LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
1992 m. sausio 15 d. Nr. 8
Vilnius
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. I-619 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo taikymo“ 3 punktu ir siekiant reglamentuoti socialinės pašalpos skyrimą ir mokėjimą:
2. Išsiųsti minėtus nuostatus ministerijoms, departamentams, miestų ir rajonų savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ministerijos reguliavimo sferoje esančioms įstaigoms bei organizacijoms.
MINISTRAS A. DOBRAVOLSKAS
PATVIRTINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos su Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos Finansų ministerija
ministro 1992 m.
sausio 15 d. įsakymu Nr. 8
______________
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą mokama šeimoms, kurių pajamos vienam nariui (Y) yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (RP).
2. Socialinė pašalpa apskaičiuojama kiekvienam šeimos nariui, dauginant minimalaus gyvenimo lygio (MGL) arba kito didesnio už MGL Vyriausybės nustatyto fiksuoto dydžio ir vidutinių mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui (Y) skirtumą iš socialinės pašalpos normos (r).
SP = r(MGL – Y), kai Y daugiau RP, SP = O.
Remiamų pajamų dydį ir socialinės pašalpos normą nustato Vyriausybė.
II. GYVENTOJŲ KATEGORIJOS, KURIOMS SKIRIAMA IR MOKAMA
SOCIALINĖ PAŠALPA
4. Vyriausybės nutarimais nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama ir mokama:
4.2. Asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normomis (rangos, komiso, pavedimo ir t. t.), kurie vieni (be kito sutuoktinio) augina vaikus, šeimoms, taip pat šeimoms, kuriose kitas sutuoktinis yra bedarbis (1) arba ligonis(2).
________________________
(1) Bedarbiu laikomas pilietis, kuris tokiu pripažįstamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymą.
(2) Ligoniu socialinės pašalpos skyrimo požiūriu laikomas darbingo amžiaus nedirbantis (nesantis darbo santykiuose) pilietis, kuris pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadą pripažįstamas laikinai nedarbingu arba yra pasiųstas ilgalaikiam (ne mažiau kaip iki vieno mėnesio) gydymui į stacionarinę gydymo įstaigą.
4.5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tikrosios tarnybos karių (prievolininkų) bei sukarintų organizacijų (priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo tarnybų, ryšių ir kt.) darbuotojų, kurie pagal galiojančius įstatymus neturi teisės į specialųjį socialinį aprūpinimą, šeimoms.
4.6. Asmenų, besimokančių pasitraukus nuo darbo valstybinėse dieninėse profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, aspirantūroje, klinikinėje ordinatūroje, rezidentūroje, kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo ir kadrų rengimo mokyklose bei kursuose, šeimoms.
4.9. Šeimoms, kuriose darbinga nedirbanti motina augina namuose vaikus iki 16 (moksleivius – iki 18) metų, o vaikų tėvas dėl svarbių priežasčių taip pat nedirba, nes yra bedarbis arba ligonis, o taip pat kai abu tėvai yra bedarbiai.
III. TEISĖ GAUTI SOCIALINĘ PAŠALPĄ
5. Teisę gauti socialinę pašalpą turi šių Nuostatų II skyriuje nurodytų asmenų šeimos, nuolat gyvenančios Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančia šeima laikoma šeima, kurios bent vienas iš tėvų (motina arba tėvas) ir šios šeimos vaikai yra nustatyta tvarka priregistruoti ir gyvena Lietuvoje.
ASMENYS, KURIEMS SKIRIAMA SOCIALINĖ PAŠALPA
6. Socialinė pašalpa skiriama:
6.2. Vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (tarp jų socialinių) valstybinių dieninių mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams.
6.3. Valstybinių dieninių aukštųjų mokyklų studentų šeimos sutuoktiniams.
Teisę gauti socialinę pašalpą turi abu sutuoktiniai, jeigu jie abu yra dieninio skyriaus studentai. Šeimoms, kuriose tik vienas iš sutuoktinių yra dieninio skyriaus studentė (studentas), socialinė pašalpa skiriama tik studentei (studentui).
6.4. Motinoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų iki jiems sueis 16 (moksleivių – 18) metų.
Nustatant teisę gauti socialinę pašalpą, į vaikų skaičių įskaitomi motinos pagimdyti vaikai, jos įvaikiai, taip pat šioje šeimoje išlaikomi vyro vaikai ir jo įvaikiai, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus juos motina paėmė auklėti. Socialinė pašalpa motinai skiriama, kai šeima turi teisę gauti socialinę pašalpą nurodytiems vaikams.
6.5. Darbingiems nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą.
Slaugantys (motina arba tėvas) turi teisę gauti socialinę pašalpą, jei ši pašalpa mokama jo šeimos vaikams ir yra gydytojų konsultacinės komisijos arba invalidumą nustatančios komisijos išvada apie tai, kad sergančiajam arba I ir II grupės invalidui bei vaikui invalidui reikalinga nuolatinė slauga.
6.6. Nedirbančioms motinoms, auginančioms iki trejų metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis, jeigu yra medicininė išvada, arba nuteistas laisvės atėmimu).
Socialinė pašalpa nurodytosioms motinoms skiriama ir tuo atveju, kai jos globoja iki trejų metų našlaičius ir likusius be tėvų globos vaikus.
Kai iki trejų metų vaikas auga be motinos (jai mirus, atėmus motinystės teises arba dėl sveikatos būklės, jeigu yra medicininė išvada, ir kitų svarbių priežasčių motina neaugina vaiko) socialinė pašalpa skiriama nedirbančiam vaiko tėvui.
