LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS TAUPOMOJO BANKO REORGANIZAVIMO IR JO STATUTO PATVIRTINIMO
1992 m. spalio 26 d. Nr. 800
Vilnius
1. Reorganizuoti valstybinį Lietuvos taupomąjį banką į valstybinį akcinį Lietuvos taupomąjį banką (toliau vadinama – Lietuvos taupomasis bankas), paliekant reorganizuojamojo banko aktyvus ir pasyvus.
2. Patvirtinti Lietuvos taupomojo banko statutą (pridedama) ir šio banko pagrindinį kapitalą, sudarantį 1 milijardą piniginių vienetų – talonų.
3. Nustatyti, kad:
3.2. valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos taupomojo banko pagrindinio kapitalo dalį Finansų ministerija turi suformuoti per dvejus metus;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 800
Lietuvos taupomojo banko statutas
I skyrius. Bendrieji nuostatai
1. Lietuvos taupomasis bankas (toliau vadinama – bankas) yra valstybinis akcinis bankas. Jo steigėjas yra Finansų ministerija, o akcininkai – Lietuvos Respublikos juridiniai bei fiziniai asmenys.
3. Bankas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su pavadinimu „Lietuvos taupomasis bankas“, veikia pagal Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir šį statutą.
4. Bankas yra pelno siekianti kredito įstaiga, savo veiklą grindžianti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš juridinių ir fizinių asmenų bei kreditų jiems teikimu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
5. Bankas aptarnauja fizinius ir juridinius asmenis. Už fizinių ir juridinių asmenų indėlius jis atsako visu savo turtu, be to, valstybė garantuoja, kad bus išsaugota Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų fizinių asmenų, pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, patikėtų indėlių vertė. Valstybės garantijos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
6. Bankas už savo prievoles atsako visu turimu turtu. Jis neatsako už akcininkų ir steigėjo prievoles, o akcininkai ir steigėjas už banko prievoles atsako tik įsigytų (pasirašytų) banko akcijų verte.
7. Bankas turi balansą, dirba savarankiškai, laikydamasis ekonominių normatyvų, kuriuos nustato Lietuvos bankas, remdamasis įstatymais.
II skyrius. Banko veikla
9. Bankas vykdo šias operacijas:
9.3. vykdo operacijas su mokamaisiais dokumentais ir vertybiniais popieriais (čekiais, vekseliais, akcijomis, obligacijomis ir kt.);
9.4. Lietuvos bankui leidus, vykdo operacijas su užsienio valiuta bei perka ir parduoda brangiuosius metalus;
10. Bankas, vykdydamas operacijas, gali:
10.2. teikti ilgalaikius ir trumpalaikius kreditus klientams, kai šie įkeičia turtą, vertybinius popierius, laiduoja arba kitaip apdraudžia imamus kreditus;
10.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikti lengvatinius kreditus ir paslaugas, kai bankui kompensuojamos negautos pajamos;
10.4. priimti iš klientų saugoti vertybes ir nuomoti jiems saugykloje seifų kameras vertybėms bei dokumentams saugoti;
10.5. vykdyti klientų testamentinius patvarkymus ir pavedimus bei įgaliojimus atlikti su indėliais reikiamas operacijas;
10.6. teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kitais kredito institucijos veiklos klausimais;
10.7. nustatyti naujas indėlių rūšis ir jų laikymo bei tvarkymo sąlygas, taip pat minimalią pradinio įnašo sumą atidarant indėlio sąskaitą;
10.8. investuoti lėšas Lietuvos Respublikos ūkyje ir įstatymų nustatyta tvarka – užsienio valstybėse;
10.10. turėti kituose Lietuvos bankuose ir Lietuvos bankui leidus – užsienio valstybių bankuose savo sąskaitas bei jomis disponuoti;
10.11. įgyti, valdyti ir disponuoti vertybiniais popieriais. Leisti banko akcijas ir kitus įstatymų numatytus vertybinius popierius;
10.14. pareikalauti, kad kredituojamos įmonės, įstaigos bei organizacijos pateiktų informaciją ir dokumentus (iš jų ir buhalterines ataskaitas bei balansus), patvirtinančius jų mokumą, taip pat suteiktų kredito grąžinimo garantijas;
10.15. nutraukti kreditavimą, prieš terminą išieškoti išduotų kreditų sumas, jeigu kredituojamas klientas pažeidžia kredito sutarties įsipareigojimus;
11. Bankas, jo darbuotojai laiko paslaptyje informaciją apie savo klientų ir korespondentų sąskaitas, indėlius ir jų vykdomas operacijas. Informacija apie klientų sąskaitas ir banko operacijas teikiama tik patiems klientams arba jų įgaliotiems atstovams, o sąskaitos arba indėlio savininkui mirus – tik asmenims, kurie nurodyti jo testamente, paliktame bankui, taip pat notarinėms kontoroms, kai yra sprendžiami paveldėjimo klausimai.
