LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 m. GEGUŽĖS 30 d. ĮSAKYMO Nr. D1-267 „DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. kovo 8 d. Nr. D1-185

Vilnius

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2484; 2007, Nr. 74-2950):

1.1. išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintas Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisykles nauja redakcija (pridedama);

1.2. nurodytuoju įsakymu patvirtintose Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėse:

1.2.1. išdėstau 10 punktą taip:

„10. Pritarus Žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijai, sudarytai Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V1-9 „Dėl žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 7-265), iki bus nustatyti nauji žvejybos limitai, tačiau ne ilgiau kaip iki kovo 14 dienos leidžiama praėjusiais metais turėjusiems teisę žvejoti Žuvų išteklių naudotojams žvejoti Kuršių mariose pagal turėtą žvejybos limitą (kvotą), o kituose vandens telkiniuose – atitinkamai pagal neišnaudotą žuvų sugavimo ar turėtų žvejybos įrankių limitą (kvotą) Aplinkos ministerijai nustačius, o Žvejybos kvotų Vidaus vandenyse skyrimo komisija paskirsčius žvejybos limitus atitinkamuose vandens telkiniuose, taikomi nauji žvejybos limitai (kvotos).“;

1.2.2. išdėstau 11.22 punktą taip:

„11.22. Kuršių mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose.“;

1.2.3. išdėstau VII skyriaus pavadinimą taip:

„VII. ŽVEJYBOS REŽIMAS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS)“;

1.2.4. išdėstau 25 punktą taip:

„25. Draudžiama Žvejyba ištisus metus: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje, Atmatoje, Upaitėje, Perkase, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos (išskyrus migruojančių stintų Žvejybą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka), Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine.“;

1.2.5. pripažįstu netekusiu galios VIII skyrių.

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.2 punktas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 30 d.

įsakymu Nr. D1-267

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. kovo 8 d.

įsakymo Nr. D1-185 redakcija)

VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose reglamentavimo priemones, juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių verslinę žvejybą (toliau – Žuvų išteklių naudotojai), pareigas, leidžiamus bei draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus, verslinius žuvų dydžius, šalutinio laimikio dydžius, žvejybos režimą vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose.

2. Privačiuose vandens telkiniuose Taisyklės taikomos tiek, kiek tai numatyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Verslinė žvejyba (toliau – Žvejyba) vykdoma tik tuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose (toliau – Telkinys), kuriuose Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus. Žvejybos kvotos žuvininkystės vandens telkiniuose Žuvų išteklių naudotojams pagal aplinkos ministro nustatytus žvejybos limitus paskirstomos Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę leidimą verslinei žvejybai (toliau – Leidimas), įgauna teisę žvejoti šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Leidimus išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD).

5. Išnaudojus nustatytą atitinkamos žuvų rūšies sugavimo limitą ar kvotą, jų specializuota Žvejyba nutraukiama.

6. Taisyklėse nustatyti Žvejybos apribojimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę termino dieną (įskaitytinai).

7. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių Žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama;

negyvos arba negyvybingos žuvys – žuvys, kurios Žvejybos įrankiuose žuvo arba buvo sužalotos taip, kad paleistos atgal į vandens telkinį neišgyventų;

specializuotoji Žvejyba – Žvejyba, kai kurios nors rūšies žuvys sudaro daugiau kaip 50 % bendro laimikio svorio, ir/arba Žvejyba, kurioje naudojami atskirų rūšių žuvims gaudyti skirti Žvejybos įrankiai;

šiurkštus pažeidimas – tai Žvejyba be Leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), Žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus Žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius nei nurodyta Leidime, Žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, arba gaudymas žuvų, kurių Žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekio įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 20 proc. paklaida žvejybos vietoje į dėžes sudėtam žuvų kiekiui ir didesne nei 30 proc. paklaida į dėžes nesudėtam žuvų kiekiui, bet ne mažiau nei 20 kg, taip pat apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 40 proc. paklaida, bet ne mažiau nei 30 kg – kai žuvų laimikis gabenamas į krantą tinkluose, taip pat sugautų žuvų tikslaus svorio neteisingas nurodymas arba sugautų žuvų iškrovimas Leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose;

vertingų rūšių žuvys – žuvys, už kurių neteisėtą sunaikinimą ar sugavimą nustatyti žalos ir nuostolių atlyginimo įkainiai;

žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiai;

šalutinis žvejybos laimikis – saugomų žuvų dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais.

8. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) vartojamas sąvokas.

II. ŽVEJYBOS REGLAMENTAVIMAS

9. Žvejybos vidaus vandens telkiniuose reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija.

10. Pritarus Žvejybos kvotų Vidaus vandenyse skyrimo komisijai, sudarytai Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V1-9 „Dėl žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 7-265), iki bus nustatyti nauji žvejybos limitai, tačiau ne ilgiau kaip iki kovo 14 dienos leidžiama praėjusiais metais turėjusiems teisę žvejoti Žuvų išteklių naudotojams žvejoti Kuršių mariose ir Kauno mariose – atitinkamai pagal turėtą žvejybos limitą (kvotą), o kituose vandens telkiniuose – atitinkamai pagal neišnaudotą žuvų sugavimo ar turėtų žvejybos įrankių limitą (kvotą) Aplinkos ministerijai nustačius, o Žvejybos kvotų Vidaus vandenyse skyrimo komisija paskirsčius žvejybos limitus atitinkamuose vandens telkiniuose, taikomi nauji žvejybos limitai (kvotos).

III. ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS

11. Žuvų išteklių naudotojai privalo:

11.1. turėti Žvejybos vietoje Leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis Leidimo sąlygų;

11.2. turėti Žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį laikantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (Žin., 2000, Nr. 41-1184; 2008, Nr. 38-1414), reikalavimų;

11.3. žvejoti neviršijant žvejybos limito ar kvotos, išskyrus šių Taisyklių 17 ir 28 punktuose nurodytus atvejus;

11.4. aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3609) nustatyta tvarka ženklinti Žvejybos įrankius ir Žvejybos įrankių pastatymo vietas;

11.5. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius ne rečiau kaip kas antrą dieną, o spalio – kovo mėnesiais visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų), gyvybingas saugomas žvejoti žuvis paleisti atgal į tą patį Telkinį. Statomuosius tinklaičius ir ūdas poilsio ir švenčių dienomis leidžiama tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius – ne rečiau kaip kas trečią dieną, o spalio – kovo mėnesiais visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas trečią dieną;

11.6. Duomenų apie žvejybą vidaus vandenyse teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D1-550 (Žin., 2009, Nr. 112-4802) nustatyta tvarka vykdyti sugautų žuvų apskaitą pagal rūšis atskiriems vandens telkiniams bei žūklės įrankių tipus ir nustatytais terminais bei forma teikti duomenis Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojančiam RAAD. Pateikiant ataskaitas apie sugautas žuvis, teisingai nurodyti jose žuvų rūšis, kiekį, Žvejybos vietą bei kitus duomenis apie Žvejybą;

11.7. pastebėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o, atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti RAAD;

11.8. sudaryti sąlygas vandens telkinyje mokslinius tyrimus atliekantiems asmenims atlikti laimikio tyrimus, netrukdančius žvejybai bei neturinčius įtakos žuvų kokybei;

11.9. žvejoti iš susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruotų ir atitinkančių nustatytus reikalavimus laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, turinčių ant borto aiškiai matomus numerius (pavadinimus);

11.10. pervežant ar realizuojant sugautas žuvis, išduoti pervežėjui ar pirkėjui (gavėjui) pervežimo (realizavimo) dokumentus. Laimikio pervežimo (realizavimo) dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus;

11.11. realizuojant, laikant ar gabenant žuvis, turėti jų teisėtą įsigijimą įrodančius dokumentus;

11.12. plaukioti plaukiojimo priemonėmis nepažeidžiant nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų;

11.13. palaikyti švarą Žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo vietose, laivų stovėjimo vietose (uostuose) ir laivuose;

11.14. žvejybinėmis plaukiojimo priemonėmis nesustoti vietose, kuriose draudžiama Žvejyba, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, o taip pat būtinais atvejais (rūkas, avarija, audra ir kt.);

11.15. neperkelti iš vandens telkinių, kuriuose nustatyti parazitinių ar infekcinių susirgimų židiniai, į kitus vandens telkinius Žvejybos įrankių, plaukiojimo priemonių, žuvų laikymui skirtos įrangos bei inventoriaus, prieš tai neatlikus jų dezinfekcijos;

