Administracinė byla Nr. I-2690-629/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01848-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija 17.2, 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMO
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Donato Vansevičiaus,
sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje atstovei Rūtai Miškinytei,
dalyvaujant atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos atstovei Laurai Paurytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje skundą atsakovei Zarasų rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga Zarasų ligoninė) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo,
nustatė:
Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą prašydama ištirti: 1) ar 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 14 p., 15 p. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-606 redakcija) tuo pagrindu, kad juose nėra nustatyta su viešosios įstaigos dalininkais susijusių tvarkų; 2) ar 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 37 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. (1998 m. lapkričio 24 įstatymo Nr. VIII-940 redakcija); 3) ar 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 69.1 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1218 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtino Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės pakeistus įstatus (toliau – ir Įstatai), dėl kurių teisėtumo kyla abejonių.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga Zarasų ligoninė vykdo sveikatos priežiūros veiklą, teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-606 redakcija) nustatyta, kas turi būti nurodyta viešosios įstaigos įstatuose. Pasak pareiškėjo, dauguma šių reikalavimų yra tokie patys, kaip nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 str. 2 d., kurios pagrindu ir buvo parengti Įstatai, tačiau juose nėra nurodyta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 14 p. ir 15 p. reikalaujamos informacijos. Pažymi, kad turi būti nustatyta ir naujų dalininkų priėmimo tvarka, dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka, dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka bei pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija.
Skunde nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-93 1 p. pavedė savivaldybės institucijai – Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui – įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises ir pareigas viešosiose įstaigose. Anot pareiškėjo, sprendime nėra nurodyta, kokių konkrečiai viešųjų įstaigų, taip pat nėra nurodyta, kad iš visų viešųjų įstaigų išskiriamos sveikatos priežiūros įstaigos, todėl konstatavo, kad šiuo sprendimu administracijos direktoriui buvo perduotos Zarasų rajono savivaldybės, kaip visų viešųjų įstaigų, įskaitant ir sveikatos priežiūros įstaigas, dalininkės, turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos.
Taip pat pažymėta, kad 2010 m. balandžio 30 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-81 patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės 2009 m. metinės finansinės atskaitomybės balanso pagal 2009 m. gruodžio 31 d. duomenis IV skyriaus C I punkte nurodyta, jog dalininkų kapitalas per ataskaitinį laikotarpį sudaro 209 077 litus. O viešosios įstaigos Zarasų ligoninės direktoriaus teiktame tarybai 2010 m. kovo 3 d. aiškinamajame rašte Nr. S-73 nurodyta, kad VšĮ Zarasų ligoninė iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Įstaigos dalininkas yra Zarasų rajono savivaldybės administracija, kurios kaip dalininkės įnašas sudaro: 2009 m. sausio 1 d. – 209 077,11 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. – 209 077,11 Lt.
Pareiškėjo nuomone, kadangi viešoji įstaiga Zarasų ligoninė turi ne tik steigėją, bet ir dalininką, o dalininkų teisinių santykių viešojoje įstaigoje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nereglamentuoja, todėl Įstatuose turi būti ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6, 7, 8, 9,14 ir 15 punktuose nurodytos tvarkos.
Pasak pareiškėjo, Įstatų 37 p. nustatyta, kad gydymo tarybos, slaugos tarybos teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato šių tarybų veiklos reglamentai, kuriuos tvirtina ligoninės direktorius. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. (1998 m. lapkričio 24 įstatymo Nr. VIII-940 redakcija) nustatyta, jog gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.
Pareiškėjo nuomone, Įstatų 37 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. nuostatai, kadangi joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai ir nėra nustatyta kita alternatyva ar teisė šiuos klausimus reglamentuoti ne tik įstatuose, bet ir kituose dokumentuose.
Skunde taip pat nurodyta, jog Įstatų 69.1 p. nustatyta, kad vienas iš ligoninės lėšų šaltinių yra steigėjo skirtos tikslinės lėšos biudžetinio finansavimo bei sveikatos programoms vykdyti, būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms įgyvendinti, profesiniam tobulinimui organizuoti, mokslo reikmėms. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p. (2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 redakcija) nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirdamas biudžeto lėšų subjektui, kuris nėra biudžetinė įstaiga, pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus atvejus, kai skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšų arba kai teisės aktai nustato kitą biudžeto lėšų skyrimo tvarką).
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1218 redakcija) nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos biudžetinės įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti.
