STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIŲ ATASKAITŲ PATVIRTINIMO

2002 m. lapkričio 27 d. Nr. 216

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin.,1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi:

1. Tvirtinu pridedamas statistines ataskaitas:

1.1. Metinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-03 ir paaiškinimus jai pildyti.

1.2. Ketvirtinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-01 ir paaiškinimus jai pildyti.

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 141 „Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 9-253).

GENERALINIS DIREKTORIUS ALGIRDAS ŠEMETA

Forma patvirtinta Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus

2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 216

________________________________________________________________________________

(Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

Darbo statistikos skyriui ¹

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Teritorinei statistikos įstaigai²

DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITA DA – 03 METINĖ cccc m.

________________________ Nr. _____

(Užpildymo data)

Įmonės kodas registre
Adresas	Pateikiama: iki vasario 10 d.
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)	Pateikia:
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)	¹ Statistikos departamento Darbo statistikos skyriui – valstybinės valdžios ir valdymo institucijos; ² teritorinei statistikos įstaigai – visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Vietovės kodas
		Statistikos departamentas garantuoja duomenų konfidencialumą
Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas		Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

I. Darbuotojų skaičius ir darbo laikas

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšis	Veiklos kodas (EVRK)	Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje darbovietėje)	iš jų	Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų, skaičius		Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius	iš jų	Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei, proc.	Nustatyta darbo savaitės trukmė, val.		Vidutinė nus-tatyta darbo mėnesio trukmė, val.
				dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)					faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius

					iš valstybės	iš savivaldybių					5 darbo dienų	6 darbo dienų
					iš valstybės	iš savivaldybių					*užpildykite tik vieną skiltį* !
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
1
2
3
4
5

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas

tūkst. Lt, dešimtosios tikslumu

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšis	Veiklos kodas (EVRK)	Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 5 skl.)	iš jų				Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbantiems ne pagrindinėje darbovietėje (įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų		Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų
				sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems patentą; delspinigiai	išeitinės išmokos ir kompensacijos (pasibaigus darbo santykiams)	premijos (reguliarios ir vienkartinės)	iš jų
							premijos iš pelno

										iš valstybės	iš savivaldybių
A	B	C	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1
2
3
4
5

Jei rodiklių nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis..................................................................................................................

................................................................................................................................

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu

Nr. 216

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA – 03 metinė)


TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299.
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – ištisinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

______________

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI

DA – 03 METINĖ PILDYTI

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį (Žin., 2002, nr. 64-2569), turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena), sutarties trukmę (terminuota, laikina, sezoninė ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė pagrindinė ar ne pagrindinė (dirba pirmaeilį ar antraeilį darbą).

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (žin., 1999, nr. 66-2130; 2002, nr. 45-178), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines sutartis, įsigiję patentą (verslo liudijimą); mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, apmokami tik iš pelno.

1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Įskaitomi pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę ir rūšį. Be to, įskaitomi pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.

Pirmaeiliu darbu laikomas su darbo santykiais susijęs darbas, už kurį darbuotojo pasirinkimu gautoms pajamoms taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Minėtas vidutinis darbuotojų skaičius taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje skiltyje nurodomas pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbančių darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai 0,75 etatu, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

kur:

	– vidutinis darbuotojų skaičius
Dgr0	– ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius
Ds	– ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius
Dv	– ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius
Dl	– ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius
Dgr1	– ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių skaičiavimo būdų.

2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Darbuotojui, susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys savo noru dirbę ne visą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu, t. y. pusę dienos, tris ketvirtadalius ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Šioje skiltyje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ, SKAIČIUS

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Nurodomas pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbančių darbuotojų, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės pinigų fondų, skaičius.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybės pinigų fondų (pvz., privatizavimo fondo ir kt.), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų darbuotojų.

5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį ir antraeilį) darbą dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, darbo sutartys nesudaromos.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:

· vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius;

· ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai įstatymo nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligos, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys savo noru dirbę ne visą darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali ar suminė).

