LIETUVOS RESPUBLIKOS
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ
Į S T A T Y M A S
2003 m. lapkričio 20 d. Nr. IX-1837
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento narius į Lietuvos Respublikai skirtas vietas Europos Parlamente. Rinkimų į Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis Įstatymas ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų dienos nustatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai.
2. Šis Įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą.
3. Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatytas Sutarties dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą Stojimo akte. 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Rinkimai į Europos Parlamentą (arba rinkimai) – Europos Parlamento narių į Lietuvos Respublikai skirtas vietas rinkimai, kuriuose šie Europos Parlamento nariai išrenkami visuotinuose, lygiuose, laisvuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu.
2. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
3. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios, išskyrus Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
4. Preferencinis balsavimas – balsavimas, kai rinkėjai, balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to sąrašo kandidatų eiliškumo.
5. Kilmės valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
6. Gyvenamoji valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis teisėtai gyvena, bet nėra jos pilietis.
7. Rinkėjų sąrašas – oficialus registras, į kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi visų rinkimų teisę turinčių asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
8. Nustatytoji diena – diena, pagal kurios duomenis asmenys, atitinkantys reikalavimus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, įrašomi į išankstinį rinkėjų sąrašą ir gali būti kandidatais į Europos Parlamento narius (toliau – kandidatai).
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
1. Rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti arba būti kandidatu tik vienoje valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.
4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos. Nustatytoji diena yra diena, kurią iki rinkimų yra likusios 65 dienos.
5. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, iki nustatytosios dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų mokami pareigūnai, kiti statutiniai valstybės tarnautojai.
7. Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus.
8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo balsui.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinių trūkumų negalintis pats balsuoti rinkėjas gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 64 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis.
7 straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.
2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų, politinių organizacijų (toliau – partijų) atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.
3. Rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.
5. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.
6. Jei yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.
9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat apmokėti už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tai tinkamų patalpų nuomai ar esamų patalpų parengimui rinkimams, inventoriui įsigyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija išieško iš savivaldybės administracijos.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
10 straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas
11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes.
2. Savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus bei referendumus, tačiau prireikus mero teikimu jį gali keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpos adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šis teikimas turi būti pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės balsavimo patalpos adresą iki rinkimų likus ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.
TREČIASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
12 straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus į Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo:
2. Į savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.
3. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio Įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.
13 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose
Vykdydama rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:
1) priima paraiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančias partijas, kandidatų sąrašus, kandidatams suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų paraiškinių dokumentų atšaukimo;
14 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.
2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.
4. Partijos, kurios paskutiniuose Seimo rinkimuose gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.
5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai
Savivaldybės rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už rinkimams sunaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių, pataisos, kardomojo kalinimo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu;
7) surašo savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;
16 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.
2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:
1) partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
3. Jeigu partija kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
4. Kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.
5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.
6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.
17 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar per kitą asmenį perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti paštu namuose, praneša, kad jie šią teisę turi, sudaro rinkėjų, kurie balsuos paštu namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo įstaigose;
4) kartu su savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio Įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
18 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai
1. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
2. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.
3. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.
4. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.
5. Rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.
19 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
1. Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
2. Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymus jiems pavestus darbus.
3. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar pirmininkas, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
1. Partija, iškėlusi kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos veiką gali apskųsti:
2. Rinkėjas, atstovas rinkimams ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
4. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir neišnagrinėtų skundų.
21 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingus duomenis.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
4. Kandidatus iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir teikiami bendrieji rinkėjų sąrašai. Partijos, kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, gali gauti bendruosius rinkėjų sąrašus (elektroninėje informacijos laikmenoje arba atspausdintus). Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose nurodoma rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutinkąs, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė, Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas ir data;
2) savivaldybių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai ar kurie nors iš šių duomenų būtų nurodomi partijoms teikiamuose bendruosiuose rinkėjų sąrašuose. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai būtų skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.
25 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka
1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama informacija.