12. Teismams, tardymo organams, finansų įstaigoms, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui informacija apie banko klientų sąskaitas ir jų vykdomas operacijas gali būti teikiama įstatymų nustatyta tvarka.
13. Banke laikomoms klientų piniginėms lėšoms ir kitoms vertybėms areštas gali būti paskirtas ir atšauktas tik teismo ar tardymo organų sprendimu įstatymų numatytais atvejais.
14. Ieškinys iš banke laikomų klientų piniginių lėšų ir kitų vertybių gali būti tenkinamas tik remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar sprendimu.
15. Banko ir jo klientų santykiai nustatomi sutartyse, kuriose turi būti nurodyta šalių pavadinimai ir prievolės, prievolių vykdymo terminai ir vieta, palūkanos ir komisinės rinkliavos, šalių atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą, sutarčių pasibaigimo sąlygos bei klientų gautos paskolos kituose bankuose.
Sutartyse gali būti nurodytos ir kitos sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams.
III skyrius. Indėlių operacijos. Indėlininkų
teisės, jų interesų užtikrinimas
17. Banko indėlininkai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Klientai indėlius gali padėti savo arba kitų asmenų vardu.
18. Banko indėlininkai gali būti ir nepilnamečiai, kurių teisę įdėti į banką indėlius ir disponuoti jais nustato įstatymai.
20. Indėlininkas turi teisę surašyti testamentinį patvarkymą, kad jam mirus indėlis būtų išmokėtas nurodytam juridiniam ar fiziniam asmeniui, valstybei.
Indėliai, dėl kurių nesurašyti testamentiniai patvarkymai, mirusio indėlininko paveldėtojams išmokami įstatymų nustatyta tvarka.
IV skyrius. Banko akcininkai, jų teisės ir pareigos
22. Banko akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent po vieną šio banko akciją.
Akcininkams gali būti išduodamos visų rūšių akcijos.
23. Akcininkai neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bankui, išskyrus įsipareigojimą nustatytąja tvarka sumokėti visų rūšių pasirašytų akcijų emisijos kainą. Visuotinio akcininkų (akcininkų įgaliotinių) susirinkimo (toliau vadinama – visuotinis susirinkimas) ar banko valdybos nutarimas, įpareigojantis visus arba dalį akcininkų mokėti papildomus įnašus, negalioja, jeigu bent vienas iš jų su tokiu nutarimu nesutinka.
24. Akcija į atskiras dalis nedalijama. Jeigu viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcijos teikiamas teises realizuoja vienas iš jos savininkų. Už savo prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.
25. Akcininkai turi šias turtines teises:
25.3. pirmumo tvarka įsigyti banko išleidžiamų akcijų, jeigu kitaip nenumatyta šiame statute ar akcijų pasirašymo sutartyje;
26. Akcininkai turi šias asmenines neturtines teises:
26.1. dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose sprendžiamojo balso teise, jeigu kitaip nenumatyta šiame statute;
27. Visos banko akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, turi vienodą nominalią vertę, ir kiekviena paprastoji ar vardinė akcija suteikia po vieną balsą visuotiniame susirinkime.
28. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai 10 tūkstančių piniginių vienetų – talonų nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą. Kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš 10 tūkstančių.
29. Balsavimo teisę visuotiniame susirinkime suteikia apmokėtos akcijos. Per 60 dienų nuo paskutinės akcijų pasirašymo dienos banko steigėjas sušaukia steigiamąjį akcininkų susirinkimą.
30. Akcininkui pareikalavus, bankas privalo suteikti jam prašomą informaciją, leisti susipažinti su metiniais balansais, valdybos ataskaitomis apie banko veiklą, susirinkimų protokolais, akcininkų registracijos knyga, padaryti pageidaujamus šių dokumentų išrašus. Kiti dokumentai gali būti akcininkui pateikiami, jeigu juose nėra komercinių paslapčių, kurios atskleistos padarytų bankui turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčai dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžiami teismine tvarka.
31. Akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 10 procentų balsavimo teisę turinčio kapitalo, turi teisę reikalauti, kad valdyba paskirtų ekspertą (ekspertų grupę) ir šis patikrintų banko reikalų būklę bei apskaitos dokumentus. Tikrinimo išlaidas apmoka jo pageidavusieji akcininkai. Jeigu ekspertas (ekspertų grupė) patvirtino akcininkų pareiškime nurodytų faktų tikrumą, bankas privalo kompensuoti akcininkams tikrinimo išlaidas.