Pareiškėjo nuomone, Įstatų 69.1 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p., kadangi, atsižvelgiant į Įstatų 69.1 p. nuostatą, savivaldybės biudžeto lėšas viešoji įstaiga Zarasų ligoninė naudos ne tik programoms vykdyti, kaip nustatyta teisės aktuose, bet ir profesiniam tobulinimui organizuoti, mokslo reikmėms, kas pagal Įstatų 69.1 p. formuluotę, į programų sudėtį neįeina.
Pareiškėjas nurodė, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 str. 1 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2010 m. gegužės 10 d. teikimu Nr. 10-115(1.16.) Zarasų rajono savivaldybės tarybai pasiūlė artimiausiame posėdyje apsvarstyti 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo klausimą. Tačiau, pasak pareiškėjo, 2010 m. gegužės 28 d. vykusiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje 2010 m. gegužės 10 d. teikimas Nr. 10-115(1.16.) nebuvo svarstomas, taip pat posėdyje nebuvo svarstoma galimybė prašyti nustatyti kitą Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą, kas, pareiškėjo teigimu, laikytina atsisakymu patenkinti teikimą.
Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 115–117) prašė skundžiamą norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta.
Į pareiškėjo teiginį, kad Įstatai neatitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ta apimtimi, kuria Įstatuose nereglamentuojama ir nepateikiama informacija, nurodyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6–9 p., 14 p., 15 p. (Žin.,1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699), pažymėjo, kad sveikatos apsaugos sistemoje veikiančių įstaigų veiklą reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995), kuris reglamentuoja ir sveikatos priežiūros įstaigų, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga – veiklą. Įstatymo 29 str. 2 d. skirta ir konkrečiai reglamentuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos įstatų turinį. Atsakovo teigimu, Įstatai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 str. 2 d. išdėstytas nuostatas ir reikalavimus.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija ir argumentacija, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kuris numato platesnį viešųjų įstaigų įstatų turinio sąrašą, kadangi, anot atsakovo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas yra specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu. Atsakovas savo teiginį grindžia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3K-3-591/2007.
Atsakovas konstatuoja, kad, remiantis teisės aktų taikymo principais ir taisyklėmis, teisminiu precedentu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 str. 2 d., Įstatai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešųjų įstaigų įstatymui.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Įstatų 37 str., nustatantis, kad gydymo tarybos veiklos pagrindus reglamentuoja tarybų veiklos reglamentai, prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. Pažymėjo, kad Įstatuose, kaip to ir reikalauja įstatymas, yra reglamentuoti gydymo tarybos veiklos pagrindai, nukreipiant į kitą teisės aktą – Gydymo tarybos reglamentą, o Įstatų 37 p. yra blanketinė teisės norma. Atkreipė dėmesį, jog teisiškai nėra reikšminga, ar pačiuose įstaigos įstatuose yra išvardintos atitinkamos nuostatos, ar Įstatai nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame tos nuostatos yra įtvirtintos. Pastaruoju atveju, atsakovo manymu, patys Įstatai reglamentuoja atitinkamą teisinį santykį.
Į pareiškėjo teiginį, kad Įstatų 69.1 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2003, Nr. 117-5321) bei poįstatyminiam teisės aktui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p. (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), atsakovas pažymėjo, kad tiek ginčijamas profesinio tobulinimo organizavimas, tiek kitokios mokslo reikmės ir panašiai gali būti savarankiškais sveikatos programų objektais ar programų dalimis. Bet kuriuo atveju tikslinės lėšos pagal Įstatų 69.1 p. yra skiriamos sveikatos programoms įgyvendinti. Be to, anot atsakovo, įstaigai tikslinės biudžeto lėšos skiriamos Biudžeto lėšų naudojimo sutarties pagrindu, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531) patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga Zarasų ligoninė atsiliepime (b. l. 111–113) prašė skundžiamą norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai identiški argumentams, išdėstytiems atsakovės Zarasų rajono savivaldybės tarybos atsiliepime.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje atstovė Rūta Miškinytė palaikė prašymą jame nurodytais argumentais (b. l. 140–143).
Teismo posėdžio metu atsakovės Zarasų rajono savivaldybės tarybos atstovė Laura Paurytė prašė skundžiamą norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 140–143).
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 27 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. T-93 1 p. pavedė savivaldybės institucijai – Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui – įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises ir pareigas viešosiose įstaigose (b. l. 16).
2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtino Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės pakeistus įstatus (b. l. 5–13).
2010 m. kovo 2 d. laikraštyje „Zarasų kraštas“ Nr. 16 (8989) buvo paskelbta apie 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 36-ajame posėdyje priimtą sprendimą Nr. T-45, kuriuo buvo patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės Įstatai (b. l. 41).
