LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1357 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL SEIMO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PRIEDĖLIO PAKEITIMO PROJEKTO NR. XP-1514
2006 m. lapkričio 30 d. Nr. 1194
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 1175 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1357. Visiems valstybės tarnautojams gali nereikėti tiek žinių apie informacines technologijas, kiek jų reikia turėti norint įgyti Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2016 (Žin., 2005, Nr. 7-218), nurodytą kompiuterio vartotojo pradmenų pažymėjimą. Tačiau tai būtų nustatyta įrašius bendrąjį reikalavimą turėti tokį pažymėjimą visiems asmenims, priimamiems į valstybės tarnautojo pareigas. Gebėjimų ar žinių reikalavimai valstybės tarnautojams turi būti tiesiogiai susiję su jų atliekamomis funkcijomis. Taigi tikslinga, kad kiekvienu konkrečiu atveju mokėjimo dirbti kompiuteriu žinių, kurių privalo turėti valstybės tarnautojas, lygį nustatytų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tvirtindamas atitinkamą valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą. Jeigu konkrečioms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti reikia mokėti dirbti kompiuteriu, svarbu, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turėtų darbo kompiuteriu žinių, bet nesvarbu, kur jis tokių žinių įgijęs, ar gali tai patvirtinti atitinkamu dokumentu. Kitaip būtų dirbtinai ribojamas kvalifikuoto personalo priėmimas į valstybės tarnybą, taip pat prireiktų papildomų lėšų visiems jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams mokyti net ir tais atvejais, jeigu jų funkcijoms atlikti nebūtinos tokios plačios kompiuterinio raštingumo žinios.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo projektui Nr. XP-1514 (toliau vadinama – projektas), nes jį patvirtinus būtų iškreipta sukurta valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija, kai darbo apmokėjimas siejamas su skirtinga atsakomybe, tenkančia asmeniui, einančiam konkrečias valstybės tarnautojo pareigas, o ne su tam tikra veiklos sritimi ar specialybe. Nustačius siūlomą išimtį, t.y. išskyrus vyriausiųjų buhalterių ir vidaus auditorių pareigybes, būtų sudarytos sąlygos didinti darbo užmokestį ir valstybės tarnautojams – kitų sričių, turinčių darbo rinkoje didesnę paklausą, specialistams, be kita ko, taip pat atliekantiems funkcijas, susijusias su valstybės finansinių išteklių naudojimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ (Žin., 2004, Nr. 181-6708) konstatuota, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, turi būti nustatomi įstatyme: „Valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais; neleistina, kad atskiros valstybės institucijos ar atskiros valstybės valdžios šakos kiekviena pati sau nusistatytų atskirą valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų sistemą (klasifikaciją), kuri nebūtų grindžiama visai valstybės tarnybai bendrais įstatymu nustatytais kriterijais.“ Atsižvelgiant į tai, rengiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, siūlantys šiame įstatyme nustatyti bendrą valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir sistemiškai spręsti vienodo atlyginimo už panašių funkcijų atlikimą problemą. Taigi pateiktame projekte keliamas problemas ir su valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių reglamentavimu susijusias problemas tikslinga nagrinėti kartu.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, iki bus nustatytąja tvarka patvirtinti nurodytieji Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, nustatyti vidaus auditorių pareigybių reglamentavimą, analogišką Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 684 (Žin., 2002, Nr. 51-1952), nustatytajam reglamentavimui, t.y. išskirti tik vidaus audito tarnybos vadovo pareigybę; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą (Žin., 2002, Nr. 123-5540), išskirti vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei lygiavertę centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybę.
4. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai iki 2008 m. sausio 1 d. išnagrinėti mokėjimo dirbti kompiuteriu reikalavimus valstybės tarnautojo pareigoms, o prireikus inicijuoti kompiuterinio raštingumo programas valstybės tarnautojams ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus.