LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMU Nr. 53-06-G PATVIRTINTOS MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS IŠDĖSTYMO NAUJA REDAKCIJA
2009 m. vasario 2 d. Nr. 14-09-G
Kaunas
Vadovaudamasis Valstybinės miškotvarkos tarnybos nuostatų (Žin., 2006, Nr. 5-162, su vėlesniais pakeitimais), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 7.25 ir 12.4 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741) nuostatas,
pakeičiu Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 11-479) patvirtintą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJA
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau – miškotvarkos) projekto rengimo.
2. Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos darbų užsakovams, vykdytojams, miškotvarkos darbus kontroliuojantiems asmenims ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – miškų valstybės kadastras) duomenų teikėjams.
3. Instrukcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741).
4. Šioje Instrukcijoje naudojamos pagrindinės sąvokos pateiktos 1 priede. Kitos šioje Instrukcijoje naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
5. Miškotvarkos darbų objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas.
5.1. Miškotvarkos darbų objektas – valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, savivaldybės, kitų valdytojų), privati miško valda, jų grupė arba privačios miško valdos dalis, įregistruota atskiru žemės sklypu (sklypais).
5.2. Miškotvarkos darbų tikslas – parengti darnaus ir suderinto su visuomenės ir savininkų reikmėmis, miškų bei aplinkos apsaugos politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimo projektą.
5.3. Miškotvarkos uždaviniai – inventorizuoti miško išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
6. Miškotvarkos darbų techninė užduotis. Pagrindas miškotvarkos darbų valstybiniuose miškuose techninei užduočiai parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai sudaroma, remiantis turimais apie valdą miškotvarkos dokumentais, ūkinio-administracinio suskirstymo schema.
INVENTORIZACIJA
7. Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygyje.
8. Inventorizacijos uždaviniai:
8.2. aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal nuosavybės formą (valstybiniuose miškuose – ir pagal naudotojus bei valdytojus), augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, atsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos (toliau – MKIIS) reikalavimus;
8.3. parengti duomenis apie inventorizuojamo objekto miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Lietuvos raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų ir jų bendrijų, grybų) radvietes, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – „Natura 2000“), esančias miško žemėje, kertines miško buveines, paskutiniame vykmetyje įvykdytas ūkines priemones.
9. Visi miškotvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (toliau – GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT. Pastarasis yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis. Miškų inventorizacijos darbai turi užtikrinti nuolatinį miško ribos tikslinimą.
10. Nuotoliniu būdu gauta informacija – aerofotonuotraukos, kosminiai vaizdai, jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, ortofotoplanai, tiek analoginiu, tiek skaitmeniniu pavidalu, miškotvarkoje naudojami norint suskirstyti miško masyvą į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos, taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą.
11. Taksaciniams sklypams išskirti naudojama nuotoliniu būdu gauta informacija turi tenkinti tokius reikalavimus:
11.4. vaizdai privalo perteikti informaciją regimosios ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės zonose nuo 400 iki 900 nm;
11.5. vaizdai turi būti skaitmeniniame pavidale. Rastrinio vaizdo gardelės dydis negali būti didesnis nei 0,5 m vietovėje. Išimtiniais atvejais leidžiama naudoti kosminius vaizdus, kurių gardelės dydis 1 m vietovėje;
12. Bendros paskirties topografinių objektų (jei nepakanka GDB10LT informacijos), miško ribos nustatymui ar patikslinimui, taip pat sklypų ribų nustatymui palengvinti gali būti panaudoti Lietuvos skaitmeniniai ortofotografiniai M1:10000 žemėlapiai ORT10LT.
13. Nuotoliniu būdu gautos informacijos dešifravimą vykdyti gali tik specialistas – inžinierius-taksatorius, baigęs specialų apmokymo kursą ir periodiškai supažindinamas su informacijos nuotoliniu būdu gavimo bei jos apdorojimo technologijų ir jų taikymo miškotvarkoje naujovėmis.
14. Monodešifravimas (dvimatis) galimas tik naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius bei ortofotoplanus, kurių tikslumas ir sudarymo technologijos leidžia spręsti kartografijos M 1:10000 uždavinius, vykdyti sklypinę miškų inventorizaciją 2 priede nustatytu tikslumu. Visais kitais atvejais dešifravimas turi būti vykdomas stereovaizde, jam išgauti panaudojant atitinkamas analogines bei skaitmenines technologijas.
15. Miškotvarkos darbų metu sudaromų geografinių duomenų bazių geometrinis tikslumas privalo tenkinti 2 priede pateiktus tikslumo reikalavimus.
16. Bet kokia naujo tipo nuotoliniu būdu gauta medžiaga gali būti naudojama miškotvarkos darbams vykdyti tik atlikus detalų jos informacinių savybių įvertinimą bei sukūrus atitinkamas praktinio panaudojimo metodikas.
17. Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus.
18. Reikalavimai vietovardžiams. Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai įrašomi taksacinėse kortelėse arba kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos 1994 m. parengtu Lietuvos miškų vardynu, Kultūros paveldo registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje įrašomas skliausteliuose.
19. Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios (reikalinga medyno istorijai sekti).
19.1. Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtiniais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Reikalavimai kvartalų formavimui nustatyti 3 priede).
19.2. Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra rekomenduojama atlikti jų geodezinius matavimus. Šių matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip ±1 m. Atlikus tokius matavimus sudaroma miškų georeferencinių objektų duomenų bazė.
19.3. Taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (4 priedas), funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo.
Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (1, 5 priedai).
20. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtiniais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti patalpintas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus.
21. Miško ribų tikslinimas. Rengiant sklypų ribų projektą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas miško ribos patikslinimui tose vietose, kurios georeferenciniame pagrinde GDB10LT turi tikslinimo požymį. Riba su tikslinimo požymiu yra nurodoma taksacinių sklypų ribų projekte.
22. Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai.
23. Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė (17.1 priedas) ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, pateiktus šios Instrukcijos 26–31 punktuose, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti. Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti miškų valstybės kadastro duomenų integraciją į kitus valstybės kadastrus ir registrus.
24. Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (2 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis.
24.1. Bendrieji taksacinių sklypų rodikliai:
24.1.1. Adresas. Nurodomas inventorizacijos objekto (urėdijos ar kt.) ir jo ūkinio-administracinio padalinio (girininkijos) pavadinimas, miško masyvo kadastrinis numeris, nekilnojamojo turto kadastro vietovės ir bloko numeriai, kvartalo ir sklypo numeriai. Privačiose valdose papildomai nurodomas savininkas bei unikalus nekilnojamojo turto kadastro adresas.
24.1.2. Naudmena. Naudmenos tipas (5 priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, nustatomas visiems sklypams.
24.1.3. Augavietė. Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems, išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą. Augavietės nustatymo normatyvai pateikti 6 priede.
24.1.4. Sklypo ypatybės.
24.1.4.1. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose – ir ne miško žemės sklypuose turi būti pažymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais. Pastarieji du sąrašai aktualizuojami sklypų aprašymo metu.
24.2. Apaugusios mišku miško žemės sklypai (medynai) aprašomi nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius:
24.2.1. Medyno rodikliai nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus ne mažesniu kaip 2 priede nurodytu tikslumu.
24.2.1.1. Rūšinė sudėtis. Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6–15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Medyno vyraujanti medžių rūšis prilyginama pirmojo ardo vyraujančiai medžių rūšiai.
24.2.1.2. Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei.
24.2.1.3. Amžius, amžiaus klasė. Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu (9 priedas). Nustatytas amžius apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio. Amžiaus klasė pirmajam ardui nustatoma pagal jo vyraujančio miško elemento amžių, o medynui – pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę.
24.2.1.4. Aukštis. Vizualiniu būdu taksuojant medynus, medyno ardo aukštis nustatomas išmatuojant vieną ardo vyraujančios rūšies vidutinį medį, o kitų į sudėtį įeinančių rūšių aukštis nustatomas vizualiai. Instrumentiniu būdu taksuojant medynus, kiekviename barelyje (barelių išdėstymo tvarka pateikta 26 priede) išmatuojama po 1 vyraujančios medžių rūšies medį ir po 1 kiekvienos iš sudėtinių medžių rūšių medį, išmatuojamą viename pasirinktame barelyje. Matavimui pasirenkami arčiau barelio centro esantys vidutinio skersmens vidutinio augimo medžiai. Miško elemento aukštis lygus išmatuotų medžių aukščių svertiniam vidurkiui, kuris skaičiuojamas susumavus išmatuotų medžių aukščių ir skerspločių sandaugas ir padalinus iš skerspločių sumos. Matuojant medžio aukštį nustatomas faktinis stiebo ilgis, atsižvelgiant į medžio pasvirimą (10 priedas). Medyno ardo vidutinis aukštis nustatomas apskaičiuojant miško elementų vidutinio aukščio svertinį vidurkį, kuris skaičiuojamas susumavus miško elementų vidutinių aukščių ir jų skerspločių sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos) sandaugas ir padalinus iš jų skerspločių sumų sumos (arba rūšinės sudėties koeficientų sumos).
24.2.1.5. Skersmuo. Miško elemento medžių vidutinis skersmuo prilyginamas apmatuotų medžių skersmenų kvadratiniam vidurkiui, kuris apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmenys matuojami tiems patiems medžiams, kuriems matuojami ir aukščiai. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m. Vidutinių medžių skersmuo matuojamas žerglėmis, specialiomis ruletėmis ir apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio.
24.2.1.6. Skerspločių suma. Instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose kiekvienam pirmojo ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar kt.). Matavimai atliekami bareliuose, kurių išdėstymo tvarka ir kiti skerspločių sumos nustatymo reikalavimai pateikti 26 priede. Pirmojo ardo skerspločių sumą atitinkamai sudaro jo miško elementų skerspločių sumos.
24.2.1.7. Skalsumas. Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, o instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose – apskaičiuojant matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris (11 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas: žėliniuose – apskaičiuojant 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1 ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose – apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį.
24.2.1.8. Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas (11 priedas) nustatomi pagal medyno 1 ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje (12 priedas). Jaunuolynuose iki 5 m aukščio boniteto klasė arba augavietės našumo indeksas nustatomas pagal augavietės potencialų derlingumą.
24.2.1.9. Tūris. Medžių tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Naudojant instrumentinius metodus, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutinį aukštį atitinkančio formrodinio aukščio (11 priedas) ir skerspločių sumos sandaugą. Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant miško elementų tūrių sumą. Taksuojant vizualiai, medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles (11 priedas), ardo vidutinį aukštį ir skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą). Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai. Objekto (valstybinių miškų) brandžių medynų tūriui nustatyti pagal medžių rūšis, augavietes, medynų būklę vykdoma brandžių medynų inventorizacija atrankos metodu (27 priedas). Instrumentinę taksaciją atskiruose sklypuose šiuo atveju vykdyti neprivaloma.
24.2.1.10. Prekingumas nustatomas užsakovui pageidaujant pagal medyną sudarančių medžių tūrio padarinės dalies dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse.
24.2.1.11. Selekcinė vertė nustatoma užsakovui pageidaujant pagal pušynams, maumedynams, uosynams, eglynams, klevynams, guobynams, ąžuolynams, beržynams, juodalksnynams, liepynams ir drebulynams 13 priede nustatytus normatyvus.
24.2.1.12. Sanitarinė būklė įvertinama nustatant tokius rodiklius: vėjavartų, vėjalaužų, sausuolių, miško šlamšto ir džiūstančių medžių stiebų tūrį nuo 1 m3/ha; patvenktą plotą; žvėrių pažeidimus, išskiriant pažeidimų pobūdį bei jų šviežumą; jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentą (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą).
24.2.1.13. Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip 500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha. Pomiškio gyvybingumas nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2008, Nr. 45-1702).
24.2.1.14. Trakas. Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas tankumo kategorijomis: retas – iki 30 % ploto, vidutinio tankumo – 40–60 % ploto, tankus – daugiau kaip 60 % ploto. Trako krūmų rūšims gali būti nurodoma ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys.
24.2.1.15. Polajiniai želdiniai aprašomi nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir skalsumą.
24.2.1.16. Pavieniai medžiai aprašomi apaugusiuose (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusiuose medynais bei ne miško žemės sklypuose, nurodant pavienių medžių rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį 1 ha.
24.2.1.17. Miško želdinių būklė. Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti gaunami iš miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami 1 metai), medžių rūšys (ne daugiau dviejų), želdinių tankumas (išlikusių gyvybingų, t. y. perspektyvių medelių skaičius 1 ha pagal vidutinį amžių), želdinių būklė, tikslinių medžių rūšių pakenkimai.
24.2.2. Kiti rodikliai. Sutartyje su darbų užsakovu gali būti aptarti papildomai inventorizuojami kiti rodikliai:
24.2.2.1. Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė. Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus (15 priedas). Sausintų sklypų būklė nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų (16 priedas).
24.2.2.2. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą – naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu. Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą).
24.2.2.3. Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai aprašomi valstybinių parkų rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.) sklypuose. Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę, rekreacinę vertę, digresiją pagal šių rodiklių nustatymo metodikas, suderintas su darbų užsakovu. Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje.
24.3. Neapaugusios mišku miško žemės sklypai aprašomi nurodant žemės naudmenos tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, žuvęs medynas) ir žemės sklypams, skirtiems miškui įveisti (informacija apie juos gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei iš privačios žemės savininkų), nurodžius jų buvusią naudmeną pagal nekilnojamojo turto kadastrą, aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1 ha ir numatomas miško atkūrimo (įveisimo) būdas – žėlimas (nurodant iki dviejų tikslinių medžių rūšių) arba želdinimas (nurodant iki dviejų želdintinų tikslinių medžių rūšių ir sodinimo vietų skaičių 1 ha).
24.4. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas).
24.5. Miško sėklinės bazės sklypai aprašomi, nurodant jų tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų archyvai ir pan.), įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis.
24.6. Technologinės paskirties miško žemės sklypai pažymimi kartografinėje medžiagoje. Medienos sandėliai, priešgaisriniai barjerai ir ne mažesnio kaip 15 m pločio trasos aprašomos taksacinėje kortelėje. Linijiniai objektai ir trasos aprašomos nurodant jų plotį metrais. Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms.
24.7. Kitos paskirties miško žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą. Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms papildomai nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys.
24.8. Ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą (5 priedas).
24.8.1. Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai nurodoma jų paskirtis, pievoms ir ganykloms – kokybė (sausuminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms – apaugimas menkmiškiu.
24.8.2. Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis, pravažumas įvairiu metų laiku.
TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMAS
26. Bendrieji taksacinės kortelės pildymo reikalavimai
26.1. Kortelė (17.1 priedas) pildoma lietuvių kalba, spausdintinėmis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Kortelė yra vieninga inventorizuojant visų nuosavybės formų miškus. Miškų inventorizacijos duomenys įrašomi užpildant kortelės maketų laukus, laikantis reikalavimų, nustatytų šioje Instrukcijoje. Kiekvienam sklypui pildoma atskira kortelė. Į kortelę įrašomų rodiklių skaičius ir turinys priklauso nuo žemės naudmenos. Medynų rodiklių matai ir gradacijos pildomi pagal 2 priedą.
27. Maketas Nr. 1 („Sklypo bendra charakteristika“) pildomas taip:
27.1. lauke „Sklypo Nr.“ įrašomas sklypui suteiktas numeris. Kvartale taikoma vieninga sklypų numeracija valstybiniams ir privatiems miškams;
27.2. lauke „Plotas, ha“ įrašomas sklypo plotas 0,1 ha tikslumu (kai naudojamos GIS technologijos, plotas apskaičiuojamas ir į duomenų bazę įrašomas automatizuotai);
27.4. lauke „Medžių rūšis“ įrašomas medyno vyraujančios medžių rūšies raidinis kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas). Įrašytas kodas turi sutapti su Maketo Nr. 10 pirmojo ardo pirmoje eilutėje įrašytu medžių rūšies kodu;
27.5. lauke „Bonitetas“ įrašoma medyno bonitetinė klasė: 1A, 1, 2, 3, 4, 5, 5A arba 5B. Bonitetinės klasės nustatymo normatyvai pateikti 11 priede;
27.6. lauke „Augavietė“ įrašomas augavietės raidinis kodas pagal klasifikatorių „Miško augavietės, miško tipų serijos ir dirvožemiai“(6 priedas);
27.7. lauke „Miškų pogrupis“ įrašomas kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas). Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui nustatytas miškų pogrupis neatitinka įrašytojo viršelyje;
27.8. lauke „Inventorizacijos ypatumai“ įrašoma: kai sklypas išsinuomotas – kodas „1“; kai sklypas išnuomotas kitiems naudotojams – kodas „2“. Šis laukas būtinai pildomas pirmą kartą inventorizuojamiems sklypams (kodas „5“), tiek praeitos miškotvarkos metu buvusiems, bet neinventorizuotiems medynams, tiek naujai užžėlusiems jaunuolynams;
28. Maketas Nr. 2 („Projektuojamos ūkinės priemonės“) pildomas taip:
28.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi projektuojamų ūkinių priemonių kodai pagal klasifikatorių „Miškų ūkinės priemonės“ (17.4 priedas);
28.2. lauke „Eilė“ įrašomas projektuojamų ugdymo kirtimų vykdymo eiliškumas: „k“ – kirsti nedelsiant; „1“ – kirsti pirmame penkmetyje; „2“ – kirsti antrame penkmetyje;
28.3. lauke „Išk. %“ įrašomas projektuojamais ugdymo kirtimais sklype iškertamos medienos tūrio procentas;
28.4. lauke „Medžių rūšis“ įrašomas želdintinos arba prognozuojamos atželti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus tikslinės medžių rūšies (ar dviejų rūšių) raidinis kodas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), 1–3 priedus (įrašyti galima tik rūšis, esančias šios Instrukcijos 8 priede);
29. Maketas Nr. 3 („Žuvę medžiai“) pildomas taip:
30. Maketas Nr. 10 („Medyno taksaciniai rodikliai“) pildomas taip:
30.1. lauke „Ardas“ įrašomas medyno ardo kodas: „1“ – viršutinis ardas; „2“ – žemutinis ardas; „3“ – pomiškis; „4“ – apaugimas pelkėse, menkmiškis; „5“ – savaiminis žėlimas; „6“ – polajiniai želdiniai“; „9“ – pavieniai medžiai;
30.2. lauke „Sudėtis/Koef.“ įrašomi medyno rūšinės sudėties koeficientai pagal ardus. Jų suma arde turi būti lygi 10;
30.3. lauke „Sudėtis/Rūšis“ įrašomi ardą sudarančių medžių rūšių raidiniai kodai pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas);
30.4. lauke „Amžius (metais)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi ir sodinimo metai;
30.5. lauke „H (m)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies aukštis. Aukštis iki 2 m įrašomas 0,5 m tikslumu, daugiau kaip 2 m – 1 m tikslumu. Želdinių minimalus aukštis gali būti 0,2 m ir iki 0,5 m aukščio įrašomas 0,1 m tikslumu;
30.6. lauke „D (cm)“ įrašomas visų ardų medžių rūšių, kurių aukštis didesnis kaip 2 m, skersmuo 2 cm tikslumu;
30.7. lauke „Skalsumas“ įrašomas 1, 2, 4 ir 6 ardų skalsumas 0,1 tikslumu: viršutiniam (1) ardui – nuo 0,3 iki 1,3; žemutiniam (2) ardui 0,1–0,7; pomiškiui (3 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95; menkmiškiui (4 ardui) – 0,1–1,0; savaiminiam žėlimui (5 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo 5 iki 95, kai jis aprašomas plynumose arba atskiru ardu miško želdiniuose; polajiniams želdiniams (6 ardui) – 0,1–0,7; pavieniams medžiams (9 ardui) – nepildomas;
30.8. lauke „Iškirt. %“ įrašomas suprojektuotas iškirsti tūrio procentas pagal medžių rūšis (nuo 2 iki 100 %). Pildoma tik privačioms valdoms, rengiant jų miškotvarkos projektus;
30.10. lauke „Tūris m3/ha“ 1, 2 ir 9 ardų pirmoje eilutėje įrašomas stiebų tūris kubiniais metrais viename ha, iki 50 m³/ha – 5 m3/ha tikslumu, daugiau kaip 50 m3/ha – 10 m3/ha tikslumu;
31. Papildomi kortelės maketai pildomi pagal fiksuotą struktūrą: maketo numeris (laukas „Nr.“) ir laukai „1“, „2“, „3“, „4“ ir „5“. To paties numerio papildomi maketai kortelėje gali būti pildomi iki 3 kartų, išskyrus Maketą Nr. 38, kuris pildomas vieną kartą. Papildomi maketai:
31.1. Maketas Nr. 11 („Miško želdiniai“) pildomas visiems paskutinio vykmečio želdiniams, įskaitant ir žuvusius:
31.1.2. lauke „2“ įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas);
31.1.3. lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo 1 iki 99);
31.2. Makete Nr. 12 („Miško pažeidimai“) pildomi visų rūšių miško pažeidimai sklype:
31.2.2. lauke „2“ įrašomas pažeistos medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“;
31.2.3. lauke „3“ įrašomas pažeistų medžių skaičius procentais nuo atitinkamos medžių rūšies medžių skaičiaus (apskaitomi vidutiniškai ir stipriai pažeisti medžiai);
31.2.4. lauke „4“ įrašomas medžių pažeidimo laipsnis: „1“ – silpnas, „2“ – vidutinis, „3“ – stiprus, „4“ – žuvę medžiai;
31.3. Maketas Nr. 13 („Technologinės paskirties objektai“) pildomas priešgaisriniams barjerams, melioracijos, energetikos trasoms, ne siauresnėms kaip 15 m:
31.4. Maketas Nr. 14 („Vaisiniai ir vaistiniai augalai“) pildomas sklypams, kuriuose rasti vaisiniai ir vaistiniai augalai:
31.4.1. lauke „1“ įrašomas augalo rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Vaisiniai ir vaistiniai augalai“ (8 priedas);
31.4.2. lauke „2“ įrašomas rūšies sutinkamumas, t. y. kokioje sklypo dalyje auga, procentais, 10 procentų tikslumu;
31.5. Maketas Nr. 15 („Įvykdyti miško kirtimai“) pildomas visų rūšių kirtimams, įvykdytiems sklype per vykmetį, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus:
31.5.1. lauke „1“ įrašomi kirtimo metų paskutiniai du skaitmenys (kai biržė buvo kertama kelis metus, nurodomi paskutinio kirtimo metai);
31.5.2. lauke „2“ įrašomas kirtimų rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (17.4 priedas);
31.5.3. lauke „3“ įrašomas per paskutinius 5 metus įvykdytų ugdymo kirtimų kokybės įvertinimo kodas: patenkinamai atliktiems kirtimams – „1“, nepatenkinamai – šie kodai (nurodant priežastį): „2“ – per didelis intensyvumas; „3“ – per mažas intensyvumas; „4“ – blogai kirtimui parinkti medžiai; „5“ – išugdyta dalis sklypo; „6“ – iškirstos tik valksmos; „7“ – kirtimas nevykdytas; „8“ – kitos priežastys (vertinama vadovaujantis 19 ir 21 priedų reikalavimais). Laukas gali būti užpildomas kamerinių darbų metu automatiniu būdu.
31.6. Maketas Nr. 17 („Žemės ūkio naudmenos“) pildomas ariamoms žemėms, ganykloms ir pievoms (inventorizuojant privačius miškus – nepildomas):
31.6.1. lauke „1“ įrašomas pievos arba ganyklos tipas: „1“ – užliejama, „2“ – sausuminė, „3“ – pelkėta;
31.6.2. lauke „2“ įrašoma naudmenos būklė: „1“ – kultūrinė, „2“ – švari, „3“ – apaugusi, „4“ – kupstuota, „5“ – akmenuota;
31.7. Makete Nr. 19 („Trakas“) nurodomos vyraujančios krūmų rūšys (iki 3 rūšių) ir jų tankumas (glaudumas):
31.7.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi krūmų rūšių santrumpos iš priedo „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas);
31.8. Makete Nr. 21 („Saugomi objektai“) aprašomi gamtos, kultūros paveldo objektai bei rekreaciniai objektai, esantys miško žemėje:
31.8.1. lauke „1“ įrašomas objekto klasifikacinės grupės kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų grupės“ (17.6 priedas);
31.8.2. lauke „2“ įrašomas saugomo objekto pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų pogrupiai“ (17.7 priedas);
31.8.4. lauke „4“ įrašomas rekomenduojamos ūkinės priemonės kodas: „1“ – ūkinė priemonė nereikalinga, „2“ – einamoji priežiūra, „3“ – atstatomieji darbai, „4“ – aplinkos sutvarkymas be specialaus projekto, „5“ – aplinkos sutvarkymas užsakant specialų projektą, „6“ – objekto tvarkymas pagal esantį projektą;
31.9. Makete Nr. 23 („Ypatybės“) įrašomos sklypo ypatybės:
31.10. Makete Nr. 38 („Buvusi miškotvarka“) įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys (pildoma visoms žemės naudmenoms, išskyrus technologinės paskirties žemes):
31.10.1. lauke „1“ įrašomas buvusios žemės naudmenos kodas pagal klasifikatorių „Žemės naudmenų rūšys“ (5 priedas). Po ankstesnės valstybinės miškų inventorizacijos naujai atžėlusiems sklypams įrašomos buvusios ne miško žemės naudmenos kodas (ariama, ganykla, karjeras, durpynas ir pan.);
31.10.2. lauke „2“ įrašomas vyraujančios medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“ (8 priedas);
31.11. Makete Nr. 50 („Tekstas“) įrašoma papildoma informacija apie sklypą (iki 50 ženklų vienam įrašui):
31.11.3. saugomi kultūros paveldo objektai, pvz.: piliakalnis, pilkapiai, archeologiniai radiniai, partizanų kapas, istorinė sodyba ir kt. Nurodomas objekto pavadinimas (pvz.: Samylų piliakalnis);
31.11.4. rekreaciniai ir ūkiniai įrenginiai, pvz.: apžvalgos aikštelė, poilsio namelis, transporto stovėjimo aikštelė, priešgaisrinis bokštas, šėrykla, tiltas ir kt.;
31.11.7. esami kenkėjų ir ligų židiniai, pvz.: šakninės pintainės židinys, požievinės blakės židinys ir kt.;
31.11.8. intarpas (sutrumpintai „Int’ “). Aprašant intarpą nurodomas plotas, žemės naudmena, augavietė, medynams – rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas;
TAKSACINIŲ KORTELIŲ VIRŠELIO PILDYMAS
32. Reikalavimai viršelio pildymui
32.1. Viršelis pildomas lietuvių kalba, didžiosiomis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu.
Viršelio duomenų elementai pildomi taip:
32.2. lauke „Valdytojas“ įrašomas valstybinių miškų valdytojo kodas ir pavadinimas pagal klasifikatorių „Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, valstybiniai rezervatai, kiti objektai“ (17.9 priedas). Kai valdytojas turi padalinių, įrašomas girininkijos ar kito padalinio kodas ir pavadinimas pagal MKIIS klasifikatorius;
32.3. lauke „Savininkas“ įrašoma privačios miško valdos savininko (-ų) pavardė (-ės) ir vardas (-ai);
32.4. lauke „Valdos adresas“ įrašomas privačios miško valdos adresas: savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės ir gyvenamosios vietovės pavadinimai;
32.6. lauke „Miškų grupė ar pogrupis“ įrašomas miškų pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (17.3 priedas); inventorizacijos metu miškų grupė ir pogrupis nustatomas pagal Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2931) patvirtintus normatyvus.
32.7. lauke „Administracinis vienetas“ įrašomas savivaldybės kodas pagal Nekilnojamojo turto kadastro klasifikatorių „Administraciniai vienetai“ (17.10 priedas);
32.8. lauke „Saugoma teritorija / pavadinimas“ įrašomas saugomos teritorijos kodas pagal MKIIS klasifikatorius;
32.9. lauke „draustinio, funkc. zonos pavadinimas“ įrašomi valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje, jei atliktas jo zonavimas, esančių rezervatų, draustinių bei kitų funkcinio prioriteto zonų pavadinimų kodai pagal MKIIS klasifikatorius;
32.10. lauke „pazonė“ įrašomas valstybinio parko ir jo zonų ribų plane, pazonių, jei jos išskirtos, kodas: „1“ – intensyvaus naudojimo, „2“ – ekstensyvaus naudojimo;
32.11. lauke „Nusausinta žemė“ įrašomas raidinis kodas „N“, kai visas kvartalas yra nusausintas pagal techninį projektą ir yra sausinimo griovių veikimo zonoje;
32.12. lauke „Vietovės kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių klasifikatorių;
32.13. lauke „Bloko kodas“ įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių blokų klasifikatorių;
32.14. lauke „Sav. Nr.“ įregistruotoms Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre privačioms valdoms įrašomas šio registro suteiktas žemės sklypo numeris;
32.15. lauke „Naudotojų grupė“ įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Naudotojų grupės“ (17.11 priedas);
32.16. lauke „Taksatorius“ įrašomas asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, identifikacinis numeris (kodas) pagal MKIIS klasifikatorius;
32.17. lauke „Buvę: Kv. Nr., girininkija“ įrašomi praėjusios miškų inventorizacijos kvartalo numeris ir girininkijos pavadinimas;
32.18. lauke „Plotas, ha“ privačioms valdoms įrašomas inventorizuotas miško žemės plotas 0,1 ha tikslumu;
32.22. laukų srityje „Tekstinė dalis“ įrašomi kvartale esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai, retų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės (nurodant sklypų numerius), miškų pavadinimai bei kiti duomenys;
32.23. laukų srityje „Taksatorius:“ įrašoma asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, pavardė, vardas, parašas ir data.
MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
33. Miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.
VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
34. Valstybinių miškų miškotvarkos projektą sudaro santrauka, turinys, įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, baigiamoji dalis, priedai, kartografinė medžiaga.
35. Santrauka susideda iš: bibliografinio aprašo, teksto ir 5–10 raktažodžių. Bibliografiniame apraše pateikiama išplėstinė kiekybinė charakteristika, papildomai nurodant paveikslų ir lentelių skaičių. Tekste glaustai nurodomas projektuojamas dalykas, objektas, tikslas, rezultatai, jų taikymo sritis ir efektyvumas. Detaliau pateikiamos kūrinio charakteristikos: urėdijos miškai, ankstesnio miškotvarkos projekto ir jo įvykdymo įvertinimas, projektuojamos miško techninės (ūkinės) priemonės, miško išteklių ir jų naudojimo prognozės (10 ir 30 metų laikotarpiams). Projekto santraukos apimtis 3–5 psl. Ji skelbiama darbų užsakovo ir vykdytojo interneto tinklalapiuose.
37. Įvade nurodomas projekto rengimo teisinis pagrindas, jo aktualumas ir praktinė reikšmė. Apibūdinami miškų inventorizacijos ir projektavimo ypatumai. Išvardinamos miškotvarkos projekto sudėtinės dalys. Nurodomi miškų inventorizaciją vykdę ir projektą rengę specialistai. Pabaigoje nurodomas projekto galiojimo laikas.
38. Analitinę dalį sudaro projektinės situacijos analizė, objekto veiklos teritorijos ir objekto teritorijos charakteristika, galiojusio projekto įvykdymo analizė.