2010 m. kovo 3 d. Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga Zarasų ligoninė pateikė Zarasų rajono savivaldybės tarybai aiškinamąjį raštą Nr. S-73 dėl 2009 metų finansinės atskaitomybės (b. l. 30–32).
2010 m. balandžio 30 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-81 patvirtino Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės 2009 m. metinę finansinę atskaitomybę ir pritarė įstaigos veiklos ataskaitai (b.l.17–29).
2010 m. gegužės 10 d. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės tarybą su teikimu Nr. 10-115(1.16) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T-45 2 punktu patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų“ (b. l. 14–15), kuriuo Zarasų rajono savivaldybės tarybai buvo siūloma artimiausiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo klausimą, kadangi Įstatų 37 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d., Įstatuose nieko nėra nurodyta apie Įstatų 47 p. minimas procedūras ir nėra nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija bei atsakomybė, taip pat Įstatuose nėra nurodyta apie naujų dalininkų priėmimą. Be to, teikime nurodyta, jog Įstatų 69.1 p. nustatyta, kad vienas iš ligoninės lėšų šaltinių yra steigėjo skirtos tikslinės lėšos biudžetinio finansavimo bei sveikatos programoms vykdyti, būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms įgyvendinti, profesiniam tobulinimui organizuoti, mokslo reikmėms, tačiau viešoji įstaiga nėra savivaldybės asignavimų valdytoja, nes to nenumato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. Be kita ko, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje konstatavo, jog Įstatai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 14 p., 15 p. reikalavimų.
2010 m. gegužės 28 d. vyko Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis (b. l. 33–40), kuriame nebuvo svarstomas Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje 2010 m. gegužės 10 d. teikime Nr. 10-115(1.16) nurodytas siūlymas dėl 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 str. 1 d.), o tik ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d. nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008). ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d. numato subjektus, turinčius teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai; dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai).
Pareiškėjas yra Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, todėl pagal nurodytą teisės normą turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo, tačiau būtina nustatyti, ar Sprendimas, kurio teisėtumą pareiškėjas prašo ištirti yra norminis administracinis aktas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 p. norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal ABTĮ 2 str. 15 p. administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Taigi, atsižvelgiant į šių teisės normų turinį, darytina išvada, jog ABTĮ vartojama sąvoka „norminis administracinis aktas“ reiškia vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Pažymėtina, jog Zarasų ligoninė yra Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 str. 1 d. 6 p., tokios įstaigos įstatai laikomi norminiu aktu, nustatančiu įstaigos veiklą. Prašomi ištirti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatai buvo priimti 2010 m. vasario 19 d. savivaldybės administravimo subjekto – Zarasų rajono savivaldybės tarybos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Taigi įvertinus visus skundžiamo akto požymius, darytina išvada, kad Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatai atitinka ABTĮ nurodytus norminio administracinio akto požymius ir yra norminis administracinis aktas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas, 2006-01-16 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).
Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo savo jurisprudencijoje ne sykį yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I1-04/2006, I1‑02/2006).
Konstitucija – įstatymų hierarchijos sistemoje aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, kurioje įtvirtintos esminės teisinio reguliavimo nuostatos realizuojamos žemesnės galios norminiuose aktuose (visų pirma įstatymuose), kurie, kaip pirminiai, Konstitucijos ir Seimo nustatyta tvarka priimti teisės aktai, turi atitikti konstitucines normas ir principus, t. y. šių aktų teisėtumo matas yra Konstitucija. Visi kiti teisės aktai (poįstatyminiai aktai) turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti. Poįstatyminis teisės aktas priimamas kompetentingo organo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, realizuojant įstatymo normas, ir tai yra įstatymo normų taikymo aktas. Taigi poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja. Tiriant poįstatyminių teisės aktų teisėtumą, reikėtų laikytis minėto hierarchinio principo, t. y. tirti šių aktų atitiktį įstatymų normoms. Įstatymų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiria Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-04-256-04).
Atsakovo, kaip trečiojo suinteresuoto asmens Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės (toliau – ir Zarasų ligoninė) steigėjo, teisė priimti, papildyti bei keisti Zarasų ligoninės įstatus įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 str. 4 d., 28 str. 1 p. Ši atsakovo teisė neginčijama, tačiau patvirtinti įstatai turi atitikti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias LNSS (Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo) viešųjų įstaigų veiklą bei santykius su steigėjais.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 2 str. 4 d. nustato, kad viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais, o sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pagrindus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nustato, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.