32. Banko akcininkai neturi teisės skleisti komercinių banko paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos apie jo veiklą.
33. Akcininkų įnašai už pasirašytas akcijas registruojami ir buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitomi įstatymų nustatyta tvarka.
V skyrius. Banko kapitalas, pajamos, išlaidos ir fondai
35. Banke sudaromi pagrindinis kapitalas, atsargos kapitalas, indėlių draudimo, kitas kapitalas, bankinės veiklos ir kiti fondai.
Bankas įstatymų nustatyta tvarka sudaro indėlių draudimo kapitalą arba dalyvauja kolektyvinėje indėlių draudimo sistemoje.
36. Pagrindinis banko kapitalas yra 1 milijardas piniginių vienetų – talonų.
Iš pagrindinio kapitalo negali būti mokami darbo užmokestis ar kitos išmokos (premijos, pašalpos, darbo užmokesčio priedai).
Bankas privalo užtikrinti jam patikėto kapitalo išsaugojimą ir pelningą panaudojimą.
37. Valstybei priklauso 51 procentas pagrindinio kapitalo, o fiziniams ir juridiniams asmenims, įmokėjusiems už banko akcijas, – 49 procentai.
38. Atsargos kapitalas sudaromas kasmet, iš banko pelno atskaitant Lietuvos banko nustatytą sumą (atskaitymus). Iš banko pelno atskaitoma tol, kol atsargos kapitalas susilygina su pagrindiniu kapitalu.
Dalį atsargos kapitalo panaudojus banko nuostoliams atlyginti, iš pelno vėl atskaitoma į šį kapitalą, kol jis susilygina su pagrindiniu kapitalu.
39. Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nutarimuose nustatyta tvarka bankas dalyvauja kolektyvinėje indėlių draudimo sistemoje.
40. Kito kapitalo, bankinės veiklos ir kitų fondų sudarymo bei naudojimo tvarką banko valdybos pasiūlymu nustato jo taryba.
41. Pajamas bankas gauna už klientams suteiktus kreditus ir paslaugas, taip pat už kitas operacijas.
VI skyrius. Banko akcijos
43. Pagrindinis banko kapitalas yra padalytas į 100000 akcijų. Kiekvienos akcijos nominali vertė yra 10000 (dešimt tūkstančių) piniginių vienetų – talonų.
44. 24615 akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 246150 tūkstančių (du šimtai keturiasdešimt šeši milijonai šimtas penkiasdešimt tūkstančių) piniginių vienetų – talonų, yra privilegijuotosios ir priklauso nuosavybės teise valstybei. Jos suteikia akcininkui teisę gauti privalomuosius kaupiamuosius dividendus. Privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės. Privilegijų atšaukimo tvarką valdybos teikimu nustato banko taryba.
45. Iš viso yra 75385 paprastosios akcijos. Jų bendra nominali vertė 753850000 (septyni šimtai penkiasdešimt trys milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt tūkstančių) piniginių vienetų – talonų.
Iš to skaičiaus 26385 paprastosios akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, o likusieji 49 tūkstančiai paprastųjų akcijų (iš kurių 2650 akcijų yra vardinės) parduodami Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.
46. Vardinių akcijų savininkai gali parduoti turimas vardines akcijas kitiems asmenims tik gavę banko valdybos sutikimą ir padengę šių akcijų nominalios vertės ir įmokėtos sumos skirtumą.
47. Kiekviena paprastoji akcija, kurios nominali vertė yra 10000 (dešimt tūkstančių) piniginių vienetų – talonų, suteikia jos savininkui vieno balso teisę visuotiniame susirinkime.
VII skyrius. Banko valdymas
50. Visuotinis susirinkimas yra aukščiausioji banko valdymo institucija. Jame turi teisę dalyvauti visi akcininkai nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus ir klasės. Visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti ir valdybos nariai, kurie nėra akcininkai. Apie susirinkimo šaukimą skelbiama viešai.
