NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DEL TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO GKTR 2.15.01:2002 PATVIRTINIMO
2002 m. lapkričio 15 d. Nr. 75
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2001, Nr. 52-1852), 6.18 ir 9.3 punktais,
tvirtinu Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentą GKTR2.15.01:2002 „Pasėlių laukų blokų duomenų bazės specifikacija. Pirmasis leidimas“ (pridedama).
Patvirtinta
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos generalinio direktoriaus
2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 75
Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.15.01:2002 „pasėlių laukų blokų duomenų bazės specifikacija. pirmasis leidimas“
I. BENDROSIOS NUOSTATOs
1. Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – IAKS) tikslas:
1.1. sukurti ir išlaikyti paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistemą, suderintą su Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos principais, ES reglamentais bei Lietuvos Respublikos derybinio skyriaus Nr. 7 „Žemės ūkis“ nuostatomis, siekiant tinkamai pasiruošti efektyviai administruoti visus atsiskaitymus, susijusius su Europos fondų finansuojamomis žemės ūkio rinkos reguliavimo ir paramos bei nacionalinės paramos programomis;
1.2. sukurti visoje šalyje funkcionuojančią žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemą (toliau – ŽSTNS);
2. Pagrindinės IAKS dalys:
2.1. kompiuterinė duomenų bazė – paraiškų paramai gauti duomenų ir paramos administravimo eigos duomenų bazė;
2.2. žemės sklypų tapatybės nustatymo sistema, susidedanti iš grafinių ir atributinių kiekvieno žemės ūkio subjekto naudojamo žemės ūkio naudmenų ar pasėlių lauko bei kaimo vietovių teritorijose suformuotų žemės blokų, kuriuose išsidėstę laukai, tapatybės nustatymo duomenų;
2.3. gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema – individualus gyvulio identifikavimas, gyvulio judėjimo ir būsenos pasikeitimų registravimas kompiuterinėje duomenų bazėje;
2.4. paraiškos paramai gauti – paraiškos, kurias iki nustatytos datos privalo pateikti žemės ūkio veiklos subjektas, pretenduojantis gauti numatytą paramą;
3. ŽSTNS grindžiama šiais bendraisiais sprendimais:
3.4. naudojama Lietuvos Respublikos mastelio 1:10 000 kartografinių duomenų bazė KDB10LT-mikro lygis, sukurta pagal reglamento GKTR2.09.02:2001 „Lietuvos Respublikos mastelio 1:10 000 žemėlapio kartografinių duomenų bazė KDB10LT-mikro lygis“ (Žin., 2001, Nr. 41-1442) reikalavimus;
4. Pasėlių laukų blokų duomenų bazė turi būti kuriama šiomis pakopomis:
4.1. blokų ribų ir referencinių objektų dešifravimas ir digitavimas naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius;
5. Pagrindinės šiame reglamente naudojamos sąvokos:
5.1. Žemės blokas – vientisas žemės sklypas, ribojamas natūralių gamtinių ir dirbtinių objektų ir turintis jam būdingas gamtines savybes, vyraujantį dangos tipą bei ūkinio naudojimo ypatumus.
5.2. Dirbamos žemės blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis žemės naudojimas yra dirbama žemė, tokia kaip ariamoji žemė, pūdymai, kultūrinės pievos ir ganyklos, sodai, išskyrus sodininkų bendrijų žemę.
5.3. Žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukas – vieno žemės ūkio subjekto dirbamas vientisas žemės sklypas, kuriame auginami vienos rūšies pasėliai, ar vieno žemės ūkio subjekto naudojamas vientisas vienos rūšies žemės ūkio naudmenų žemės sklypas, išskyrus sodininkų bendrijų žemę.
5.4. Urbanizuotos teritorijos žemės (užstatytas) blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra pastatai, statiniai ir kiti infrastruktūros objektai su įsiterpusiais nedideliais dirbamos žemės ar kitų žemės naudmenų plotais.
5.5. Kitos paskirties teritorijos žemės (mišrusis) blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra nedirbamos žemės ir neurbanizuotos teritorijos, tokios kaip vandens telkiniai, miškai, krūmai ir kita nedirbama žemė bei sodininkų bendrijų žemė.
5.6. Referenciniai objektai – natūralūs (upės, ežerai ir pan.) arba dirbtiniai objektai (keliai, kanalai ir pan.), nustatantys bloko ribas ir sudarantys bazinį žemėlapį.
5.7. Privalomi referenciniai objektai – referenciniai objektai, kurie dešifruojami ir digituojami visai susijusiai teritorijai, nepaisant, ar jie bus naudojami bloko riboms formuoti, ar ne. Privalomi referenciniai objektai yra grafinės duomenų bazės GDB10LT dalis.
5.8. Papildomi referenciniai objektai – referenciniai objektai, kurie dešifruojami ir digituojami tik tuo atveju, jei bus naudojami dirbamos žemės blokų riboms formuoti.
5.9. Objekto kodas – objekto klasės kodas GKODAS, kuris apibrėžiamas ir koduojamas pagal „Integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacijos“ (Žin., 2000, Nr. 36-1019) reikalavimus.
