LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DONORŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS, PRIVALOMŲJŲ TYRIMŲ SĄRAŠO, REIKIAMŲ DONORŲ SVEIKATOS RODIKLIŲ BEI DONORO APKLAUSOS ANKETOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. lapkričio 30 d. Nr. 519

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymą (Žin., 1996, Nr. 115-2666),

1. Tvirtinu:

1.1. Donorų sveikatos tikrinimo tvarką, privalomųjų tyrimų sąrašą, reikiamus donorų sveikatos rodiklius (1 priedas).

1.2. Donoro apklausos anketos reikalavimus (2 priedas).

1.3. Donorų periferinio kraujo sudėtį ir biocheminius parametrus (3 priedas).

2. Laikau netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 22 įsakymą Nr. 604 „Dėl Donorų sveikatos patikrinimo tvarkos, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų donorų sveikatos rodiklių bei donoro apklausos anketos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 94-2623).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 519

1 priedas

 

Donorų sveikatos tikrinimo tvarka, privalomųjų tyrimų sąrašas, reikiami donorų sveikatos rodikliai

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.1. Šis dokumentas nustato minimalius kriterijus atrenkant kraujo ir jo sudėtinių dalių donorus ir yra pagrindas rengiant donorų atrankos, kraujo ir sudėtinių dalių ėmimo protokolus kraujo donorystės įstaigose.

1.2. Atranka siekiama apsaugoti donorų sveikatą ir kiek galima sumažinti per kraują perduodamų ligų riziką bei transfuzijos žalą pacientui.

1.3. Donoro medicininę anamnezę ir rizikos faktorius įvertinti, donoro atranką ir prieštestinį konsultavimą atlikti bei leisti duoti kraujo turi teisę tik gydytojas.

1.4. Duoti kraujo arba jo sudėtinių dalių gali tik sveiki 18–65 metų amžiaus asmenys, savanoriškai pateikę raštišką sutikimą.

1.5. Pageidaujantis duoti kraujo arba jo sudėtinių dalių kiekvieną kartą privalo užpildyti donoro anketą nurodydamas, ko pageidauja duoti – kraujo ar jo sudėtinių dalių. Kraujo donorystės įstaigos vadovo patvirtintoje donoro anketoje privalo būti klausimai, nurodyti 2 priede.

1.6. Pasirašydamas donoro anketą, asmuo patvirtina, kad jam buvo pateikti šios anketos klausimai ir atsako už informacijos teisingumą.

 

2. KRAUJO DONORŲ MEDICININĖ ATRANKA

 

2.1. Kraujo donorų medicininę atranką sudaro: anamnezės surinkimas, burnos ir akių gleivinės apžiūra, odos apžiūra, limfmazgių palpacija, arterinio spaudimo ir temperatūros išmatavimas, pulso dažnumo nustatymas, krūtinės ląstos organų auskultacija, pilvo ertmės organų palpacija, periferinių venų būklės įvertinimas.

2.2. Donoro kūno temperatūra turi būti ne didesnė kaip 37° C ir ne mažesnė kaip 36° C. Pulsas ritmiškas, jo dažnis nuo 50 iki 100 kartų per minutę. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas 180–100, diastolinis – 100–60 mm Hg.

2.3. Gydytojas, apžiūrėdamas donorą, turi atkreipti dėmesį į bendrą jo kūno išsivystymą, psichinę-emocinę būklę, intoksikacijos alkoholiu arba psichiką veikiančiais medikamentais ar narkotinėmis medžiagomis požymius, silpnumą, išsekimą, mažakraujystę. Oda turi būti sveika, jos vientisumas nepažeistas infekcijų, injekcijų ar kitokių sužeidimų.

2.4. Prireikus, atliekant medicininę donoro atranką, gydytojas gali jį siųsti į pirminės sveikatos priežiūros centrą, psichikos sveikatos centrą, narkologijos centrą.

2.5. 1 kartą per metus donorai turi pristatyti bendrosios praktikos gydytojo (apylinkės terapeuto) pažymą apie atliktą plaučių rentgenogramą.

