LIETUVOS BANKO VALDYBOS

N U T A R I M A S

 

DĖL mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės

 

2012 m. gruodžio 13 d. Nr. 03-271

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755; 2004, Nr. 28-869; 2006, Nr. 48-1699) 8 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais ir 54 ir 541 straipsniais ir atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnį ir Europos Centrinio Banko 2007 m. rugpjūčio 1 d. gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Centrinio Banko 2011 m. rugpjūčio 25 d. gairėmis ECB/2011/13, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Papildyti Mokėjimo priemonių ataskaitos 0607 formoje, patvirtintoje Lietuvos banko valdybos 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 158 „Dėl mokėjimo priemonių ataskaitos formos 0607 patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3405; 2002, Nr. 116-5237; 2005, Nr. 119-4326), nustatytą ataskaitos gavėją ir prieš žodžius „Statistikos departamentui“ įrašyti žodžius „Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos“.

2. Pakeisti Mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 139 „Dėl mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės“ (Žin., 2005, Nr. 119-4326; 2010, Nr. 46-2244) ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).

3. Nustatyti, kad elektroninių pinigų įstaigos Mokėjimo priemonių ataskaitos 0607 formos rodiklių duomenis Lietuvos bankui teikia nuo 2013 m. sausio mėn., pradedant 2012 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis.

4. Nustatyti, kad Mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų 9, 10 ir 13 punktai pradedami taikyti renkant 2013 metų I ketvirčio duomenis.

5. Pavesti Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengti Mokėjimo priemonių ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymus ir prireikus juos keisti.

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                         Vitas Vasiliauskas


PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 139

(Lietuvos banko valdybos

2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo

Nr. 03-271 redakcija)

 

mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrieji nuostatai

 

I. bendroji Dalis

 

1. Mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų paskirtis – nustatyti šios atskaitomybės rengimo ir statistinių duomenų teikimo Lietuvos bankui tvarką, apibrėžti mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės rodiklius ir statistinių duomenų naudojimą.

2. Mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės tikslas – pagerinti Lietuvos bankui teikiamų statistinių mokėjimo priemonių duomenų kokybę, kad ji tenkintų didėjančius šalies ir užsienio vartotojų poreikius ir atitiktų Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nustatytus mokėjimo priemonių statistikos metodologinius ir techninius reikalavimus.

3. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

3.1. Atskaitingasis agentas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuriam taikomi mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės Lietuvos bankui reikalavimai.

3.2. Ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis ketvirtis, už kurį rengiama mokėjimo priemonių statistinė atskaitomybė.

3.3. Bankas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos bankų įstatyme.

3.4. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme.

3.5. Kredito įstaiga – bankas, užsienio banko filialas, Lietuvos centrinė kredito unija arba kredito unija.

3.6. Kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.

3.7. Lietuvos centrinė kredito unija – pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą įsteigta ir veikianti kredito įstaiga.

3.8. Mokėjimo įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme.

3.9. Mokėjimo paslaugų teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

3.10. Mokėjimo priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

3.11. Pinigų finansinė institucija (toliau – PFI) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos banko valdybos 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl pinigų finansinių institucijų balanso statistinės atskaitomybės“ patvirtintose Pinigų finansinių institucijų balanso statistinės atskaitomybės bendrosiose nuostatose (su paskutiniais pakeitimais).

3.12. Užsienio banko filialas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos bankų įstatyme.

4. Statistinės atskaitomybės rodikliai bei statistinės informacijos perdavimo reikalavimai išsamiai pateikiami Mokėjimo priemonių ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymuose, parengtuose remiantis ECBS taikoma praktika.

5. Gauti mokėjimo priemonių duomenys naudojami rengti suvestinei statistinei informacijai, kuri teikiama Europos Centriniam Bankui ir(arba) skelbiama viešai taip, kad nebūtų galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti pavienio atskaitingojo agento duomenų. Priešingu atveju viešai suvestiniai duomenys gali būti skelbiami tik gavus raštišką atskaitingojo agento sutikimą.

 

II. ATSKAITINGIEJI AGENTAI

 

6. Potencialiąją atskaitingųjų agentų visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija, kredito unijos, mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos.