5.10. Geografinės informacinės sistemos (GIS) – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti.
5.11. GIS duomenų bazės – geoinformacinių sistemų principais organizuotas, susistemintas ir metodiškai sutvarkytas geografinių duomenų rinkinys, kuriame sąlyginai išskiriamos grafinių bei atributinių duomenų bazės, saugomos kompiuterinėse laikmenose.
5.12. Buferis – apie referencinį grafinį objektą apibrėžta zona tam, kad būtų galima nustatyti kitos paskirties teritorijos žemės blokų dangos tipų tikrąsias ribas (toliau – bloko ribos). Pavyzdžiui, buferis, juosiantis dešifruotą kelio ašinę liniją, sudarys tikruosius kelio pakraščius, tartum jis būtų dešifruotas iš abiejų kraštų. Automatiškai nustatyti kelio kraštai, sutampantys su pasėlių lauku, sudarys dirbamos žemės bloko ribas. Buferiavimo technikos tikslas – automatizuoti bloko dešifravimą ir atribojimą bei sukurti galutinius duomenis daugiatiksliam naudojimui.
ii. duomenų Bazės apimtis geografiniu požiūriu
6. Visa Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta lapais 5x5 km tinkleliu pagal žemėlapį masteliu 1:10 000 (standartinis žemėlapio lapas). Visą Lietuvos teritoriją dengia 2781 lapas (1 priedas).
7. Pirminė kartografijos medžiaga Lietuvoje yra aerofotonuotraukos, pagamintos 1995–1998 metais pagal bendrą Lietuvos – Švedijos projektą. Aerofotografavimo mastelis – 1:20 000, 1:30 000 ir 1:40 000. Šios aerofotonuotraukos buvo naudojamos skaitmeniniams ortofotografiniams žemėlapiams gaminti. 1999 metais pagaminus Lietuvos–Baltarusijos pasienio zonos ortofografinius žemėlapius, 95 procentai Lietuvos teritorijos buvo padengta ortofografiniais žemėlapiais. 1992 ir 1993 metų aerofotonuotraukos buvo naudojamos pasienio zonų skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių gamybai. Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių diagrama pateikiama 2 priede.
iII. Bazinė medžiaga
IV. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai
9. Ortofotografinių žemėlapių rezoliucija vietovėje yra 0,5 m. Absoliutus geometrinis tikslumas atitinka topografinio žemėlapio masteliu 1:5000 tikslumą, t. y. absoliuti vidutinė kvadratinė paklaida mažesnė kaip 3 metrai.
V. Grafinių duomenų bazės GDB10LT struktūra
11. Lietuvos Respublikos teritorijos kartografinių duomenų bazė KDB10LT yra pagrindinė mastelio 1:10 000 duomenų bazė. Ją sudaro geografinių duomenų bazės duomenys ir kartografiniai duomenys – papildomi duomenys atitinkamo mastelio topografinio žemėlapio kartografiniam vaizdui sudaryti. KDB10LT sudaro 36 atskiri sluoksniai: 7 taškiniai, 25 linijiniai ir 4 plotiniai geoobjektų sluoksniai.
12. KDB10LT apibendrintas lygis vadinamas KDB10LT-mikro lygiu. Jį sudaro pagrindinių duomenų sluoksniai: geodezinio pagrindo punktai, administracinės ribos, keliai su ribotu atributų skaičiumi, hidrografinis tinklas su ribotu atributų skaičiumi ir geografiniai pavadinimai. KDB10LT-mikro lygio duomenų bazė yra pagrindas grafinių duomenų bazei GDB10LT sudaryti. GDB10LT turinys ir duomenų struktūra pateikta 2 priede.
VI. Bazinės medžiagos pateikimo vykdytojui sąlygos
14. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai ir grafinių duomenų bazė GDB10LT vykdytojui pasėlių blokų duomenų bazei kurti turi būti pateikiami šiomis sąlygomis:
14.1. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai ir grafinių duomenų bazė GDB10LT (baziniai duomenys) turi būti naudojami tik pasėlių blokų duomenų bazei kurti ir negali būti naudojami kitiems tikslams;
14.2. vykdytojas neturi teisės trečiajai šaliai perduoti ir kopijuoti bazinių duomenų skaitmeninėje ir analoginėje formoje bet kokioje kompiuterinėje laikmenoje. Vykdytojas turi garantuoti šios sąlygos vykdymą, imdamasis visų reikiamų administracinių ir techninių priemonių;
15. Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių pateikimo techninės charakteristikos:
15.1. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai pateikiami TIFF arba GeoTIFF formate CD-ROM laikmenoje. Vaizdų georeferencinė informacija pateikiama TFW formate;
16. Grafinės duomenų bazės GDB10LT pateikimo techninės charakteristikos:
16.3. GDB10LT turi būti pateikta dviem kopijomis: viena – kaip vientisa duomenų bazė susietai teritorijai, kita – suskirstyta į atskirus lapus pagal žemėlapio suskirstymą masteliu 1:10000 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94;
vII. Blokų duomenų bazės pristatymas, tikrinimas ir priėmimas
18. Pasėlių blokų duomenų bazės tikrinimas ir priėmimas atliekamas šiais tikslais:
VIII. Blokų ribų nustatymas
20. Integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje pasėlių laukai identifikuojami tarpinėmis nuorodomis. Pagal šio reglamento reikalavimus tarpinė nuoroda – žemės blokas, jungiantis keletą besiribojančių pasėlių laukų.