38.1. Projektinės situacijos analizė:
38.1.1. Miško valdos istorija. Trumpai aprašoma urėdijos istorija nuo jos įsteigimo iki projekto rengimo laiko, nurodant įvykusius pasikeitimus, organizacijos (įmonės, urėdijos) ir jos padalinių vadovus, nurodant jų darbo laikotarpius. Apibūdinami svarbesni urėdijos įvykiai.
38.1.2. Miško valdos miškų tvarkymo apžvalga. Trumpai aprašoma urėdijos miškų tvarkymo istorija, nurodant naudotas instrukcijas (taisykles), normatyvus, apibūdinant ypatumus.
38.2. Objekto veiklos teritorijos charakteristika:
38.2.1. Fizinė geografinė charakteristika. Bendros žinios apie urėdijos veiklos teritoriją: plotas, išsidėstymas, reljefo, klimato ir dirvožemių ypatybės, vandens telkiniai. Teritorijos ypatybės landšaftinio rajonavimo ir landšafto naudojimo režimo požiūriais. Teritorijos miškingumas ir jo kaita.
38.2.2. Miškų urėdijos ekonominė ir socialinė aplinka. Žemės fondo sudėtis pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės naudojimo prioritetai. Medienos apdirbimo ir kitų miško medžiagų naudojimo pramonė. Teritorijos demografinė struktūra. Medienos ruošėjai ir vartotojai. Padarinės ir malkinės medienos paklausa ir ištekliai. Sąlygos, lemiančios miško medžiagų ir paslaugų poreikius.
38.2.3. Miškų urėdijos veiklos teritorijos keliai ir geležinkeliai. Geležinkeliai. Automobiliniai keliai: magistraliniai, krašto, rajoniniai. Miško keliai. Duomenys pateikiami pagal girininkijas, nurodant kelių ilgį 100 ha.
38.2.4. Miškų urėdijos veiklos teritorijos administracinis ir kadastrinis suskirstymas. Administraciniai vienetai (savivaldybės, seniūnijos). Kadastrinis suskirstymas (kadastro vietovės, blokai).
38.2.5. Miškų urėdijos veiklos teritorijos miškų pasiskirstymas pagal administracinius vienetus, funkcinę paskirtį ir nuosavybės formas. Miško žemė pagal administracinius vienetus, nuosavybės formas ir naudotojų grupes. Miškų urėdijos veiklos teritorijos pasiskirstymas pagal funkcinę paskirtį. Gamtosaugos ir kultūrosaugos teritorijų ypatybės.
38.3. Objekto teritorijos charakteristika
38.3.1. Miško valdos struktūriniai padaliniai. Aprašoma miško valdos teritorija pagal struktūrinius padalinius, nurodant jų bendrą, miško žemės ir medynų plotą, kvartalų ir sklypų skaičių bei jų vidutinį plotą.
38.3.2. Miškų urėdijos teritorija pagal augavietes ir žemės naudmenas. Pateikiama miškų urėdijos teritorijos pasiskirstymas pagal augavietes ir žemės bei miško naudmenas. Įvertinama medynų plotų atitiktis tikslinio miško teritorijos reikalavimams.
38.3.3. Miškų urėdijos miško žemė pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miško žemės pasiskirstymas pagal struktūrinius padalinius ir tikslinę funkcinę paskirtį (miškų grupes ir pogrupius). Įvertinamas miško žemės skirstymo pagal tikslinę funkcinę paskirtį tikslingumas, pokyčių reikalingumas.
38.3.4. Miškų urėdijos medynų kiekybinė dendrometrinė charakteristika. Pateikiama medynų plotų pasiskirstymas pagal: 1) struktūrinius padalinius ir vyraujančias medžių rūšis, 2) vyraujančias medžių rūšis ir brandumo (amžiaus) grupes, 3) vyraujančias rūšis, bonitetą ir skalsumą. Medynų tūrių pasiskirstymas pagal vyraujančias ir sudėtines medžių rūšis. Medynų vidutiniai dendrometriniai rodikliai pagal miškų grupes. Medynų plotai, tūriai ir dendrometriniai rodikliai pagal amžiaus klases.
Pastaba. Projekto autoriaus nuožiūra medynai gali būti apibūdinti ir pagal kitus rodiklius.
38.3.5. Miško valdos medynų kokybinė būklė. Medynų kokybės įvertinimas pagal sanitarinės miškų būklės rodiklius. Medynų būklės įvertinimas pagal miško išteklių kokybės rodiklius.
38.3.6. Miško valdos teritorijos specifinė charakteristika. Užsakovui pageidaujant, pateikiama urėdijos miškų charakteristika atsižvelgiant į specifinę tikslinę funkcinę miškų paskirtį ir miško išteklių naudojimo rūšį.
38.3.7. Miško valdos priklausymas saugomoms teritorijoms ir jos gamtinė svarba. Įvertinama, ar miško valda patenka į saugomą teritoriją, kokioje šios teritorijos funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ji yra, kokios saugomos rūšys, bendrijos bei saugomi gamtos paveldo objektai yra miškų valdoje.
38.4. Galiojusio miškotvarkos projekto įvykdymo analizė:
38.4.1. Vykdytos ūkinės priemonės ir jų rezultatai. Išvardinamos projektuotos miško ūkinės priemonės ir nurodomos jų apimtys ir įvykdymo rezultatai. Detaliau išnagrinėjama paskutinių 5 metų miško ūkinės priemonės ir miško pokyčiai.
38.4.1.1. Medienos ruoša. Suprojektuotos ir praktiškai įvykdytos bendros ir metinės visų rūšių kirtimų apimtys pagal plotą, iškirstą medienos kiekį, jos techninę kokybę ir kirtimų intensyvumą (kirtimo būdą).
38.4.1.2. Medynų ugdymas ir priežiūra. Medynų ugdymo ir sanitarinės priežiūros kirtimų, atliktų per paskutinius 5 metus, įvertinimas ir palyginimas su miškotvarkos projektu (18 priedas).
38.4.1.3. Miško atkūrimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos bendros ir metinės miško želdinimo apimtys pagal želdinimo būdus. Projekto vyksmės želdinių charakteristika. Žėlimo atitikimo tikslinėms medžių rūšims įvertinimas pagal žemės naudmenas ir žėlimo skatinimo priemones. Kirtaviečių, tarp jų ir neplynų, pagrindinių kirtimų želdinimo ir atžėlimo įvertinimas.
Miško žėlimas ne miško žemėje.
38.4.1.4. Miško sėklininkystė. Valdos miškai ir miško sėklinis rajonavimas. Medynų plotai pagal sėklinės kokybės klases. Miško sėklinė bazė. Atliktos miško sėklinės bazės plėtros priemonės. Miško sėklų paruošos, tarp jų iš sėklinių plantacijų.
38.4.1.5. Miško priešgaisrinė apsauga. Gaisrų, įvykusių valdoje, rodikliai: gaisrų kiekis, gaisrų apimtas plotas, vidutinis gaisro plotas, padaryta nuostolių. Gaisrų rūšys, priežastys, išaiškintų atvejų skaičius, paskirta baudų.
Miškotvarkos parengtas ilgalaikis priešgaisrinių priemonių projektas; jo vykdymo įvertinimas. Valdos operatyvinio gaisrų gesinimo plano įvertinimas.
38.4.1.6. Miško sanitarinė apsauga. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos sanitarinės miško apsaugos priemonės. Sanitarinių kirtimų efektyvumas, gerinant miškų būklę.
38.4.1.7. Miško apsauga nuo teisės pažaidų. Miško pažaidos: neteisėti medžių ir medynų kirtimai, pagamintos medienos vagystės. Miško pažaidų išaiškinimas ir atsakomybė už pažaidas. Pasiūlymai miško apsaugos projektavimui.
38.4.1.8. Miško sausinimas. Nusausintos miško žemės plotai pagal žemės naudmenas ir augavietes. Medynų nusausinimo efektyvumas. Sausinimo griovių charakteristika pagal girininkijas.
38.4.2. Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė. Pateikiami ir įvertinami medynų rodiklių kiekybiniai (tūrio, bendro stiebų, brandžių medynų, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių. Svarbiausias dėmesys skiriamas brandžių medynų tūrio ir rūšinės sudėties pokyčių įvertinimui. Vertinant pokyčius yra atskiriami pokyčiai dėl natūralaus miško augimo ir dėl įvykdytų ūkinių priemonių. Tapačioms teritorijoms atskirai I–II ir III–IV grupės miškams sudaromas medienos prieaugio balansas, nustatant iškirstą pagrindiniais, ugdomaisiais, sanitariniais miško kirtimais medienos tūrį, sukauptą ateities naudojimui, t. p. prarastą miško auginimo metu, t.y. savaime iškritusių ir nepanaudotų medžių tūrį. Pagal sudarytą medienos prieaugio balansą įvertinama praeitos ir dabartinės miškų inventorizacijos kokybė. Išnagrinėjamos projektuotų miško ūkinių priemonių nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmės.
38.4.3. Ekonominiai miško ūkinės veiklos rezultatai. Ekonominis veiklos rezultatų efektyvumas: vidutinė apvaliosios medienos ir stačio miško pardavimo kaina (Lt/ktm), apvaliosios medienos gamybos išlaidos (tiesioginės ir su pardavimo sąnaudomis), miškų ūkinės veiklos išlaidos, tenkančios 1 Lt stačio miško vertės. Bendrieji finansiniai ūkinės veiklos rodikliai: pajamos už produkciją ir paslaugas pagal rūšis, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Išlaidos (sąnaudos) pagal visas darbų rūšis, jų nukrypimai nuo normatyvinių arba šalies valstybinių įmonių vidurkio. Darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Ūkinės veiklos finansiniai rezultatai: pelnas, įstatinis kapitalas, pelno procentas nuo įstatinio kapitalo, bendras rentabilumas, ūkinės veiklos rentabilumas.
39. Projektinėje dalyje pateikiama projektavimo užduotis, objekto suskirstymas pagal tikslinę paskirtį ir projektiniai sprendimai:
39.1. Projektavimo pagrindas ir užduotis. Nurodomi teisiniai aktai, kuriais remiantis atliekama miškų inventorizacija ir priimami projektiniai sprendiniai. Apibūdinami projektiniai sprendiniai pagal projektavimo vienetus. Išvardinamos projektavimo užduotys, pateikiant jų sąrašą.
39.2. Objekto suskirstymas pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miškų suskirstymas į miškininkavimo ir miško išteklių naudojimo grupes – miškų grupes ir tikslinės paskirties pogrupius – miškų pogrupius. Pagrindžiamas tokio suskirstymo tikslingumas, pateikiamos alternatyvos esančiam suskirstymui, pasiūlymai esančio suskirstymo tobulinimui. Suskirsčius miškus pagal funkcinę paskirtį bei patvirtinus šį suskirstymą numatyta tvarka, visi projektavimo darbai atliekami pagal miškų grupes. Miško ūkinės priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų priskyrimu miškų grupėms ir pogrupiams, patvirtintu LRV nutarimais.
39.3. Medienos ruoša. Pateikiamos pagrindinių kirtimų, medynų ugdymo kirtimų, medynų sanitarinių kirtimų, kitų kirtimų apimtys, nustatoma kirtimo norma. Visų kirtimų apimtys nustatomos stiebų tūrio ir prekinės medienos, gaunamos iš stiebų, tūrio vienetais. Perėjimas nuo stiebų tūrio prie prekinės medienos tūrio vienetų nustatomas pagal normatyvus (19 priedas).
39.3.1. Pagrindiniai miško kirtimai. Pateikiamas brandžių medynų, brandžių pavienių medžių ir brandžių minkštųjų lapuočių medžių, esančių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose, kirtimo projektas.
39.3.1.1. Brandžių medynų kirtimas. Sudaromas kirstinų brandžių medynų sąrašas 5 metų laikotarpiui. Pateikiama brandžių ir bręstančių medynų, kirstinų pagrindiniais kirtimais, ir medynų, neįskaitomų į pagrindinių kirtimų normos skaičiavimą, charakteristikos pagal miškų grupes ir vyraujančias medžių rūšis. Atliekami metinių kirtimo apimčių skaičiavimai. Pateikiama ir pagrindžiama metinė kirtimo norma, nustatyta vadovaujantis galiojančia metinės kirtimo normos nustatymo metodika. Metinė urėdijos kirtimo norma paskirstoma struktūriniams padaliniams pagal kirtimo būdus ir miškų grupes. Metinė kirtimų norma išdėstoma urėdijos teritorijoje vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
39.3.1.2. Pavienių medžių kirtimas. Pateikiamas pavienių medžių bendras ir kirstinų medžių tūris pagal miško grupes. Kirstinų medžių tūris pagrindžiamas biologinės įvairovės išsaugojimo, ekologiniu ir rekreaciniu atžvilgiais.
39.3.2. Medynų ugdymo (retinimo, einamieji) kirtimai. Sudaromi retinimų ir einamųjų kirtimų ugdytinų medynų sąrašai pagal vyraujančias medžių rūšis. Atsižvelgiant į miškininkystės reikalavimus, projektuojami miško retinimo kirtimai (20 priedas) nurodant kirtimais apimamą plotą, iškertamą tūrį ir ugdymo eiliškumą. Teoriškai pagrindžiamas ugdymo eiliškumas ir intensyvumas.
39.3.3. Medynų sanitariniai kirtimai. Pateikiamas miško inventorizacijos metu nustatytas sausuolių ir virtėlių kiekis ir nustatomi jų iškirtimo terminai. Pagal šioje Instrukcijoje pateiktą metodiką apskaičiuojama metinė sanitarinių kirtimų norma, nurodomi ir pagrindžiami kirtimo būdai, eiliškumas (21 priedas).
39.3.4. Kiti kirtimai. Užsakovo pageidavimu projektuojami specializuoti kirtimai: rekonstrukciniai, vietovaizdžio gerinimo ir kt. Jų norma nustatoma pagal ekologiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotą poreikį.
39.4. Jaunuolynų ugdymas. Pateikiama ir pagrindžiama jaunuolynų ugdymo (šviesinimų ir valymų) kirtimų apimtys, kartojimas. Numatomas būsimų želdinių ir žėlinių ugdymas.
39.5. Miško atkūrimas ir įveisimas. Pateikiamas miško želdinimo fondas; miško želdinimo projektas pagal miškų grupes, žemės naudmenas, želdinimo būdus, augavietes, tikslines medžių rūšis ir girininkijas; savaiminiam miškų žėlimui palikti plotai pagal miškų grupes, augavietes, tikslines medžių rūšis ir girininkijas; medynų gerinimas želdinimo būdu: rekonstrukcija, dalinis želdinimas, polajinis želdinimas, šių priemonių apimtys ir pagrindimas; ąžuolynų atkūrimo programos vykdymas; bendros miško želdinimo darbų apimtys projekto laikotarpiui ir pagal penkmečius, pirmam penkmečiui išdėstant pamečiui pagal želdavietes, miško atkūrimo būdus ir girininkijas; želdinių ir žėlinių priežiūros darbai.
39.6. Miškovaisos bazės plėtra. Pateikiamas sodmenų poreikis pagal miško želdinimo ir medynų gerinimo apimtis; urėdijos apsirūpinimo miško sodmenimis laipsnis; miško sėklų poreikis ir jų paruošos per paskutinius 3 metus; genetinio fondo naudojimas sėkloms rinkti; pasiūlymai dėl sėklinės bazės plėtros bei miškovaisos medžiagos apsirūpinimo.
39.7. Priešgaisrinė apsauga. Pateikiamas urėdijos miškų pasiskirstymas pagal miško degumo klases. Vadovaujantis administracinio vieneto generaliniu priešgaisrinių priemonių planu, numatomos priešgaisrinės miško apsaugos priemonės urėdijai miškotvarkos projekto laikotarpiui.
39.8. Miško sanitarinė apsauga. Vadovaujantis urėdijos miškų sanitarinės būklės duomenimis, numatomos profilaktinės sanitarinės miško apsaugos priemonės.