6.7. Vienam iš nedirbančių tėvų (motinai arba tėvui), jeigu jie abu yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, kuriems mokama socialinė pašalpa.
Socialinė pašalpa mokama taip pat tuo atveju, kai vaiką (us) augina vienas iš tėvų (be sutuoktinio).
7. Studentų šeimų motinoms (studentėms, 6.3. punktas), darbingoms nedirbančioms motinoms, slaugančioms sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą (6.5. punktas), nedirbančioms motinoms, auginančioms iki trejų metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (6.6. punktas) ir invalidų šeimų motinoms (6.7. punktas), kurios, be joms priklausančios socialinės pašalpos, įgyja teisę gauti dar vieną – daugiavaikės motinos socialinę pašalpą, skiriama viena pašalpa.
ASMENYS, ĮSKAITOMI Į ŠEIMOS SUDĖTĮ
8. Nustatant teisę gauti socialinę pašalpą, į šeimos sudėtį įskaitomi:
8.1. Vyras ir žmona (jie į šeimos sudėtį įskaitomi taip pat tuo atveju, kai yra lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir pasiųsti dirbti (likusiam bausmės laikui) į statybas ir įmones).
8.3. Kartu su tėvais gyvenantys vaikai (tarp jų įvaikiai, posūniai ir podukros, globotiniai), kuriems nėra sukakę 18 metų (tarp jų dirbantys, besigydantys gydymo įstaigose, o taip pat vaikai, už kurių išlaikymą mokyklose internatuose tėvai dalinai moka), aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai iki 18 metų, gyvenantys atskirai nuo tėvų kituose miestuose, ir vyresni negu 18 metų negaunantys stipendijų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai.
Tėvams gyvenant atskirai, vaikai įskaitomi į motinos ar tėvo šeimos sudėtį, atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų jie faktiškai gyvena.
ASMENYS, NEĮSKAITOMI Į ŠEIMOS SUDĖTĮ
9. Į šeimos sudėtį neįskaitomi:
9.1. Vaikai iki 18 metų, kurie yra visiškai valstybės išlaikomi (esantys kūdikių namuose, vaikų namuose, šeimyniniuose vaikų namuose, vaikų pensionuose, mokyklose internatuose, specialiuosiuose globos namuose, auklėjamųjų darbų kolonijose ir kitose mokymo bei auklėjimo įstaigose, kuriose jie gauna valstybės nustatytą materialinį aprūpinimą. Socialinė pašalpa nurodytiems vaikams neskiriama ir nemokama.
Visiškai valstybės išlaikomi moksleiviai, kurie vasaros atostogų metu grįžta namo, įskaitomi į šeimos sudėtį. Pašalpa, įskaitant šiuos vaikus, skiriama ir mokama už atostogų laiką.
9.2. Vaikai, iš kurių tėvų atimtos tėvystės teisės (neįskaitomi į tų tėvų (motinos, tėvo) šeimos sudėtį).
IV. VIDUTINIŲ ŠEIMOS PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS
10. Nustatant vidutines šeimos pajamas, įskaitomos šių nuostatų III skyriaus 8 punkte nurodytų šeimos narių, įeinančių į šeimos sudėtį tuo metu, kai buvo kreiptasi dėl pašalpos skyrimo, per apskaitomąjį laikotarpį gautos pajamos.
11. Jeigu vienas iš vaikų, kuriam buvo mokama maitintojo netekimo pensija, neįskaitomas į šeimos sudėtį todėl, kad yra atiduotas visiškam valstybės išlaikymui, tai į šeimos pajamas atitinkamai neįskaitoma jam tenkanti maitintojo netekimo pensijos, kurią šeima gavo per apskaitomąjį laikotarpį, dalis. Tokia pat tvarka atitinkamais atvejais neįskaitoma gautų alimentų dalis.
12. Šeimos narių pajamos, gautos valiuta, perskaičiuojamos rubliais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais dėl rublio ir laisvai konvertuojamos valiutos rinkos kurso.
ĮSKAITOMOS PAJAMOS
13. Į šeimos pajamas įskaitoma:
13.1. Darbo užmokestis ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų (pinigais ir natūra) sumos nepriklausomai nuo išmokėjimo šaltinių (darbo apmokėjimo lėšos, pelnas, specialiosios paskirties asignavimai ir pan.).
13.2. Pajamos, gautos už atliktus darbus pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normomis (rangos, komiso, pavedimo ir t. t.).
13.3. Individualių (personalinių) įmonių savininkų, ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių narių ir ūkininkų pajamos, gautos iš įmonių ir ūkių veiklos.
13.4. Pensijos ir stipendijos (tarp jų socialinės) ir priedai bei priemokos prie jų, o taip pat 75 procentai studentui suteiktos valstybės biudžeto paskolos sumos.
13.5. Pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo ir savivaldybių biudžetų lėšų:
f) laikinoji pašalpa nepilnamečiams vaikams, mokama tais atvejais, kai negalima išieškoti alimentų iš jų tėvų;
13.7. Kariškių, išskyrus tuos, kurie neįskaitomi į šeimos sudėtį pagal šių nuostatų III skyriaus 9.3. punktą, piniginis aprūpinimas.
13.8. Prarasto uždarbio dydžio sumos, gautos atlyginant žalą dėl sveikatos sužalojimo arba susirgimo profesine liga, neatsižvelgiant į tai, ar šias sumas moka įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskiri asmenys.
13.10. Procentinis atlyginimas, kurį išmoka valstybinio draudimo organai įmonių, įstaigų bei organizacijų buhalterijos darbuotojams.
NEĮSKAITOMOS PAJAMOS
14. Į bendrąsias šeimos pajamas neįskaitoma:
14.1. Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji, sumos.