51. Visuotinis susirinkimas:
51.2. renka, tvirtina ir prireikus prieš terminą atleidžia banko tarybos ir valdybos narius (iš jų ir tarybos pirmininką, valdybos pirmininką), revizijų tarnybos vadovą;
51.4. tvirtina metinį banko balansą ir sąmatą, nustato pelno paskirstymo tvarką, tvirtina pelno paskirstymą;
51.6. įstatymų nustatyta tvarka likviduoja arba reorganizuoja banką, sprendžia jo jungimosi su kitomis kredito institucijomis klausimus, renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos narius ir tvirtina šios komisijos apyskaitą;
52. Visuotinį susirinkimą organizuoja valdyba. Susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi banko taryba arba banko akcininkai, kuriems priklausančių akcijų bendra nominali vertė yra ne mažesnė kaip 10 procentų balsavimo teisę turinčio kapitalo.
Visuotinio susirinkimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo šaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Valdyba per 10 dienų privalo pranešti susirinkimo iniciatoriams apie priimtą sprendimą.
53. Visuotinis susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos.
54. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu susirinkimo nebuvo ilgiau kaip 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos ir dėl to kreipėsi banko akcininkas;
55. Neeilinius visuotinius susirinkimus banko valdyba šaukia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (arba jos įgaliotos institucijos) įpareigota, prireikus apsvarstyti indėlininkų teisių ir indėlių apsaugos ar kitus klausimus, kurių sprendimas viršija banko tarybos bei valdybos kompetenciją.
56. Banko valdyba privalo paskelbti apie šaukiamą visuotinį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Jeigu susirinkimas šaukiamas pakartotinai, akcininkus būtina informuoti apie tai ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi turintys balsavimo teisę akcininkai (arba jų įgaliotiniai) su tuo sutinka.
57. Pranešime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta banko pavadinimas ir buveinės adresas, susirinkimo data ir vieta, darbotvarkės klausimai.
58. Ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo akcininkams turi būti suteikta galimybė susipažinti su jo darbotvarke.
59. Akcininkas privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki susirinkimo, pranešti, ar jame dalyvaus.
60. Akcininkams gali atstovauti jų įgaliotiniai, kurie renkami visuotiniuose susirikimuose pagal administracinius-teritorinius vienetus. Įgaliotinių atstovavimo normą, valdybai pasiūlius, nustato banko taryba.
61. Visi sprendimai visuotiniame susirinkime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus, nustatytus šio statuto 51.1, 51.2 ir 51.5 punktuose. Šiais klausimais sprendimai priimami 2/3 balsų dauguma.
63. Banko taryba:
63.1. stebi ir analizuoja valdybos veiklą, tikrina, kaip naudojami finansiniai ištekliai, koks kapitalo rentabilumas, prognozuoja tolesnę finansinę būklę;
63.2. gali tikrinti, ar tinkamai tvarkoma buhalterinė- finansinė apskaita, banko knygos ir dokumentai;
63.3. pateikia visuotiniam susirinkimui pastabas ir pasiūlymus apie banko metinį balansą, pelno paskirstymo projektą bei valdybos ataskaitą;
64. Taryba, banko valdybai pasiūlius:
64.3. sprendžia banko skyrių, filialų, agentūrų bei atstovybių steigimo klausimus ir teikia juos tvirtinti visuotiniam susirinkimui;
65. Banko taryba 4 metams renkama visuotiniame susirinkime iš akcininkų – Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus 62 punkte nurodytą atvejį. Kandidatus į banko tarybos narius siūlo visuotinis susirinkimas.
66. Banko tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Jos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
Banko tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.
67. Banko valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja jam ir už banko operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus. Kitą banko valdybos veiklą, įgaliojimus ir teises, taip pat apribojimus, kas negali būti banko valdybos nariais, nustato Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo 26 straipsnis ir šis statutas.
68. Banko valdyba:
68.1. priima sprendimus svarbiausiais taupymo, kredito išteklių panaudojimo, kreditų ir kasos operacijų vykdymo klausimais;
68.5. neviršydama patvirtintos išlaidų sąmatos, tvirtina priemones banko tarnautojų darbo, buities ir poilsio sąlygoms gerinti, jų šeimoms materialiai ar kitaip remti, sprendžia dalyvavimo labdaroje klausimus;
69. Banko valdybos narius ir jos pirmininką 4 metams renka visuotinis susirinkimas. Banko valdybos pirmininko pavaduotojus iš valdybos narių valdybos pirmininko teikimu skiria banko taryba.
Banko valdybą sudaro 7 asmenys: pirmininkas, 3 pirmininko pavaduotojai ir 3 nariai.
70. Banko valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Banko valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia valdybos posėdžio pirmininko balsas.
Valdybos sprendimai įgyvendinami jos nutarimais arba valdybos pirmininko įsakymais.
Banko valdybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja valdybos pirmininkas, o pirmininko nesant – jo pavestas pirmininko pavaduotojas.