39.9. Miško kelių tiesimas. Numatomos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys, išdėstomos pagal girininkijas.
39.10. Kitos ūkinės priemonės. Pateikiami pasiūlymai dėl technologinės ir kitos paskirties miško žemės naudojimo, aplinkinių ribų priežiūros, riboženklių ir kvartalinių stulpų renovacijos. Numatomos žemės ūkio naudmenų naudojimo priemonės.
39.11. Biologinės įvairovės apsauga. Biologinės įvairovės apsauga ir jos renatūralizacija garantuojama pagrįstai suskirstant miškus į grupes ir teisingai projektuojant tikslinę funkcinę paskirtį bei rūšių ir buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus bei rekomendacijas atitinkančias miško ūkines (biotechnines) priemones. Biologinės įvairovės apsaugai inventorizuojamos ir išsaugomos miško dykynės. „Natura 2000“ teritorijose, esančiose miško žemėje, apsaugos ir tvarkymo priemonės biologinės įvairovės apsaugai ir gausinimui projektuojamos atsižvelgiant į Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), išdėstytus bendruosius reikalavimus, pritaikant juos pagal konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus. Sudaromi biologinės įvairovės apsaugos priemonių žiniaraščiai.
39.12. Rekreacinės ir socialinės miško funkcijos stiprinimas. Pateikiamos rekomendacijos dėl rekreacinių miškų išskyrimo ir poilsiavimo išteklių gausinimo bei rekreacinės infrastruktūros plėtojimo juose. Numatomos vietos gyventojų galimybės dalyvauti miško ūkio veikloje (darbo vietos, verslų organizavimas ir rėmimas). Numatomos galimybės vietos gyventojų miško medžiagų ir paslaugų poreikiams tenkinti.
39.13. Nemedieninis miško naudojimas. Užsakovo pageidavimu atliekama inventorizacija ir sudaromi nemedieninių miško išteklių ir paslaugų naudojimo projektai pagal su užsakovu suderintus reikalavimus.
39.14. Projektavimo ypatumai
39.14.1. Projektavimo ypatumai saugomų teritorijų miškuose. Miškotvarkos projektai nacionalinių parkų ir valstybinių rezervatų miškams yra rengiami pagal atskiras nustatyto turinio programas (22 priedas), panaudojant mokslinių tyrimų juose duomenis ir papildant temine kartografine medžiaga. Miškotvarkiniai sprendimai dėl valstybinių parkų rezervatinių zonų bei rezervatinių apyrubių miškų yra priimami, vadovaujantis valstybinių rezervatų nuostatais, ir pateikiami kaip sudėtinė valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto dalis. Projektiniai sprendimai saugomų teritorijų miškams priimami atsižvelgiant į patvirtintus šių teritorijų teritorinio ir strateginio planavimo dokumentus (zonų ribų planus, tvarkymo planus, gamtotvarkos planus ir kt.). Miškotvarkiniai sprendimai regioninių parkų ar kitų saugomų teritorijų, turinčių direkcijas be teisės miškus valdyti, miškams yra pateikiami nustatyto turinio ištraukoje iš valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto (22 priedas). Miškotvarkos medžiaga saugomų teritorijų objektams gaminama pagal miškotvarkos darbų sutartyje numatytus pagaminti informacinės medžiagos kiekius ir apmokėjimo sąlygas. Miškotvarkiniai sprendimai saugomų teritorijų be administracinės tarnybos miškams yra pateikiami valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekte.
39.14.2. Projektavimo ypatumai kitų valdytojų miškuose. Miškotvarkos projektai kitų valdytojų miškams (miestų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, kitų institucijų miškai) yra rengiami atsižvelgiant į jų valdytojų pageidavimus, vadovaujantis įvadinio šalių pasitarimo protokolu. Tokiuose projektuose privalo būti duomenys, reikalingi valstybinei miškų apskaitai vykdyti ir miškų valstybės kadastrui tvarkyti.
40. Baigiamąją dalį sudaro projektinių sprendinių įvertinimas, projekto priežiūros ir tikslinimo sąlygos:
40.1. Projektinių sprendinių vertinimas.
40.1.1. Ekonominis vertinimas. Atliekamas pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus. Apskaičiuojamos miškų urėdijos pajamos ir išlaidos, įvertinamas pelnas ir rentabilumas. Analizuojamos miško produkcijos kainos ir santykinės išlaidos (išlaidos, tenkančios 1 m³ medienos ir 100 ha miško ploto). Įvertinamas miško ūkio intensyvumas. Nustatomas minimalus medienos ruošos kiekis, garantuojantis nenuostolingą veiklą.
40.1.2. Ekologinis vertinimas. Prognozuojama priimtų sprendinių įtaka miško plotų kaitai, miško ekosistemų rūšinei sudėčiai, amžiaus struktūrai, našumui, produktyvumui ir stabilumui pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų bei jose saugomų vertybių apsaugos būklei.
40.2. Projekto priežiūra ir tikslinimas
40.2.1. Miškotvarkos projekto priežiūra. Nurodomos projekto priežiūrą, o prireikus ir tikslinimą atliekančios institucijos. Aprašoma projekto priežiūros tvarka. Išdėstomi miškų valdytojo ir projektuotojo įsipareigojimai, įgalinantys projekto įgyvendinimą.
41. Priedai. Pateikiami projekto priedai – taksoraščiai, suvestinės lentelės, žiniaraščiai, charakterizuojantys inventorizuotus miško išteklius ir projektinius sprendimus.
41.1. Taksoraštis. Taksoraštyje pagal girininkijas ir kvartalus pateikiama taksacinė informacija apie kiekvieną sklypą, nurodoma vykdytina jame priemonė ir skiriama vieta įrašams apie atliktas ūkines priemones (23 priedas).
41.2. Miško išteklių duomenų suvestinės lentelės. Lentelėse pagal girininkijas pateikiami duomenys apie valdos miško išteklius pagal medžių rūšis, jų grupes, miškų grupes, augavietes, amžiaus klases. Lentelių struktūra turi būti suderinta su valstybinės miškų apskaitos reikalavimais (5, 6, 8, 17.3 priedai).
41.3. Ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai. Žiniaraščiuose pateikiami projektiniai duomenys apie pagrindinių kirtimų normos nustatymą ir jos išdėstymą, miško atkūrimą ir įveisimą, jaunuolynų priežiūrą ir ugdymą ir kitas ūkines priemones įvairiuose (valdos, sklypo) lygmenyse.
42. Kartografinė medžiaga (miškų žemėlapiai) rengiama valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Kartografinė medžiaga rengiama visai teritorijai, kurioje vykdoma valstybinė miškų inventorizacija. Minimalus rengiamos kartografinės medžiagos kiekis ir jos gavėjai pateikti 24 priede.
42.1. Bazinis miškų žemėlapis M 1:10000 rengiamas skaitmenine ir analogine forma. Jo formatas, skaidymas lapais ir numeracija atitinka Lietuvos topografinių žemėlapių formatą, skaidymą lapais ir numeraciją.
42.1.1. Žemėlapio vaizdo rėmuose pateikiama:
42.1.1.1. koordinačių sistema (kilometrinis tinklas su plokštuminių koordinačių reikšmėmis; lapų kampuose nurodomos geodezinės koordinatės);
42.1.1.2. plotiniai ir linijiniai objektai (administracinių rajonų, naudotojų, saugomų teritorijų kadastre įregistruotų saugomų teritorijų ribos, urbanizuotų teritorijų ribos, kvartalinės linijos, miško sklypų ir intarpų ribos, inžineriniai įrenginiai, kelių tinklas, hidrografija, trasos ir kitos technologinės linijos);
42.1.1.3. užrašai (gretimybės, kvartalų ir sklypų numeriai, kelių ir griovių pločiai, upių, upelių ir vandens telkinių pavadinimai bei tekėjimo kryptis, urbanizuotų teritorijų pavadinimai);
42.1.1.4. sklypą identifikuojantys simboliai (kirtavietės, žuvę medynai, pašarų aikštelės, pelkės ir pelkiniai medynai, miško sandėliai);
42.1.1.5. taškiniai objektai (miškų urėdijų ir girininkijų būstinės, gamtos ir kultūros paminklai, rekreaciniai įrenginiai, saugomų teritorijų kadastre įregistruotos Lietuvos raudonosios knygos paukščių rūšių lizdavietės ir perimvietės, augalų ir grybų rūšių radvietės, Europos Bendrijos svarbos rūšių radvietės);
42.1.2. Už žemėlapio vaizdo rėmų pateikiama:
42.1.2.4. koordinačių sistemos pavadinimas, magnetinės rodyklės nuokrypis nuo kilometrinio tinklo (apatiniame kairiajame lapo kampe);
42.2. Medynų planai M 1:20000 arba M 1:25000 rengiami skaitmeninių miškų žemėlapių M 1:10000 pagrindu. Medynų plane sklypai nudažomi vyraujančių medžių rūšių ir medynų brandumo grupių sutartinėmis spalvomis. Girininkijų miško masyvai teminiuose planuose pateikiami pagal jų geografinį išsidėstymą (nesuartinti).
42.3. Miško kvartalų žemėlapis M 1:10000, dažytas pagal suprojektuotas ūkines priemones arba vyraujančių medžių rūšimis ir brandumo grupėmis. Žemėlapiai rengiami A4 formato albumo forma (gulsčias lapas). Albumo pradžioje talpinamas jo turinys, girininkijos pavadinimas, miškų masyvų ir sunumeruotų kvartalų schema. Kiekvienas kvartalas ar jų grupė pateikiama ištisai viename puslapyje. Sutartiniais ženklais pažymimos visos suprojektuotos ūkinės priemonės arba vyraujančios medžių rūšys ir brandumo grupės. Dešinėje albumo dalyje pateikiama taksoraščio santrauka.
42.4. Miškų administracinio suskirstymo žemėlapis M 1:50000 rengiamas skaitmeninio miškų žemėlapio (M 1:10000) pagrindu, paliekant kvartalinį tinklą, jo numeraciją, girininkijų ribas, miškų urėdijų gretimybes. Administracinės ribos, kelių tinklas, hidrografija, urbanizuotos teritorijos ir jų pavadinimai imami iš georeferencinio pagrindo duomenų bazės. Miško žemės plotai spalvinami skirtingomis spalvomis pagal girininkijas.
PRIVAČIŲ MIŠKŲ MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
43. Privačių miškų miškotvarkos projektą sudaro titulinis lapas, valdos nuosavybės plano kopija, valdos nuosavybės pažymėjimo kopija, aplinkinės situacijos schema M 1:50000, valdos žemės planas, miškų charakteristika, miško kirtimų dalis, miško atkūrimo dalis, privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai.
45. Valdos žemės planas. Pateikiamas sutartinėmis spalvomis nudažytas medynų planas, kuriame pažymimos projektuojamos ūkinės priemonės. Kai projektui rengti naudojami naujausios valstybinių miškų inventorizacijos duomenys, valdos žemės planas rengiamas bazinio miškų žemėlapio M 1:10000 pagrindu, kai projekto rengėjas atlieka naujų miškų inventorizaciją, valdos žemės planas rengiamas ortofotoplanų M 1:10000 pagrindu.
46. Valdos miškų charakteristika pagal miškų inventorizacijos duomenis (taksoraštis). Pateikiamas valdos miškų taksoraštis pagal 23 priede nustatytą formą.
47. Miško kirtimų dalis. Kirtimai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 86-3117). Pateikiamos pagrindinių ir tarpinių kirtimų apimtys:
47.1. Pagrindiniai kirtimai. Nustatoma pagrindinių kirtimų norma, kuri išdėstoma projekto galiojimo laikotarpiui ir pažymima medynų plane. Valdoms, didesnėms kaip 500 ha ploto, pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, naudojant OPTINA matematinį modelį, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 4-160).
48. Miško atkūrimo dalis. Želdintiniems sklypams suprojektuojami visi geriausiai augavietės sąlygas atitinkantys miško atkūrimo būdai, tikslinės medžių rūšys ir mišrinimo schemos.
49. Privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai pateikiami atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, atskirų saugomų teritorijų nuostatus ir reglamentus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kitus normatyvinius dokumentus.
50. Nenukirsto miško vertės nustatymas. Miško sklypuose, kuriuose medienos naudojimas vykmetyje dėl saugomos teritorijos įsteigimo gali sumažėti, skaičiuojama stataus miško vertė. Ji skaičiuojama Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1578 (Žin., 2004, Nr. 177-6554) 5 punkte numatytais atvejais, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis vidutinėmis nenukirsto miško kainomis.
MIŠKOTVARKOS DARBŲ YPATUMAI MIESTŲ MIŠKUOSE
51. Miškotvarkos darbų ypatumai miestų savivaldybių valdomuose miškuose aptariami sutartyje su užsakovu.
52. Prieš pradedant miškotvarkos darbus rekomenduojama patikslinti miško ribas, jas suderinti su gretimų valdų savininkais ar valdytojais, pastatyti riboženklius ir atlikti miško ribų kadastrinius matavimus.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54. Užsakovų pageidavimu valstybinių ir privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projekto turinys gali būti praplėstas.
1 priedas
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. BENDROSIOS
1.2. Ardas – vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Yra skiriami pirmasis (arba viršutinis, skalsumas – ne mažesnis kaip 0,3, bonitetas – ne mažesnis kaip 5B) ir antrasis (arba žemutinis, žemesnis už pirmąjį ne mažiau kaip 20 %, skalsumas – ne mažesnis kaip 0,1, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 5 m) ardai. Taksacijos metu dėl informacijos apdorojimo patogumo sutartinius ardų numerius gauna pomiškis, polajiniai želdiniai, apaugimas pelkėse (menkmiškis), pavieniai medžiai, savaiminis žėlimas.
Ardų skyrimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose:
želdiniai ir juos praaugę savaiminiai minkštieji lapuočiai yra priskiriami vienam ardui, jei aukščių skirtumas nesiekia 4 m;
želdiniai yra priskiriami antrajam ardui, jei jie atitinka antrojo ardo reikalavimus arba sutartiniam šeštajam ardui, kai savaiminiai minkštieji lapuočiai yra juos praaugę daugiau kaip 4 m. Želdiniai iki 5 m. amžiaus taksuojami 1-u ardu, o jei juose vyksta minkštųjų lapuočių žėlimas, jis taksuojamas 5-u ardu. Atžėlusios pagrindinės medžių rūšys įtraukiamos į 1-o ardo sudėtį. Želdiniuose ir žėliniuose iki 30 m. amžiaus po ugdymo kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę sudėtį netraukiami, bet aprašomi 5-ame arde.
1.3. Biologinė įvairovė – gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų, buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė.
1.4. Biržė – vieno medyno ploto ar kelių medynų vientisa plotų dalis, numatyta iškirsti pagrindiniais ar tarpiniais kirtimais
1.5. Biržių seka – tai laipsniškas biržinės sistemos medynų amžiaus (aukščio) didėjimas vyraujančių vėjų kryptimi, t. y. kai jaunesni medynai dengia nuo vėjų senesnius.
1.6. Elektroniniai duomenų imtuvai – rankiniai kompiuteriai, skirti duomenims miške užrašyti, preliminariai apdoroti ir perduoti į bazinio kompiuterio duomenų bazes.
1.7. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.
1.8. Fotoabrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizinis brėžinys aerofotonuotraukoje arba ortofotoplane su dešifruotomis sklypų ribomis ir instrumentinės nuotraukos duomenimis.
1.9. Geografinė informacinė sistema – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su Žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti.
1.10. Georeferencinis pagrindas – stabilių objektų (kelių, geležinkelių, hidrografijos), geodezinio pagrindo bei vietovių grafiniai ir atributiniai duomenys, naudojami kartu su ortofotografiniais žemėlapiais ir privalomi visiems valstybės registrams, kaupiantiems geografinius duomenis.