3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;
4) Lietuvos Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamentą nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamentą nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ir kuris atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos;
5) nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos ar kad jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;
4. Duomenų apie šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją, įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams.
6. Kad būtų išvengta dvigubo balsavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo.
26 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai
1. Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamentą jie rinks tik nuo Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašus tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės.
27 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą vėliausių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.
28 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.
29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
1. Rinkėjo pažymėjimas yra dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Rinkėjo pažymėjimus, pasirašytus rinkimų komisijos pirmininko, įteikia rinkimų komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali atsispausdinti ir pats rinkėjas pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, elektroninėmis ryšio priemonėmis gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas. Be rinkėjo pažymėjimo balsuoti paštu negalima.
2. Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
30 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
1. Įteikęs rinkėjui rinkėjo pažymėjimą, rinkimų komisijos narys apie tai pažymi rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimą (pažymėjimus) gavęs asmuo pasirašo išankstiniame rinkėjų sąraše. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo pažymėjimas įteikiamas tik po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos ir kad jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė. Įteikiant rinkėjo pažymėjimus, sudaromas piliečių, kurie turi teisę ir pageidauja balsuoti paštu namuose, sąrašas. Rinkėjo pažymėjimai rinkėjams turi būti įteikti ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.
2. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės rinkimų komisijai arba savivaldybės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Savivaldybės rinkimų komisija rinkėjo pažymėjimo dublikatą gali išrašyti bet kuriam į jos rinkėjų sąrašus įrašytam rinkėjui. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, į kurį turėtų būti įrašytas, šios apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir išbrauktas iš kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
3. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
31 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio Įstatymo 25 straipsnio nustatytais atvejais, o šio Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos.
32 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.
33 straipsnis. Karių ir laivuose bei pataisos įstaigose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.
2. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašą.
3. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.
34 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą asmuo, kuris raštu patvirtina, kad šiuose rinkimuose nėra balsavęs nei kitoje valstybėje, nei paštu ar kitoje rinkimų apylinkėje Lietuvos Respublikoje, ir pateikia Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinantį dokumentą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka leidžia jam balsuoti, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso (asmens tapatybės kortelės ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento) numerį ir gyvenamosios vietos adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildytas biuletenis būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
35 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
PENKTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ KĖLIMAS
36 straipsnis. Kandidatų kėlimas
1. Kandidatus gali kelti partija, pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų.
2. Partija kandidatus kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai.
37 straipsnis. Kandidatų iškėlimo paraiškiniai dokumentai
1. Partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos paraiškinius dokumentus:
2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos. Be to, partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;
5) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
7) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos vykdant Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos kopiją;
8) praėjusių metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, bei informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei banko sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas. Be to, gali pateikti savo biudžeto pajamų, jų šaltinių ir išlaidų ataskaitos (pranešimo), kuri (kuris) turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą, kopiją.
2. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti: savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos mokamas pareigūnas, kitas statutinis valstybės tarnautojas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės valstybę narę, ar šioje valstybėje jam teismo nėra atimta balsavimo teisė, taip pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
38 straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi partijos paraiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama kandidato užpildytus paraiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi pateiktus paraiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo paraiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
39 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
40 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 20 dydžių. Pakeičiant kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jei kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų užstatas neimamas.
2. Partijai, kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimus nepateikė Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai galutinių ataskaitų, arba jei buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi lėšų šaltiniai ar visos rinkimų agitacijos išlaidos, rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus didesnis.
3. Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus ir partija pateikė lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitą.
41 straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos Respublikoje.
4. Kad būtų išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos Parlamento narius.
42 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki paraiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
43 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų paraiškinius dokumentus
1. Partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo paraiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus paraiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl paraiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų paraiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Iki paraiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus paraiškinius dokumentus keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai paraiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų paraiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai.