2.6. Donorės moterys 1 kartą per metus turi pristatyti bendrosios praktikos gydytojo (pirminės sveikatos priežiūros akušerio-ginekologo) pažymą apie persirgtas ligas, gimdymus ir operacijas.

2.7. Kraujo donorystės įstaigoje vieną kartą per metus reguliariai kraujo duodantiems donorams po 4 kraujo davimų privaloma atlikti klinikinį kraujo ir šlapimo tyrimą.

Donorų periferinio kraujo rodikliai ir jų svyravimo ribos nurodytos 3 priede.

2.8. Privalomų tyrimų sąrašas ir jų atlikimo tvarka.

2.8.1. Prieš kiekvieną kraujo davimą donorams atliekami šie tyrimai:

2.8.1.1. hemoglobino koncentracijos nustatymo kiekybiniu būdu. Išvykų sąlygomis, hemoglobinas gali būti nustatomas kokybiniu būdu. Alternatyvus laboratorinis tyrimas gali būti hematokrito (Ht) nustatymas;

2.8.1.2. kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus;

2.8.1.3. rezus priklausomybės pagal D antigeną;

2.8.2. po kiekvieno kraujo davimo iš palydovinio mėgintuvėlio atliekami šie tyrimai:

2.8.2.1. kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus;

2.8.2.2. rezus priklausomybės;

2.8.2.3. serologinis sifilio*;

2.8.2.4. hepatito B paviršinio antigeno*;

2.8.2.5. hepatito C viruso antikūnų*;

2.8.2.6. virusų ŽIV – I ir ŽIV – II antikūnų*;

2.8.3. pirmą kartą duodant kraujo, prieš ir po kraujo davimo nustatomas donorų eritrocitų tipas pagal Kell (K) antigeną. Dėl kraujo produktų, turinčių eritrocitų su Kell antigenu, tolesnio panaudojimo sprendžia gydytojas transfuziologas;

2.8.4. po pirmojo kraujo davimo donorams vyrams nustatomi imuniniai antieritrocitiniai antikūnai. Tolesnių donacijų metu apie tyrimo būtinumą sprendžia gydytojas, įvertinęs donoro transfuzinę anamnezę.

Moterims donorėms imuninių antikūnų tyrimas atliekamas kas 6 mėnesius ar kai to reikalauja atranką atliekantis gydytojas;

2.8.5. perspektyviems (reguliariai kraujo duodantiems) donorams rekomenduojama nustatyti eritrocitų fenotipą pagal rezus sistemos antigenus. Tipavimą atlikti du kartus, fenotipą įrašant į donoro kortelę ir pažymint donorų registre;

2.8.6. prireikus, atliekant medicininę donoro atranką, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus;

2.8.7. išvykų sąlygomis:

2.8.7.1. donoro, norinčio duoti kraujo už piniginę kompensaciją, kraujas pirmą kartą imamas tik ištirti, jei infekcinių ligų nenustatyta, – kraujo duoti leidžiama kitos išvykos metu;

2.8.7.2. donorams, pakartotinai duodantiems kraujo už piniginę kompensaciją ir visiems neatlygintiniems donorams, tyrimai atliekami punktuose 2.8.1–2.8.5 nurodyta tvarka.

2.9. Priešparodymai (kontraindikacijos) donorystei:

2.9.1. Absoliutūs priešparodymai (kontraindikacijos) (kraujo davimas neleistinas nepriklausomai nuo to, kada liga buvo diagnozuota ir gydymo rezultatų):

2.9.1.1. donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas);

2.9.1.2. žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) liga (B20–B24);

2.9.1.3. įgimtas arba įgytas sifilis (A50–A53);

2.9.1.4. virusiniai hepatitai (B15–B19);

2.9.1.5. hepatito B paviršinio antigeno arba hepatito C viruso antikūnų teigiami laboratorinių tyrimų rezultatai;

2.9.1.6. tuberkuliozė (visos formos) (A15–A19);

2.9.1.7. dėmėtoji šiltinė (A77);

2.9.1.8. leišmaniozė (B55);

2.9.1.9. maliarija (B50–B54);

2.9.1.10. tuliaremija (A21);

2.9.1.11. lepra (B03);

2.9.1.12. citomegelovirusinė infekcija (B25);

