VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUTARIMAS

DĖL KARŠTO VANDENS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS

2009 m. liepos 21 d. Nr. O3-106

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas; Žin., 2009, Nr. 61-2402) 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija) nutaria:

1. Patvirtinti Karšto vandens kainų nustatymo metodiką (toliau vadinama – Metodika).

2. Nustatyti, kad:

2.1. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Įstatymo įsigaliojimo karšto vandens kainos dedamosios apskaičiuojamos vadovaujantis sprendimu, kuriuo yra nustatytos galiojančios karšto vandens kainos. Šios dedamosios nustatomos ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui nuo minėto sprendimo įsigaliojimo. Kartu su karšto vandens kainos dedamųjų projektu savivaldybės institucijai pateikiamas ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektas;

2.2. Metodikos 22.1 ir 23.1 punktuose nurodyti reikalavimai karšto vandens kainos projekto pateikimo terminams netaikomi, kai laikotarpis tarp Metodikos įsigaliojimo dienos ir kainų galiojimo laikotarpio pabaigos yra trumpesnis už minėtuose punktuose nurodytus terminus;

2.3. kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės aprašas, skaičiavimuose vadovaujamasi viešai Komisijos skelbiamais vidutiniais geriamojo vandens tiekimo veiklos lyginamosios analizės rodikliais;

2.4. iki Įstatymo įsigaliojimo ir per šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį karšto vandens tiekėjų patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo, paskirstomos ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui bei atitinkamai įvertinamos, nustatant karšto vandens kainos dedamąsias, vadovaujantis Metodikos 42 punkto nuostatomis. Šio laikotarpio trukmę karšto vandens tiekėjams Metodikos 22 punkte nurodytu atveju nustato Komisija, 23 punkte nurodytu atveju – savivaldybių tarybos, o 25 punkte nurodytu atveju – patys karšto vandens tiekėjai;

2.5. vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma skaičiuojant karšto vandens kainas, kurios bus nustatomos įsigaliojus Metodikai, negali viršyti 5 procentų;

2.6. kol nėra nustatytų vonios ir (ar) kitų patalpų šildymui, naudojant karšto vandens šilumą, šilumos normatyvų, karšto vandens tiekėjai šilumą paskirsto vadovaujantis Komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-5 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika“.

3. Pripažinti netekusiais galios Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (Žin., 2003, Nr. 74-3471; 2006, Nr. 32-1171; 2007, Nr. 34-1272) punktus, reglamentuojančius bazinių karšto vandens kainų skaičiavimo ir perskaičiavimo tvarką, išskyrus karšto vandens pardavimo kainos skaičiavimo nuostatas.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106

karšto vandens kainų nustatymo metodika

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau vadinama – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124, 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352), Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355; 2009, Nr. 61-2402), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Ji nustato karšto vandens kainų dedamųjų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarką.

2. Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatymo numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems karšto vandens kainų dedamąsias.

3. Karšto vandens kainos grindžiamos nediskriminavimo, būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus:

3.1. ginti karšto vandens vartotojų teises bei teisėtus interesus;

3.2. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei kokybišką karšto vandens tiekimą vartotojams;

3.3. didinti karšto vandens ruošimo ir tiekimo efektyvumą;

3.4. užtikrinti pagrįstą karšto vandens tiekimo veiklos rentabilumą;

3.5. skatinti karšto vandens tiekėjus diegti pažangias technologijas;

3.6. įteisinti pagrįstą konkurenciją tarp karšto vandens tiekėjų.

II. SĄVOKOS

4. Būtinosios sąnaudos – pagal šią Metodiką nustatytos karšto vandens ruošimo ir pardavimo sąnaudos, naudojamos karšto vandens kainų dedamosioms nustatyti.

5. Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo.