1.11. Gero ūkininkavimo sertifikatas – nepriklausomo vertintojo išduotas dokumentas, liudijantis, kad valdos miško būklė ir ūkinė veikiajame atitinka nustatytus standartus.
1.12. Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) – specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams spręsti.
1.13. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.14. Kirtimo amžius – nustatyta tvarka patvirtintas medynų amžius, kai galima pradėti pagrindinius kirtimus. Jis gali būti diferencijuotas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, augavietes, bonitetus, vidutinius skersmenis ir kt.
1.15. Kirtimo apyvarta – medynų auginimo trukmė, įskaitant medyno atkūrimo laikotarpį, nustatytai brandai pasiekti.
1.16. Kirtimo norma – nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas medienos kiekis ar miško plotas, kuris bus paruošiamas valdoje per metus atliekant pagrindinius ir/arba tarpinius miško kirtimus.
1.17. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti LR miškų valstybės kadastro nuostatuose nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
1.18. Lietuvos raudonosios knygos rūšis – gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą pagal saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003,Nr. 100-4506).
1.19. Lietuvos raudonosios knygos augalų bendrija – augalų bendrija, įrašyta į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976).
1.20. Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi vienodą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. Medynai skirstomi į tokias mišrumo ir amžiaus grupes:
1.20.1. grynas medynas – medynas, kuriame pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies tūris sudaro ne mažiau kaip 76 % medyno tūrio;
1.20.2. mišrus medynas – medynas, kuriame pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 % medyno tūrio;
1.21. Medynų brandumo grupė – medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis arba brandus medynas). Medynų brandumo grupės III ir IV miškų grupių poūkiuose yra sudaromos, sujungiant gretimų amžiaus klasių plotus: jaunuolynai (pirmųjų keturių amžiaus klasių medynų plotas spygliuočių ir kietųjų lapuočių poūkiuose, pirmųjų dviejų – minkštųjų lapuočių poūkiuose), pusamžiai (amžiaus klasių tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų plotas), bręstantys (priešpaskutinės amžiaus klasės nustatytoje kirtimo apyvartoje medynų plotas) ir brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutiniosios ir, jei yra, vyresnių už ją amžiaus klasių medynų plotas). Medynų brandumo grupėmis siekiama palengvinti poūkio amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę, apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą.
MEDYNŲ BRANDUMO GRUPĖS (metai)
| Poūkis |
Miškų grupė |
Jaunuolynai |
Pusamžiai |
Bręstantys |
Branda |
|
| techninė |
gamtinė |
|||||
| P, M, U, K, G |
III |
1–40 |
41–100 |
101–110 |
111... |
170... |
| IV |
1–40 |
41–90 |
91–100 |
101... |
170... |
|
| E |
III |
1–40 |
41–70 |
71–80 |
81... |
120... |
| IV |
1–40 |
41–60 |
61–70 |
71... |
120... |
|
| Ą |
III |
1–40 |
41–130 |
131–140 |
141... |
200... |
| IV |
1–40 |
41–110 |
111–120 |
121... |
200... |
|
| B, J, L, Sb |
III–IV |
1–20 |
21–50 |
51–60 |
61... |
90... |
| D, T |
III–IV |
1–20 |
21–30 |
31–40 |
41... |
60... |
| Bt, Gl, Bl |
III–IV |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
31... |
50... |
Pastaba. Medynų brandumo grupės I ir II miškų grupių poūkiuose gali būti sąlyginai sudarytos pagal III miškų grupės normatyvus.
1.22. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės).
1.23. Miškingumas – miško žemės ploto santykis su administracinio, geografinio vieneto ar miškų urėdijos veiklos teritorijos plotu.
1.24. Miško elementas – paprastai vienos medžių rūšies, sąlyginai vienaamžių, vienodos kilmės ir vieno ardo medžių bendrija medyne.
1.25. Miško riba – linija, skirianti miško žemę nuo kitų žemės naudmenų. Miško riba yra nustatoma 3 m atstumu nuo išlygintos linijos, jungiančios medžių stiebų (kirtavietėse – kelmų žemės paviršiaus lygyje), esančių miško pakraštyje, centrus, besiribojančios naudmenos kryptimi. Išlyginta medžių centrų linija nustatoma ne trumpesnėmis nei 20 m ilgio atkarpomis. Kai atstumas tarp išlygintos medžių stiebų centrų linijos ir besiribojančių su mišku pastatų yra mažesnis kaip 6 m, riba nustatoma per vidurį tarp statinio ir išlygintos medžių centrų linijos. Kai atstumas tarp išlygintos medžių centrų linijos ir kitų besiribojančių su mišku linijinių objektų yra mažesnis kaip 3 m, riba nustatoma tų objektų ribomis. Miško žemės, neapaugusios mišku (išskyrus kirtavietes), riba nustatoma pagal projektinę arba techninę dokumentaciją.
1.26. Taksacinis miško sklypas (toliau – sklypas) – vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas.
1.27. Miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas, miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis savo nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Nedideli miško masyvai gali sudaryti atskirus kvartalus arba būti sujungti į vieną kvartalą.
1.28. Miško masyvas – ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės naudmenų.
1.29. Miškotvarkos projektas – dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai:
1.29.1. miškų tvarkymo schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti;
1.30. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas (sklypai):
1.31. Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas;
1.32. Miškų valstybės kadastro integruota informacinė sistema – vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta miškų apskaitai, miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimams priimti ir miškų ūkinei veiklai organizuoti.
1.33. Natūrali buveinė – sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais.
1.34. Pavieniai medžiai – medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų ir ne miško žemėje (skalsumas – ne didesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 10 m, vidutinis skersmuo – ne mažesnis kaip 12 cm).
1.35. Polajiniai želdiniai – želdiniai, įveisti po medyno ardų danga, ir želdiniai, įveisti neapaugusioje medynų žemėje, bet, laiku neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis.
1.36. Pomiškis – po medyno ardų danga augantys, gyvybingi, savaiminės kilmės, dvejų metų ir vyresni, ne didesnio kaip 4 m aukščio medeliai bei 5–8 m aukščio medeliai, nesudarantys antrojo ardo.
1.37. Poūkis – miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vienoda kirtimų normos nustatymo metodika.
1.38. Trakas – sumedėjusi krūminė augalija miško ir ne miško žemės naudmenose, dengianti ne mažiau kaip 10 % sklypo ploto.
1.39. Darnus miškų ūkis – miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas taip, kad būtų. palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietiniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms.
1.40. Valstybinė miškų apskaita – Lietuvos miško išteklius apibūdinančių kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, parengta valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti.
2. ŽEMĖS KATEGORIJOS IR NAUDMENOS
2.1. MIŠKO ŽEMĖ – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
2.1.1. MEDYNŲ ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti medynams auginti.
2.1.1.1. Apaugusi mišku žemė – žemės sklypai, apaugę medžiais, atitinkantys glaudumo ir našumo normatyvus pagal augavietės kokybę.
2.1.1.2. Neapaugusi mišku žemė – žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia nustatyto minimumo.
2.1.1.2.1. Miško aikštė – žemės sklypas, kuriame nėra medžių, bet yra išlikusių miško ekosistemos požymių (elementų).
2.1.1.2.2. Miško kirtavietė – žemės sklypas, kuriame medynas buvo iškirstas (ne seniau kaip prieš 10 metų), bet neatkurtas.
2.1.2. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IŠAUGINIMO ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei bazei organizuoti.
2.1.2.1. Miško daigynas – žemės sklypas, kuriame iš miško medžių ir krūmų sėklų bei gyvašakių auginami miško sodmenys. Miško daigynas gali būti savarankiškas vienetas arba miško medelyno sudėtinė dalis.
2.1.2.2. Miško medelynas – žemės sklypas, kuriame auginami medžių ir krūmų sodinukai miško ir dekoratyviniams želdiniams veisti.
2.1.3. TECHNOLOGINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei miško valdymo, auginimo ir naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti.
2.1.3.1. Kvartalinė linija – proskyna, skaidanti miško masyvą į mažesnius teritorinius vienetus – kvartalus.
2.1.3.2. Technologinė linija – proskyna, skirta miško technologiniams įrenginiams perkelti, medienai ištraukti ir išvežti.
2.1.3.3. Miško kelias – iki 5 m pločio žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui.
2.1.4. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti nemedinei miško produkcijai auginti ir miško paslaugoms teikti.
2.1.4.1. Miško sandėlis – žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.
2.1.4.2. Šalutinių miško žaliavų plantacija – žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai techninėms, vaistinėms ir maistinėms žaliavoms gauti.
2.1.4.3. Pašarinė miško aikštelė – žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims šerti.
2.1.4.4. Miško poilsiavietė – žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos).
2.1.4.5. Miško laukymė – neapaugęs sumedėjusia augalija dirvonuojantis ar laikinai žemės ūkio reikmėms naudojamas miškų masyve įsiterpęs sklypas. Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose.
2.2. NE MIŠKO ŽEMĖ
2.2.1. Žemės ūkio naudmenos
2.2.1.1. Ariamoji žemė – žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai (sklypai daugiau kaip metus nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui).
2.2.1.3. Pievos – žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis pievų žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti laikinai ganomos.
2.2.1.4. Natūralios ganyklos – žemės sklypai, natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba galimi naudoti gyvulių ganiavai.
Pastaba. Natūralios pievos ar ganyklos, kurios yra supelkėję ar apaugę krūmais ir medžiais ir dėl to daugiau kaip 70 % jų ploto yra išnykusios pašarinės žolės yra priskiriamos pelkėms, krūmynams arba apaugusiai medynų žemei.
2.2.2. Užstatyta teritorija – skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, gazonai, šaligatviai, aikštelės; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių sklypų dalys.
2.2.3. Keliai
2.2.3.1. Autokeliai – žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliu užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai – tiltai, viadukai, automobilių sustojimui ir stovėjimui skirtos vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt.
2.2.3.2. Geležinkelis – žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai), grioviai, traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio įrenginiai ir jų apsauginė zona, apskaitomas keliu. Geležinkelio juostoje esanti kita žemė apskaitoma pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Geležinkelio stočių teritorijose esanti žemė priskiriama užstatytai teritorijai arba, atsižvelgiant į esamą situaciją, apskaitoma pagal faktiškai esamas naudmenas.
2.2.4. Vandenys – vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, grioviai, išskyrus pakelių, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa sujos šlaito kraštu.
2.2.5. Kita ne miško žemė
2.2.5.1. Sumedėjusia augalija apaugusi ne miško žemė
2.2.5.1.1. Medžių ir krūmų želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir žėliniai, miestuose ir kaimuose: žmogaus įveisti parkai, žemė, užimta dirbtinai įveistais ar natūraliai apaugusiais krūmais (sumedėjusiais, neturinčiais aiškiai išreikšto vieno stiebo bei lajos augalais). Pavieniai medžiai, jų eilės ir gyvatvorės medžių ir krūmų želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto kontūrą.
2.2.5.2. Pelkės – žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne mažesnio kaip 30 cm gylio durpės sluoksnį.
Pastaba. Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis) aprašomas taksacinėje kortelėje atskiru ardu, kai nesiekia 0,3 skalsumo arba skalsumas 0,3–1,0 ir neatitinka normatyvinio boniteto, o pušynams Pa augavietėje nesiekia 5B boniteto.
2.2.5.3. Pažeista žemė – žemės sklypai sudarkytu paviršiumi (sąvartynai, naudojami ir išnaudoti, bet nerekultivuoti ir nenumatyti rekultivuoti karjerai, durpynai), neparuošti miškui želdinti ar kitoms miško ūkio reikmėms tenkinti.
2.2.3. Miškų plotams nepriskiriami pakelėse, prie vandens telkinių, geležinkelių augančios medžių ir krūmų želdinių grupės, medžių juostos, kurių vidutinis plotis yra ne didesnis nei 10 metrų, miestuose ir kaimų gyvenamosiose vietovėse žmonių įveisti dekoratyviniai želdinai (dekoratyvinės medžių ir krūmų grupės, skverų, parkų, kapinių želdiniai, namų valdose ir komercinės paskirties teritorijose esantys želdiniai nepriklausomai nuo jų ploto), miškų masyvuose įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos, o miestų teritorijose, kurios nepriskirtos miškų ūkio ar rekreacinių miškų paskirčiai, ir mažesnio ploto žemės ūkio naudmenos bei žemės ūkio naudmenos, besiribojančios su namų valdomis, ir kitos paskirties žeme.
2 priedas
MIŠKOTVARKOS DARBŲ TIKSLUMO NORMATYVAI IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO GRADACIJA
Miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos
| Eil. Nr. |
Rodiklis |
Matai ir gradacijos |
| 1. |
Miško elementas (medžių rūšies koeficientas) rūšinėje sudėtyje |
10 % (1) |
| 2. |
Miško elemento amžius: |
|
|
|
kultūrinės kilmės iki 30 m |
1 metai |
|
|
savaiminės kilmės iki 10 m |
1 metai |
|
|
– medynuose iki 120 m |
5 metai |
|
|
– medynuose daugiau kaip 120 m |
10 metų |
| 3. |
Miško elemento, medyno (ardo) vidutinis aukštis: |
|
|
|
– iki 2 m |
0,1 m |
|
|
– daugiau kaip 2 m |
1 m |
| 4. |
Miško elemento vidutinis skersmuo |
2 cm |
| 5. |
Medyno (ardo) vidutinis skalsumas |
0,1 vieneto |
| 6. |
Miško elemento, medyno (ardo) skerspločių suma |
1 m2 |
| 7. |
Miško elemento, medyno (ardo) tūris: |
|
|
|
– iki 50 m3/ha |
5 m3 |
|
|
– daugiau kaip 50 m3/ha |
10 m3 |
| 8. |
Vyraujančio miško elemento bonitetas |
1 klasė |
|
|
Augavietės našumo indeksas |
1 m |
| 9. |
Pomiškio vidutinis amžius: |
|
|
|
– iki 10 m |
1 metai |
|
|
– daugiau kaip 10 m |
5 metai |
| 10. |
Pomiškio vidutinis aukštis: |
|
|
|
– iki 2 m |
0,5 m |
|
|
– daugiau kaip 2 m |
1 m |
| 11. |
Pomiškio kiekis |
0,5 tūkst. vnt./ha |
| 12. |
Pavienių medžių, sausuolių, užšlamštinimo tūris 1 ha: |
|
|
|
iki 5 m3/ha |
1 m3 |
|
|
daugiau kaip 5 m3/ha |
5 m3 |
| 13. |
Plotai: |
|
|
|
kvartalo |
0,1 ha |
|
|
sklypo |
0,1 ha |
|
|
tyrimo barelio |
|
| 14. |
Kirtimo normos išdėstymo projektas: |
|
|
|
plotas |
Valdose daugiau kaip 500 ha – 1 ha mažesnėse valdose – 0,1 ha |
|
|
tūris |
100 m3 |
| 15. |
Miško išteklių suvestiniai duomenys: |
|
|
|
plotas |
1 ha |
|
|
tūris |
100 m3 |
|
|
tūrio prieaugis |
100 m3 |
Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė 0,683)
| Pagrindinių taksacinių rodiklių pavadinimas |
Normatyvinės paklaidos dydis sklype |
|
| instrumentinė taksacija |
vizualinė taksacija |
|
| Medžių stiebų tūris % |
15 |
20 |
| Amžius, iki 120 metų |
5 |
5 |
| > 120 metų |
10 |
10 |
| Vidutinis aukštis iki 15 m, m |
1 |
|
| > 15 m, % |
7 |
|
| Vidutinis aukštis, iki 10 m, m |
|
1 |
| > 10 m, % |
|
10 |
| Vidutinis skersmuo iki 16 cm, cm |
2 |
|
| > 16 cm, % |
12 |
|
| Vidutinis skersmuo iki 12 cm, cm |
|
2 |
| > 12 cm, % |
|
15 |
| Vyraujančios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas |
1 |
1 |
| Sudėtinių medžių rūšių rūšinės sudėties koeficientai |
2 |
2 |
| Skalsumas |
0,07 |
0,1 |
Pastabos:
1. Medynų iki 7 m aukščio medžių stiebų tūris nekontroliuojamas ir leistinos tūrio maksimalios paklaidos nenustatomos.
2. Rūšinės sudėties koeficiento neteisingas nustatymas (vieneto dydžio), kada keičiasi vyraujanti medžių rūšis, prilyginama dvigubai paklaidai, o esant dviejų koeficientų ir didesnėms klaidoms, – trigubai paklaidai.