11.16. įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus ir neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius (toliau – Pareigūnas) į Žvejybos vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius, rūkyklas, privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas, ir kt.) Žvejybos įrankių, Žvejybos dokumentų ir sugautos žuvies patikrinimui;

11.17. Pareigūnams pareikalavus, išimti vandenyje esančius savo ar žvejybos įmonės, kurioje dirba, Žvejybos įrankius;

11.18. Pareigūnams pareikalavus, pateikti Žvejybos leidimą, Žvejybos žurnalą, žuvų realizavimo bei kitus su Žvejyba susijusius dokumentus, suteikti jiems galimybę daryti išrašus ar kopijuoti šiuos dokumentus;

11.19. atlyginti žuvų ištekliams ar aplinkai padarytą žalą;

11.20. vykdyti kitus teisėtus valstybės įgaliotų institucijų bei Pareigūnų reikalavimus;

11.21. vykdyti kitų Žvejybą, žuvų išteklių naudojimą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

11.22. Kauno mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Kauno RAAD, o Kuršių mariose – su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose.

12. Už Žvejybą atsakingi asmenys privalo Žvejybos vietoje su savimi turėti žvejo verslininko bilietą, išduotą vadovaujantis Žvejybos ir žvejo verslininko bilietų išdavimo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 230 (Žin., 2000, Nr. 48-1417), o kiti žvejybiniuose padaliniuose įdarbinti asmenys – tos žvejybos įmonės darbuotojo pažymėjimą.

13. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., išskyrus Žvejybą Kuršių mariose:

13.1. draudžiama Žvejyba poilsio ir švenčių dienomis, išskyrus specializuotą seliavų Žvejybą ir žvejybą ežerinėmis gaudyklėmis. Žvejybą galima pradėti ne anksčiau kaip 1 val. iki saulės nusileidimo paskutinę poilsio ar švenčių dieną ir užbaigti ne vėliau kaip 1 val. po saulės nusileidimo paskutinę darbo dieną prieš poilsio ar švenčių dienas;

13.2. statomaisiais tinklaičiais vandens telkinyje galima žvejoti tik tamsiu paros metu, išskyrus specializuotą seliavų žvejybą ir žvejybą ežerinėmis gaudyklėmis. Šituo laikotarpiu pradėti Žvejybą (pradėti statyti Žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir išimti Žvejybos įrankius ne vėliau kaip 9 val. ryto (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų).

Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti Žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai, patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia krantą.

14. Nuo rugsėjo 1 d. tikrinti ar išimti Žvejybos įrankius privaloma pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo ir užbaigti ne vėliau kaip 2 val. po saulės nusileidimo, išskyrus migruojančių stintų, ungurių ar upinių nėgių Žvejybą ir Žvejybą Kuršių mariose.

IV. DRAUDŽIAMI ŽVEJYBOS BŪDAI IR ĮRANKIAI

15. Draudžiama:

15.1. žvejoti neturint Leidimo bei žvejybos limitų ar kvotų (jeigu žvejyba limituojama) arba juos išnaudojus (išskyrus šių Taisyklių 17 ir 28 punktuose nurodytus atvejus). Limitas ar kvota nelaikomas viršytu, jeigu iki paskutinio įrankių patikrinimo sugautas žuvų kiekis buvo mažesnis už nustatytą limitą (kvotą);

15.2. gaudyti, naikinti ar žaloti žuvis, naudojant sprogstančias ar nuodingas medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius;

15.3. būti vandens telkinyje su Žvejybos įrankiais, kurių naudojimas jame (jo dalyje) arba tuo metu uždraustas;

15.4. išnaudojus atitinkamos žuvų rūšies kvotą ar limitą – žvejoti tai žuvų rūšiai gaudyti naudojamais specializuotos Žvejybos įrankiais;

15.5. užtverti Žvejybos įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio (laisvas nuo Žvejybos įrankių turi likti vagos farvateris). Šis punktas netaikomas migruojančių ungurių Žvejybai. Upėje dvi viena šalia kitos (ne toliau kaip 50 m atstumu) pastatytos gaudyklės laikomos viena gaudykle;

15.6. išdėstyti Žvejybos įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose ir migruojančių ungurių Žvejybos metu upėje, jos ištakoje arba protakoje);

15.7. žvejoti:

15.7.1. su didesniu kiekiu, kitokio tipo, akytumo ar ilgesniais įrankiais negu nurodyta Leidime;