44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos pradžia
1. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės žiniose“ paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS
45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1. Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
46 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, įstatymų nustatyta tvarka atsako asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
47 straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu
48 straipsnis. Kandidato neliečiamybė
Kandidatas rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti teismo skiriamos administracinės nuobaudos už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ AGITACIJA
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Nuo dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija, partijoms sudaromos šio Įstatymo nustatytos sąlygos vykdyti rinkimų agitaciją. Rinkimų agitacija iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios nedraudžiama. Nuo Seimo nutarimo, kuriuo skelbiami rinkimai, įsigaliojimo partijos ar kandidatų padarytos išlaidos turi būti apskaitomos, naudojamos ir deklaruojamos kaip politinės kampanijos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka.
50 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš biudžete paskirtų lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą nacionalinio radijo ir po vieną valandą nacionalinės televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų sąrašų atstovais. Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir daugiau) sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu nesutariama, – burtais.
2. Kandidatų sąrašo rinkimų programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Agitaciją per komercines visuomenės informavimo priemones riboja tik specialių rinkimų sąskaitų nustatytas maksimalus leistinas dydis.
51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui ar partijai pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio Įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.
2. Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Atsakomąją nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.
53 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
1. Rinkimų agitacija finansuojama iš partijos, iškėlusios kandidatų sąrašą, gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje. Speciali rinkimų sąskaita atidaroma arba partijos turima sąskaita naudojama kaip speciali rinkimų sąskaita pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą. Specialios rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 1000 VMDU kandidatų sąrašui. Jei į specialią rinkimų sąskaitą pervesta daugiau lėšų, bankas perteklių perveda į valstybės biudžetą.
2. Rinkimų agitacijos išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat gaminių ar paslaugų, kuriais siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijai skirti gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijai skirti gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis paremti kandidatų sąrašą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į specialią rinkimų sąskaitą. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijai skirtiems gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija, įvertinusi rinkimų agitacijai skirtus gaminius, šių išlaidų suma sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį (kuriuos) kandidatų sąrašą (sąrašus) remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti atlyginama jokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijai skirtas paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai suteikia kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama šio Įstatymo 52 straipsnyje nurodytiems asmenims), jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio nekeičia.
3. Mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už rinkimų agitacijai skirtus gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų agitacijai skirtus gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda į valstybės biudžetą.
4. Rinkimų agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Partija nemoka už pagal šį Įstatymą skirtą laiką Nacionaliniame radijuje ir televizijoje, taip pat už rinkimų programos atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio.
5. Rinkimų agitacijai skirtų lėšų naudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitas, kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
6. Specialios rinkimų sąskaitos uždaromos arba partijų turimos sąskaitos nustojamos naudoti kaip specialios rinkimų sąskaitos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatų sąrašą iškėlusi partija naudoja savo veiklai. Laiku neuždarytų specialių sąskaitų, išskyrus partijų sąskaitas, kurios buvo naudotos kaip specialios rinkimų sąskaitos, lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.
54 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Informacija apie vykstančius rinkimus, balsavimo tvarką ir kvietimas dalyvauti rinkimuose ir pareikšti savo valią, jeigu kartu nėra raginama balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
55 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
56 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos pavadinimas (nurodytas jos paraiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.
2. Antrojoje biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
57 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
58 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
3. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9 straipsnyje.
59 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
60 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
61 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
62 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
63 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
64 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
4. Jeigu rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį. Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.
5. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.
65 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas Vyriausioji rinkimų komisija apmoka iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas. Prireikus jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, turi pasirūpinti organizuoti apylinkių rinkimų komisijų narių budėjimą pašto skyriuose.