VĮĮ 6 str. 2 d. nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta: 1) viešosios įstaigos pavadinimas; 2) teisinė forma; 4) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas; 5) veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis); 6) naujų dalininkų priėmimo tvarka; 7) dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka; 8) dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka; 9) visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka; 10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka; 11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija; 12) įstatų keitimo tvarka; 13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka; 14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka; 15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija; 16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) 29 str. nurodyti reikalavimai keliami LNSS viešosios įstaigos įstatams: 1) įstaigos pavadinimas; 2) buveinė; 3) įstaigos steigėjai; 4) steigėjų teisės, pareigos; 5) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai; 6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai); 7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka; 8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka; 9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė; 10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka; 11) disponavimo įstaigos turtu tvarka; 12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka; 13) finansinės veiklos kontrolė; 14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka; 15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka; 16) įstaigos veiklos terminai; 17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Kaip matyti, dauguma reikalavimų yra analogiški numatytiems VĮĮ, taip pat jog SPĮĮ nepateikia baigtinio reikalavimų sąrašo keliamų įstatams.
Nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-93 1 p. pavedė savivaldybės institucijai – Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui – įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises ir pareigas viešosiose įstaigose (b. l. 16).
Teismas sutinka su pareiškėjo vertinimu, jog kadangi sprendime nėra nurodyta, kokių konkrečiai viešųjų įstaigų, taip pat nėra nurodyta, kad iš visų viešųjų įstaigų išskiriamos sveikatos priežiūros įstaigos, darytina išvada, kad šiuo sprendimu administracijos direktoriui buvo perduotos Zarasų rajono savivaldybės, kaip visų viešųjų įstaigų, įskaitant ir sveikatos priežiūros įstaigas, dalininkės, turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos.
Nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-81 buvo patvirtintos Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės 2009 m. metinė finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita (b. l. 17). Pažymėtina, jog Veiklos rezultatų ataskaitos pagal 2009 m. gruodžio 31 d. duomenis IV skyriaus C I punkte nurodyta, jog dalininkų kapitalas per ataskaitinį laikotarpį sudaro 209 077 litus (b.l.28-29). Taip pat nustatyta, kad viešosios įstaigos Zarasų ligoninės direktoriaus teiktame tarybai 2010 m. kovo 3 d. aiškinamajame rašte Nr. S-73 nurodyta, kad VšĮ Zarasų ligoninė iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Įstaigos dalininkas yra Zarasų rajono savivaldybės administracija, kurios kaip dalininkės įnašas sudaro: 2009 m. sausio 1 d. – 209 077,11 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. – 209 077,11 Lt (b. l. 30–32).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad viešoji įstaiga Zarasų ligoninė turi ne tik steigėją, bet ir dalininką, o dalininkų teisinių santykių viešojoje įstaigoje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nereglamentuoja, tačiau numato galimybę įstatuose įtvirtinti nuostatas, atsižvelgiant į įstaigos veiklos ypatumus (specifiką), neprieštaraujančias įstatymams (SPIĮ 29 str. 2 d. 17 p.), todėl, teismo vertinimu, Įstatuose turi būti ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6, 7, 8, 9,14 ir 15 punktuose nurodytos tvarkos.
SPĮĮ 34 str. 5 d. nustatyta, kad gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.
Byloje nustatyta, kad Įstatų 37 p. įtvirtinta nuostata, kad gydymo tarybos, slaugos tarybos teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato šių tarybų veiklos reglamentai, kuriuos tvirtina ligoninės direktorius (b. l. 6–13).
Atsakovas savo poziciją grindžia tuo, jog Įstatuose, kaip to ir reikalauja įstatymas, yra reglamentuoti gydymo tarybos veiklos pagrindai, nukreipiant į kitą teisės aktą – Gydymo tarybos reglamentą, o Įstatų 37 p. yra blanketinė teisės norma. Taip pat mano, kad teisiškai nėra reikšminga, ar pačiuose įstaigos įstatuose yra išvardintos atitinkamos nuostatos, ar Įstatai nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame tos nuostatos yra įtvirtintos. Pastaruoju atveju, atsakovo manymu, patys Įstatai reglamentuoja atitinkamą teisinį santykį.