15.7.2. traukiamaisiais tinklais, kurių jungiamosios dalies ilgis viršija trečdalį sparno ilgio;

15.7.3. tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais bei kitais įrankiais tralavimo būdu;

15.7.4. traukiamaisiais tinklais – ilgesniais kaip 500 m bei vienu metu užmesti traukiamuosius tinklus iš priešingų upės ar protakos pusių surakintinai;

15.7.5. traukiamaisiais tinklais ežeruose ir tvenkiniuose, išskyrus žvejybą nuo ledo;

15.7.6 su ilgesniu kaip 10 m, aukštis iki 2 m ir kitokio akytumo nei nurodyta Taisyklių 15.8.1 punkte bradiniu žuvų mailiui gaudyti, naudojant mailių žvejybai ūdomis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žuvų, sterkų ir žiobrių mailius turi būti tuoj pat paleidžiamas atgal į tą patį vandens telkinį;

15.8. žvejoti įrankiais, kurių akių dydis neatitinka šių išmatavimų:

15.8.1.traukiamųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai Žvejybai:

Žuvies rūšis	Žvejybos įrankio pavadinimas	Akių dydis, mm
		maišas (gaudyklėse – venteris)	jungiamoji dalis	sparnai
stintelių, aukšlių, pūgžlių, dyglių, nėgių	Nėginė (pūgžlinė-dyglinė) gaudyklė, traukiamas tinklas	5–10	10–15	12–15
		5–8	8–10	10–24
stintų, strimelių	Stintinė gaudyklė, traukiamas tinklas	12	14	16–20
			10–14*	12–16*
seliavų	Traukiamas tinklas	16–18	18–20	20–22
ungurių	Ungurinė gaudyklė (naudojama upėse)	>=?16		?18
visų rūšių žuvų	Ežerinė gaudyklė, traukiamas tinklas, marinė gaudyklė	16–24	16–28
		24–28	28–30	30 ir daugiau
		18–20	20–24	28–30
karšių, sterkų, lydekų, vėgėlių	Stambiaakė gaudyklė (varta)*	30–32	30–36	40–45
įvairių žuvų mailiaus žvejybai ūdomis	bradinys	4–6		8–12
*pažymėtas tinklų akių dydis Žvejybai Kuršių mariose

15.8.2. Statomųjų, plukdomųjų ir dreifinių tinklaičių, naudojamų specializuotai Žvejybai:

Žuvies rūšis	Akių dydis, mm
stintelių	10–12
stintų, strimelių	16–20*
seliavų	18–32
kuojų, ešerių, plakių	40–45
vėgėlių, lydekų, salačių, lynų	50
Karšių, sterkų	70–90 (70–80*)
* pažymėta tinklų akių dydis Žvejybai Kuršių mariose

V. ŠALUTINIS ŽVEJYBOS LAIMIKIS, DRAUDŽIAMOS GAUDYTI ŽUVŲ RŪŠYS

16. Šalutinis žvejybos laimikis (toliau – Šalutinis laimikis) skaičiuojamas:

16.1. žvejojant statomaisiais Žvejybos įrankiais ir ūdomis (kabliukais):

16.1.1. Kuršių mariose – po kiekvieno Žvejybos įrankių eilės patikrinimo;

16.1.2. kituose vandens telkiniuose – po paskutinio įrankio patikrinimo;

16.2. žvejojant dreifiniais ir plukdomaisiais įrankiais – po kiekvieno įrankio plukdymo;

16.3. žvejojant traukiamaisiais Žvejybos įrankiais – po kiekvienos valkšnos.

17. Žvejojant kitų rūšių žuvis, rūšių, kurių limitų ar kvotų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo, šalutinis laimikis negali viršyti 5 % laimikio svorio, išskyrus šių taisyklių 28 punktą.

18. Leidžiamas saugomų žuvų (išskyrus šių Taisyklių 21 punkte nurodytų rūšių žuvis) šalutinis laimikis laimikyje pagal skaičių (po kiekvieno žvejybos įrankių, o Kuršių mariose – po kiekvieno žvejybos įrankių eilės patikrinimo):

18.1. žvejojant tinklaičiais ir kabliukais – ne daugiau kaip10 %;

18.2. žvejojant traukiamaisiais tinklais – ne daugiau kaip 8 %, išskyrus šių taisyklių 28 punktą;

18.3. žvejojant gaudyklėmis – ne daugiau kaip 5 % (išskyrus šių Taisyklių 18.4 punktą);

18.4. ungurių, kurių ilgis nuo 35 iki 44 cm (įskaitytinai) – ne daugiau kaip 10 % visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti nedelsiant gyvi paleidžiami į tą patį vandens telkinį. Šio punkto nuostatos netaikomos ungurių Žvejybai ūdomis bei šių Taisyklių 26.2.2 atveju.