Valdybos posėdžiai rengiami pagal valdybos darbo reglamentą.
71. Banko valdybos pirmininkas:
71.2. tvirtina banko centrinio aparato struktūrą, jo struktūrinių padalinių nuostatus, taip pat centrinio aparato vidaus darbo taisykles;
71.4. skiria ir atleidžia banko centrinio aparato struktūrinių padalinių vadovus, specialistus ir darbuotojus, banko skyrių valdytojus, skiria drausmines nuobaudas;
72. Banko skyrius turi ribotas juridinio asmens teises.
Banko skyrius, neviršydamas banko deleguotų teisių, savarankiškai tvarko savo kreditinius išteklius, savo vardu sudaro kredito teikimo ir kitas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme, arbitraže, kitose valstybinėse institucijose, įstatymų ir banko nustatyta tvarka išduoti įgaliojimus atstovauti banko skyriaus interesams, įsigyti prekinių ir kitų materialinių vertybių.
Banko skyrius turi antspaudą su savo pavadinimu. Banko skyriui vadovauja valdytojas. Banko skyriaus valdytojas tvirtina skyriaus etatų sąrašą, nustato skyriaus ir filialų darbo režimą.
Banko skyriai turi filialus ir agentūras. Filialuose, kurie tiesiogiai pavaldūs banko skyriui, dirba etatiniai darbuotojai. Agentūros steigiamos prie įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal sutartis. Agentūros darbuotojams pavedama vykdyti taupymo darbo funkcijas.
VIII skyrius. Banko revizijų tarnyba ir
banko veiklos tikrinimas
73. Banko ir jo pavaldžių įstaigų finansinės ir ūkinės veiklos revizijas atlieka banko revizijų tarnyba (toliau vadinama – revizijų tarnyba), kurios vadovą 4 metams renka visuotinis susirinkimas.
Revizijų tarnyba į revizijas bei tikrinimus gali kviesti ekspertus, kurie nėra banko darbuotojai, jeigu ji užtikrina, kad bus išsaugotos banko komercinės paslaptys.
74. Revizijų tarnybos nariai gali būti tik asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo 27 straipsnyje.
75. Revizijų tarnyba:
75.1. tikrina sąmatos vykdymą, banko darbą ir kontroliuoja, ar banko veikla atitinka įstatymus ir šį statutą;
75.2. tikrina metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis susirinkimas priima nutarimus;
76. Revizijų tarnyba turi teisę atlikti įvairius tikrinimus visuotinio susirinkimo, banko tarybos ar valdybos pavedimu ir privalo apie tikrinimo rezultatus informuoti banko valdybą.
IX skyrius. Banko finansai ir pelno paskirstymas
79. Banko pelnas yra lėšos, kurios lieka iš finansinių banko metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolius.
80. Banko pelną skirsto visuotinis susirinkimas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinęs metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo nurodoma:
81. Buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir kontrolė banke organizuojama Lietuvos banko įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, kitų įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka.
82. Banko veiklos rezultatai nurodomi mėnesiniuose, ketvirtiniuose ir metiniuose balansuose, pelno ir išlaidų ataskaitose, taip pat metinėje ataskaitoje, kuri pateikiama banko tarybai ir visuotiniam susirinkimui.
X skyrius. Banko reorganizavimas arba likvidavimas
84. Bankas reorganizuojamas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.
85. Bankas likviduojamas visuotinio susirinkimo nutarimu, o nutarimo nepriėmus – Lietuvos banko įsakymu, jeigu susiklosto sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo 37 straipsnyje.
Visuotinis susirinkimas gali nutarti likviduoti banką ir nesant nurodytųjų sąlygų.
Visuotinio susirinkimo nutarimas arba Lietuvos banko įsakymas likviduoti banką skelbiamas spaudoje.
86. Visuotinis susirinkimas, nutaręs likviduoti banką arba gavęs atitinkamą Lietuvos banko įsakymą, renka likvidacinę komisiją ir šios komisijos pirmininką. Išrinkus likvidacinę komisiją, banko valdyba nustoja veikti.
87. Likvidacinė komisija susideda iš 9 asmenų: pirmininko, 3 jo pavaduotojų ir 5 narių.
Likvidacinė komisija:
87.4. parduoda banko turtą (nekilnojamąjį banko turtą gali parduoti tik visuotiniam susirinkimui sutikus);
88. Likviduojant banką, pirmiausia atsiskaitoma su jo indėlininkais ir kitais kreditoriais bei samdomais banko tarnautojais.
Likę pinigai paskirstomi tarp akcininkų proporcingai jų turimoms akcijoms.