21. Blokų ribos turi būti pastovios, t. y. ribos, kurios nesikeičia ir kurias lengva atpažinti ir kartografinėje medžiagoje, ir vietovėje.
22. Ribų tipai, kurie naudojami blokams atriboti, išvardyti hierarchine tvarka:
22.1. infrastruktūra (keliai, geležinkeliai, ežerai, upės, kanalai, kiti vandens telkiniai, grioviai, užstatytos teritorijos ir t. t.);
22.2. žemės naudmenų ribos, ūkių keliai, kitos ribos, kurios dažniausiai laikomos pastoviomis (miškų ribos, nenaudojama žemė ir t. t.);
Ix. Žemėlapio referencinė sistema ir geometrinis tikslumas
23. Žemėlapių referencinė sistema, kuri naudojama visiems galutiniams produktams skaitmeninėje arba analoginėje formoje, yra 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema LKS-94.
24. Blokų ribų geometrinis tikslumas turi atitikti topografinių žemėlapių mastelio 1:10 000 tikslumo reikalavimus. Bloko ribų ir referencinių objektų absoliuti horizontalios padėties vidutinė kvadratinė paklaida turi būti mažesnė kaip 3 metrai. Šis reikalavimas taikomas tinkamai apibrėžtiems posūkio taškams.
X. Bloko charakteristikos
25. Bloko dydis ir struktūra gali būti įvairūs priklausomai nuo pasėlių kraštovaizdžio struktūros ir nuo vyraujančių žemės dangos tipų tame bloke. Dėl kintamo žemės naudojimo ir neatnaujintos bazinės medžiagos blokus dažniausiai sudarys mišriosios žemės naudojimo paskirties plotai, kur ariamos žemės plotai ir ganyklos neturi pastovių ribų.
26. Išskiriamos šios trys pagrindinės vyraujančių žemės dangos tipų blokų kategorijos:
26.1. dirbamos žemės blokai, kuriuose yra tik dirbama žemė, pavyzdžiui, ariama žemė ir pievos, išskyrus natūralias ganyklas;
26.2. užstatyti blokai, kuriuose yra pastovūs statiniai (gatvės ir namai, bei nedideli žemės plotai, kuriuose auginami pasėliai);
26.3. mišrieji blokai, kuriuose nėra nei pasėlių, nei užstatytų žemėnaudų, pavyzdžiui, miškų, krūmynų, pelkėtų teritorijų, apleistų žemių, duobių ir t. t. Natūralios ganyklos prie upių ir kiti natūralūs kontūrai dažnai ūkininkų naudojami kaip ganyklos arba pievos bus priskiriami mišriesiems blokams.
27. Nors formavimo metu blokų dydis gali būti įvairus, tačiau dirbamos žemės blokų dydis neturi viršyti 100 ha, o užstatytos žemės blokų – 5 ha. Vidutinis dirbamos žemės blokų dydis – apie 30 ha. Mišriųjų blokų dydis gali būti įvairus. Mažiausias pažymėto ir į duomenų bazę įrašyto dirbamos žemės, užstatyto arba mišriojo bloko dydis neturi būti mažesnis kaip 0,1 ha.
28. Dirbamos žemės blokus turi sudaryti daugiausiai vienodo tipo žemėnaudos, t. y. juose pagrindinai pasėlių žemės dangos tipai turi būti ariama žemė, naudojama įvairiems pasėliams, kultūrinės pievos, kultūrinės ganyklos, dirvonuojanti žemė. Tačiau dirbamos žemės blokuose gali būti ir kitos paskirties nedideli plotai, kurie neturi viršyti 10 procentų bendrojo bloko ploto. Kiti nedirbamos žemės plotai, mažesni kaip 1 ha, įsiterpę į dirbamos žemės blokus, visuomet turi būti atriboti šiame bloke, apibrėžiant kiekvieną plotą kaip atskirą poligoną, kuris vėliau koduojamas kaip mišrusis blokas.
29. Užstatytus blokus paprastai sudaro mišriosios žemės dangos. Užstatytos žemės blokai formuojami urbanizuotose teritorijose – asmeniniuose ūkiuose, kaimuose, gyvenvietėse ir miesteliuose, kur individualių namų grupės, kiti pastatai ir infrastruktūra yra susimaišę su mažais žemės ūkio paskirties ir sodų žemės plotais. Didesnių gyvenviečių, rajonų ir miestų teritorijose blokai formuojami ta pačia tvarka kaip ir kaimo teritorijose. Tačiau tose teritorijose, kur nėra dirbamos žemės, pageidautino bloko dydžio, kuris neturėtų viršyti 5 ha, galima nepaisyti.