2.9.1.13. Ku – karštligė (A78);

2.9.1.14. echinokokozė (B67);

2.9.1.15. tripanosomozė (B56–B57);

2.9.1.16. babeziozė;

2.9.1.17. HTLV I-II;

2.9.1.18. piktybiniai navikai (C00-C80, D00-D09);

2.9.1.19. kraujo ligos, išskyrus geležies deficitinę anemiją (D55-D89, C81-C96);

2.9.1.20. nervų sistemos organinės ligos (G00-G99, psichikos ligos (F00-F38);

2.9.1.21. hipertenzinės ligos II-III st. (I10-I15);

2.9.1.22. išeminė (koronarinė) širdies liga (I20-I25);

2.9.1.23. reumatas, endokarditas, miokarditas, perikarditas, kardiomiopatija (I00-I02);

2.9.1.24. endarteritas, aortitas (I77.6), tromboflebitas (I80);

2.9.1.25. lėtinės reumatinės širdies ydos (I05-I09);

2.9.1.26. bronchinė astma (J45);

2.9.1.27. plaučių emfizema, bronchoektatinė liga (J47, J43);

2.9.1.28. lėtiniai hepatitai, tarp jų ir toksinės, ir neaiškios kilmės (K70-K73, K75-K77);

2.9.1.29. kepenų cirozė (K74);

2.9.1.30. tulžies akmenligė (K80);

2.9.1.31. difuziniai ir židininiai inkstų pakenkimai (N00-N19);

2.9.1.32. inkstų akmenligė (N20-N23);

2.9.1.33. sisteminės jungiamojo audinio ligos (M30-M36);

2.9.1.34. spindulinė liga (W88);

2.9.1.35. cukraligė (E10-E14), kitos sunkios vidaus sekrecijos liaukų ligos;

2.9.1.36. Kraicfildo-Jakobo liga (A81.0);

2.9.1.37. generalizuota psoriazė (L40.1);

2.9.1.38. vidinių organų lėtinės grybelinės ligos (B35-B49);

2.9.1.39. lėtinis osteomielitas (M86.4, M86.5, M86.6);

2.9.1.40. chirurginės operacijos, jeigu buvo atlikta organo rezekcija;

2.9.1.41. invalidumo grupė.

2.9.2. Laikini donorystės (priešparodymai) kontraindikacijos:

2.9.2.1. ūmūs ir paūmėję lėtiniai uždegiminiai procesai nepriklausomai nuo jų lokalizacijos;

2.9.2.2. skrandžio (K25) ir dvylikapirštės žarnos opaligė (K26);

2.9.2.3. išplėstiniai odos uždegimai, infekciniai ar alerginiai susirgimai, egzema, pūsleliniai dermatitai (L10-L14), grybelinės ligos (B35-B49);

2.9.2.4. piodermija (L08.0), furunkuliozė (L02);

2.9.2.5. bruceliozė (A23), toksoplazmozė (B58) – kraujo leidžiama duoti praėjus 2 metams nuo pasveikimo;

2.9.2.6. vidurių šiltinė (A01.0)- kraujo galima duoti ne anksčiau kaip po 1 metų, esant visiškai sveikam;

2.9.2.7. infekcinė mononukleozė (B27) – kraujo leidžiama duoti praėjus 6 mėnesiams nuo pasveikimo;

2.9.2.8. angina (I02–I03), gripas (I10, I11), ūmios respiratorinės virusinės infekcijos (I06.9) – kraujo leidžiama duoti praėjus 2 savaitėms nuo pasveikimo;

2.9.2.9. kitos infekcinės ligos – kraujo davimas leidžiamas praėjus 6 mėnesiams nuo pasveikimo;

2.9.2.10. asmenims, buvusiems tropinėse ir subtropinėse šalyse 3 ir daugiau mėnesių, nustatomas 3 metų karantinas;

2.9.2.11. po kraujo ar jo komponentų transfuzijos 12 mėnesių draudžiama duoti kraujo;

2.9.2.12. kūno temperatūra didesnė kaip 37°C – karantinas 10 dienų;

2.9.2.13. danties ekstrakcija – karantinas 10 dienų;

2.9.2.14. tatuiruotė, gydymas akupunktūros būdu – karantinas 1 metai;