19. Pareigūnai šalutinį laimikį gali skaičiuoti Žvejybos vietoje, vežant jas iš Žvejybos vietos ar žuvų priėmimo punkte.

20. Draudžiama specializuota žiobrių, perpelių ir sykų Žvejyba, išskyrus aplinkos ministro įsakymu konkretiems metams nustatomas Žvejybos reglamentavimo priemones, siekiant įvertinti žvejybos įrankio naudojimą ar atskiros žuvų rūšies išteklių būklę.

21. Draudžiama gaudyti šias žuvis:

21.1. šlakius ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žuvis – ištisus metus;

21.2. lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

21.3. sterkus – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 20 d.;

21.4. plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius – nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

22. Jeigu sugaunama saugomų žuvų, gyvybingos iš jų turi būti išleidžiamos atgal į vandenį. Negyvybingų šių Taisyklių 21 punkte nurodytų rūšių žuvų, taip pat žuvų, sugautų viršijant šių Taisyklių 18 punkte leidžiamą šalutinio laimikio procentą, ar šių Taisyklių 20 punkte nurodytų rūšių žuvų specializuotos žvejybos metu sugautas žuvų kiekis užfiksuojamas Žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojamas Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojantis RAAD struktūrinis padalinys.

VI. VERSLINIAI ŽUVŲ DYDŽIAI

23. Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis lygus arba viršija bet kurį (l) ar (L) dydį:

Žuvies rūšis	Žuvies ilgis (l), cm	Žuvies ilgis (L), cm
šamas	70	75
salatis	45	52
vėgėlė	45	49
ūsorius	40	47
sterkas	40	46
ungurys		45
lydeka	35 (45*)	45 (50*)
meknė	40	45
sykas	32	36
kiršlys	30	35
upėtakis	30	34
karšis	29	35
ožka	28	32
žiobris	26	30
lynas	25	30
karosas	18	22
upinė plekšnė	18	21
seliava	16	19
kuoja	15	18
raudė	15	18
ešerys	15	18
plačiažnyplis arba siauražnyplis vėžys	10
Žuvies dydis (l) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo. Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Matuojant pasūdytą, džiovintą, rūkytą, vytintą žuvį, verslinis dydis mažinamas 4 %. Vėžys matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos plokštelės galo. * Pažymėtas žuvų verslinis dydis Kuršių mariose.

24. Draudžiama priiminėti, perdirbti, laikyti ir realizuoti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės nei Taisyklių 23 punkte nurodytas verslinis dydis, išskyrus šių Taisyklių 18 ir 22 punktuose nurodytus atvejus.

VII. ŽVEJYBOS REŽIMAS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS KAUNO MARIAS, KRUONIO HAE IR KURŠIŲ MARIAS)

25. Draudžiama Žvejyba ištisus metus šiuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje, Atmatoje, Upaitėje, Perkase, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos (išskyrus migruojančių stintų Žvejybą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka).

26. Draudžiama Žvejyba:

26.1. vidaus vandenų kelių farvaterių ribose navigacijos sezono metu, išskyrus Žvejybą traukiamaisiais tinklais;

26.2. visuose telkiniuose nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus:

26.2.1. specializuotą stintelių Žvejybą, kuri leidžiama iki balandžio 1 d.;

26.2.1. specializuotą seliavų ir stintelių Žvejybą, kuri leidžiama nuo birželio 1 d.;

26.2.2. visų dydžių migruojančių ungurių Žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis Aplinkos ministerijos patvirtintose Žvejybos vietose bei išnuomotose upėse, jų ištakose ir protakose, kuri leidžiama nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.;

26.2.3. ungurių Žvejybą ūdomis, masalui naudojant žuvelę, kuri leidžiama nuo gegužės 1 d.;

26.2.4. upinių nėgių Žvejybą jų migracijos metu bučiukais;

26.2.5. Šilutės r. polderius, kuriuose Žvejyba leidžiama nuo birželio 1 d. iki kovo 31 d.;