6. Karšto vandens ruošimas – geriamojo vandens pašildymas iki higienos normų nustatytos temperatūros.

7. Karšto vandens kaina – karšto vandens tiekėjo, vadovaujantis nustatytomis karšto vandens kainos dedamosiomis bei geriamojo vandens ir šilumos kainomis, apskaičiuota kaina, mokama litais už karšto vandens kubinį metrą.

8. Karšto vandens kainos dedamosios – pastovioji ir kintamoji dedamosios, kurias, vadovaujantis šia Metodika, nustato Komisija, savivaldybės taryba, arba 25 punkte numatytu atveju – karšto vandens tiekėjas.

9. Karšto vandens kainos dedamųjų ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai ketvirčiai iki karšto vandens kainos dedamųjų projekto rengimo pradžios.

10. Karšto vandens kainos dedamųjų galiojimo laikotarpis – tai vienerių metų laikotarpis. Kai karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas ir kai karšto vandens kainos dedamųjų projektas teikiamas kartu su šilumos bazinių kainų projektu, karšto vandens kainos dedamųjų galiojimo laikotarpis gali būti trumpesnis nei vieneri metai.

11. Karšto vandens kainos dedamųjų projektas – tai karšto vandens kainos dedamųjų skaičiavimai ir jiems pagrįsti reikalingų dokumentų visuma.

12. Karšto vandens pardavimas – tai veikla, susijusi su sąskaitų, mokėjimo pranešimų už suvartotą karštą vandenį parengimu ir pateikimu vartotojams, karšto vandens suvartojimo bei mokėjimų apskaita, vartotojų informavimo bei kita, su pardavimu susijusi veikla.

13. Karšto vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.

14. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams.

15. Karšto vandens vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami karšto vandens vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie pastato karšto vandens sistemos.

16. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji – kintanti karšto vandens kainos dalis, išreikšta formule su šilumos ir geriamojo vandens kainų nežinomaisiais, kuri taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į šilumos ir geriamojo vandens kainų pokytį.

17. Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji – pastovioji karšto vandens kainos dalis, apskaičiuota karšto vandens kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiui.

18. Projekcinė karšto vandens kaina – karšto vandens kainos dedamųjų skaičiavimo metu pagal Metodikos reikalavimus pritaikius šilumos ir geriamojo vandens kainas apskaičiuota karšto vandens kaina. Ši kaina apskaičiuojama tik galutinės karšto vandens kainos palyginimo tikslais ir nėra taikoma nustatant karšto vandens kainos dedamąsias.

19. Kitos sąvokos atitinka Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje nurodytas sąvokas.

III. NUORODOS

20. Teisės aktai, į kuriuos šioje Metodikoje pateikiamos nuorodos:

20.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124, 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352);

20.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355; 2009, Nr. 61-2402);

20.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 85-3175);

20.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 4-617 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 1-14);

20.5 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. O3-5 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2007, Nr. 15-579);

20.6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika;

20.7. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Lyginamosios analizės aprašas;

20.8. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 20-616).

IV. KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ NUSTATYMO TVARKA

21. Karšto vandens tiekėjams, kurie yra ir šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir kitiems karšto vandens tiekėjams, tiekiantiems karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, karšto vandens kainos dedamąsias nustato Komisija. Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainos dedamąsias nustato savivaldybių tarybos.

22. Karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo tvarka, kai jas nustato Komisija:

22.1. karšto vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki karšto vandens kainos dedamųjų galiojimo pabaigos parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą;

22.2. savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Komisijai karšto vandens kainų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nustato karšto vandens kainos dedamąsias;

22.3. karšto vandens kainos dedamosios įsigalioja po viešo paskelbimo nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja Metodikos 10 punkte nurodytu laikotarpiu.

23. Karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo tvarka, kai jas nustato savivaldybių tarybos:

23.1. karšto vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki karšto vandens kainos dedamųjų galiojimo pabaigos parengia ir teikia savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą;

23.2. savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato karšto vandens kainos dedamąsias;

23.3. karšto vandens kainos dedamosios įsigalioja po viešo paskelbimo nuo kito mėnesio pirmos dienos, tačiau ne anksčiau kaip nuo esamų dedamųjų galiojimo pabaigos, ir galioja Metodikos 10 punkte nurodytu laikotarpiu;

23.4. skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų karšto vandens kainos dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija.