Miško valdų ribų linijų ilgių, posūkio taškų koordinačių ir kampų matavimo tikslumas
Matuojant valdos (miško masyvo) ribas, bent du gretimų valdų pastovius riboženklius būtina susieti su valstybiniu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, turinčiu ryšį su valstybiniu. Kai vietinio geodezinio tinklo punktai nėra koordinuoti 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (toliau – LKS-94),jie yra perskaičiuojami.
Naudojant Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) prietaisą, koordinatės yra nustatomos ne mažiau kaip trimis stygomis pagal matavimų programą, užtikrinančią vidutinę kvadratinę paklaidą ≤ 0,1 m (koordinačių nustatymo pradinių punktų atžvilgiu).
Naudojant teodolitą, leistini nesąryšiai ir klaidos priklauso nuo ėjimo perimetro ir nuo kampų skaičiaus (N):
| Ėjimo perimetras, km |
Kampų nesąryšis, fpl |
Atstumo klaida, l/N |
| ≤ 3 |
1’ |
1/3500 |
| ≤ 5 |
30’’ |
1/4500 |
Pastovūs valdos riboženkliai turi būti susieti su mažiausiai dviem, o kai matuojama be pradinių krypčių (koordinatėmis) – su trimis valstybinio arba vietinio geodezinio tinklo punktais.
Geodeziškai matuojamų ir išmatuotų valdų bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi viršyti 60 cm.
Kvartalinių linijų, miško sklypų ribų matavimo tikslumas
Kvartalinės ir kitos linijos miško masyvo viduje matuojamos juosta. Leistinas nesąryšis yra 0,2 m per 100 m. Šlaito polinkio kampas matuojamas nuo 10°, abrise įrašant du linijos ilgius – išmatuotąjį (tarp skliaustelių) ir apskaičiuotąjį horizontalioje plokštumoje. Matavimo ženklai (piketai) pastatomi kas 100 metrų. Darant instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką su ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, leistina linijų ilgio paklaida lygi ± 1 m šimtui metrų, kampų paklaida – ± 1° kampui, su tiesiogiai taškų koordinates nustatančiais instrumentais – posūkio taškų koordinačių nustatymo leistina paklaida lygi ± 2 m taškui (linijų ilgiai nematuojami).
Plotų skaičiavimo tikslumas
Skaitmeninės geografinių duomenų bazės leidžia apskaičiuoti plotus be nesąryšių. Kitais atvejais leistinas miško masyvo ploto (P) nesąryšis su jo juridiniu plotu yra ± 0,05 . Leistini nesąryšiai išdėstomi proporcingai kvartalų plotams.
Leistinas nesąryšis tarp kvartalo ploto ir jį sudarančių sklypų plotų sumos yra ± 0,08 . Jis yra proporcingai išdėstomas sklypams, kurių plotai turi būti apskaičiuoti ne mažesniu kaip 0,1 ha tikslumu:
| Sklypo plotas, ha |
Leistinas nesąryšis |
| ≤ 1,0 |
0,07 |
| 1,1–2,0 |
0,08 |
| 2,1–4,0 |
0,09 |
| 4,1–10,0 |
0,1 |
| > 10,0 |
0,12 |
Geografinių duomenų geometrinis tikslumas
Aiškiai vietovėje ir GIS duomenų bazėje ar planinėje-kartografinėje medžiagoje identifikuojamų objektų (kvartalinių linijų, hidrografinio tinklo elementų ir kt. sankirtų, kelių sankryžų ir pan.) padėties nustatymo leistina vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 5 m.
Reikalavimai kartografinei medžiagai
Kartografinės medžiagos mastelio tikslumo įvertinimas atliekamas išmatuojant bazinio miškų žemėlapio vieno nomenklatūrinio lapo tinklelio 5 km x 5 km ilgį vakarų-rytų ir šiaurės-pietų kryptimis. Tinklelio linijos ilgio paklaida neturi viršyti 0,3 mm.
Kartografinės medžiagos užrašai neturi persidengti tarpusavyje ir uždengti linijinių objektų ar taškinių sutartinių ženklų, išskyrus atvejus, kai užrašas būtinas, bet techniškai jo neįmanoma užrašyti be persidengimo. Tokiu atveju užrašas turi būti patalpintas taip, kad persidengiantys objektai neprarastų informatyvumo ir užrašas būtų įskaitomas. Leistina minėtų persidengimų norma, neskaitant išimtinių atvejų, yra 5 atvejai viename nomenklatūriniame lape 5 km x 5 km.
Pagrindinių kirtimų normos išdėstymo tikslumas
| Kirtimo norma, m3 |
Leistini maksimalus metiniai nuokrypiai, % |
|
| Miškų urėdijose, nac. parkuose |
Girininkijose |
|
| ≤ 1000 |
30 |
100 |
| 1001–10000 |
15 |
50 |
| 10 001–30000 |
10 |
30 |
| 30 001–60000 |
5 |
– |
| > 60000 |
3 |
– |
Penkmetinės kirtimo normos išdėstymo nuokrypis turi būti 1,5 karto mažesnis už metinį. Poūkio kirtimo normos išdėstymo nuokrypis gali būti 2 kartus didesnis už nuokrypį objekto lygmenyje. Projektuojami iškirsti pagrindinių kirtimų biržėje ir ugdymo kirtimų medyne medienos tūriai rašomi 1 ktm tikslumu.
Kiti reikalavimai
Želdinimo darbų žiniaraštyje sklypui yra nurodomas visas želdomas plotas, įskaitant jame paliekamas neželdomas aikšteles.
3 priedas
MIŠKO KVARTALŲ FORMAVIMO NORMATYVAI
Optimalus kvartalo plotas yra 50 ± 25 ha.
1. Prijungiant valdai naujus žemės sklypus:
1.1. Formuojamų kvartalų plotai ir kvartalinės linijos turi būti pritaikyti prie esamo kvartalinio tinklo.
1.2. Žemės sklypai iki 25 ha gali būti jungiami prie gretimų kvartalų, neviršijant jų optimalaus dydžio.
2. Formuojant naujus kvartalus:
2.2. Kvartalo plotas gali būti mažesnis kaip 25 ha, kai jį sudaro miško masyvai, nutolę vienas nuo kito daugiau nei per 200 m.
2.3. Spindžius (plotis – 0,5 m), žyminčius naujai suprojektuotų kvartalų ribas, valstybinių miškų masyvuose prakerta miškų valdytojas miškotvarkos darbų metu. Miško valdytojas juos praplatina iki 4 m pločio per vienerius metus po miško inventorizacijos darbų.
4 priedas
SKLYPŲ IR MEDYNŲ SKYRIMO NORMATYVAI
Minimalūs taksacinių sklypų plotai
| Naudmenos tipas |
Minimalus sklypo plotas valdoje, ha |
| Miško žemė |
|
| Vykmečio želdiniai |
0,1 |
| Jaunuolynai ir pusamžiai medynai |
0,5 (0,3) |
| Bręstantys ir brandūs medynai, vyresnio amžiaus medynai, įsiterpę vykmečio želdiniuose |
0,3 (0,1) |
| Neapaugusi medynų žemė |
0,1 |
| Miško sėklinės bazės objektai, medienos sandėliai |
0,1 |
| Vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai |
0,1 |
| Ne miško žemė |
|
| Ariamoji žemė, sodai, karjerai, smėlynai |
0,1 |
| Pievos ir ganyklos |
0,3 |
| Pelkės |
0,3 (0,1) |
1. Skliaustuose nurodyti sklypų dydžiai yra taikomi, kai medyno rodikliai skiriasi dvigubai, negu nurodyta medynų skyrimo normatyvuose, arba medynas yra vertingas dėl jame esančių saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.
2. Sklypas gali būti išskiriamas 0,1 ha ploto ir tais atvejais, kai ūkinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti jų charakteristikos (pelkė, nenaudojamas karjeras, smėlynas ir kt.).
3. Sklypai mažesnio negu nustatyto minimalaus ploto, bet savo rodikliais labai besiskirią nuo gretimų sklypų, išskiriami intarpais, pažymint jų kontūrus ir nesuteikiant jiems numerio.
4. Linijiniai 2,1–10 m pločio objektai žymimi plane viena linija, nesuteikiant jiems sklypo numerio, bet apskaičiuojant jų plotus (1–2 m pločio objektai žymimi plane, jei jie turi ūkinę reikšmę). Linijiniai didesnio kaip 10 m pločio objektai žymimi plane dviem linijomis, suteikiant jiems sklypo numerį ir apskaičiuojant jo plotą.
5. Sklypas, perskirtas platesnio negu 10 m linijinio (kelias, upė, trasa) arba nepriklausančio miško valdai objekto, yra skaidomas į atskirus sklypus.
Medynų skyrimo rodikliai
| Rodiklis |
Rodiklio skirtumai |
| Augavietė |
Hidrotopas arba trofotopas |
| Forma |
Vienaardis, dviardis |
| Medžių rūšis |
Vyraujanti |
| Rūšinė sudėtis |
Vyraujančios medžių rūšies koeficientas skiriasi ≥ 2 Kitų medžių rūšių koeficientai skiriasi ≥ 3 |
| Kilmė |
Savaiminė, kultūrinė, mišri |
| Amžius |
Medynams ≤ 20 metų – 5 metai Medynams 21–100 metų – 10 metų Medynams ≥ 100 metų – 15 metų |
| Skalsumas |
0,2 (pirmojo ardo) |
| Bonitetas |
Viena klasė |
| Pomiškis |
Ūkinė priemonė |
5 priedas
ŽEMĖS NAUDMENŲ KLASIFIKATORIUS, KODAI
MIŠKO ŽEMĖ
| Kodas |
Pavadinimas |
| Apaugusi mišku miško žemė |
|
| 1 |
Savaiminis medynas |
| 2 |
Miško želdiniai |
| Neapaugusi mišku miško žemė |
|
| 5 |
Kirtavietė |
| 6 |
Žuvęs medynas |
| 7 |
Miško aikštė |
| 8 |
Žemė, skirta miškui įveisti |
| Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemė |
|
| 10 |
Daigynas |
| 11 |
Medelynas |
| 12 |
Sėklinė plantacija |
| Technologinės paskirties miško žemė |
|
| 20 |
Kvartalinė linija |
| 21 |
Technologinė proskyna |
| 22 |
Priešgaisrinė juosta |
| 23 |
Griovio trasa |
| 24 |
Elektros trasa |
| 25 |
Ryšių trasa |
| 26 |
Energetikos trasa |
| 27 |
Takai |
| 28 |
Elektros linija |
| 29 |
Miško kelias |
| 30 |
Priešgaisrinis barjeras |
| Kitos paskirties miško žemė |
|
| 31 |
Medienos sandėlis |
| 32 |
Miško poilsiavietė |
| 33 |
Pašarų aikštelė |
| 34 |
Miško laukymė |
| 13 |
Žaliavinė plantacija |
| 14 |
Rekreaciniai želdiniai |
NE MIŠKO ŽEMĖ
| Kodas |
Pavadinimas |
| Žemės ūkio naudmenos |
|
| 40 |
Ariama žemė |
| 41 |
Pieva |
| 42 |
Ganykla |
| 43 |
Sodas |
| Užstatyta teritorija |
|
| 50 |
Pastatai |
| 51 |
Sodyba |
| 52 |
Kiemas |
| 53 |
Paminklinė aikštė |
| 85 |
Skveras (aikštė) |
| 86 |
Sodas (bot., zool.) |
| 80 |
Kapinės |
| Keliai |
|
| 54 |
Geležinkelio pylimas |
| 55 |
Kelias |
| Vandenys |
|
| 60 |
Ežeras |
| 61 |
Upelis |
| 62 |
Kūdra |
| 63 |
Tvenkinys |
| 64 |
Griovys |
| KITA NE MIŠKO ŽEMĖ: |
|
| Sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė |
|
| 45 |
Krūmynai |
| 48 |
Medžių grupė arba juosta |
| 84 |
Parkas |
| 87 |
Dekoratyviniai želdiniai |
| 88 |
Žalioji jungtis |
| Pelkės |
|
| 47 |
Pelkė |
| Pažeista žemė |
|
| 74 |
Karjeras |
| 81 |
Durpynas |
| 89 |
Sąvartynas |
| Kitos žemės (nenaudojama žemė) |
|
| 75 |
Poilsio aikštė |
| 76 |
Paplūdimys |
| 77 |
Kopos |
| 78 |
Skardis |
| 79 |
Akmenynas |
| 82 |
Smėlynas |
| 83 |
Kitos žemės |
6 priedas
MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA IR DIRVOŽEMIAI
Svarbiausias rodiklis, lemiantis miško augavietės tipą, yra dirvožemis. Miško augavietės tipai koduojami, atsižvelgiant į hidrotopą ir paklojinės uolienos granuliometrinę sudėtį bei jos slūgsojimo gylį.
Įvertinant miško augavietės tipą, reikia atsižvelgti ir į medžių rūšių vidutinį aukštį brandos amžiuje (7 ir 12 instrukcijos priedai). Pavyzdžiui, pušynai brandos amžiuje Pa–Ua augavietėse išauga iki 15–16 m aukščio, Na, La, Pb, Pc, Uc – iki 19–25 m, Nb, Lb – iki 25–30 m, Nc, Nd, Lc, Ld – iki 28–35 m aukščio.
Miško tipai nustatomi atsižvelgiant ne tik į dirvožemį, miško augavietės tipą, sumedėjusią augaliją, bet ir į būdingų žolinės augalijos rūšių (indikatorių) buvimą.
Drėgnumo laipsniai
Š – normalaus drėgnumo šlaitų dirvožemiai (> 15°);
N – normalaus drėgnumo dirvožemiai;
L – laikinai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiški);
U – pastoviai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiniai);
M – pelkiniai durpiniai nusausinti dirvožemiai;
P – pelkiniai durpiniai dirvožemiai.
Dirvodarinės uolienos
l – lengvos (smėliai, priesmėliai, gargždai, žvirgždai, žvyrai, kalkių tufai);
s – sunkios (priemoliai, moliai, dolomitai, klintys, slūgsančios ne giliau kaip 0,4 m nuo dirvos paviršiaus);
p – dvinarės (lengvos uolienos ant sunkių uolienų, slūgsančių 0,5–2,0 m gylyje).
Derlingumo laipsniai
a – labai nederlingi;
b – nederlingi;
c – derlingi;
d – labai derlingi;
f – ypatingai derlingi;
e – degraduoti (vėjo, vandens, erozijos, gaisrų).
Dirvožemių tipai
J – jaurinis; VK – velėninis karbonatinis; JP – jaurinis pelkinis; VG – velėninis glėjinis; P – pelkinis.
Kiti simboliai
1, 2 – dirvožemių sistematinio sąrašo eilės numeris;
(3, 4, 40, 47) – rečiau pasitaikantys dirvožemiai;
v – miško tipų serija (vacciniosa);
s – indeksas, rodantis nusausintų miško (sico) tipus.