30. Mišriuosius blokus sudaro visa kitos paskirties žemė, kuri nepriskiriama dirbamos žemės arba užstatytos žemės blokams. Visi objektai, esantys mišriuosiuose blokuose, nedešifruojami ir neatribojami. Užstatyti ir dirbami plotai mišriuosiuose blokuose atribojami ir jiems suteikiama atitinkama bloko kategorija. Mišrieji blokai formuojami iš visų likusių plotų, nustačius dirbamos žemės ir užstatytos žemės blokus. Mišriuosius blokus sudaro šių tipų žemės dangos:
xi. Bloko dešifravimo ir GIS duomenų bazės kūrimo eiga
32. Šiame reglamente aprašyti metodai ir darbo eiga yra rekomendacinio pobūdžio. Vykdytojas gali naudoti savo metodą ir būdus galutiniams tikslams pasiekti ir kokybės reikalavimams atitikti. Turiniui, charakteristikoms ir kriterijams keliami reikalavimai yra privalomi ir jų būtina laikytis nepriklausomai nuo taikomos metodikos.
33. Blokų dešifravimo ir GIS duomenų bazės kūrimo darbo eiga skirstoma į šiuos etapus:
33.1. 1 etapas – referencinių objektų iš GDB10LT perkėlimas. Privalomi referenciniai objektai paimami iš grafinės duomenų bazės GDB10LT. Privalomi referenciniai objektai visą teritoriją suskirsto į atskirus blokus. Privalomi referenciniai sluoksniai įkeliami į darbinę aplinką tolesniam papildomų referencinių objektų dešifravimui.
33.2. 2 etapas – vaizdų dešifravimas, digitavimas ir papildomų referencinių objektų (kelių tinklo, griovių ir t. t.) atributų nustatymas. Vaizdų dešifravimas, digitavimas ir papildomų referencinių objektų atributų nustatymas turi atitikti topografinio žemėlapio masteliu 1:10 000 reikalavimus. Papildomi referenciniai objektai turi būti digituoti tik tuo atveju, jei jie skaido dirbamą žemę. Kai nėra privalomų referencinių objektų, kurie išvardyti GDB10LT (2 priedas), jie digituojami tik tuo atveju, jei skaido dirbamą žemę. Tik ūkių keliai yra apdorojami kaip papildomi referenciniai objektai ir koduojami pagal papildomų referencinių objektų sąrašą (3 priedas). Papildomi referenciniai objektai naudojami vientisą dirbamą žemę suskirstyti į dirbamos žemės blokus. Ūkio keliai ir takai apdorojami, jei yra aiškiai identifikuojami kaip pastovūs objektai ir nesikeičia. Papildomi referenciniai objektai koduojami (objekto kodas – GKODAS) pagal GDB10LT. Papildomi referenciniai objektai ir trūkstami privalomi referenciniai objektai apdorojami kaip tas pats duomenų sluoksnis, kaip apibrėžta GDB10LT (3 priedas).
33.3. 3 etapas – referencinių objektų poligonų kūrimas. Kai visi referenciniai objektai digituoti, jiems reikia sukurti poligonus. Poligonai kuriami automatiškai taikant buferiavimo techniką ir panaudojant nustatytas buferio reikšmes. Buferio reikšmės priklauso nuo objekto klasės (objekto kodas – GKODAS). Buferio reikšmės nustatomos empiriniais metodais arba panaudojant nustatytas pločio reikšmes, atitinkančias objekto klasę ir tipą. Paprastai buferio riba, juosianti atitinkamos klasės objektą, sutampa su tikrąja riba vietoje tam tikru priimtinu tikslumu. Buferiavimas naudojamas referencinių objektų tikriems kontūrams sukurti, kad būtų galima nužymėti pasėlių žemę ir palengvinti tolesnį bloko duomenų apdorojimą. Buferio reikšmių sąrašas pateikiamas 5 priede. Referenciniams objektams, kurių buferio reikšmė yra „N/a“, buferiai nebus kuriami. Poligono objektams buferiai turi būti kuriami išorėje. Buferių kontūrai bus naudojami kaip tikrosios ribos pasėlių laukams, užstatytos teritorijos ir mišriesiems blokams atriboti. Buferio kontūrai koduojami tuo pačiu objekto, kuriam nustatytas buferis, kodu.