24. Kai karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, karšto vandens kainos dedamųjų projektas pateikiamas kartu su šilumos bazinių kainų dedamųjų projektu.

25. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip ½ akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainos dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal šią Metodiką ir suderinęs su Komisija.

26. Karšto vandens tiekėjai viešai informuoja vartotojus apie naujai nustatytas karšto vandens kainų dedamąsias.

V. KAINŲ ĮSIGALIOJIMO TVARKA

27. Komisija iki mėnesio 20 dienos viešai informuoja apie geriamojo vandens kainas, naudotinas skaičiuojant karšto vandens kainas.

28. Keičiantis karšto vandens kainai, karšto vandens tiekėjas, atsižvelgdamas į nustatytas karšto vandens kainos dedamąsias ir pakitusias šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai informuoja vartotojus, savivaldybę ir Komisiją apie karšto vandens galutinę kainą. Karšto vandens galutinė kaina įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

29. Komisija ir savivaldybės kontroliuoja, ar karšto vandens tiekėjai teisingai apskaičiuoja karšto vandens kainos kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikomos karšto vandens kainos.

VI. KARŠTO VANDENS KAINODARA

30. Pagal šią Metodiką apskaičiuojamos ir nustatomos kintamoji ir pastovioji karšto vandens kainos dedamosios.

31. Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji ir kintamoji karšto vandens kainos dedamoji, išreikšta formule, nustatoma Metodikos 10 punkte nurodytam laikotarpiui. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji taikoma tiekėjui ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainų pokyčius.

32. Karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) karšto vandens ruošimo ir pardavimo sąnaudomis.

33. Karšto vandens tiekimo veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamąją analizę, t. y. lyginant tiekėjo veiklą su atitinkamai karšto vandens tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla. Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Lyginamosios analizės aprašu. Komisijos įvertinti lyginamosios analizės rodikliai skelbiami viešai. Šie rodikliai yra pagrindas karšto vandens tiekimo veiklos užduotims ir sąnaudoms nustatyti.

34. Karšto vandens ruošimo, pardavimo ir kitų, su minėtomis veiklomis nesusijusių, veiklų turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos atskiriamos atitinkamoms veikloms tiesiogiai priskiriant šios veiklos turtą, įsipareigojimus ir sąnaudas. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos atitinkamai veiklai, paskirstomos tarp veiklų proporcingai tiesiogiai priskirtam turtui, įsipareigojimams ir sąnaudoms. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos gali būti atskiriamos taikant ir kitus veiklų atskyrimo principus, tačiau tiekėjo veiklų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija, o 23 punkte nustatytu atveju – su savivaldybės institucija.

35. Karšto vandens tiekėjai, teikdami karšto vandens kainų projektus, turi nurodyti ataskaitinio laikotarpio karšto vandens veiklų sandorius tarp susijusių asmenų.

VII. KARŠTO VANDENS KIEKIŲ IR SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

36. Skaičiuojant karšto vandens kainą, būtinas paruošti karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal per ataskaitinį laikotarpį karštam vandeniui ruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, atsižvelgus į priežastis, lėmusias šio kiekio pasikeitimą ir prognozuojamą geriamojo vandens suvartojimo pasikeitimą. Karšto vandens tiekėjas, pradedantis karšto vandens tiekimo veiklą, būtino parduoti karšto vandens kiekį apskaičiuoja pagal geriamojo vandens tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis.

37. Karšto vandens tiekėjo karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Išleistų nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.

38. Planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali būti didesnės kaip 5 proc.

39. Būtinosios sąnaudos skirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias:

39.1. pastoviosios karšto vandens kainos dedamosios skaičiavimuose būtinosios pastoviosios sąnaudos nustatomos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio faktines ar planuojamas sąnaudas ir Lyginamosios analizės apraše nustatytus normatyvus bei rodiklius. Pastoviąsias sąnaudas sudaro:

39.1.1. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos. Tai karštam vandeniui ruošti ir parduoti sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, mažaverčiai instrumentai, specialieji drabužiai ir kitas inventorius; draudimo įmokų sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, remonto ir kitas paslaugas, nuomos, karšto vandens suvartojimo duomenų surinkimo ir informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo bei kitos sąnaudos, nurodytos norminiuose teisės aktuose;

39.1.2. ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą;

39.1.2.1. reguliuojamo turto vertė ilgalaikio turto nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti nustatoma pagal ataskaitinio laikotarpio duomenis ir (ar) planuojamą įsigyti ilgalaikį turtą. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su karšto vandens ruošimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas, su Komisija nesuderintas turtas, taip pat turtas, įsigytas už gautas subsidijas, dotacijas, Europos Sąjungos skirtas struktūrinių fondų lėšas;

39.1.3. darbo užmokesčio sąnaudos:

39.1.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į karšto vandens kainų ataskaitinio laikotarpio atitinkamai veiklai priskirtą darbuotojų skaičių. Darbuotojai, kurie tiesiogiai negali būti priskirti vienai veiklai, tarp veiklų paskirstomi proporcingai tiesiogiai priskirtiems darbuotojams arba proporcingai pagal atitinkamoje veikloje dirbtą darbo laiką. Darbuotojų skaičius ribojamas Lyginamosios analizės apraše nustatytu normatyvu;

39.1.3.2. metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas karšto vandens tiekimo veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis karšto vandens tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio dydis ribojamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamo garo ir karšto vandens tiekimo sektoriaus vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu;

39.1.4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka;

39.1.5. elektros energijos sąnaudos skaičiuojamos pagal galiojančius normatyvus ir siektinus lyginamosios analizės rodiklius;

39.1.6. palūkanų sąnaudos vertinamos už paskolas ilgalaikėms investicijoms (nuotolinei duomenų perdavimo sistemai diegti). Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) planuojamas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu;

39.1.7. karšto vandens ūkio turto nuomos ar koncesijos mokesčio sąnaudos skaičiuojamos pagal turto nuomos ar koncesijos sutartyse nustatytas sąlygas, pripažįstant tik su karšto vandens ruošimo ir pardavimo veikla susijusias sąnaudas ir nepripažįstant sąnaudų, kurios pripažintos pagal kitus Metodikos punktus;

39.1.8. jei karšto vandens tiekėjas vykdo ir kitas veiklas, veiklos sąnaudos paskirstomos proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai;

39.2. kintamajai karšto vandens kainos dedamajai skaičiuoti naudojamos būtinosios kintamosios sąnaudos, kurias sudaro:

39.2.1. geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, sąnaudos;

39.2.2. šilumos ar kitos energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti, sąnaudos;

39.2.3. karšto vandens kainos dedamųjų skaičiavimo metu, siekiant apskaičiuoti projekcinę karšto vandens kainą, naudojamos galiojančios šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainos.

40. Kitos, šiame skyriuje nepaminėtos, sąnaudos būtinosiomis sąnaudomis pripažįstamos vadovaujantis Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.

41. Karšto vandens būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami pagal Metodikos 1 priede pateiktą dokumentų sąrašą. Skaičiuojant karšto vandens kainos dedamąsias pirmą kartą, pateikiami Metodikos 1 priedo 2 ir 3 punktuose išvardyti dokumentai. Kitus dokumentus karšto vandens tiekėjas pateikia pagal galimybę. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

42. Karšto vandens tiekėjų patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimo laikotarpio kintamąją karšto vandens kainos dedamąją:

