortizavimo normatyvus: prie susidėvėjimo sumos (1972 m. sausio 1 d. duomenimis) pridedamas susidėvėjimas, apskaičiuotas pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusius amortizavimo normatyvus, ir gauta suma dalijama iš dviejų. Taip apskaičiuotas susidėvėjimas neturi būti didesnis už pagrindinių priemonių pradinę (atstatomąją) vertę.
10. Į pagrindinių priemonių perkainojimo aktą įrašomi inventorizacinių apyrašų duomenys, pradinė vertė, susidėvėjimas, likutinė vertė, pagal buhalterinį balansą apskaičiuota pagrindinių priemonių likutinė vertė ir jos pasikeitimas (padidėjimas). Aktą pasirašo įmonės administracijos vadovas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), tvirtina steigėjas.
11. Pagrindinių priemonių perkainota likutinė vertė yra lygi pradinės (atstatomosios) vertės ir pagal 9 punktą apskaičiuoto susidėvėjimo skirtumui.
12. Dėl perkainojimo padidėjusiai pagrindinių priemonių likutinei vertei nustatyti turi būti perskaičiuojamas (perregistruojamas) įmonės įstatinis kapitalas. Jei anksčiau buvo suformuotas akcinis kapitalas (priimti įnašai), jis patikslinamas atsižvelgiant į surinktų lėšų panaudojimą. Į akcinį kapitalą įskaitomos tiktai surinktos iš asmenų privačios lėšos, jei jos investuotos į pagrindines priemones (panaudotos kapitaliniams įdėjimams finansuoti virš gamybos plėtojimo fondo (amortizacijos fondo) lėšų). Šiuo atveju valstybinis kapitalas turi būti lygus įstatinio kapitalo ir pateisinto akcinio kapitalo skirtumui.
______________