2.9.2.15. endoskopiniai tyrimai, gydymas, naudojant kateterius – karantinas 1 metai;

2.9.2.16. nėštumas ir laktacija – moterys po gimdymo gali duoti kraujo ne anksčiau kaip po 1 metų ir po 3 mėn. pasibaigus laktacijai;

2.9.2.17. nėštumo nutraukimas – kraujo duoti leidžiama po 9 mėnesių;

2.9.2.18. menstruacijų periodas – kraujo duoti leidžiama praėjus 5 dienoms po menstruacijų;

2.9.2.19. alerginės ligos paūmėjimas – kraujo duoti galima praėjus 2 mėnesiams nuo remisijos;

2.9.2.20. operacijos dėl ligų, nepaminėtų 2.9.1.40 papunktyje – kraujo duoti leidžiama ne anksčiau kaip po 1 metų;

2.9.2.21. kontaktas su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis – nustatomas infekcinės ligos inkubacijos laikotarpio trukmės karantinas;

2.9.2.22. imunizacijos

Eil. Nr.

Inokuliacijos, vakcinacijos

Karantino laikotarpis, kai negalima būti donoru

1.

Susilpnintos virusų ir bakterijų vakcinos:

BCŽ, geltonosios karštligės, raudonukės, tymų, poliomielito (peroralinė), kiaulytės, vidurių šiltinės, choleros vakcina

4 savaitės

2.

Negyvų bakterijų vakcinos:

choleros, vidurių šiltinės, kapsulinė polisacharidinė vidurių šiltinės vakcina

48 valandos, jeigu savijauta gera

3.

Inaktyvuotos virusų vakcinos:

poliomielito (injekcinė), gripo

48 valandos, jeigu savijauta gera

4.

Toksinai: difterijos, stabligės

48 valandos, jeigu savijauta gera

5.

Kitos vakcinos:

hepatito A vakcina, hepatito B vakcina

48 valandos, jeigu savijauta gera ir nėra klinikinių reiškinių

6.

pasiutligės, erkinio encefalito vakcina

48 valandos, jeigu savijauta gera;

vieneri metai, jei buvo klinikinių reiškinių

7.

Gyvulinės kilmės serumai

3 mėnesiai

2.10. Rizikingi darbai ir užsiėmimai.

Rizikingi darbai ir užsiėmimai turi būti atdėti ne mažiau kaip 12 valandų nuo kraujo davimo. Tai: lėktuvų pilotavimas, autobusų ir troleibusų vairavimas, keliamųjų krautuvų ir kranų valdymas, laipiojimas kopėčiomis ir pastoliais, sklandymas, darbai, atliekami dideliame aukštyje, vandenyje ar požemiuose, kituose padidintos rizikos objektuose.

 

3. AFEREZĖS DONORAI

 

3.1. Aferezės donorų atranką gali atlikti tik gydytojas.

3.2. Aferezės donorams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kraujo donorams (2 punktas, 2,3 priedai).

3.3. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į:

- nenormalaus kraujavimo epizodus,

- polinkį į skysčių susilaikymą,

- ar per paskutines penkias dienas trombocitaferezės donoras vartojo medikamentų, veikiančių trombocitų funkciją;

- nepageidaujamas reakcijas per ankstesnius davimus;

-periferinių venų būklę.

3.4. Plazmaferezė.

3.4.1. Jei plazmaferezės procedūra skiriama pirmą kartą, būtina papildomai įvertinti donoro:

- klinikinį kraujo tyrimą;

- kraujo serumo bendro baltymo kiekį ir baltymų frakcijų kiekį;

- klinikinį šlapimo tyrimą;

- jeigu numatoma automatinė plazmaferezė – kūno svorį ir ūgį;

3.4.2. pakartotinės plazmaferezės leidžiamos, jeigu bendras kraujo serumo baltymo kiekis ne mažesnis kaip 60 g/l;

3.4.3. po 10 pakartotinių plazmaferezės procedūrų, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus, donorui atliekami kontroliniai tyrimai: klinikinis kraujo, šlapimo, bendras kraujo serumo baltymo ir baltymų frakcijos. Esant disproteinemijai, donorui draudžiama 3 mėnesius duoti plazmos.