7. Faktinę atskaitingųjų agentų visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, elektroninių pinigų įstaigos, taip pat pagal šių nuostatų 10 punkte nustatytą tvarką atrinktos mokėjimo įstaigos.

8. Faktinei atskaitingųjų agentų visumai nepriklausiančių Lietuvos centrinės kredito unijos ir kredito unijų duomenys įvertinami remiantis Lietuvos centrinės kredito unijos teikiama informacija.

9. Faktinei atskaitingųjų agentų visumai nepriklausančių mokėjimo įstaigų duomenys įvertinami statistiniais metodais, remiantis mokėjimo įstaigų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis ir 13 punkte nurodyta tvarka surinktais klientų aptarnavimo vietų skaičiaus duomenimis.

10. Faktinei atskaitingųjų agentų visumai priklausančių mokėjimo įstaigų sąrašą ir jo atnaujinimus tvirtina Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius. Šis sąrašas sudaromas ir kiekvienais metais peržiūrimas taip, kad remiantis mokėjimo įstaigų finansinių ir priežiūros ataskaitų einamųjų metų antrojo ketvirčio duomenimis atrinktos mokėjimo įstaigos apimtų bent 85 proc. visų mokėjimo įstaigų su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios veiklos. Į faktinę atskaitingųjų agentų visumą iš naujo įtraukta mokėjimo įstaiga ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. informuojama apie atsiradusią prievolę teikti Mokėjimo priemonių ataskaitos 0607 formos duomenis, pradedant ateinančių metų pirmojo ketvirčio duomenimis.

 

III. Statistinės informacijos teikimo tvarka

 

11. Atskaitingieji agentai statistinę mokėjimo priemonių informaciją Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamentui (toliau – LB EFST Statistikos departamentas) teikia nustatyta Mokėjimo priemonių ataskaitos forma.

12. Statistinė mokėjimo priemonių informacija pateikiama elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos banko ataskaitų priėmimo sistemą, internetinę ataskaitų priėmimo sistemą arba, suderinus su LB EFST Statistikos departamentu, elektroniniu paštu per dvidešimt tris dienas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.

13. Faktinei atskaitingųjų agentų visumai nepriklausančios mokėjimo įstaigos kalendorinių metų pabaigoje joms priklausiusių klientų aptarnavimo vietų skaičių LB EFST Statistikos departamentui pateikia laisva forma per dvidešimt tris dienas pasibaigus kalendoriniams metams.

14. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio statistiniai mokėjimo priemonių duomenys ir istoriniai (ankstesnių nei praėjusio ataskaitinio laikotarpio) duomenys gali būti tikslinami tiek Lietuvos banko, tiek atskaitingojo agento iniciatyva. Atskaitingasis agentas turi informuoti LB EFST Statistikos departamentą apie padarytus patikslinimus ir jų priežastis.

15. Atskaitingasis agentas, taikydamas šiame dokumente išdėstytus apibrėžimus ir vykdydamas keliamus reikalavimus, pateikia:

15.1. pirmojoje ataskaitos dalyje – atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų ir vienadienių indėlių sąskaitų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

15.2. antrojoje ataskaitos dalyje – per ataskaitinį laikotarpį įvykdytų mokėjimų negrynaisiais pinigais, operacijų grynaisiais pinigais klientų aptarnavimo vietose ir gautų tarptautinių mokėjimų skaičių ir vertę;

15.3. trečiojoje ataskaitos dalyje – atskaitingojo agento išleistų galiojančių mokėjimo kortelių skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

15.4. ketvirtojoje ataskaitos dalyje – atskaitingajam agentui priklausančių įrenginių, kuriuose galima atlikti operacijas mokėjimo kortelėmis, skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir juose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų šalyje ir užsienyje išleistomis kortelėmis skaičių ir vertę;

15.5. penktojoje ataskaitos dalyje – užsienio įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų atskaitingojo agento išleistomis mokėjimo kortelėmis skaičių ir vertę.

 

IV. Statistinių duomenų matavimo vienetai

 

16. Statistiniai mokėjimo priemonių duomenys teikiami sveikaisiais skaičiais:

16.1. operacijų skaičius – tūkstančiais vienetų;

16.2. operacijų vertė – tūkstančiais litų (operacijų, atliktų užsienio valiuta, vertė perskaičiuojama į litus pagal oficialų mokėjimo dienos lito ir užsienio valiutos santykį);

16.3. atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo kortelių ir įrenginių skaičius – vienetais.