14.3. Vienkartinės pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo ir savivaldybių biudžetų lėšų:
14.4. Vienkartinės pašalpos, mokamos iš įmonių, įstaigų, organizacijų lėšų, išeinantiems į pensiją asmenims.
14.6. Materialinės paramos pašalpos, mokamos iš įmonių, įstaigų arba visuomeninių organizacijų lėšų.
14.8. Bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivių ir studentų, pasitelktų per mokslo metus žemės ūkio darbams, dirbančių vasaros atostogų metu ir atliekančių gamybinę praktiką, gautas uždarbis.
14.9. Komandiruotpinigiai ir išmokos (priedai, priemokos), mokamos vietoje dienpinigių ir butpinigių (darbuotojams, komandiruotiems atlikti montavimo ir derinimo, žemės ūkio darbus, taip pat užsienio laivų ekipažo nariams, dirbantiems šiuose laivuose ir kt.).
14.10. Moksleivių ir studentų (visų mokymo įstaigų), negaunančių visiško valstybės išlaikymo, mitybos ir aprangos vertė, o taip pat piniginė kompensacija, kuri jiems mokama vietoje mitybos ir aprangos.
14.11. Sumos, išmokamos asmenims dėl sveikatos sužalojimo arba susirgimo profesine liga, atlyginant papildomas išlaidas maistui, protezavimui, sanatoriniam-kurortiniam gydymui ir kt.
LAIKOTARPIAI, UŽ KURIUOS APSKAIČIUOJAMOS ŠEIMOS PAJAMOS
15. Visos šeimos pajamos nustatomos pagal šeimos narių pajamas, gautas per tris paskutinius mėnesius, praėjusius iki to mėnesio, kada buvo kreiptasi dėl socialinės pašalpos skyrimo (išskyrus šių Nuostatų 30 punkte numatytus atvejus).
16. Jūreivių šeimų pajamos apskaičiuojamos pagal šeimos pajamas per dvylika paskutinių, praėjusių iki kreipimosi dėl pašalpos skyrimo, pilnų mėnesių, už kuriuos jūreiviui buvo išmokėtas atlyginimas.
VIDUTINIŲ PAJAMŲ, TENKANČIŲ ŠEIMOS NARIUI, APSKAIČIAVIMAS
18. Vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui apskaičiuojamos dalijant šeimos pajamų, gautų per tris (jūreivių ir asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normomis – dvylika), praėjusius iki kreipimosi dėl pašalpos skyrimo, mėnesius, sumą iš 3 (arba 12) (vidutinės šeimos pajamos per mėnesį), o po to iš šeimos narių skaičiaus.
19. Jei per laikotarpį, už kurį šeimai paskirta ir mokama socialinė pašalpa, joje atsirado naujų šeimos narių, turinčių teisę gauti socialinę pašalpą (ryšium su vaiko gimimu, įvaikinimu, paėmimu į globą, vyresnių kaip 18 metų studentų ir moksleivių, negaunančių stipendijų, įjungimu į šeimos sudėtį, teisės atsiradimu mokėti socialinę pašalpą daugiavaikei motinai, ir kt.), šeimos pajamos neperskaičiuojamos. Naujiems pašalpos gavėjams skiriama ir mokama tokio pačio dydžio socialinė pašalpa, kaip ir kitiems atitinkamiems tos šeimos nariams (vaikams arba suaugusiems).
PAJAMŲ DEKLARAVIMAS IR PATVIRTINIMAS
20. Šeimos pajamos apskaičiuojamos remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje dirba arba mokosi pašalpos gavėjas, buhalterinės apskaitos duomenimis ir pašalpos gavėjo pateikiamomis žiniomis bei pažymomis apie kitų šeimos narių pajamas, kurias išduoda jų darbovietės, mokymo įstaigos, socialinės rūpybos bei įdarbinimo tarnybos ir kiti atitinkamų išmokų mokėtojai.
Išduodamose pažymose turi būti nurodomos darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumos be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji, atskaitymų.
21. Pažymas apie individualios (personalinės) įmonės savininko pajamas, nurodomas jo pajamų deklaracijoje, taip pat apie asmenų pajamas, gaunamas už gyvenamo ploto, transporto ir kitų priemonių nuomą, išduoda miesto arba rajono mokesčių inspekcija.
Pažymas apie ūkinės bendrijos arba akcinės bendrovės nario pajamas išduoda tos bendrijos arba bendrovės.
22. Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį individualiose (personalinėse) įmonėse, ūkinėse bendrijose, akcinėse bendrovėse arba privačiuose ūkiuose, pajamos įskaitomos remiantis nurodytų įmonių, bendrijų, bendrovių ir ūkių savininkų išduotomis pažymomis.
23. Kaime gyvenančių šeimų pajamos, gautos per mėnesį iš asmeninio ūkio, kurio žemės sklypo plotas yra didesnis kaip 0,3 ha (iki 3 ha), apskaičiuojamos proporcingai viso sklypo žemės ūkio naudmenų plotui ir žemės našumo balui, taikant 95 rublių iš vieno vidutinio našumo (39 balų) žemės hektaro normatyvą(3).
_________________________
(3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 23 pavesta Socialinės apsaugos ministerijai, atsižvelgus į pajamų iš asmeninio ūkio kitimą, perskaičiuoti nustatytąjį normatyvą ir, suderinus su Finansų ministerija bei Žemės ūkio ministerija, jį tvirtinti.