33.4. 4 etapas – vaizdų dešifravimas ir užstatytos žemės blokų ribų nustatymas. Užstatytų teritorijų ribos defišruojamos faktiniais kontūrais, natūraliais objektais: tvoromis, gyvatvorėmis, keliais, gatvėmis ir kitais pastoviais objektais. Nedirbamos žemės dangų tipai, sodai ir pan. užstatytos teritorijos kontūre gali būti įtraukti į ją, nebent jie sudaro ne pasėlių laukų ir neužstatytos zonos poligonus. Tokiu atveju jie turi būti priskirti mišriesiems blokams. Užstatytoje teritorijoje nereikia atriboti jokių objektų, net jei jie yra dirbamos žemės dangos tipo. Pavyzdžiui, nereikalaujama nužymėti mažų dirbamos žemės plotų kontūrų, jei jie yra užstatytoje teritorijoje. Ši taisyklė taikoma ir kitiems žemėnaudų tipams, esantiems užstatytose teritorijose. Didesni kaip 2 ha vientisi dirbamos žemės plotai, priklausantys pasėlių plotų blokams, užstatytoje arba greta jos esančioje teritorijoje, visada atribojami kaip atskiras objektas ir koduojami pasėlių plotų bloku. Užstatytų zonų kontūrai koduojami kaip blokų ribos pagal 5 priede pateiktą specifikaciją. Nužymėti užstatyti plotai dalijami į blokus pagal privalomus arba papildomus referencinius objektus (pravažiavimo kelius, upes, upelius, griovius). Blokai turi būti ne didesni kaip 5 ha. Jei jie neatitinka ploto kriterijaus, juos reikia toliau dalyti pagal kitus referencinius objektus (pagrindinai gatves) arba kitus matomus pastovius objektus, kol jie atitiks ploto kriterijų. Linijos, dalijančios užstatytas zonas, koduojamos kaip bloko kontūrai. Bloko plotas gali būti didesnis už nustatytą ploto kriterijų, kai negalima dešifruoti kitų pastovių arba matomų ribų skaitmeniniame ortofotografiniame žemėlapyje. Tarpai, kurių ilgis iki 50 metrų, gali būti uždaryti, jei reikia pasiekti bloko dydžio ribą. Tokie tarpai gali būti uždaryti, jei juos logiškai galima laikyti referencinių objektų tęsiniu, nors vietoje ir nėra natūralių ribų. Pvz., jei aklagatvis kaime nesiekia užstatytos teritorijos kontūro, o tarpas mažesnis kaip 50 metrų, toks tarpas gali būti uždarytas. Linijos, uždarančios tarpus, turi būti užkoduotos kaip bloko ribos, tačiau ne kaip referenciniai objektai. Rajonų ar miestų teritorijose, kur nėra dirbamos žemės, bloko ploto kriterijaus galima nepaisyti ir tokios teritorijos gali būti apibrėžtos kaip visuma.
33.5. 5 etapas – vaizdų dešifravimas ir dirbamos žemės blokų ribų nustatymas. Dirbamos žemės blokų ribų nustatymas atliekamas dešifruojant ir nužymint pasėlių žemės dangos kontūrus. Dirbamos žemės blokų kontūrai koduojami kaip bloko ribos. Ne žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie visiškai įsiterpia į pasėlių plotų bloką, digituojami kaip vidiniai plotai, jei atitinka mažiausio ploto kriterijaus reikalavimus. Mažiausio ploto kriterijai poligono objektui yra 1 ha, t. y. visi plotai, didesni kaip 1 ha, digituojami kaip atskiri poligonai. Apribojimai netaikomi referenciniams objektams, esantiems pasėlių plotų bloke, kurie mažesni už nustatytas minimalias reikšmes. Linijiniai objektai, kurie atitinka minimalaus ploto kriterijus ir jų plotis neviršija 10 metrų, gali būti digituoti kaip linijiniai objektai ir toliau formuojamas poligonas, buferiuojant liniją ir nustatant tikruosius objekto kontūrus. Linijiniai objektai, kurių plotis ne didesnis kaip 10 metrų, visada turi būti užfiksuoti, jei jie pasėlių žemę dalija į atskirus blokus. Šiuo atveju linijinis objektas koduojamas kaip bloko riba. Nustatant pasėlių bloko viduje esančių plotų ribas, greta esantys referenciniai objektai gali būti sujungiami į ištisinį plotą, nenužymint vidinių ribų tarp jų. Tokie vidiniai plotai galutinėje duomenų bazėje turi būti priskirti mišriesiems blokams ir taip koduojami. Pasėlių bloko kontūrai fiksuojami pagal tikrąsias kitų referencinių objektų, priklausančių mišriesiems blokams, ribas. Kai pasėlių blokai ribojasi su privalomų arba papildomų referencinių objektų kontūrais arba užstatytų blokų ribomis, jie turi būti ties jais uždaromi.
33.6. 6 etapas – mišriųjų blokų formavimas. Mišriojo bloko ribos neapima papildomų objektų digitavimo. Jos formuojamos naudojant vektorinius duomenis, apdorotus referenciniams objektams, užstatytų teritorijų ir pasėlių blokams nužymėti. Mišriesiems blokams priskirti plotai identifikuojami įvedant poligono žymą – centrinį tašką ir suteikiant atitinkamą bloko kodą. Poligonai negali įsiterpti į vidinius plotus.
33.7. 7 etapas – bloko geografinių duomenų apdorojimas. Jo metu atliekamas ištisinio poligono BLOKAI formavimas, kurį sudaro:
33.7.1. linijiniai referenciniai objektai, kuriems netaikomas buferiavimas, išskyrus suskirstymą lapais, GKODAS – cs1 (4 priedas);
33.7.2. Baltijos jūros ir Kuršių marių poligono kontūrai, GKODAS – hd5, kuriam netaikomas buferiavimas (4 priedas);
33.7.5. Bloko poligonai turi užsidaryti ties buferinėmis ribomis. Bloko ribos apdorojamos taikant GIS technologijas. Visi poligonai turi būti koduojami objekto kodu GKODAS. Bloko poligonai turi būti koduojami pagal sluoksnio BLOKAI reikalavimus (5 priedas). Poligonai, kurie sudaryti iš referencinių objektų, koduojami pagal GDB10LT reikalavimus (2 priedas). Bloko poligono apimtis BLOKAI neturi turėti privalomųjų arba papildomų referencinių objektų, kuriems reikia sukurti buferius. Formuojant ištisinio poligono apimtį, buferiniai poligonai turi persidengti. Buferiniai poligonai koduojami tokia tvarka:
33.8. 8 etapas – blokų dydžių ir ribų analizė, peržiūra bei galutinis bloko ribų nustatymas:
33.8.1. Pirmoji patikra yra vizualinė bloko ribų peržiūra nustatant, ar ribos sutampa su tikrosiomis objekto ribomis, dešifravimo geometrinis tikslumas ir atribojimas. Klaidos privalo būti ištaisytos taikant atitinkamas priemones: trūkstamų referencinių objektų dešifravimą, digituotų linijų koregavimą ir kt.