17. Dėl atskaitingojo agento atliekamo duomenų apvalinimo gali atsirasti nedidelis skirtumas tarp suapvalintos sumos reikšmės ir suapvalintų jos dėmenų reikšmių sumos. Toks skirtumas leistinas tik dėl apvalinimo paklaidos.

 

V. Statistinės atskaitomybės RODIKLIŲ apibrėžimai

 

18. Klientų aptarnavimo vietos – atskaitingajam agentui priklausantys ir teisinio savarankiškumo neturintys klientų aptarnavimo padaliniai, kuriuose teikiamos mokėjimų ir (arba) pinigų perlaidų paslaugos asmenims, nesantiems PFI.

19. Vienadienių indėlių sąskaitos – indėlių, kurie išduodami grynaisiais pinigais ir (arba) kurie pareikalavus pervedami pagal čekį, banko mokėjimo nurodymą, debeto įrašą arba panašią priemonę be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.

20. Pervedamųjų indėlių sąskaitos – vienadienių indėlių, kurie, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams, pareikalavus tiesiogiai pervedami įprastomis mokėjimo priemonėmis (kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu), kredito arba debeto kortele, kaip elektroniniai pinigai, pagal čekį arba panašiomis priemonėmis be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.

21. Mokėjimai negrynaisiais pinigais – lėšų mokėtojo arba gavėjo inicijuoti mokėjimai Lietuvoje ir tarptautiniai mokėjimai, kuriuos atliekant naudojamos mokėjimo priemonės: kredito pervedimai, debeto pervedimai, mokėjimai debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito ir virtualiosiomis kortelėmis, elektroniniais pinigais arba čekiais.

22. Kredito pervedimai – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. „Popieriniu“ būdu kredito pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. „Nepopieriniu“ būdu kredito pervedimai vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlikus įrašą kliento sąskaitoje. Kredito pervedimais laikomi mokėtojo inicijuoti mokėjimai, vykdomi per bankomatus mokėjimo paslaugų teikėjo išleistomis kortelėmis, ir pinigų perlaidos.

23. Debeto pervedimai – lėšų gavėjo inicijuoti vienkartiniai ir(arba) kartotiniai mokėjimai, kai mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti lėšų gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Debeto pervedimai popieriniu būdu vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Debeto pervedimai nepopieriniu būdu vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlikus įrašą kliento sąskaitoje.

24. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui, laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose, skirta mokėjimo operacijoms atlikti ir priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

25. Čekiai – išrašyti mokėjimo dokumentai, kuriais juos išrašę asmenys įsako bankui be sąlygų išmokėti čekiuose įrašytą pinigų sumą čekiuose nurodytiems arba juos pateikusiems asmenims.

26. Grynųjų pinigų operacijos klientų aptarnavimo vietose – grynųjų pinigų išdavimas ir priėmimas, nepervedant lėšų į kitų asmenų sąskaitas, asmenims ir iš asmenų, kurie nėra PFI, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos, iš jų sąskaitų / į jų sąskaitas klientų aptarnavimo vietose užpildžius grynųjų pinigų išdavimo / priėmimo blanką.

27. Gauti tarptautiniai mokėjimai – nesančių PFI, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigomis asmenų gauti iš užsienio kredito pervedimai, debeto pervedimai, mokėjimai debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito kortelėmis ir mokėjimai elektroniniais pinigais bei čekiais.

28. Mokėjimo kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos galiojančios kortelės su grynųjų pinigų funkcija, debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito ir iš anksto apmokėtos kortelės, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners).

29. Jungtinės kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kurios sujungia debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir(arba) kredito kortelės, taip pat kortelės su grynųjų pinigų funkcija ir iš anksto apmokėtos kortelės kategorijas.

30. Kortelės su grynųjų pinigų funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kuriomis galima iš bankomato ir(arba) naudojantis kortelių skaitytuvu pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti.

31. Debeto kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelės gali turėti sąsają su kredito limitą suteikiančiomis sąskaitomis (debeto kortelės su kredito limitu).

32. Debeto kortelės su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir(arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas leistinos ribos. Kortelės turėtojui kreditas nepratęsiamas – visas susidaręs įsiskolinimas turi būti padengtas nustatyto laikotarpio pabaigoje.