3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kuriems patikėta išduoti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie pastabą pašto viršininkas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimus, suteikiančius teisę stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
7. Rinkėjai, negalintys dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, gali balsuoti paštu namuose. Į balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą gali būti įrašyti I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, taip pat sukakę 70 metų asmenys, jei jie pateikė prašymą užtikrinti galimybę balsuoti namuose ir prašyme nurodė, kad negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę. Rinkimų komisijos turi teisę gauti duomenis apie I grupės invalidus, II grupės judėjimo invalidus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš gydymo įstaigų. Rinkimų komisijos šių duomenų negali paskleisti ir gali naudoti tik dėl balsuojančių namuose rinkėjų sąrašų sudarymo. Už duomenų paskleidimą atsakingi asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Apylinkių rinkimų komisijos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto savivaldybės rinkimų komisijos nario sutikimu gali papildyti balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą, jeigu turinčių teisę balsuoti namuose rinkėjų prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose gauna iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų prašymai užtikrinti galimybę balsuoti namuose turi būti patvirtinti savivaldybės globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai užtikrinti galimybę balsuoti namuose pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto balsuojančių namuose rinkėjų sąrašo. Pareigūnai, nepagrįstai patvirtinę ar nepagrįstai atsisakę patvirtinti rinkėjų prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, balsuojantiems paštu namuose, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Konkretus paštininkų atvykimo pas rinkėjus grafikas turi būti patvirtintas pašto (pašto skyriaus) viršininko ne vėliau kaip 12 valandą dienos, jo kopija paskelbiama skelbimų lentoje ir gali būti vykdomas tik kitą dieną po patvirtinimo. Jeigu kartu su paštininku pas rinkėją nori atvykti rinkimų komisijos nariai, jų turi vykti ne mažiau kaip 2, taip pat gali atvykti rinkimų stebėtojai. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą.
9. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas gali:
10. Kai rinkėjas balsuoja namuose, draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Rinkėjas slaptai užpildo rinkimų biuletenį, rinkimų biuletenį pats įdeda į vidinį balsavimo paštu voką, voką užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo paštu voką ir voką užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali padaryti šių veiksmų pats, prašymu juos padaro rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar rinkimų stebėtoją). Šis asmuo privalo išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
66 straipsnis. Balsavimas diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose)
1. Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jiems rinkimų dokumentus siųsti ir juos priimti paštu.
2. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui).
67 straipsnis. Balsavimas laive
1. Balsuojama laive, kuris plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava, su kuriuo balsavimo metu palaikomas radijo ryšys ir kuriame yra ne mažiau kaip 10 rinkėjų (įgulos narių ir keleivių), jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 5 dienas iki rinkimų yra išplaukęs iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžęs iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje (konsulate).
2. Laivų, kuriuose organizuojamas balsavimas, sąrašą, taip pat balsavimo kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas – Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
2. Balsavimo komisijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato darbuotojų ar kitų toje užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių susirinkimo sprendimą.
69 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą ir pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys judėti gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio Įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į balsavimo patalpą gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnas.
4. Rinkėjas turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti sunkios būklės ligonius. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
6. Be to, draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės.
70 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose gali būti sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 69 straipsnyje.
2. Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
71 straipsnis. Balsavimas pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose
1. Pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 69 straipsnyje.
2. Pataisos įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BALSŲ SKAIČIAVIMAS
72 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas apskaitos duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.
3. Paštas balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki balsavimo pabaigos.
73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
74 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.
75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija.
2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
76 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;
3) iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame balsavimo paštu voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Ant vidinio balsavimo paštu voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai negalioja;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5) antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.
4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.
77 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.
2. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius; neantspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
13) paštu gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;
3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
6. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
7. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima savivaldybės rinkimų komisija.
78 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
2. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
80 straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
3) ar į rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
2. Savivaldybės rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
81 straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą įrašo:
2) savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
2. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Savivaldybės rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.
84 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos, iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.
2. Savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
86 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.
3. Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Kandidatų sąrašas gauna mandatų, jeigu jis yra gavęs ne mažiau balsų negu kvota. Už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas tiems sąrašams, kurie gavo mandatų pagal kvotą. Dėl to visų sąrašų, kurie gavo mandatų (mandatą) pagal kvotą, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį reitingą.
87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Pirmiausiai suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
88 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio Įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
89 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.
3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, paraiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti.
90 straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių pavardes.
91 straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
2) Europos Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;
4) Europos Parlamentui panaikinus Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
92 straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
1. Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigomis ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Lietuvos Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo, pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.