42.1. dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo ataskaitiniu laikotarpiu susidariusios sąnaudos pridedamos, o papildomai gautos pajamos išskaičiuojamos nustatant kintamąją karšto vandens kainos dedamąją ateinantiems metams, paskirstant jas naujų kainos dedamųjų skaičiavimuose nustatytam realizuotam karšto vandens kiekiui;

42.2. jei karšto vandens tiekėjas karšto vandens galutinę kainą skaičiuoja ir skelbia ne pagal Metodikos 28 punkto reikalavimus, išskyrus Metodikos 49 punkte numatytą atvejį, ir jei ataskaitinio laikotarpio faktinės geriamojo vandens ir (ar) šilumos kainos skiriasi nuo karšto vandens kainoje įvertintų kainų, tai gautos papildomos pajamos išskaičiuojamos nustatant kintamąją karšto vandens kainos dedamąją ateinantiems metams, paskirstant jas naujos kainos dedamųjų skaičiavimuose nustatytam planuojamam realizuoti karšto vandens kiekiui;

42.3. apskaičiuojant dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos kainų skirtumo susidariusias papildomas sąnaudas ar pajamas, faktinės geriamojo vandens ir (ar) šilumos sąnaudos ribojamos karšto vandens kainų dedamųjų skaičiavimo metu nustatytomis leistinomis karšto vandens netektimis daugiabučių namų tinkluose, susidarančiomis dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

VIII. NORMATYVINIO PELNO SKAIČIAVIMAS

43. Normatyvinis pelnas skaičiuojamas pastoviajai karšto vandens kainos dedamajai pagal priklausomybę:

NP = S(b x WACC / 100 ; (tūkst. Lt) (1)

čia

S_b – nustatytos būtinosios karšto vandens ruošimo ir pardavimo sąnaudos, nuo kurių skaičiuojama pastovioji karšto vandens kainos dedamoji, tūkst. Lt;

WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, %;

43.1. vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:

; (%) (2)

čia

R_e – karšto vandens tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma, %;

R_d – karšto vandens tiekėjo skolinto kapitalo pelno norma. Skolinto kapitalo pelno norma nustatoma kaip vidutinė metinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma, tačiau ne didesnė už rinkos palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 39.1.6 punktą, %;

E – paskutinių finansinių metų karšto vandens tiekėjo nuosavas kapitalas, tūkst. Lt;

D – karšto vandens tiekėjo skolintas kapitalas, tūkst. Lt;

43.2. karšto vandens tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma skaičiuojama pagal priklausomybę:

R(e) = R(f) + R(libor) + R(m); (%) (3)

čia

R_f – metinė Europos Sąjungos šalių narių išleistų euroobligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi penkerių metų trukmės euroobligacijų aukcionų, įvykusių per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos karšto vandens kainos dedamosios, metinės palūkanų normos aritmetinis vidurkis, %. Obligacijų palūkanų norma skaičiuojama vadovaujantis Europos centrinio banko skelbiama informacija;

R_libor – vidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos karšto vandens kainos dedamosios, Vilibor ir Euribor skirtumas, %. Tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos skaičiuojamos vadovaujantis Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skelbiama informacija;

R_m – nuosavo kapitalo rizikos norma, %. Ji nustatoma pagal tarptautinių vertinimo agentūrų skelbiamus šalies rizikos reitingus (Bloomberg ir pan.). Komisija kasmet skelbia nuosavo kapitalo rizikos normą.

44. Karšto vandens tiekėjas, pradedantis karšto vandens tiekimo veiklą ir neturintis galimybės apskaičiuoti vidutinės svertinės kapitalo kainos, skaičiavimuose taiko šilumos tiekėjo, kurio teritorijoje tiekia karštą vandenį, pelno normą.