1. Normali darbo laiko apskaita – tai įstatymų nustatyta darbo laiko trukmė per savaitę, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

· sumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius;

· gautas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

· susumuojamos darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę, apmokėtos valandos per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.

Skaičiuojama taip: 2 x 0,25 + 4 x 0,50 + 2 x 0,75 = 4

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:

0,25 etato = 2 valandos

0,50 etato = 4 valandos

0,75 etato = 6 valandos

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudedant kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš 12.

Skaičiuodami vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių atkreipkite dėmesį į tai, kad:

· dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų,

· neperskaičiuojami darbuotojai, dirbę visą mėnesį visą darbo dieną daugiau negu vienu etatu.

6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, jas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, nr. 111-3574); darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas ir pan. į faktiškai apmokėtą laiką neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas darbuotojų, įskaitytų į ataskaitos 5 skiltį, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo laiko trukmė – įstatymo nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

8 skiltis ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI

Valstybei gali atstovauti valstybės ir savivaldybių institucijos. Šioje skiltyje nurodoma valstybei ir savivaldybių institucijoms priklausanti įmonės, įstaigos ir organizacijos kapitalo dalis, procentais. Minėto rodiklio reikšmė turi sutapti su įmonės pagrindinių finansinių rodiklių statistinės ataskaitos F–01 201, 202, 203 ar 204 eilutėse pateiktomis reikšmėmis, išreikštomis procentais.

9, 10 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.

Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.).

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai nurodoma darbo savaitės trukmę valandomis.

Užpildykite tik vieną skiltį – 9 arba 10. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 9 ar 10 skiltyje nurodoma ne faktiškai dirbta trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė.

11 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Šią skiltį pildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota nustatyta įstatymų nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarką nustato Vyriausybė.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 9 – 10 skilčių nepildo.

II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, statutiniais pagrindais, valstybės politikams, valstybės tarnautojams, asmenims, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems patentą (verslo liudijimą), per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę atlikimą ir kt.); priedai (už kvalifikacinę klasę ar kategoriją, už laipsnį, tarnybos stažą ir pan.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; honorarai, autorinis atlyginimas; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras; išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, pasibaigus darbo santykiams ir kt.

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), kitos panašios išmokos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams skaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos asmenų, sudariusių autorines sutartis, įsigijusių patentą (verslo liudijimą), darbo užmokesčio sumos, taip pat delspinigių, išeitinių išmokų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio lėšų sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS ASMENIMS, SUDARIUSIEMS AUTORINES SUTARTIS, ĮSIGIJUSIEMS PATENTĄ BEI DELSPINIGIAI

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems patentą (verslo liudijimą), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Literatūrinis (kūrybinis) honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams, mokamas darbo sutarties pagrindu, į šią skiltį neįskaitomas. Minėtiems darbuotojams apskaičiuotos literatūrinio (kūrybinio) honoraro sumos įtraukiamos tik į bruto darbo užmokesčio sumą (II skyriaus 1 skiltį).

Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, įsigijusiems patentą (verslo liudijimą). Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paminėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių, kuriems ši darbovietė yra pagrindinė, darbo užmokesčio sumos.

3 skiltis IŠEITINĖS IŠMOKOS IR KOMPENSACIJOS

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Išeitinės išmokos mokamos remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo santykių nutraukimo sąlygas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

4 skiltis PREMIJOS

Nurodoma vienkartinių ir reguliarių premijų, apskaičiuotų ataskaitiniais metais, suma

Į šią skiltį įskaitomos tik už ikiataskaitinių metų metinius darbo rezultatus apskaičiuotos metinės premijos. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi.

5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANTIEMS DARBUOTOJAMS

Tai darbuotojams, dirbantiems pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) ne visą darbo dieną arba savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (antraeilį darbą), kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl., bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto (nurodytiems I skyriaus 3 skl.), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Tuomet turi sutapti ir II skyriaus 1 ir 8 skiltyse nurodyta darbo užmokesčio lėšų suma (jeigu nėra priskaitymų asmenims, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems patentą bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų, pasibaigus darbo santykiams, sumos).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui.