33.8.2. Antrosios patikros metu reikia patikrinti, ar galima logiškai suskaidyti į mažesnius blokus. Šios patikros metu blokai gali būti suskaidyti trianguliuojant siaurus tarpus (sąsmaukas, kaklelius), įvedant papildomas linijas – blokų ribas. Blokai padalijami nutiesiant tarpus, jei jie logiškai suprantami ir priimtini kaip du atskiri vienetai. Terminas „siauri tarpai“ nurodo taškus, kur atstumas tarp priešingų to paties bloko ribų yra lygus arba mažesnis kaip 100 metrų pasėlių blokuose, o užstatytų plotų blokuose – 50 metrų. Tačiau tarpų nutiesimas turi būti atliekamas logiškai ir nebūtinai pačiu trumpiausiu keliu. Kadangi tarpai paprastai yra ne natūralios ribos, o pakankamai gerai matomos logiškai besitęsiančios arba jungiančios natūralius (referencinius, situacijos) objektus ribos, todėl linijos, jungiančios tarpus, koduojamos kaip bloko ribos.
33.8.3. Atlikus visus patikrinimus ir įvedus papildomas bloko ribas, sukuriamas galutinis bloko duomenų bazės sluoksnis BLOKAI ir apskaičiuojamas kiekvieno bloko plotas. Plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais ir hektarais dviem skaičiais po kablelio. Baigiamoji patikra apima tik didelių ir mažų blokų peržiūrą.
33.8.4. Blokai, kurie didesni už nustatytą vidurkį, patikrinami ir peržiūrimi, ar galima juos padalyti į mažesnius blokus. Jei negalima bloko suskaidyti į mažesnius, ypač jei suformuotas didelis pasėlių arba didelės užstatytos teritorijos plotas, tai tokie blokai traktuojami priimtinais.
33.8.5. Blokai, kurių plotas mažesnis kaip 0,1 ha, turi būti sujungiami su greta esančiais blokais. Pasėlių, užstatytų plotų arba mišrieji blokai, mažesni kaip 0,1 ha, turi būti peržiūrimi ir sujungiami su greta esančiu bloku pačiu tinkamiausiu ir logiškiausiu būdu. Jei toks mažas blokas ribojasi su tos pačios kategorijos bloku, tai mažasis blokas bus prijungiamas prie greta esančio tos pačios kategorijos bloko. Kai mažąjį bloką juosia kitos kategorijos blokai, mažasis blokas turi būti sujungtas su vienu iš jų pačiu tinkamiausiu ir logiškiausiu būdu. Šiuo atveju mažojo bloko kategorija keičiama į to bloko kategoriją, prie kurio jis prijungtas.
33.8.6. Jei patikros metu buvo koreguojamos bloko ribos, bloko duomenų rinkinys turi būti apdorotas dar kartą ir sukurta galutinė bloko duomenų bazė BLOKAI.
33.8.7. Pasėlių blokų duomenų bazė atitinkamai teritorijai turi būti vientisa. Blokai turi sutapti su žemėlapio lapų ribomis. Žemėlapio rėmelio linijos nepriimamos kaip bloko ribos, išskyrus tą atvejį, kai jos uždaro bloko poligoną ties atitinkamo gamybinio ploto kraštu. Pateikiant duomenų bazę dalimis, duomenys turi sutapti tuo pačiu būdu kaip ir tarp atskirų žemėlapio lapų.
33.9. 9 etapas – bloko identifikavimas. Bloko identifikavimas – tai atributo BLOKAS_ID reikšmių užpildymas (5 priedas). Baigus dešifravimą, patikrą, koregavimą ir apdorojimą, blokai sunumeruojami pagal apibrėžtą numeravimo sistemą, kuri aprašyta toliau. Suteikiant blokams identifikatorius galima taikyti automatizuotas procedūras. Blokų numeravimui naudojamos plokštuminės koordinatės X ir Y 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94. Gautas bloko identifikacijos kodas ID yra ir visuomet privalo būti unikalus. Bloko ID rodo bloko poligono vidaus žymos (centroido) koordinates 10 metrų tikslumu. Bloko identifikatoriaus formavimo pavyzdys pateikiamas 6 priede. Bloko ID saugomas GIS duomenų bazės lauke BLOKAS_ID. BLOKAS_ID visuomet turi būti unikalus visoje vienarūšėje duomenų bazėje.
xii. Gamybos technologija panaudojant geografines informacines sistemas (GIS)
34. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai dešifruojami taikant monovektorizavimą ir GIS technologijas natūralaus bloko ribų ir referencinių objektų skaitmeninei grafinei duomenų bazei suformuoti. Galutiniai pateikiami produktai – sudaryta pasėlių blokų duomenų bazė GIS formate (vektoriniai ir atributiniai duomenys) atitinkamam standartinių lapų skaičiui pagal šio reglamento reikalavimus.
35. Bloko ribų dešifravimas atliekamas naudojant GIS vartotojo sąsajos vaizdą ekrane. Darbas atliekamas tiesiogiai skaitmeniniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose. Be pateiktos bazinės medžiagos, dešifravimui, blokų formavimui ir atributų nustatymui vykdytojas gali naudoti papildomą medžiagą.
xiii. pateiktini rezultatai
37. GIS grafinė duomenų bazė apima visus duomenų sluoksnius, tarp jų GDB10LT sluoksnius ir naujai sukurtus sluoksnius pagal šio reglamento reikalavimus.
39. Visi duomenys turi būti pateikti perdavimo formate SHAPE. Atributiniai duomenys turi būti pateikiami toje pačioje SHAPE byloje. Linijiniai objektai turi turėti linijų topologiją. Turi būti išlaikyta poligono sluoksnio ir linijos sluoksnio topologija. Sluoksnis BLOKAI pristatomas SHAPE byloje. Visi GDB10LT sluoksniai pristatomi vienoje SHAPE byloje.
Pasėlių laukų blokų duomenų bazės
GDB10LT specifikacijos
1 priedas
 |
Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių diagrama
______________
Pasėlių laukų blokų duomenų bazės
GDB10LT specifikacijos
2 priedas
GDB10LT turinys ir struktūra
| Eil. Nr. |
Sluoksnio pavadinimas |
Sluoksnio aprašymas |
Objekto tipas |
Objektų aprašymas |
GKODAS |
Papildomi laukai (*) |
| 1. |
LAPAI |
Suskirstymas lapais |
Poligonas |
Lapai 5 x 5 km, atitinkantys masteliu 1:10000 padalijimą |
cs1 |
|
| 2. |
RIBOS |
Administracinės ribos |
Linijinis |
Valstybės sienos ribos |
as1 |
|
| 3. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės upių linijos |
hc1 |
VARDAS |
| 4. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Upelių, kanalų ir drenažo griovių ašinės linijos (platesni kaip 12 m) |
hc3 |
VARDAS |
| 5. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės 1–2 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc31 |
VARDAS |
| 6. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės 3–5 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc32 |
VARDAS |
| 7. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės 6–12 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc33 |
VARDAS |
| 8. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės vandens tėkmės po keliais ir kitais objektais linijos |
op0 |
|
| 9. |
HIDRO_L |
Ašinės upių linijos |
Linijinis |
Ašinės vandens tėkmės po užtvankomis linijos |
op01 |
|
| 10. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Upės krantas (aiškus) |
hk1 |
|
| 11. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Papildomos linijos hidrografijos kontūrams uždaryti |
fhk1 |
|
| 12. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Neaiškūs krantai (pelkėti, apaugę meldais) |
hk2 |
|
| 13. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Griūvantys krantai |
hk3 |
|
| 14. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Upės |
hd1 |
|
| 15. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Upeliai, kanalai, drenažo grioviai |
hd2 |
|
| 16. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Ežerai, tvenkiniai |
hd3 |
VARDAS, INFO |
| 17. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Atviros vandens saugyklos, baseinai, kūdros |
hd4 |
VARDAS |
| 18. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Baltijos jūra, Kuršių marios |
hd5 |
VARDAS |
| 19. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Greitkeliai |
gc11 |
NUMERIS, DANGA (e. g., A1/E271, A) |
| 20. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Sąlyginės linijos greitkeliams su skiriamąja juosta |
fgc11 |
NUMERIS, DANGA (e. g., A1/E271, A) |
| 21. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Keliai su danga |
gc12 |
NUMERIS, DANGA (e. g., 139, A) |
| 22 |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Keliai su danga be kieto pagrindo (žvyrkeliai) |
gc14 |
NUMERIS, DANGA (e. g., 1139, Z) |
| 23. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Gruntkeliai |
gc15 |
|
| 24. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Europinio standarto geležinkelių ašinės linijos |
gz1 |
BEGIU_SK, INFO |
| 25. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Plačios vėžės geležinkelių ašinės linijos |
gz2 |
BEGIU_SK, INFO |
| 26. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Ašinės siaurųjų geležinkelių ir funikulierių linijos |
gz4 |
INFO |
______________
Pasėlių laukų blokų duomenų bazės
GDB10LT specifikacijos
3 priedas
Papildomų referencinių objektų sąrašas
| Eil. Nr. |
Sluoksnis |
Sluoksnio aprašymas |
Objekto tipas |
Objektų aprašymas |
GKODAS |
| 1. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Laukų ir miško keliai |
gc16 |
______________
Pasėlių laukų blokų duomenų bazės
GDB10LT specifikacijos
4 priedas
Buferių reikšmių sąrašas
| Eil. Nr. |
Sluoksnio pavadinimas |
Sluoksnio aprašymas |
Vaizdavimo tipas |
Objektų aprašymas |
GKODAS |
Buferio reikšmė, metrais |
| 1. |
LAPAI |
Suskirstymas lapais |
Poligonas |
Žemėlapio masteliu 1:10000 suskirstymas lapais 5 x 5 km tinkleliu |
cs1 |
N/a |
| 2. |
RIBOS |
Administracinės ribos |
Linijinis |
Valstybės sienos |
as1 |
N/a |
| 3. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
Ašinės upės linijos |
hc1 |
N/a |
| 4. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
Ašinės platesnių daugiau kaip 12 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc3 |
N/a |
| 5. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
1–2 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc31 |
6 |
| 6. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
3–5 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc32 |
7 |
| 7. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
6–12 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos |
hc33 |
9,5 |
| 8. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
Upės tėkmės ašinė linija po keliais ar kitais objektais |
op0 |
N/a |
| 9. |
HIDRO_L |
Ašinės upės linijos |
Linijinis |
Ašinė upės tėkmės linija po užtvankomis |
op01 |
N/a |
| 10. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Aiškūs upės krantai |
hk1 |
N/a |
| 11. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Sąlyginės linijos hidrografijos kontūrams uždaryti |
fhk1 |
N/a |
| 12. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Neaiškūs upės (krantai pelkėti, apaugę meldais) |
hk2 |
N/a |
| 13. |
PLOTAI |
Žemės dangos ribos |
Linijinis |
Griūvantys upės krantai |
hk3 |
N/a |
| 14. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Upės |
hd1 |
7 |
| 15. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Upeliai, kanalai ir drenažo grioviai |
hd2 |
7 |
| 16. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Ežerai, tvenkiniai |
hd3 |
6 |
| 17. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Atviros vandens saugyklos, kūdros |
hd4 |
5 |
| 18. |
PLOTAI |
(Plotai). Žemės dangos plotai |
Poligonas |
Baltijos jūra, Kuršių marios |
hd5 |
N/a |
| 19. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Greitkeliai |
gc11 |
20,5 |
| 20. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Sąlyginės linijos greitkeliams su skiriamąja juosta |
fgc11 |
14 |
| 21. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Keliai su kieto pagrindo danga |
gc12 |
13 |
| 22. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Keliai su danga be kieto pagrindo (žvyrkeliai) |
gc14 |
5,5 |
| 23. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Gruntkeliai |
gc15 |
4,5 |
| 24. |
KELIAI |
Keliai ir gatvės |
Linijinis |
Laukų ir miškų keliai |
gc16 |
1 |
| 25. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Europinio standarto geležinkelio ašinė linija |
gz1 |
N/a |
| 26. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Plačios vėžės standarto geležinkelio ašinė linija |
gz2 |
N/a |
| 27. |
GELEZINK |
Geležinkeliai |
Linijinis |
Siaurųjų geležinkelių ir funikulierių ašinė linija |
gz4 |
N/a |
______________
Pasėlių laukų blokų duomenų bazės
GDB10LT specifikacijos
5 priedas
Bloko duomenų bazės turinys ir struktūra
| Eil. Nr. |
Sluoksnis |
Sluoksnio aprašymas |
Objekto tipas |
Objektų aprašymas |
GKODAS |
| 1. |
BLOKAI |
Blokai |
Linijinis |
Referencinių objektų bloko kontūrai (nesutampantys su buferio kontūrais) |
bl0 |
| 2. |
BLOKAI |
Blokai |
Linijinis |
Referencinių objektų buferių kontūrai arba patys referenciniai objektai |
Pagal GDB10LT |
| 3. |
BLOKAI |
Blokai |
Poligonas |
Pasėlių bloko poligonai |
bl1 |
| 4. |
BLOKAI |
Blokai |
Poligonas |
Užstatytų plotų bloko poligonai |
bl2 |
| 5. |
BLOKAI |
Blokai |
Poligonas |
Mišraus bloko poligonai |
bl3 |
| 6. |
BLOKAI |
Blokai |
Poligonas |
Buferio poligonai referenciniams objektams |
Pagal GDB10LT |
Sluoksnio BLOKAI. bloko poligonų atributai
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
PLOTIS |
REZULTATAS |
Tipas |
N. DEC |
Pastabos |
| 1. |
PLOTAS |
8 |
18 |
F |
5 |
Vidinis poligono plotas duomenų laukuose (Standartinis Arcinfo apimties atributas) |
| 2. |
PERIMETRAS |
8 |
18 |
F |
5 |
Vidinis poligono perimetras duomenų laukuose (Standartinis Arcinfo apimties atributas) |
| 3. |
BLOKAI# |
4 |
5 |
B |
- |
Vidinis įrašo numeris (standartinis Arcinfo apimties atributas) |
| 4. |
BLOKAI-ID |
4 |
5 |
B |
- |
Vidinis objekto ID (Standartinis Arcinfo apimties atributas), privalomas pasėlių plotų, užstatytų plotų ir mišriems blokams |
| 5. |
GKODAS |
12 |
12 |
C |
- |
Fobjekto kodas |
| 6. |
BLOKAS_ID |
11 |
11 |
C |
- |
Pagal identifikavimo taisykles suteiktas bloko ID |
| 7. |
PLOTAS_M2 |
12 |
12 |
I |
- |
Paskaičiuotas bloko plotas kvadratiniais metrais |
| 8. |
PLOTAS_HA |
8 |
8 |
N |
2 |
Paskaičiuotas bloko plotas hektarais |
| 9. |
INFO |
80 |
80 |
C |
- |
Komentarai |
______________