Pajamų per mėnesį suma apskaičiuojama padauginant 95 rb/ha normatyvą iš turimo sklypo žemės ūkio naudmenų ploto (ha) ir koeficiento, gauto padalinus turimo sklypo žemės ūkio naudmenų ploto (ha) ir koeficiento, gauto padalinus turimo sklypo žemės našumo balą iš vidutinio žemės našumo balo (39).
Šeimos, turinčios miestuose ir kaimo gyvenvietėse mažesnius kaip 0,3 ha žemės sklypus, skirtus namų valdoms bei individualiai statybai, pajamas iš šių žemės sklypų deklaruoja bendra tvarka, nurodydamos jas pareiškime dėl socialinės pašalpos skyrimo.
24. Jeigu asmeniniu ūkiu naudojasi dvi ar daugiau kartu gyvenančios šeimos, tai piniginės bei natūrinės jų pajamos iš asmeninio ūkio įskaitomos atskirai kiekvienai šeimai, proporcingai jos narių skaičiui.
25. Šeimos narių, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normomis (rangos, komiso, pavedimo ir t. t.), pajamos į vidutines šeimos pajamas įskaitomos remiantis įmonių, įstaigų, organizacijų, su kuriomis sudaryta sutartis, išduotomis pažymomis, taip pat pagal sutartis, kuriose yra aptarta darbo užmokesčio suma. Tais atvejais, kai nurodytose sutartyse neaptarta, kokia suma išmokėta už atliktą darbą, gautos už tą darbą pajamos įskaitomos remiantis pašalpos gavėjo pareiškimu arba patikrinimo medžiaga.
26. Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį pas privačius asmenis (kai ši sutartis nustatyta tvarka įregistruota valstybinio socialinio draudimo įstaigoje), pajamos nustatomos remiantis darbo sutartimi. Jei tokia sutartis nesudaryta, minėtų asmenų pajamos įskaitomos remiantis pašalpos gavėjo pareiškimu arba patikrinimo medžiaga.
27. Bedarbio pašalpa į šeimos pajamas įskaitoma remiantis teritorinės (miesto, rajono) darbo biržos išduota pažyma.
28. Gaunamos alimentų sumos į vidutines šeimos pajamas įskaitomos, remiantis įmonių, įstaigų ir organizacijų pažymomis apie išlaikytas iš skolininko alimentų sumas, o tais atvejais, kai alimentus tėvas (motina) moka asmeniškai, remiantis pašto perlaidomis arba alimentų gavėjo pareiškimu.
29. Jeigu motinos (tėvo) ieškinys dėl alimentų išieškojimo atmestas, motina (tėvas) atsisakė gauti alimentus arba jų negavo, o taip pat tuo atveju, kai ieškinys dėl alimentų išieškojimo teisės nebuvo pareikštas, vidutinės šeimos pajamos apskaičiuojamos neįskaitant alimentų, pateikus teismo sprendimo nuorašą arba asmens, kuris kreipiasi pašalpos, raštišką pareiškimą, kad ji alimentų negavo.
V. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO SĄLYGOS
30. Socialinė pašalpa mokama tris mėnesius, pradedant tuo mėnesiu, kada šeima dėl šios pašalpos kreipėsi, jei kreipimosi metu šeimos nariai turėjo teisę gauti socialinę pašalpą.
Po trijų mėnesių šeima dėl socialinės pašalpos gavimo turi kreiptis iš naujo. Jei dėl to šeima kreipsis ne vėliau kaip per 3 mėnesius, tai socialinė pašalpa mokama nuo mėnesio, sekančio po paskutinio mėnesio, už kurį ši pašalpa buvo išmokėta, t. y. pašalpos mokėjimas tęsiamas. Vidutinės šeimos pajamos šiuo atveju apskaičiuojamos pagal pajamas, gautas per paskutinius 3 mėnesius, už kuriuos šeimai buvo mokama socialinė pašalpa.
Pavyzdys: Tarkime, kad balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais šeimai buvo mokama socialinė pašalpa. Dėl tolesnio šios pašalpos gavimo šeima gali kreiptis per 3 mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį (iki rugsėjo 30 d.). Jei per nurodytą laikotarpį šeima kreipsis ir pateiks visus būtinus dokumentus, tai apskaičiavus vidutines šeimos pajamas už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, socialinę pašalpą reikia išmokėti už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
Jei dėl socialinės pašalpos šeima kreipsis vėliau kaip per 3 mėnesius, pasibaigus jos mokėjimui, tai pašalpa skiriama ir mokama šio punkto pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, t. y. pradedant tuo mėnesiu, kada šeima dėl pašalpos kreipėsi.
31. Jei per trijų mėnesių laikotarpį, už kurį šeimai paskirta ir mokama socialinė pašalpa, atsirado naujų šeimos narių, turinčių teisę gauti socialinę pašalpą (ryšium su vaiko gimimu, įvaikinimu, paėmimu į globą, vyresnių kaip 18 metų studentų ir moksleivių, negaunančių stipendijų, įjungimu į šeimos sudėtį, teisės atsiradimu mokėti socialinę pašalpą daugiavaikei motinai ir kt.), jiems socialinė pašalpa skiriama ir mokama nuo mėnesio, sekančio po to mėnesio, kai atsirado teisė gauti pašalpą, o negaunantiems stipendijų vyresniems kaip 18 metų moksleiviams ir studentams – nuo to mėnesio, už kurį jiems nebebuvo mokama stipendija. Apie įgijusius teisę gauti socialinę pašalpą šeimos narius pašalpos gavėjas turi raštu pranešti ir pateikti atitinkamus dokumentus ne vėliau kaip iki laikotarpio, už kurį šeimai mokama socialinė pašalpa, pabaigos. Be atskiro pašalpos gavėjo kreipimosi socialinė pašalpa nuo atitinkamo mėnesio skiriama daugiavaikei motinai.