9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

Čia nurodomos apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.).

10 skiltis BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ

Materialinė parama – darbuotojams mokamos piniginės išmokos, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbdavio mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį neįskaitomos.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: (8~5) 236 48 30; (8~5) 236 48 40; (8~5) 236 48 47; (8~5) 236 48 48; (8~5) 236 48 50; (8~5) 236 48 52; (8~5) 236 48 53.

______________

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu

Nr. 216

________________________________________________________________________________

(Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

Darbo statistikos skyriui ¹

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Teritorinei statistikos įstaigai²

DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITA DA – 01 KETVIRTINĖ cccc m. c ketvirtis

____________________ Nr. _____

(Užpildymo data)

Įmonės kodas registre	Pateikiama: 15 d. ketvirčiui pasibaigus
Adresas	Pateikia:
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)	¹ Statistikos departamento Darbo statistikos skyriui – valstybinės valdžios ir valdymo institucijos; ² teritorinei statistikos įstaigai – į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Sąlyginis įmonės kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga)

Vietovės kodas
		Statistikos departamentas garantuoja duomenų konfidencialumą
Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas		Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

Parengta elektroninė ataskaitos forma. Su jos pildymo tvarka galite susipažinti interneto svetainėje http://www.std.lt Statistinės ataskaitos

Darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimas

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso	iš jų mokytojai gydytojai ³	Darbininkai (D)		Tarnautojai (T)
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Iš viso	iš jų mokytojai gydytojai ³	vyrai	moterys	vyrai	moterys
A	B	1	2	3	4	5	6
1	Vidutinis darbuotojų skaičius		X	X	X	X	X
2	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ⁴
3	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius		X
4	Faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius		X
5	Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt
6	iš jų: premijos, priedai, priemokos		X	X	X	X	X
7	Vidutinis bruto darbo užmokestis, Lt ⁴(5 eil.: 2 eil.): 3
8	Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt		X	X	X	X	X

³Antrają skiltį pildo valstybinės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.

⁴ Nurodykite dešimtosios tikslumu.

Jei rodiklių nukrypimai, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesni, prašome nurodyti priežastis (žymėti þ):

	Priežastys	D	T		Priežastys	D	T		Priežastys	D	T
1	Sezoniniai svyravimai			7	Streikas			11	Darbo užmokesčio padidinimas:
2	Nemokamos atostogos			8	Liga			12	minimalios mėnesinės algos
3	Darbuotojų kaita			9	Ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas			13	bazinės algos
4	Darbo apimties pasikeitimas				Ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas			14	tarifinio atlygio
5	Išeitinės išmokos ir kompensacijos			10	Darbuotojai dirba ne pagrindinėje darbovietėje (antraeilį darbą)			15	Premijos, priedai, priemokos, iš jų:
6	Darbo dienų pasikeitimas							16	vienkartinės premijos ir priedai

Kitos priežastys (nurodyti kokios) ..........................................................................................................

................................................................................................................................................................

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2002 m. lapkričio 27 d.

įsakymu Nr. 216

INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO

TYRIMO (ataskaita DA – 01 (ketvirtinė))

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą DA – 01 (ketvirtinė) pildo į atranką patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų kategorijas (darbininkus ir tarnautojus) ir lytį. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI

DA – 01 (ketvirtinė) PILDYTI

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantis darbo užmokestį. Be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, nr. 66-2130; 2002, nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines sutartis; įsigiję patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, apmokami tik iš pelno.

Darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (fizinis, protinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus. Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra santykinis, skirtas statistikos reikmėms. Darbuotojai pagal kategorijas į darbininkus ir tarnautojus skirstomi remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK), kuris patvirtintas 1999 m. balandžio 15 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 37 ir įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Klasifikatorius paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt.

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK) išskirtos devynios pagrindinės profesinės grupės. Tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios pagrindinės profesinės grupės (nuo 6 iki 9).

Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, mašininkes, duomenų paruošimo ir įvedimo į kompiuterį operatorius, kasininkus, telefono stoties operatorius ir t. t.).