3.5. Citaferezė.

3.5.1. Prieš kiekvieną citaferezės procedūrą būtina įvertinti kraujo ląstelių donoro:

- klinikinį kraujo tyrimą;

- klinikinį šlapimo tyrimą;

- kraujo krešėjimo laiką;

- svorį ir ūgį;

3.5.2. vieną kartą per metus įvertinama citaferezės donoro EKG;

3.5.3. draudžiama atlikti trombocitaferezę, jei donoro trombocitų skaičius mažesnis negu 150x109l.

 

4. KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ DONORAI

 

4.1. Medicininė anamnezė.

4.1.1. Alogeninių kamieninių ląstelių donorams keliami tie patys reikalavimai, kaip ir visiems kitiems kraujo donorams.

4.1.2. Alogeninis donoras vertinamas pagal tuos pačius kriterijus.

4.1.3. Išimtiniais, gyvybės išsaugojimo atvejais, galimi nukrypimai nuo normos. Tačiau tokiais atvejais ir donorą, ir potencialų recipientą apie tai informuoja atitinkamas gydytojas, kuris turi gauti jų sutikimą.

4.2. Donorų apžiūra.

4.2.1. Būsimas donoras (dėl procedūros rizikos) turi būti įvertintas kito, ne ligonį gydančio gydytojo (alogeninio davimo atveju).

4.2.2. Donoras turi būti informuotas apie paėmimo procedūrą ir potencialią jos riziką.

4.2.3. Procedūrai atlikti turi būti gautas raštiškas donoro sutikimas.

4.3. Virkštelės kraujo donorės.

4.3.1. Turi būti atsakingai surinkta išsami virkštelės kraujo donorių šeimos anamnezė dėl paveldimų ligų.

4.3.2. Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki donacijos, būsimoji motina donorė privalo būti ištirta dėl per kraują perduodamų infekcinių susirgimų.

Procedūros eiga turi būti paaiškinta jai suprantama kalba ir gautas raštiškas sutikimas. Motina turi būti informuota, kad virkštelės kraujas ateityje bus naudojamas potencialiems recipientams ir nebus rezervuotas donorei ar donorės šeimos nariams. Nėštumo eiga turi būti normali, o naujagimis tuoj po gimimo turi būti apžiūrėtas ir, įsitikinus, kad jis sveikas, galima imti kraujo iš virkštelės.

Tokia apžiūra ir tyrimas kartojamas po 6–12 mėnesių nuo virkštelės kraujo ėmimo. Naujagimis tiriamas dėl genetinių susirgimų. Tik neradus patologijos, ląstelės gali būti naudojamos transplantacijai.

______________

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 519

2 priedas

 

DONORO APKLAUSOS ANKETOS REIKALAVIMAI

 

1. Anketos forma ir turinys

 

1.1. Anketos forma yra laisva, tačiau ji turi būti patvirtinta kraujo donorystės įstaigos vadovo.

1.2. Anketa sudaroma valstybine kalba, išimtiniais atvejais – valstybine ir donorui suprantama kalba.

1.3. Anketoje, be būtinųjų, gali būti ir kitų papildomų klausimų, informacijos, perspėjimų ar pan.

1.4. Į anketą būtina įtraukti šiuos klausimus apie donorą:

1.4.1. ar gerai jaučiasi?

1.4.2. ar kada nors netikėtai, be aiškios priežasties:

- buvo sumažėjęs svoris;

- karščiavo;

- viduriavo;

- buvo išberta oda, gleivinės;

- buvo padidėję limfmazgiai;

1.4.3. ar vartojo vaistus, buvo skiepijamas, ar lankėsi pas stomatologą?

1.4.4. ar skaitė, žino bei supranta apie AIDS, hepatitus bei saugų seksą, apie tai, kad partneris gali užkrėsti hepatitu, nors pats niekada nesirgo gelta?

1.4.5. ar per paskutinius 12 mėnesių turėjo lytinių santykių su partneriu:

- infekuotu žmogaus imunodeficito ar hepatitų virusais;

- vartojusiu injekcinius narkotikus;

- gaunančiu atlygį (ypač pinigais ar narkotikais) už lytinius santykius;

- sergančiu hemofilija;

1.4.6. ar kada nors pats vartojo narkotines medžiagas, ypač injekcines?