32. Jei per trijų mėnesių laikotarpį, už kurį šeimai mokama socialinė pašalpa, šeimos narys (nariai) netenka teisės gauti socialinės pašalpos (jei vaikas sulaukia atitinkamo amžiaus, jis nebėra moksleivis, vaikas atiduodamas visiškam valstybės išlaikymui, įvaikinamas (kitos šeimos), pasibaigia ligonio arba invalido slaugymas, sulaukia pilnametystės daugiavaikės motinos vaikai, studentas baigia mokymo įstaigą ir kt.), pašalpos mokėjimas jiems nutraukiamas nuo mėnesio, sekančio po to mėnesio, kuriame tos aplinkybės atsirado. Vyresniems kaip 18 metų studentams ir moksleiviams pašalpos mokėjimas nutraukiamas nuo to mėnesio, už kurį jiems pradedama mokėti stipendija. Apie šiuos pasikeitimus (išskyrus atvejus, kai pašalpos mokėjimas priklauso tik nuo vaiko (vaikų) amžiaus) pašalpos gavėjas turi raštu pranešti ne vėliau kaip iki socialinės pašalpos mokėjimui už sekantį mėnesį nustatytos datos.
33. Šeimoms asmenų, dirbančių sezoninius darbus, socialinė pašalpa mokama per darbo sutarties galiojimo laiką, o jeigu sutartis sudaryta sekančiam sezonui ir šeimai išlieka teisė gauti socialinę pašalpą, tai ir tarpsezoniniu laikotarpiu. Jeigu sutartyje numatytu laiku darbuotojas nepradėjo dirbti, pašalpos mokėjimas jam nutraukiamas nuo mėnesio, kurį jis turėjo pradėti dirbti.
34. Pašalpos gavėjui išėjus iš darbo, baigus mokymo įstaigą, persikėlus į kitą gyvenamąją vietovę, pašalpos mokėjimas ankstesnėje darbovietėje, mokymo įstaigoje ar savivaldybėje nutraukiamas, išmokėjus socialinę pašalpą už paskutinį pilną iki jo atleidimo iš darbo, mokyklos baigimo arba persikėlimo į kitą vietovę mėnesį.
Naujoje darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje socialinė pašalpa mokama bendrais pagrindais, kai paduodamas pareiškimas šiai pašalpai gauti.
VI. SOCIALINĖS PAŠALPOS MOKĖTOJAI
35. Dirbančių ir besimokančių pasitraukus nuo darbo asmenų šeimoms socialinę pašalpą skiria ir moka motinos darbovietė arba mokymo įstaiga, o kai motina nedirba ir nesimoko, bet dirba arba mokosi pasitraukęs nuo darbo vaiko tėvas, – jo darbovietė arba mokymo įstaiga.
36. Socialinę pašalpą šeimoms, kurioms ši pašalpa negali būti paskirta ir mokama tėvų darbovietėje arba mokymo įstaigoje, skiria miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyrius(4).
____________________________
(4) Savivaldybė gali pavesti socialinės pašalpos mokėjimą kitam padaliniui, o pagal susitarimą – valstybinio socialinio draudimo valdybos miesto (rajono) skyriui.
37. Jei vienas iš tėvų (tarp jų ir nesančių santuokoje) nesirūpina vaikais ir gautas socialinės pašalpos sumas panaudoja ne pagal paskirtį, socialinė pašalpa gali būti skiriama kitam sutuoktiniui jo prašymu bet kurio iš tėvų darbovietėje, mokymo įstaigoje arba savivaldybėje.
38. Šeimų, kurių abu tėvai (motina ir tėvas) dirba pagal darbo sutartį individualiose (personalinėse) įmonėse, ūkinėse bendrijose, akcinėse bendrovėse arba privačiuose ūkiuose, socialinę pašalpą motinai, o kai ji nedirba (arba jos nėra), – tėvui moka tos įmonės, bendrijos, bendrovės ir ūkiai.
39. Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos arba akcinės bendrovės narys, o antrasis dirba pagal darbo sutartį arba mokosi pasitraukęs nuo darbo, socialinę pašalpą pastarajam moka jo darbovietė arba mokymo įstaiga, pateikus pažymą apie kito sutuoktinio pajamas.
40. Gyvenančioms Lietuvoje šeimoms, kurių vienas iš tėvų (motina arba tėvas) dirba arba mokosi kitoje valstybėje, socialinę pašalpą skiria ir moka Lietuvoje dirbančio arba besimokančio pasitraukus nuo darbo sutuoktinio darbovietė arba mokymo įstaiga, o kai pastarasis nedirba arba jo nėra, – miesto, rajono valdybos socialinės globos ir rūpybos skyrius, pateikus pažymą apie darbo užmokestį ir socialines išmokas, gautas kitoje valstybėje.
41. Šeimoms, kuriose motina nedirba ir nesimoko, o tėvas dirba kitoje Respublikos vietovėje, socialinė pašalpa tėvų pasirinkimu gali būti mokama tėvo darbovietėje arba savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą.
42. Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį religinėse įstaigose, kurios moka socialinio draudimo įmokas, šeimoms, kai religinėje įstaigoje (se) dirba abu tėvai arba kai vienas iš jų dirba religinėje įstaigoje, o kitas nedirba arba kai jo nėra, socialinę pašalpą skiria ir moka miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyrius. Tuo atveju, kai vienas iš tėvų (motina arba tėvas) dirba religinėje įstaigoje, o antrasis kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba mokosi pasitraukęs nuo darbo, socialinę pašalpą pastarajam skiria ir moka jo darbovietė arba mokymo įstaiga, pateikus pažymą apie religinėje įstaigoje dirbančio sutuoktinio pajamas.