Trofotopui a yra būdingos jauros ir aukštutinio tipo durpiniai dirvožemiai, b – jauriniai ir tarpinio tipo durpiniai dirvožemiai, c – velėniniai jauriniai bei durpiški jauriniai, d ir f – velėniniai karbonatiniai, kaip ir c – mezotrofiniai žemutinio tipo durpiniai dirvožemiai ir jauriniai, velėniniai jauriniai, velėniniai karbonatiniai bei erozijos nuardyti dirvožemiai. Hidrotopui L būdingi įvairūs glėjiški, U – įvairūs glėjiniai, P – durpiniai dirvožemiai.
Nustatant miško augavietės tipus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į nusausinimo buvimą bei jo senumą. Tuose pačiuose miško augaviečių tipuose priklausomai nuo nusausinimo senumo Pa, Pb ir Pc miško augavietėse išskiriami trys skirtingi miško tipai: neseniai nusausintas, seniau, todėl neintensyviai nusausintas ir intensyviai nusausintas. Pd augavietėje išskiriami du miško tipai: nusausintas lieknas be ryškesnių pakitimų ir juodgiris durpinis su pakitimais.
7 priedas
Lietuvos miško augaviečių našumas pagal medynų augimą į aukštį
| Augavietės pavadinimas |
Medžio rūšis |
|||||||
| Pušis |
Eglė |
Beržas |
Drebulė |
Juodalksnis |
Baltalksnis |
Ąžuolas |
Uosis |
|
| HAB, m |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| Sal |
20 |
|
|
|
|
|
|
|
| Šbl |
25 |
24 |
23 |
|
|
|
|
|
| Šcl |
28 |
27 |
28 |
27 |
23 |
16 |
26 |
25 |
| Šcp |
28 |
28 |
28 |
28 |
23 |
16 |
|
26 |
| Šcs |
27 |
27 |
28 |
28 |
23 |
16 |
26 |
25 |
| Šdl |
28 |
28 |
27 |
28 |
23 |
16 |
26 |
25 |
| Šdp |
28 |
28 |
27 |
28 |
23 |
17 |
26 |
26 |
| Šds |
|
27 |
26 |
27 |
23 |
17 |
26 |
25 |
| Nal |
21 |
|
|
|
|
|
|
|
| Nbl |
27 |
27 |
26 |
|
|
16 |
|
|
| Nbp |
27 |
27 |
27 |
27 |
|
17 |
|
|
| Ncl |
30 |
29 |
28,5 |
29 |
24 |
17 |
26,5 |
25 |
| Ncp |
31 |
29 |
29 |
29 |
24 |
17,5 |
27 |
26 |
| Ncs |
30 |
29,5 |
28 |
29 |
24 |
16,5 |
27 |
26 |
| Ndl |
|
29 |
28 |
29 |
|
16,5 |
27,5 |
29 |
| Ndp |
30 |
30 |
28 |
30 |
|
17 |
27,5 |
29 |
| Nds |
29 |
29 |
28 |
29 |
|
17 |
27,5 |
28 |
| Nfp |
|
30 |
28 |
29 |
|
17 |
27,5 |
30 |
| Nfs |
|
29 |
28 |
29 |
|
17 |
27,5 |
29 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lal |
20 |
|
|
|
|
|
|
|
| Lbl |
28,5 |
27 |
26 |
27 |
|
|
|
|
| Lbp |
27 |
27 |
26 |
27 |
|
|
|
|
| Lcl |
30,5 |
28,5 |
26,5 |
29 |
24 |
16 |
26,5 |
24 |
| Lcp |
31 |
29 |
27,5 |
29 |
24,5 |
17 |
27 |
25 |
| Lcs |
30 |
29 |
27 |
29 |
24 |
16,5 |
26 |
25 |
| Ldl |
29 |
28 |
27,5 |
29 |
25 |
16 |
26 |
26 |
| Ldp |
|
27,5 |
27,5 |
30 |
25 |
17 |
26,5 |
27 |
| Lds |
|
27,5 |
27,5 |
30 |
25 |
16,5 |
25 |
27 |
| Lfl |
|
28 |
27,5 |
30 |
25 |
17 |
25 |
29 |
| Lfp |
|
28 |
27,5 |
30 |
25 |
17 |
25,5 |
29 |
| Lfs |
|
27,5 |
27,5 |
30 |
25 |
17 |
25 |
28,5 |
| Ual |
16 |
|
|
|
|
|
|
|
| Ubl |
20 |
22 |
23 |
|
|
|
|
|
| Ubp |
20 |
22 |
23 |
|
|
|
|
|
| Ucl |
20 |
24,5 |
24 |
25 |
23 |
17,5 |
|
|
| Ucp |
21 |
25 |
25 |
26 |
24 |
17,5 |
|
|
| Ucs |
21 |
24 |
24 |
25 |
23 |
17 |
|
|
| Udl |
|
24 |
24 |
25 |
24,5 |
17 |
|
24 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Udp |
|
25 |
25 |
26 |
25 |
17 |
|
25 |
| Uds |
|
24 |
24 |
25 |
24,5 |
17 |
|
24 |
| Ufl |
|
24 |
24,5 |
25 |
25 |
17 |
|
25 |
| Ufp |
|
25 |
25,5 |
26 |
25 |
17 |
|
26 |
| Ufs |
|
24 |
25 |
25 |
24,5 |
17 |
|
25 |
| Pa1 |
16 |
|
15 |
|
|
|
|
|
| Pa2 |
15 |
15 |
14 |
|
|
|
|
|
| Pb1 |
20 |
20 |
19 |
|
20 |
|
|
|
| Pb2 |
19 |
20 |
18 |
|
20 |
|
|
|
| Pc1 |
22 |
22 |
22 |
|
22,5 |
|
|
|
| Pc2 |
21 |
22 |
22 |
|
22 |
|
|
|
| Pd1 |
|
23 |
22 |
|
23,5 |
17 |
22 |
25 |
| Pd2 |
|
22 |
22 |
|
23 |
17 |
22 |
24 |
| Pas1 |
18 |
|
17 |
|
|
|
|
|
| Pas2 |
16 |
|
16 |
|
|
|
|
|
| Pbs1 |
23 |
22 |
22 |
|
|
|
|
|
| Pbs2 |
21 |
22 |
21 |
|
|
|
|
|
| Pcs1 |
24 |
24 |
23 |
|
22,5 |
|
|
|
| Pcs2 |
23 |
24 |
22 |
|
22 |
|
|
|
| Pds1 |
|
24 |
24 |
|
23,5 |
17 |
23 |
26 |
| Pds2 |
|
23 |
23 |
|
23 |
17 |
23 |
25 |
8 priedas
MEDŽIŲ, KRŪMŲ, VAISINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ RŪŠYS
Medžių rūšys, jų grupės ir pavadinimų santrumpos
| Spygliuočiai |
Kietieji lapuočiai |
Minkštieji lapuočiai |
| P – pušis, paprastoji |
Ą – ąžuolas |
B – beržas |
| Pk – pušis, kalninė |
Ąr – ąžuolas, raudonasis |
J – juodalksnis |
| Pb – pušis, Bankso |
U – uosis |
L – liepa |
| Pj – pušis juodoji |
K – klevas |
D – drebulė |
| Kd – kedras |
Sb – skroblas |
Bt – baltalksnis |
| E – eglė |
G – guoba |
T – tuopa |
| M – maumedis |
S – skirpstas |
Gl – gluosnis |
| Pc – pocūgė |
Bu – bukas |
Bl – blindė |
| Kn – kėnis |
V – vinkšna |
Km – kiti minkštieji |
| Ks – kiti spygliuočiai |
Kk – kiti kietieji |
|
Taksacinėje kortelėje įrašius retai sutinkamų medžių rūšių grupės pavadinimo santrumpą Ks, Kk, Km, jos tekstiniame makete įrašomas visas rūšies pavadinimas, pvz., „Ks veimutinė pušis“, „Kk pilkasis riešutmedis“ ir pan. Medžių rūšys, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė, dygioji slyva ir kt.), yra aprašomos kortelės tekstiniame makete, nurodant, kurioje sklypo dalyje ir kiek medžių auga.
Pagrindinės medžių rūšys
Pagrindinės medžių rūšys nustatomos, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais.
Trako krūmų rūšys ir jų pavadinimų santrumpos
| Al – alyvos |
Ln – lanksva |
Šn – šunobelė |
| Ar – aronija |
O – obelis |
Šv – šeivamedis |
| Am – ameliankis |
Ož – ožekšnis |
Šl – šaltalankis |
| Er – erškėtrožė |
Pt – putinas |
Tr – trešnė |
| Gd – gudobelė |
Ps – pūslenis |
Zk – zuikiakrūmis |
| Iv – ieva |
Rg – raugerškis |
Žl – žalčialunkis |
| Kd – kadagys |
Sm – sausmedis |
Žr – žirnmedis |
| Kr – karklas |
Sr – serbentas |
Kt – kita trako rūšis |
| Kš – kriaušė |
Sd – sedula |
|
| Lz – lazdynas |
Št – šaltekšnis |
|
|
|
Šm – šermukšnis |
|
Vaisiniai ir vaistiniai augalai
Minimalūs vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų plotai ir tankumas apskaitai sklype
| Augalo kodas |
Augalo pavadinimas |
Plotas, ha |
Tankumas, % |
| Av |
Avietė |
0,5 |
20 |
| Gl |
Gailis |
|
|
| Lz |
Lazdynas |
|
|
| Pt |
Putinas |
|
|
| Št |
Šaltekšnis |
|
|
| Vr |
Viržis |
|
|
| Kd |
Kadagys |
0,3 |
20 |
| Mš |
Meškauogė |
|
|
| Va |
Vaivoras |
|
|
| Br |
Bruknė |
0,2 |
10 |
| Čb |
Čiobrelis |
|
|
| Jn |
Jonažolė |
|
|
| M |
Mėlynė |
|
|
| Pk |
Pakalnutė |
|
|
| Sp |
Spanguolė |
|
|
| Šlm |
Šlamutis |
|
|
| Tk |
Tekšė |
|
|
| Ž |
Žemuogė |
|
|
| Dl |
Dilgėlė |
0,3 |
30 |
| Pp |
Puplaiškis |
|
|
| Isk |
Islandinė kerpena |
0,1 |
10 |
| Vsp |
Vaistinis pataisas |
|
|
Pastabos:
2. Nustatomi rodikliai:
2.2. rūšies sutinkamumas (S), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi apskaitoma rūšis procentais, tikslumas 10 %;
9 priedas
Medžių amžiaus nustatymas
Medžių amžius nustatomas skaičiuojant mentures, medžių rieves kelme ar gręžiant apskaitos medžius 1,3 m aukštyje. Vyraujančiam ardo miško elementui rekomenduojama gręžti 2 medžius, kitiems po vieną. Gręžiami vidutinių matmenų apskaitos medžiai.
Amžius kiekvienam išmatuotam medžiui nustatomas metų tikslumu. Prie rievių skaičiaus, nustatyto 1,3 m aukštyje, pridedama:
pušiai
Na, Pa, Pb augavietėse – 7 metai
kitose augavietėse – 5 metai
eglei – 7 metai
ąžuolui – 5 metai
beržui, juodalksniui, uosiui – 3 metai
drebulei, baltalksniui – 2 metai
Medyno elemento amžius apvalinamas 2 instrukcijos priede nurodytu tikslumu.
10 priedas
Medžių aukščio matavimas
Medžių aukštis matuojamas aukštimačio pagalba, naudojant pastovią bazę – atstumas nuo medžio iki matuotojo 15, 20, 30 arba 40 m, artimą matuojamo medžio aukščiui. Bazė matuojama matavimo juostos arba tolimačių pagalba.
Matuojant lapuočių ir kitų medžių su suapvalinta laja aukštį, labai svarbu teisingai nustatyti viršūnės padėtį. Negalima vizuoti į šonines atsikišusias iš lajos šakas, o būtina pagal stiebo padėtį nustatyti jo viršūnę (1b pav.).
Matuojant medžių aukštį vietovėje su polinkiu, atstumas iki medžio, išmatuotas vietovėje, yra transformuojamas į horizontalią padėtį (1a pav.). Linijos ilgis vietovėje (L) su polinkiu a, esant baziniam horizontaliam atstumui LB, yra lygus:
L = LB : cos,
kur cosα – reikšmės nustatomos kalkuliatoriumi arba lentelių pagalba. Pavyzdžiui, esant 30° vietovės polinkiui ir baziniam atstumui iki medžio 20 m, linijos ilgį vietovėje reikia padidinti iki L30 = 20 : 0,866 = 23,1 m.
Kai kurių modelių aukštimačiuose medžio aukštis automatiškai perskaičiuojamas atsižvelgiant į vietovės polinkį bei atstumą iki medžio.
Matuojant palinkusį medį, vizavimo linijos kryptis parenkama statmena polinkiui. Tuomet yra išmatuojama medžio aukščio projekcija (Hv) vertikalioje plokštumoje (2 pav.), medžio aukštis pakoreguojamas dėl jo pasvirimo, įvertinus viršūnės nuotolį nuo pagrindo horizontalia kryptimi (Hh). Tokiu būdu medžio aukštis yra lygus: 
. Pvz., medžio, kurio aukščio vertikali projekcija lygi 25 m, o horizontali 5 m, aukštis lygus 25,5 m.
1 pav. Medžio su aiškiai matoma viršūne matavimas vietovėje su polinkiu (a) ir medžio su viršūne, neišsiskiriančia iš suapvalintos lajos, matavimas horizontalioje vietovėje (b).
2 pav. Pasvirusio medžio aukščio nustatymas.