1.4.7. ar kada nors turėjo lytinių santykių už pinigus ar narkotikus?

1.4.8. ar turėjo lytinių santykių su kitais vyrais (klausimas vyrams)?

1.4.9. ar mano, kad lytinis partneris galėjo turėti lytinių santykių ir su vyrais (klausimas moterims)?

1.4.10. ar per 12 mėnesių nuo paskutinio kraujo davimo:

- buvo tirtas mediciniškai, operuotas;

- vėrėsi auskarus, tatuiravosi arba buvo gydytas akupunktūra;

- buvo perpiltas kraujas;

- ar yra (buvo) nėščia?

1.4.11. ar buvo gydytas preparatais, pagamintais iš žmogaus ar gyvulių organų?

1.4.12. kur gimė?

1.4.13. ar gyveno, buvo išvykęs į užsienį? Kur ir kiek laiko?

1.4.14. ar turėjo buitinių santykių su asmenimis, infekuotais žmogaus imunodeficito ar hepatitų virusais (šeimoje, darbe, tarp draugų)?

1.4.15. ar kada nors sirgo:

- gelta, maliarija, tuberkulioze, reumatine karštlige;

- širdies ir kraujagyslių, padidėjusio kraujospūdžio ligomis;

- alergija, astma;

- nervų sistemos ligomis, ar buvo traukulių, sąmonės sutrikimų;

- lėtinėmis ligomis (cukralige, piktybiniais susirgimais, skrandžio opa);

- kraujo ligomis;

- lytiškai plintančiomis ligomis;

- tuberkulioze;

1.4.16. ar yra kada nors atsisakęs duoti kraujo, buvo atsisakyta imti jo kraujo?

1.4.17. ko pageidauja duoti (kraujo, plazmos, trombocitų)?

1.4.18. ar dirba rizikingą darbą?

 

2. Anketos pildymas

 

2.1. Donoras užpildo anketą kiekvieną kartą, kai pageidauja duoti kraujo ar sudėtinių jo dalių.

2.2. Kraujo donorystės įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos pildyti anketą.

2.3. Donoras, pasirašydamas anketoje, parašu patvirtina, kad šie klausimai jam buvo pateikti ir suprantami.

2.4. Užpildytą anketą donoras pateikia atsakingam už medicininį patikrinimą gydytojui.

 

3. Anketos saugojimas

 

3.1. Kraujo donorystės įstaigos atsakingas gydytojas atsako už anketose pateiktų duomenų slaptumo išsaugojimą ir garantuoja jų apsaugą.

3.2. Anketa saugoma iki kito kraujo davimo įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

______________

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 519

3 priedas

 

DONORŲ PERIFERINIO KRAUJO SUDĖTIS IR BIOCHEMINIAI PARAMETRAi

 

Rodiklis

Svyravimo ribos

Hemoglobinas

 

Vyrai

135–160 g/l

Moterys

125–155 g/l

Hematokritas

 

Vyrai

0,40–0,48

Moterys

0,38–0,42

Eritrocitų skaičius

 

Vyrai

4,0–5,0 x 1012/l

Moterys

3,9–5,0 x 1012/l

Retikulocitai

0,2–1 %

Eritrocitų nusėdimo greitis

 

Vyrai

2–10 mm/val.

Moterys

2–15 mm/val.

Trombocitų skaičius

180–320 x 109/l

Leukocitų skaičius

4–9 x 109/l

Lazdeliniai neutrofilai

1-6 %

Segmentiniai neutrofilai

47–72 %

Bazofilai

0–1%

Eozinofilai

0,5–5 %

Monocitai

2–10 %

Limfocitai

18–38 %

Bendras kraujo serumo baltymas

60-80 g/l

Kraujo serumo baltymų frakcijos

Albumino 53–73 %

 

Globulino 27–47 %

 

α1 2–4,5 %

 

α2 6–11 %

 

β1 5–8 %

 

β2 3–5 %

 

γ11–19 %

Kraujo krešėjimo laikas (Lee-Wait)

5–10 min (37° C)

______________