43. Šeimoms, kuriose tik vienas iš sutuoktinių yra studentė (studentas), socialinę pašalpą skiria ir moka studentei (studentui) ir šios šeimos vaikams žmonos (motinos) mokymo įstaiga arba darbovietė, o jeigu ji nedirba ir nesimoko arba jei motinos nėra, – vyro (tėvo) mokymo įstaiga.
44. Kūrybinių sąjungų, kuriose yra priskaitomos socialinio draudimo įmokos, narių šeimoms, kai abu tėvai (arba vienas iš jų, jeigu kitas sutuoktinis nedirba, nesimoko arba jo nėra), yra kūrybinių sąjungų nariai, socialinę pašalpą skiria ir moka kūrybinė sąjunga, kurios nariu motina arba tėvas yra, o tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra kūrybinės sąjungos narys, o kitas dirba pagal darbo sutartį arba mokosi pasitraukęs nuo darbo, socialinę pašalpą pastarajam skiria ir moka jo darbovietė arba mokymo įstaiga.
45. Be aukščiau nurodytų atvejų, miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyrius socialinę pašalpą skiria ir moka:
45.2. Šeimoms, kuriose darbinga nedirbanti motina augina namuose vaikus iki 16 (moksleivius – 18) metų, o vaikų tėvas dėl svarbių priežasčių taip pat nedirba, nes yra bedarbis arba ligonis, o taip pat kai abu tėvai yra bedarbiai.
45.3. Šeimoms, kuriose vienas iš sutuoktinių yra nuteistas laisvės atėmimu ir atlieka bausmę, o antrasis darbingas sutuoktinis nedirba todėl, kad prižiūri vaiką iki trejų metų amžiaus.
45.4. Šeimoms, kuriose yra tik vienas sutuoktinis ir jis dirba pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normomis, arba pagal darbo sutartį privatiems asmenims, jei ši sutartis nustatyta tvarka yra įregistruota valstybinio socialinio draudimo įstaigoje.
VII. SAVIVALDYBIŲ SPRENDIMAIS SKIRIAMOS SOCIALINĖS PAŠALPOS
46. Miestų ir rajonų savivaldybėms suteikta teisė prireikus spręsti klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo mažai aprūpintoms šeimoms, kurioms ši pašalpa nėra numatyta galiojančiuose normatyviniuose aktuose, taip pat teisė atskirais atvejais neskirti pašalpos arba sustabdyti jos mokėjimą šeimoms, turinčioms papildomų pajamų, kurių jos nedeklaravo, kreipdamosi dėl socialinės pašalpos skyrimo(5).
_____________________________
(5) Numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“.
VIII. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS GAVIMO IR ŠIOS PAŠALPOS SKYRIMAS BEI MOKĖJIMAS
48. Pareiškimas socialinei pašalpai gauti paduodamas motinos arba tėvo darbovietės ar mokymo įstaigos administracijai arba miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyriui.
Pareiškime nurodoma motinos, tėvo, globėjo ar kito asmens, faktiškai auginančio vaiką, pavardė, vardas, tėvo vardas, gyvenamoji vieta (adresas), paso duomenys, taip pat kiekvieno šeimos nario pavardė, vardas, tėvo vardas, giminystės ryšys (vyras, žmona, sūnus, globotinis ir pan.), pajamų rūšys (darbo užmokestis, pensija, stipendija ir pan.) ir pajamos, gautos per 3 mėnesius, per kuriuos apskaičiuojamos vidutinės šeimos pajamos socialinei pašalpai skirti (pareiškimo pavyzdinė forma pateikiama 1 priede).
49. Visus duomenis apie šeimos sudėtį, reikalingus socialinei pašalpai skirti, pateikia, turimais dokumentais(6) įrodo ir savo parašu patvirtina pareiškėjas. Pažymos iš miesto, rajono valdybos butų ūkio tarnybos pristatyti nereikia. Prireikus šios pažymos iš nurodytosios tarnybos prašo įmonė, įstaiga ar organizacija, skirianti pašalpą. Šiuo atveju miesto, rajono valdybos butų ūkio tarnyba privalo išduoti pažymą.
_________________________
(6) Duomenys apie šeimos sudėtį įrodomi pateikiant pasą, vaikų gimimo liudijimus (nuorašus), savivaldybės sprendimą dėl įvaikinimo arba globos nustatymo ir pan. Žinios apie tai, kad šeimos narys nedirba (nedirbo), patikrinamos pagal jo darbo knygelės įrašus.
50. Prie pareiškimo skirti socialinę pašalpą pridedamos pažymos, patvirtinančios šių Nuostatų numatytais atvejais (o jei būtina ir kitais atvejais) šeimos narių teisę gauti socialinę pašalpą ir tų šeimos narių pajamas (darbo užmokestį, stipendiją, pensiją, pašalpą ir t. t.).
Šeimos, turinčios kaimo vietovėje asmeninį ūkį, be to dar pateikia apylinkės viršaičio išduotą pažymą apie joms skirto sklypo dydį, jo žemės ūkio naudmenų plotą ir žemės našumo balą bei šio sklypo skyrimo datą (jei pašalpos mokėtojui šie duomenys nėra žinomi).
52. Jei anksčiau pateiktos pažymos apie šeimos narių statusą ir jų teisę gauti socialinę pašalpą tebėra galiojančios (pažyma apie sergančio šeimos nario, invalido nuolatinės slaugos būtinumą, pažyma apie asmeninio ūkio dydį ir kt.), jų kas 3 mėnesiai pateikti nereikia.