TARNAUTOJAMS priskiriamos toliau pateiktos pagrindinės profesinės grupės:

1. Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.

2. Specialistai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.

3. Jaunesnieji specialistai ir technikai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.

4. Jaunesnieji tarnautojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.

5. Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas.

DARBININKAMS priskiriamos tokios pagrindinės profesinės grupės:

6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.

7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.

8. Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.

9. Nekvalifikuoti darbininkai

Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje.

1 eilutė VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Nurodomas vidutinis pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbančių darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Čia įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus ir pan.

Pirmaeiliu darbu laikomas su darbo santykiais susijęs darbas, už kurį darbuotojo pasirinkimu gautoms pajamoms taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai – 0,75 etatu, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

1. Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudedant ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijant iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus.

Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Įmonės, kuriose darbo savaitė trumpesnė nei 5 ar 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal toliau pateiktą formulę. Tam reikia 4 mėnesių duomenų. Praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus, ataskaitinio ketvirčio dviejų mėnesių paskutinės dienos darbuotojų skaičiaus ir ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3 gaunamas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį.

kur:

	– vidutinis darbuotojų skaičius;
	– ikiataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	– ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	– ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
	– ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš paminėtų skaičiavimo būdų.

2 eilutė VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičiaus suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti.

Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį ir antraeilį darbą), taip pat sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968), normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, tačiau jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – darbuotojai dėl ligos, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali, suminė).

1. Normali darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

· susumuojamos minėtų darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;

· gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Suminė darbo laiko apskaita.

Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir kt., kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ir kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, įvedama suminė darbo laiko apskaita.

Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

· susumuojamas darbuotojų, dirbančių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.

Skaičiuojama taip: 2 x 0,25 + 4 x 0,50 + 2 x 0,75 = 4

Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.

0,25 etato = 2 valandos

0,50 etato = 4 valandos

0,75 etato = 6 valandos

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, sudedamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį skaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis rodiklis skaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.

3 eilutė FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas prastovų, atostogų laikas, pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 3 eilutėje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėtų valandų suma per ketvirtį.

4 eilutė FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje) normalaus darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį.

Normalus darbo laikas – įstatymų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

5 eilutė Bruto darbo UŽMOKESČIO lėšos

Tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priedai (už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.); priemokos (už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir darbą nakties metu, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą ir pan.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas; kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir pan.); tantjemos; literatūrinis (kūrybinis) honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams, mokamas darbo sutarties pagrindu ir kt. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma ¼ metinės ir ¹/₂pusmečiopremijos.

Apskaičiuotos pinigų sumos už kasmetines atostogas paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas.

Iš darbo užmokesčio lėšų sumos, apskaičiuotos už kasmetinių atostogų dienas, ekspertiškai įvertinus, išskirti premijų, priedų, priemokų sumą.

Į darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis asmenims, įsigijusiems patentą, sudariusiems autorines sutartis ir kt.

6 eilutė Premijos, priedai, priemokos

Tai reguliarių ir vienkartinių premijų, priedų ir priemokų, apskaičiuotų per ataskaitinį ketvirtį, suma. Į ją įskaitoma ¼ metinės ir ½ pusmečio premijos.

7 eilutė Vidutinis bruto darbo užmokestis

Tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per ataskaitinio ketvirčio mėnesį. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, apskaičiuotą per ketvirtį, padalijus iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos 2 eilutėje) ir iš 3.

8 eilutė DRAUDĖJO PRIVALOMOJO VALSTYBINIO socialinio draudimo įmokos

Tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą ataskaitinių metų atitinkamą ketvirtį (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį), skaičiuojamos ir mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir vėlesniais jo pakeitimais. Jos sudaro 31 procentą apskaičiuoto atlyginimo.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: (8~5) 236 48 30; (8~5) 236 48 40; (8~5) 236 48 47; (8~5) 236 48 48; (8~5) 236 48 50; (8~5) 238 48 52; (8~5) 236 48 53.

______________