IX. KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

45. Skaičiuojant pastoviąją karšto vandens kainos dedamąją, įvertinamos karšto vandens ruošimo ir pardavimo būtinosios pastoviosios sąnaudos. Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji nustatoma pagal priklausomybę:

T(kv.pd) = (S(p) + NP(pd)) / G(kv); (Lt/m³) (4)

čia

S_p– pastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta karšto vandens ruošimui ir pardavimui, tūkst. Lt;

NP_pd– normatyvinio pelno dalis, priskirta karšto vandens ruošimui ir pardavimui, tūkst. Lt;

G_kv – planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis, apskaičiuotas pagal Metodikos
38 punkto nuostatas, tūkst. m³.

46. Nustatant kintamosios karšto vandens kainos dedamosios formulę, įvertinamos šilumos ar kitos energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti, pirkimo (gamybos) ir geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, sąnaudos. Karšto vandens tiekėjas, tiekiantis karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, karšto vandens galutines kainas apskaičiuoja pagal kiekvieną savivaldybę atskirai, taikydamas konkrečioje savivaldybėje nustatytas geriamojo vandens kainas. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji išreiškiama formule:

; (5)

čia

q(kv) – šilumos kiekis, reikalingas geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normų nustatytos temperatūros, kWh/m³. Šis šilumos kiekis nustatomas pagal Metodikos priede nurodytus arba savivaldybės institucijos su Komisija suderintus ir nustatytus vidutinius šilumos energijos normatyvus geriamojo vandens kubiniam metrui pašildyti. Kitos energijos sąnaudos, reikalingos geriamojo vandens kubiniam metrui pašildyti, nustatomos pagal Metodikos priede nurodytas vidutines normines energijos ar kito kuro sąnaudas, reikalingas norminiam šilumos kiekiui pagaminti;

G_gv – geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis nustatomas pagal Metodikos 36 punkto nuostatas, tūkst. m³;

T_š – pirktos (pagamintos) šilumos kaina, Lt/kWh. Kai karšto vandens tiekėjas karštam vandeniui ruošti naudoja kitą energiją, pagamintos šilumos kaina apskaičiuojama reikiamam šilumos kiekiui pagaminti sunaudotos kitos energijos sąnaudas padalijus iš pagamintos šilumos kiekio;

T_gv– geriamojo vandens kainos, taikomos abonentams, Lt/m³;

A_sk– atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, skaičius, vnt.;

T_gv.pard– geriamojo vandens pardavimo kaina abonentams, Lt/apskaitos prietaisui per mėn.

Nustatant karšto vandens kainos dedamąsias, kintamosios dedamosios skaičiavimo metu, siekiant apskaičiuoti projekcinę karšto vandens kainą, naudojamos galiojančios šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainos. Tačiau Komisijos nutarimuose, savivaldybių tarybų sprendimuose ar karšto vandens tiekėjo sprendimuose kintamoji dedamoji yra išreiškiama formule su šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainų nežinomaisiais.

X. KARŠTO VANDENS KAINŲ NUSTATYMAS

47. Karšto vandens kaina tiekėjo gali būti nustatoma ne dažniau kaip kas mėnesį, vadovaujantis galiojančiomis karšto vandens kainos dedamosiomis, kai kintamoji dedamoji, išreikšta formule, apskaičiuojama pagal atitinkamas šilumos (ar kitos energijos) ir geriamojo vandens kainas.

48. Karšto vandens galutinė kaina nustatoma pagal priklausomybę:

T(kv) = T(kv.pd) + T(kv.kd); (Lt/m³) (6)

čia

T_kv.pd– pastovioji karšto vandens kainos dedamoji, Lt/m³;

T_kv.kd– konkretus kintamosios karšto vandens kainos dedamosios dydis, Lt/m³.

49. Karšto vandens tiekėjai vartotojams gali taikyti mažesnę nei pagal nustatytas karšto vandens dedamąsias apskaičiuotą galutinė karšto vandens kainą.

50. Šilumos kiekis vonios ir (ar) kitų patalpų šildymui, naudojant karšto vandens šilumą, ir karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Mokestis už paminėtoms reikmėms suvartotą šilumą nustatomas šilumos kiekį dauginant iš šilumos kainos.

_________________