53. Pareiškimą socialinei pašalpai gauti priima administracijos paskirtas atsakingas darbuotojas (kur tai yra būtina).
Šis darbuotojas:
a) užregistruoja pareiškimą registracijos knygoje (arba specialiame pareiškimų socialinei pašalpai gauti registravimo žurnale). Kai pareiškimas atsiųstas paštu, jo priėmimo data laikoma išsiuntimo vietos pašto antspaude pažymėtoji data;
b) patikrina, ar teisingai įforminti pareiškimas ir pridedami dokumentai, praneša pareiškėjui (arba asmeniui, perdavusiam pareiškimą), kokius dokumentus ir per kurį laiką jis turi pristatyti (jeigu prie pareiškimo buvo pridėti ne visi reikalingi dokumentai).
Jei pagal šiuos nuostatus socialinė pašalpa šeimai negali būti mokama, pareiškėjui grąžinamas pareiškimas su visais prie jo pridėtais dokumentais ir nurodomos atsisakymo mokėti socialinę pašalpą priežastys.
Jei pareiškimas gautas paštu, tai pranešimas apie nepateiktus dokumentus arba pats pareiškimas su prie jo pridėtais dokumentais, kai socialinės pašalpos negalima mokėti, išsiunčiamas pareiškėjui paštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareiškimo gavimo dienos, nurodžius atsisakymo mokėti socialinę pašalpą priežastis.
Pareiškėjas, kuriam atsisakoma mokėti socialinę pašalpą jo darbovietėje, mokymo įstaigoje ar savivaldybėje arba jis nesutinka su nustatytos pašalpos dydžiu, gali dėl to kreiptis į aukštesnę organizaciją, kuriai įmonė ar įstaiga priklauso, arba į miesto (rajono) valdybą;
c) supažindina pareiškėją su papildomų žinių apie šeimos sudėties pasikeitimą pateikimo tvarka ir terminais bei atsakomybe už neteisingų žinių pateikimą;
d) priima anksčiau nepateiktus dokumentus.
Šie dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki laikotarpio, už kurį šeimai pagal paduotą pareiškimą gali būti mokama socialinė pašalpa, pabaigos. (Per tris mėnesius, įskaitant tą mėnesį, kada paduotas pareiškimas).
Jei dokumentai išsiųsti paštu, jų priėmimo data laikoma išsiuntimo vietos pašto antspaude pažymėtoji data;
e) apskaičiuoja vidutines pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį bei priklausančias šeimai socialinės pašalpos sumas (pavyzdinė vidutinių šeimos pajamų ir socialinės pašalpos apskaičiavimo forma pateikiama 2 priede);
54. Socialinė pašalpa paskiriama, kai įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas patvirtina minėtuosius socialinės pašalpos mokėjimo žiniaraščius, kurie po to perduodami į buhalteriją pašalpų išmokėjimui. Miestų, rajonų valdybų globos ir rūpybos skyriai, kitos organizacijos, neturinčios savarankiškų buhalterijų, pašalpas išmoka jų vadovų nustatyta tvarka.
55. Socialinė pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos nustatytomis dienomis.
57. Paštu socialinė pašalpa persiunčiama savivaldybių biudžeto lėšomis. Kai šios išlaidos įmonėse, įstaigose ir organizacijose daromos iš priskaičiuotų valstybiniam socialiniam draudimui lėšų, jos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atstatomos iš savivaldybių biudžetų lėšų.
58. Pašalpa gali būti išmokama pagal įgaliojimą, patvirtintą notaro, apylinkės, gyvenvietės viršaičio, miesto (rajono) valdybos, asmens, rašančio įgaliojimą, darbovietės, mokymo įstaigos, stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje pašalpos gavėjas gydomas, nurodant, už kurį laikotarpį pagal šį įgaliojimą pašalpa gali būti išmokama. Įgaliojimas tvirtinamas atsakingo asmens parašu ir įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu.
Išmokėjus pašalpą už paskutinį mėnesį, įgaliojimas paimamas ir saugomas pašalpos gavėjo byloje.
59. Paskirta pašalpa, kurios šeima laiku neatsiėmė, išmokama ne daugiau kaip už 3 mėnesius, už kuriuos ji priklausė, jei dėl to buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, praėjusių nuo pareiškimo padavimo dienos.
60. Socialinės pašalpos sumos, kurios laiku nebuvo išmokėtos dėl jas mokančių įstaigų kaltės, už praeitą laiką išmokamos neapribojant kokiu nors terminu. Nurodytais atvejais pašalpos suma išmokama visa iš karto. Pašalpa vaikams, negauta iki jos gavėjo mirties, išmokama kitam iš tėvų arba globėjų.
61. Pareiškimas socialinei pašalpai gauti su visais prie jo pridėtais dokumentais ir socialinės pašalpos mokėjimo žiniaraščiai saugomi pašalpą mokančios organizacijos buhalterijoje (ar kitoje organizacijos vadovo nustatytoje vietoje) taip, kaip piniginiai dokumentai.
IX. MINIMALI SOCIALINĖ PAŠALPA
63. Socialinės pašalpos dydis, kai vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį yra lygios valstybės remiamoms pajamoms (RP), vadinamas minimalia socialine pašalpa.
SP(min) = r(MGl – Y), kai Y = RP
X. LĖŠOS SOCIALINIŲ PAŠALPŲ MOKĖJIMUI
65. Socialinė pašalpa dirbančių ir besimokančių pasitraukus nuo darbo asmenų šeimoms mokama iš savivaldybių biudžetų lėšų, perduodamų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą.
66. Miestų ir rajonų valdybos turi kiekvieną ketvirtį (kiekvieną mėnesį) iki pirmojo mėnesio (kiekvieno mėnesio) 10 dienos avansu perduoti iš savo biudžetų miestų ir rajonų valstybinio socialinio draudimo skyriams lėšas, reikalingas socialinei pašalpai mokėti.
67. Įmonės, įstaigos ir organizacijos socialinę pašalpą šeimoms turi mokėti iš priskaitytų valstybiniam socialiniam draudimui lėšų.
XI. ATSAKOMYBĖ UŽ LĖŠŲ SOCIALINĖMS PAŠALPOMS MOKĖTI NAUDOJIMĄ
70. Pašalpų sumos, neteisėtai išmokėtos dėl įmonių, įstaigų, organizacijų kaltės, atstatomos jų vadovų sprendimu atitinkamoje valstybinio socialinio draudimo biudžeto sąskaitoje iš įmonės, įstaigos, organizacijos lėšų.
71. Permokėtos socialinės pašalpos sumos dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos ir šių Nuostatų taikymo pažeidimų išskaitomos iš gavėjo viso dydžio pagal jo pareiškimą, bet ne daugiau kaip už 12 paskutinių mėnesių, praėjusių iki to mėnesio, kada pašalpos gavėjui buvo raštu pranešta apie permokėtas pašalpų sumas. Jeigu gavėjas nesutinka, kad iš jo būtų išskaitomos permokėtosios sumos, jos išieškomos teismine tvarka.
72. Permokėtos sumos išskaitomos iš socialinės pašalpos, darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir pan., laikantis įstatymu nustatytos tvarkos.
73. Jeigu pašalpų sumos permokėtos dėl to, kad pašalpos gavėjas nuslėpė arba pateikė neteisingas žinias, tai permokėtosios pašalpos sumos ir išmokėtos per paskutinį mėnesį socialinės pašalpos trigubo dydžio bauda išieškoma teismine tvarka.
74. Kontroliuoti, ar teisingai mokamos socialinės pašalpos ir kaip naudojamos jų mokėjimui skirtos lėšos, turi miestų ir rajonų valdybos.
***
Šiais nuostatais vadovaujamasi skiriant socialines pašalpas nuo 1992 m. kovo 1 d. Anksčiau paskirtos socialinės pašalpos per jų mokėjimo 3 mėnesių laikotarpį neperskaičiuojamos.
***
Socialinės pašalpos mokėjimo parametrai (pašalpos norma, valstybės remiamos pajamos ir vietoje MGL taikomas fiksuotas dydis pašalpų vaikams skaičiavimui), o taip pat minimalios socialinės pašalpos mokėjimo tvarka ir sąlygos nurodomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
***
SSSR ginkluotųjų pajėgų ir vidaus kariuomenės karių bei šios sistemos darbininkų ir tarnautojų šeimoms, gyvenančioms Lietuvos Respublikoje, socialinė pašalpa mokama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 132.
***
Pastabas ir pasiūlymus dėl Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų tobulinimo prašome pranešti Socialinės apsaugos ministerijos Paramos šeimai skyriui.
Mūsų adresas: 2009, Vilnius, A. Vivulskio 11.
Telefonai: 65 24 56, 65 15 48.
1 PRIEDAS
Bylos Nr......
................................................................................................................................................................
(įmonės, įstaigos, kuriai adresuojamas pareiškimas, pavadinimas)
Pil............................................................................. , gyv...........................................................
(pavardė, vardas, tėvo v.)
................................................................................................................... , tel.......................................
(adresas)
Pasas: serija.........................., Nr.........................., išdavimo data..............................................
PAREIŠKIMAS
Prašau mano šeimai skirti socialinę pašalpą. Apie šeimos narius pateikiu tokius duomenis:
| Pavardė, vardas, tėvo vardas |
Giminystės ryšys (vyras, žmona, sūnus, globotinis ir pan.) |
Vaikų gimimo datos |
Socialinė padėtis (darbininkas, tarnautojas, studentas ir pan.) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| Pajamų rūšys (darbo užmok., pensija, stipendija ir pan.) |
Pajamos per 3 (arba 12) mėnesius |
| (mėnesių pavad.) |
|
| 5 |
6 |
Prie pareiškimo pridedu dokumentus, viso............... lapų.
Data................................. Parašas...................................
Dokumentus, viso....................... lapų, priėmiau.........................................................................
(data)
Nepateiktus dokumentus............................................................................................................
pateikti iki................................., jie gauti..........................................
(data) (data)
...................................................
(atsakingo asmens parašas)
______________
2 PRIEDAS
Vidutinių šeimos pajamų ir socialinės pašalpos dydžio
APSKAIČIAVIMAS
1. Vidutinių šeimos pajamų apskaičiavimas
| Rodikliai |
Dydžiai |
| 1. Visos šeimos pajamos per tris (arba 12) mėnesius, rb. |
|
| 2. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį, rb. |
|
| 3. Šeimos narių skaičius, žm. |
|
| 4. Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, rb. |
|
2. Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas
| Rodikliai |
Mėnesiai, už kuriuos mokama socialinė pa- šalpa |
| 1. Pašalpos gavėjų skaičius: |
|
| Iš jų: vaikai |
|
| suaugusieji |
|
| 2. Pašalpos dydis, rb. |
|
| vienam vaikui |
|
| vienam suaugusiajam |
|
| 3. Pašalpos suma, rb. |
|
| vaikams |
|
| suaugusiems |
|
| 4. Pašalpos suma šeimai |
|
Data.............................................
(atsakingo asmens parašas)
______________