Teismas mano, jog SPĮĮ 30 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. SPĮĮ 30 str. 2 d. nurodyta, kad „<...> Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas“. Taigi, kaip matyti iš teisės normų turinio, ligoninės direktoriui SPĮĮ nesuteikia teisės tvirtinti gydymo tarybos bei slaugos tarybos veiklos reglamentų, o šių tarybų sudarymas, šių tarybų teisės ir pareigos, darbo tvarka, narių teisės, pareigos, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygos bei atsakomybė turi būti nustatyta pačiuose viešųjų įstaigų įstatuose (SPĮĮ 34 str. 5 d.).
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad Įstatų 37 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. nuostatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p. (2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 redakcija) nustatyta, kad Biudžeto asignavimų valdytojas, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. skirdamas biudžeto lėšų subjektui, kuris nėra biudžetinė įstaiga, pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus atvejus, kai skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšų arba kai teisės aktai nustato kitą biudžeto lėšų skyrimo tvarką), kurioje nurodoma: 791.1. subjektui skiriamų biudžeto lėšų suma ir asignavimų valdytojo programa, pagal kurią skiriamos lėšos; 791.2. biudžeto lėšų naudojimo tikslinė paskirtis; 791.3. veiklos, kuriai finansuoti skiriamos biudžeto lėšos, vertinimo kriterijai (ne mažiau kaip vienas); 791.4. planuojamas detalus biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį, o tais atvejais, kai dalį lėšų numatoma naudoti darbo užmokesčiui, išlaidų darbo užmokesčiui apskaičiavimas (pridedama prie sutarties); 791.5. atsiskaitymas asignavimų valdytojui už veiklą, kuriai finansuoti skiriamos biudžeto lėšos, ir už jos vertinimo kriterijų įvykdymą; 791.6. atsiskaitymas asignavimų valdytojui už biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir asignavimų valdytojui pareikalavus buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamas lėšų panaudojimas, sąrašo, kuriame pateikiami asignavimų valdytojo nustatyti duomenys, arba šių dokumentų kopijų pateikimas; 791.7. nuostata, kad metams pasibaigus subjektų disponuojamose sąskaitose esančios biudžeto lėšos, išskyrus nepanaudotus asignavimus specialiosioms programoms ir baigiamiems statybos objektams finansuoti, nepanaudotą programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinė parama, kita gauta finansinė parama ir bendrojo finansavimo lėšos, grąžinamos į atitinkamą biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos; 791.8. kitos nuostatos, padedančios asignavimų valdytojui užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos biudžetinės įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti.
Nustatyta, kad Įstatų 69.1 p. įvirtinta, kad vienas iš ligoninės lėšų šaltinių yra steigėjo skirtos tikslinės lėšos biudžetinio finansavimo bei sveikatos programoms vykdyti, būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms įgyvendinti, profesiniam tobulinimui organizuoti, mokslo reikmėms.
Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad Įstatų 69.1 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p., kadangi, vadovaujantis Įstatų 69.1 p. nuostata, savivaldybės biudžeto lėšas viešoji įstaiga Zarasų ligoninė galėtų naudoti ne tik programoms vykdyti, kaip nustatyta teisės aktuose, bet ir profesiniam tobulinimui organizuoti, mokslo reikmėms, kas pagal Įstatų 69.1 p. formuluotę į programų sudėtį neįeina. Atsakovo argumentas, kad tiek ginčijamas profesinio tobulinimo organizavimas, tiek kitokios mokslo reikmės ir panašiai gali būti savarankiškais sveikatos programų objektais ar programų dalimis, vertintinas kritiškai, nes pastarieji poreikiai Įstatų 69.1 punkte yra nurodomi kaip savarankiški objektai, kurių įgyvendinimui galėtų būti naudojamos steigėjo skirtos tikslinės lėšos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinti, kad:
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatai ta apimtimi, kuria nėra nustatyta su viešosios įstaigos dalininkais susijusių tvarkų, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 14 p., 15 p. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-606 redakcija),
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 37 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. (1998 m. lapkričio 24 įstatymo Nr. VIII-940 redakcija) ir laikyti jį panaikintu;
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 69.1 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1218 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p., ir laikyti jį panaikintu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti, kad:
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatai ta apimtimi, kuria nėra nustatyta su viešosios įstaigos dalininkais susijusių tvarkų, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 9 p., 14 p., 15 p. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-606 redakcija),
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 37 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 str. 5 d. (1998 m. lapkričio 24 įstatymo Nr. VIII-940 redakcija) ir laikyti jį panaikintu;
- 2010 m. vasario 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-45 2 p. patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės įstatų 69.1 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1218 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 791 p. ir laikyti jį panaikintu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Įpareigoti atsakovą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Zarasų kraštas“, o jį paskelbus, pateikti teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.