26.3. seliaviniuose vandens telkiniuose nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiuo draudimo metu seliaviniuose vandens telkiniuose galima žvejoti gaudyklėmis ir statomais tinklaičiais, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 40 mm, o seliaviniuose ežeruose, kuriuose gyvena sykai, – ne mažesnis kaip 65 mm;

26.4. upėse, esančiose Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąraše ir upėse, esančiose Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 (Žin., 2002, Nr. 81-3509; 2005, Nr. 89-3364), – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31, išskyrus nėgių žvejybą Šventosios (Baltijos jūra) upėje;

26.5 ūdomis, masalui naudojant varliagyvius;

26.6. Nemune, išskyrus specializuotą stintų ir upinių nėgių žvejybą.

27. Specializuota stintų Žvejyba jų migracijos metu Nemuno žemupyje vykdoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 534 „Dėl stintų žvejybos vietų ir įrankių“ (Žin., 2002, Nr. 102-4578) nustatytose vietose bei nustatytais įrankiais. Sugautos stintos įskaitomos į Kuršių marioms nustatytą šių žuvų sugavimo limitą. Atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, prasidėjus masiniam stintų nerštui, Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu jų Žvejyba nutraukiama ir apie tai raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuojami Leidimus stintų žvejybai turintys Žuvų išteklių naudotojai.

28. Stintų žvejybos Nemuno žemupyje metu leidžiamas tik tuo metu nedraudžiamų gaudyti vertingų rūšių ir leidžiamo verslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis.

29. Draudžiama:

29.1. ežeruose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejoti priekrantėse statomaisiais tinklaičiais baidant žuvis;

29.2. žvejoti statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 300 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 100 m;

29.3. žvejoti mažesnio kaip 40 mm akytumo tinklais, išskyrus specializuotą seliavų ar stintų žvejybą;

29.4. palikti ungurines gaudykles be priežiūros, žvejojant ungurius upėse, jų ištakose ar protakose.

30. Karpių, sidabrinių karosų, peledžių, ungurių, ežerinių stintelių bei menkaverčių rūšių žuvų Žvejyba nelimituojama ir į bendrą sugavimo limitą jos neįskaitomos.

31. Saugomų teritorijų vandens telkiniuose žvejojama pagal teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomoje teritorijoje, reikalavimus. Aplinkos ministerija šiuose vandens telkiniuose gali nustatyti atskirą Žvejybos tvarką.

32. Gaudant ungurius, kitų negyvų vertingų žuvų (tarp jų ir verslinio dydžio) negali būti daugiau kaip 10 % bendro sugautų vertingų žuvų skaičiaus. Gyvos vertingų rūšių žuvys turi būti paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.

VIII. ŽVEJYBOS REŽIMAS KAUNO MARIOSE IR KRUONIO HAE

33. Draudžiama Žvejoti:

33.1. Žvejyba nuo Kauno hidroelektrinės iki Žiegždrių 200 m atstumu nuo kranto ir nuo Verknės upės žiočių iki Naravų gyvenvietės (Prienų r.);

33.2. Kauno mariose ir Kruonio HAE nuo kovo 15 d. iki birželio 15 d.;

33.3. Kauno mariose nuo kovo 15 d. iki liepos 15 d.:

33.3.1. Biliūno ir Rumšiškių įlankose;

33.3.2. Strėvos žiotyse bei 500 m atstumu nuo jų žemyn ir aukščiau jų iki Ručkakiemio gyvenvietės;

33.3.3. Lapainios upės žiotyse bei 500 m atstumu aukštyn ir 100 m atstumu žemyn nuo jų;

33.3.4. nuo Darsūniškio iki Verknės upės žiočių;

33.3.5. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį.

34. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine žvejojantys Žuvų išteklių naudotojai konkretų žvejybos laiką ir vietą privalo suderinti su Kruonio HAE administracija.

35. Draudžiama:

35.1. Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine:

35.1.1. specializuota karšių Žvejyba nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 31 d.;

35.1.2 specializuota sterkų, lydekų, salačių ir lynų Žvejyba;

35.2. Kauno mariose:

35.2.2. per pirmąjį metų ketvirtį sugauti daugiau kaip 25 % metinio karšių limito;

35.3. žvejoti statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 300 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 100 m.