33. Kredito kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kurių turėtojams suteikiama kredito linija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners). Kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir(arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas nustatytos didžiausios ribos. Nustatyto laikotarpio pabaigoje gali būti padengiamas visas susidaręs įsiskolinimas arba jo dalis. Likusi neapmokėta įsiskolinimo dalis paliekama kaip pratęstas kreditas, už kurį kortelės turėtojas moka nustatytas palūkanas.

34. Iš anksto apmokėtos kortelės – šalyje kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos išleistos mokėjimo kortelės, kurių atmintyje saugoma iš anksto apmokėta ir galima panaudoti mokėjimams piniginė vertė.

35. Virtualiosios kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos nematerialios kortelės, skirtos atsiskaitymams internetu.

36. Bankomatai – automatiniai elektroniniai prietaisai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti, atlikti pervedimus, naudotis kitomis paslaugomis.

37. Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų išdavimo operacijas – automatiniai elektroniniai prietaisai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus.

38. Bankomatai, atliekantys lėšų pervedimo operacijas – automatiniai elektroniniai prietaisai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele atlikti kredito pervedimus.

39. Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų priėmimo operacijas – automatiniai elektroniniai prietaisai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele įmokėti grynuosius pinigus.

40. Debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir(arba) kredito kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose esantys prietaisai (elektroniniai kortelių skaitytuvai ir kortelių atspaustuvai), leidžiantys atlikti mokėjimus ir(arba) pasiimti grynuosius pinigus debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu ir(arba) kredito kortelėmis. Grynųjų pinigų išdavimas reiškia, kad mokėjimo kortelės turėtojas grynuosius pinigus pasiima, – dažniausiai kartu atlikdamas mokėjimo operacijas, – naudodamasis debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir(arba) kredito kortelių skaitytuvais, esančiais prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose.

41. Elektroniniai kortelių skaitytuvai – elektroniniai debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir(arba) kredito kortelių skaitytuvai, skirti mokėjimams atlikti ir gryniesiems pinigams pasiimti.

42. Kortelių atspaustuvai – mechaniniai debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir(arba) kredito kortelių skaitytuvai, skirti mokėjimams atlikti neautomatiškai.

43. Iš anksto apmokėtų kortelių įrenginiai – automatiniai elektroniniai prietaisai, kuriuose galima atlikti operacijas iš anksto apmokėtomis kortelėmis.

44. Iš anksto apmokėtų kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei kredito įstaigų arba elektroninių pinigų įstaigų klientų aptarnavimo vietose esantys automatiniai elektroniniai prietaisai, leidžiantys atlikti mokėjimus arba pasiimti grynuosius pinigus iš anksto apmokėtomis kortelėmis.

45. Iš anksto apmokėtų kortelių įkelties / iškelties įrenginiai – įrenginiai, leidžiantys iš anksto apmokėtų kortelių turėtojams pinigų vertės vienetus įkelti į kortelės atmintį / iškelti iš kortelės atminties.

 

VI. statistinės informacijos perdavimo, TIKSLUMO IR TIKSLINIMO REIKALAVIMAI

 

46. Mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimai, kurių turi laikytis atskaitingasis agentas:

46.1. Privalomieji perdavimo reikalavimai:

46.1.1. statistinė informacija LB EFST Statistikos departamentui turi būti pateikiama nustatytu laiku ir nustatyta forma;

46.1.2. turi būti nurodytas atskaitingojo agento atsakingas asmuo (asmenys);

46.1.3. turi būti laikomasi statistinės informacijos perdavimo specifikacijos.

46.2. Privalomieji tikslumo reikalavimai:

46.2.1. statistinė informacija turi būti vientisa;

46.2.2. statistinė informacija turi būti parengta laikantis šiuose nuostatuose nustatytų statistikos duomenų matavimo vienetų ir apvalinimo reikalavimų;

46.2.3. atskaitingasis agentas turi sugebėti prireikus pateikti papildomos informacijos apie jau pateiktus duomenis ir jų kaitos priežastis.

46.3. Privalomieji tikslinimo reikalavimai – tikslinamoji informacija turi būti pateikiama kartu su aiškinamąja informacija.

 

_________________