36. Karpių, sidabrinių karosų, peledžių, ungurių bei menkaverčių rūšių žuvų Žvejyba nelimituojama ir į bendrą sugavimo limitą jos neįskaitomos.

37. Žvejojant Kauno mariose, lydekų, salačių ir lynų šalutinis laimikis (kiekvienos rūšies atskirai) negali būti didesnis kaip 5 % bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio, sterkų – 20% bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio.

IX. ŽVEJYBOS REŽIMAS KURŠIŲ MARIOSE

38. Draudžiama Žvejoti Kuršių mariose:

38.1. ištisus metus:

38.1.1. tarp Atmatos kairiojo kranto ir Skirvytės farvaterio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo kranto. Šioje teritorijoje, ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, leidžiama žvejoti 70 mm statomaisiais tinklaičiais nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.;

38.1.2. Kniaupo įlankoje ir Kuršių marių dalyje (į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – Atmatos upės žiočių kairysis krantas);

38.1.3. Klaipėdos sąsiauryje – nuo šiaurinio molo iki 15 žūklės baro šiaurinės ribos;

38.1.4. 14, 15, 16 žvejybos baruose;

38.2. atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, prasidėjus pavasariniam žuvų nerštui, nuo Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu nustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo balandžio 1 d. ir ne vėliau kaip nuo balandžio 20 d.:

38.2.1. 40–45 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais iki rugpjūčio 31 d.;

38.2.2. 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais iki liepos 15 d.;

38.2.3. traukiamaisiais tinklais iki rugpjūčio 31 d.;

38.2.4. stambiaakėmis gaudyklėmis (vartomis) iki liepos 15 d.;

38.2.5. stintinėmis gaudyklėmis iki gruodžio 1 d. (išskyrus jų naudojimą nėgių žvejyboje);

38.3. marinėmis gaudyklėmis – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d., išskyrus 25–31 Žvejybos barus, kuriuose Žvejyba šiais įrankiais draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., ir Ežios seklumą (koordinatės: N 55?15'3", E 21?10'28"; N 55?16'41", E 21?11'29"; N 55?16'42", E 21?13'38"; N 55?15'00", E 21?13'00"), kur šiomis gaudyklėmis draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki liepos 15 d.;

38.4. nėginėmis gaudyklėmis – nuo gruodžio 15 d. iki rugsėjo 15 d.;

38.5. dreifiniais tinklais – nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d.;

38.6. pūgžlinėmis-dyglinėmis gaudyklėmis – nuo birželio 1 d. iki balandžio 1 d.;

38.7. statomaisiais tinklaičiais 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės – nuo liepos 16 d. iki spalio 31d.;

38.8. statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 400 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 200 m. Bendras pastatytų į vieną liniją tinklaičių ilgis neturi viršyti 1000 m;

38.9. gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 120 m, arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje ir atstumas tarp linijų būtų mažesni kaip 100 m;

38.10. dreifiniais mažesnio kaip 70 mm akytumo tinklais;

38.11. ungurius kabliukais jaukui naudojant sliekus;

38.12. po neršto grįžtančias stintas.

39. Masinės žiobrių migracijos metu nuo spalio 10 d. iki spalio 30 d. draudžiama žvejoti 40–45 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais.

40. Žvejoti dreifiniais tinklais leidžiama naudojant ne daugiau kaip vieną žvejybinį botą.

41. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. statomaisiais tinklaičiais vandens telkinyje galima žvejoti tik tamsiu paros metu. Šituo laikotarpiu pradėti Žvejybą (pradėti statyti Žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir išimti Žvejybos įrankius ne vėliau kaip 9 val. ryto (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų). Nuo rugsėjo 1 d. tikrinti ar išimti Žvejybos įrankius privaloma pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo ir užbaigti ne vėliau kaip 2 val. po saulės nusileidimo, išskyrus Žvejybą Kuršių mariose nuo ledo. Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti Žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.

Žvejyba traukiamais tinklais leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo). Žvejybą leidžiama užbaigti iki saulės nusileidimo. Žvejybos pabaiga laikoma, kai traukiamas tinklas yra sustabdytas, o jo sparnai surinkti į valtis.

42. Nuo birželio 1 d. marinėmis gaudyklėmis leidžiama gaudyti verslinių dydžių karšius, sterkus. Kitas verslinių dydžių nedraudžiamas žvejoti žuvis leidžiama gaudyti visą marinių gaudyklių naudojimo laikotarpį.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________