11 priedas
NORMALIŲ (1,0 SKALSIMO) MEDYNŲ TŪRIAI (V), SKERSPLOČIŲ SUMOS (G). FORMRODINIAI AUKŠČIAI (HF). BONITETINĖS SKALĖS (MINIMALŪS BONITETINIAI AUKŠČIAI)
| PUŠIS |
EGLĖ |
BERŽAS, Sb |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| H |
V |
G |
Hf |
Amž |
Va |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
| 5 |
50 |
16,7 |
3,0 |
5 |
|
|
|
1 |
1 |
1 |
2 |
5 |
48 |
19,5 |
2,9 |
5 |
|
|
|
1 |
1 |
2 |
5 |
16 |
7,5 |
2,7 |
5 |
|
|
1 |
1 |
2 |
4 |
| 6 |
65 |
18,5 |
3,5 |
10 |
|
1 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
74 |
21,9 |
3,4 |
10 |
|
|
1 |
2 |
4 |
5 |
6 |
27 |
9,2 |
3,1 |
10 |
|
1 |
2 |
4 |
6 |
8 |
| 7 |
80 |
20,1 |
4,0 |
15 |
1 |
1 |
2 |
3 |
4 |
6 |
8 |
7 |
94 |
24,0 |
3,9 |
15 |
|
1 |
3 |
5 |
6 |
8 |
7 |
38 |
10,8 |
3,5 |
15 |
1 |
2 |
4 |
7 |
9 |
12 |
| 8 |
97 |
21,6 |
4,5 |
20 |
1 |
2 |
3 |
5 |
7 |
9 |
11 |
8 |
114 |
25,8 |
4,4 |
20 |
|
2 |
5 |
7 |
9 |
11 |
8 |
48 |
12,3 |
3,9 |
20 |
2 |
4 |
6 |
9 |
12 |
15 |
| 9 |
114 |
22,9 |
5,0 |
25 |
2 |
3 |
5 |
7 |
9 |
11 |
14 |
9 |
135 |
27,3 |
4,9 |
25 |
1 |
4 |
7 |
9 |
12 |
14 |
9 |
59 |
13,8 |
4,3 |
25 |
3 |
5 |
8 |
11 |
15 |
18 |
| 10 |
131 |
24,0 |
5,4 |
30 |
3 |
4 |
6 |
8 |
11 |
13 |
16 |
10 |
158 |
28,8 |
5,4 |
30 |
2 |
5 |
9 |
12 |
14 |
16 |
10 |
72 |
15,3 |
4,7 |
30 |
4 |
7 |
10 |
13 |
17 |
20 |
| 11 |
148 |
25,0 |
5,9 |
35 |
4 |
6 |
8 |
10 |
13 |
16 |
18 |
11 |
179 |
30,1 |
5,9 |
35 |
3 |
7 |
11 |
14 |
16 |
19 |
11 |
87 |
16,7 |
5,2 |
35 |
5 |
8 |
11 |
15 |
18 |
22 |
| 12 |
165 |
26,0 |
6,4 |
40 |
5 |
7 |
9 |
12 |
14 |
17 |
20 |
12 |
202 |
31,3 |
6,4 |
40 |
5 |
9 |
13 |
16 |
19 |
21 |
12 |
103 |
18,1 |
5,7 |
40 |
6 |
9 |
12 |
16 |
19 |
23 |
| 13 |
183 |
26,9 |
6,8 |
45 |
5 |
8 |
10 |
13 |
16 |
19 |
22 |
13 |
224 |
32,3 |
6,9 |
45 |
6 |
11 |
14 |
18 |
20 |
23 |
13 |
118 |
19,3 |
6,1 |
45 |
7 |
10 |
13 |
17 |
20 |
24 |
| 14 |
201 |
27,7 |
7,2 |
50 |
6 |
9 |
12 |
14 |
17 |
21 |
24 |
14 |
245 |
33,2 |
7,4 |
50 |
7 |
12 |
16 |
19 |
22 |
25 |
14 |
136 |
20,6 |
6,6 |
50 |
7 |
11 |
14 |
17 |
21 |
24 |
| 15 |
219 |
28,5 |
7,7 |
55 |
7 |
10 |
13 |
16 |
19 |
22 |
25 |
15 |
267 |
34,0 |
7,9 |
55 |
9 |
13 |
17 |
21 |
24 |
26 |
15 |
152 |
21,7 |
7,0 |
55 |
8 |
11 |
15 |
18 |
21 |
25 |
| 16 |
237 |
29,3 |
8,1 |
60 |
8 |
11 |
14 |
17 |
20 |
23 |
26 |
16 |
290 |
34,8 |
8,3 |
60 |
10 |
14 |
18 |
22 |
25 |
28 |
16 |
169 |
22,8 |
7,4 |
60 |
8 |
12 |
15 |
18 |
22 |
25 |
| 17 |
255 |
30,0 |
8,5 |
65 |
9 |
12 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
17 |
310 |
35,4 |
8,8 |
65 |
11 |
15 |
19 |
23 |
26 |
29 |
17 |
186 |
23,8 |
7,8 |
65 |
9 |
12 |
15 |
19 |
22 |
25 |
| 18 |
274 |
30,8 |
8,9 |
70 |
10 |
12 |
16 |
19 |
22 |
25 |
28 |
18 |
331 |
36,0 |
9,2 |
70 |
12 |
16 |
20 |
24 |
27 |
30 |
18 |
201 |
24,8 |
8,1 |
70 |
9 |
12 |
16 |
19 |
22 |
26 |
| 19 |
293 |
31,6 |
9,3 |
75 |
10 |
13 |
16 |
19 |
23 |
26 |
29 |
19 |
351 |
36,5 |
9,6 |
75 |
12 |
17 |
21 |
25 |
28 |
31 |
19 |
218 |
25,7 |
8,5 |
75 |
9 |
13 |
16 |
19 |
23 |
26 |
| 20 |
312 |
32,4 |
9,6 |
80 |
11 |
14 |
17 |
20 |
23 |
26 |
30 |
20 |
371 |
36,9 |
10,0 |
80 |
13 |
18 |
22 |
25 |
29 |
32 |
20 |
233 |
26,5 |
8,8 |
80 |
9 |
13 |
16 |
19 |
23 |
26 |
| 21 |
332 |
33,2 |
10,0 |
85 |
11 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
21 |
391 |
37,3 |
10,5 |
85 |
13 |
18 |
22 |
26 |
30 |
33 |
21 |
248 |
27,3 |
9,1 |
85 |
10 |
13 |
16 |
19 |
23 |
26 |
| 22 |
353 |
34,0 |
10,4 |
90 |
12 |
15 |
18 |
21 |
24 |
28 |
31 |
22 |
411 |
37,7 |
10,9 |
90 |
14 |
18 |
23 |
27 |
30 |
33 |
22 |
267 |
28,1 |
9,5 |
90 |
10 |
13 |
16 |
20 |
23 |
26 |
| 23 |
375 |
34,9 |
10,7 |
95 |
12 |
16 |
19 |
22 |
25 |
28 |
31 |
23 |
428 |
38,0 |
11,3 |
95 |
14 |
19 |
23 |
27 |
31 |
34 |
23 |
283 |
28,9 |
9,8 |
95 |
10 |
13 |
16 |
20 |
23 |
26 |
| 24 |
398 |
35,8 |
11,1 |
100 |
13 |
16 |
19 |
22 |
25 |
28 |
32 |
24 |
447 |
38,3 |
11,6 |
100 |
15 |
19 |
23 |
27 |
31 |
35 |
24 |
299 |
29,6 |
10,1 |
100 |
10 |
13 |
16 |
20 |
23 |
26 |
| 25 |
421 |
36,6 |
11,5 |
105 |
13 |
16 |
20 |
23 |
26 |
29 |
32 |
25 |
467 |
38,5 |
12,0 |
105 |
15 |
19 |
24 |
28 |
32 |
35 |
25 |
315 |
30,3 |
10,4 |
105 |
10 |
13 |
17 |
20 |
23 |
26 |
| 26 |
445 |
37,6 |
11,8 |
110 |
14 |
17 |
20 |
23 |
26 |
29 |
32 |
26 |
482 |
38,8 |
12,4 |
110 |
15 |
19 |
24 |
28 |
32 |
35 |
26 |
332 |
31,0 |
10,7 |
110 |
10 |
13 |
17 |
20 |
23 |
26 |
| 27 |
470 |
38,6 |
12,2 |
115 |
14 |
17 |
20 |
23 |
26 |
29 |
32 |
27 |
500 |
39,1 |
12,8 |
115 |
15 |
20 |
24 |
28 |
32 |
36 |
27 |
351 |
31,6 |
11,1 |
115 |
10 |
13 |
17 |
20 |
23 |
26 |
| 28 |
497 |
39,6 |
12,5 |
120 |
14 |
17 |
20 |
24 |
27 |
30 |
33 |
28 |
517 |
39,4 |
13,1 |
120 |
15 |
20 |
24 |
28 |
32 |
36 |
28 |
366 |
32,1 |
11,4 |
120 |
10 |
13 |
17 |
20 |
23 |
26 |
| 29 |
524 |
40,6 |
12,9 |
125 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
29 |
536 |
39,7 |
13,5 |
|
29 |
385 |
32,6 |
11,8 |
Pastaba. Liepos bonitetas nustatomas pagal beržynų lenteles. |
||||||||||||
| 30 |
552 |
41,5 |
13,3 |
130 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
30 |
553 |
40,0 |
13,8 |
|
30 |
404 |
33,1 |
12,2 |
|||||||||||||
| 31 |
580 |
42,4 |
13,7 |
135 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
31 |
571 |
40,3 |
14,2 |
|
31 |
|
|
12,6 |
|||||||||||||
| 32 |
607 |
43,2 |
14,0 |
140 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
32 |
588 |
40,5 |
14,5 |
|
32 |
|
|
12,9 |
|||||||||||||
| 33 |
634 |
44,0 |
14,4 |
145 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
33 |
603 |
40,8 |
14,8 |
|
33 |
|
|
13,3 |
|||||||||||||
| ĄŽUOLAS, G, K |
UOSIS |
MAUMEDIS |
LIEPA |
|||||||||||||||||||||||||||||
| H |
V |
G |
Hf |
Amž |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
| 5 |
34 |
10,3 |
3,2 |
5 |
|
|
1 |
2 |
3 |
5 |
28 |
9,1 |
3,1 |
5 |
1 |
1 |
2 |
3 |
4 |
6 |
5 |
|
|
3,0 |
10 |
1 |
3 |
5 |
5 |
43 |
14,1 |
3,1 |
| 6 |
44 |
12,1 |
3,5 |
10 |
|
1 |
2 |
4 |
6 |
6 |
38 |
10,8 |
3,5 |
10 |
1 |
2 |
4 |
5 |
7 |
9 |
6 |
63 |
19,0 |
3,4 |
20 |
5 |
8 |
11 |
6 |
56 |
16,1 |
3,5 |
| 7 |
56 |
13,7 |
4,0 |
15 |
1 |
2 |
4 |
6 |
8 |
7 |
49 |
12,4 |
3,9 |
15 |
2 |
4 |
5 |
7 |
9 |
11 |
7 |
93 |
24,0 |
3,9 |
30 |
9 |
13 |
17 |
7 |
70 |
17,8 |
3,9 |
| 8 |
69 |
15,2 |
4,5 |
20 |
1 |
3 |
5 |
8 |
11 |
8 |
60 |
13,8 |
4,4 |
20 |
3 |
5 |
7 |
9 |
11 |
13 |
8 |
123 |
28,0 |
4,4 |
40 |
13 |
17 |
21 |
8 |
85 |
19,3 |
4,4 |
| 9 |
82 |
16,6 |
5,0 |
25 |
2 |
4 |
7 |
10 |
13 |
9 |
72 |
15,1 |
4,8 |
25 |
4 |
6 |
8 |
10 |
13 |
15 |
9 |
157 |
32,0 |
4,9 |
50 |
17 |
21 |
25 |
9 |
97 |
20,6 |
4,8 |
| 10 |
99 |
18,0 |
5,5 |
30 |
3 |
5 |
8 |
12 |
15 |
10 |
86 |
16,6 |
5,2 |
30 |
5 |
7 |
9 |
12 |
14 |
17 |
10 |
175 |
33,5 |
5,2 |
60 |
20 |
25 |
28 |
10 |
109 |
21,9 |
5,2 |
| 11 |
114 |
19,3 |
5,9 |
35 |
3 |
7 |
10 |
13 |
17 |
11 |
100 |
17,8 |
5,6 |
35 |
6 |
8 |
10 |
13 |
16 |
18 |
11 |
190 |
34,0 |
5,6 |
70 |
23 |
27 |
31 |
11 |
127 |
23,4 |
5,6 |
| 12 |
129 |
20,4 |
6,3 |
40 |
4 |
8 |
11 |
15 |
18 |
12 |
113 |
18,8 |
6,0 |
40 |
6 |
9 |
11 |
14 |
17 |
20 |
12 |
205 |
34,5 |
6,0 |
80 |
26 |
30 |
33 |
12 |
146 |
25,0 |
6,0 |
| 13 |
144 |
21,5 |
6,7 |
45 |
5 |
9 |
13 |
16 |
20 |
13 |
127 |
19,8 |
6,4 |
45 |
7 |
10 |
12 |
15 |
18 |
21 |
13 |
220 |
35,0 |
6,3 |
90 |
28 |
31 |
34 |
13 |
166 |
26,6 |
6,4 |
| 14 |
160 |
22,5 |
7,1 |
50 |
6 |
10 |
14 |
18 |
21 |
14 |
142 |
20,9 |
6,8 |
50 |
8 |
11 |
13 |
16 |
19 |
22 |
14 |
235 |
35,5 |
6,6 |
100 |
29 |
33 |
35 |
14 |
188 |
28,1 |
6,8 |
| 15 |
176 |
23,5 |
7,5 |
55 |
7 |
11 |
15 |
19 |
23 |
15 |
158 |
21,9 |
7,2 |
55 |
8 |
11 |
14 |
17 |
20 |
23 |
15 |
250 |
36,0 |
7,0 |
110 |
31 |
34 |
36 |
15 |
211 |
29,7 |
7,2 |
| 16 |
193 |
24,4 |
7,9 |
60 |
8 |
12 |
16 |
20 |
24 |
16 |
173 |
22,8 |
7,6 |
60 |
9 |
12 |
15 |
18 |
21 |
24 |
16 |
267 |
36,5 |
7,3 |
120 |
32 |
35 |
37 |
16 |
235 |
31,3 |
7,6 |
| 17 |
211 |
25,4 |
8,3 |
65 |
9 |
13 |
17 |
21 |
25 |
17 |
190 |
23,8 |
8,0 |
65 |
10 |
13 |
16 |
19 |
22 |
25 |
17 |
285 |
37,0 |
7,7 |
|
|
|
|
17 |
261 |
32,8 |
8,0 |
| 18 |
230 |
26,4 |
8,7 |
70 |
10 |
14 |
18 |
22 |
26 |
18 |
207 |
24,7 |
8,4 |
70 |
10 |
13 |
17 |
20 |
23 |
26 |
18 |
305 |
37,2 |
8,2 |
|
|
|
|
18 |
288 |
34,4 |
8,4 |
| 19 |
247 |
27,3 |
9,1 |
75 |
11 |
15 |
19 |
23 |
26 |
19 |
223 |
25,9 |
8,8 |
75 |
11 |
14 |
17 |
20 |
24 |
27 |
19 |
325 |
37,7 |
8,6 |
|
|
|
|
19 |
316 |
36,0 |
8,8 |
| 20 |
266 |
28,3 |
9,5 |
80 |
12 |
16 |
20 |
24 |
27 |
20 |
240 |
26,3 |
9,1 |
80 |
11 |
15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
20 |
345 |
38,3 |
9,0 |
|
|
|
|
20 |
346 |
37,5 |
9,2 |
| 21 |
289 |
29,2 |
9,9 |
85 |
12 |
17 |
21 |
24 |
28 |
21 |
259 |
27,2 |
9,5 |
85 |
12 |
15 |
18 |
22 |
25 |
28 |
21 |
370 |
39,3 |
9,4 |
|
|
|
|
21 |
377 |
39,1 |
9,6 |
| 22 |
308 |
30,2 |
10,2 |
90 |
13 |
17 |
21 |
25 |
29 |
22 |
277 |
28,0 |
9,9 |
90 |
12 |
16 |
19 |
22 |
25 |
29 |
22 |
400 |
40,8 |
9,8 |
|
|
|
|
22 |
410 |
40,7 |
10,1 |
| 23 |
331 |
31,2 |
10,6 |
95 |
14 |
18 |
22 |
26 |
29 |
23 |
295 |
28,8 |
10,2 |
95 |
13 |
16 |
19 |
23 |
26 |
29 |
23 |
425 |
41,3 |
10,3 |
|
|
|
|
23 |
443 |
42,7 |
10,5 |
| 24 |
353 |
32,1 |
11,0 |
100 |
14 |
19 |
22 |
26 |
30 |
24 |
315 |
29,7 |
10,6 |
100 |
13 |
16 |
20 |
23 |
27 |
30 |
24 |
455 |
41,7 |
10,9 |
|
|
|
|
24 |
478 |
43,8 |
10,9 |
| 25 |
376 |
33,0 |
11,4 |
105 |
15 |
19 |
23 |
27 |
30 |
25 |
333 |
30,3 |
11,0 |
105 |
14 |
17 |
20 |
24 |
27 |
30 |
25 |
475 |
42,7 |
11,1 |
|
|
|
|
25 |
514 |
45,4 |
11,3 |
| 26 |
399 |
33,8 |
11,8 |
110 |
16 |
20 |
23 |
27 |
31 |
26 |
350 |
30,9 |
11,3 |
110 |
14 |
17 |
21 |
24 |
27 |
31 |
26 |
515 |
44,7 |
11,5 |
|
|
|
|
26 |
552 |
47,0 |
11,7 |
| 27 |
422 |
34,6 |
12,2 |
115 |
16 |
20 |
24 |
28 |
31 |
27 |
368 |
31,5 |
11,7 |
115 |
14 |
18 |
21 |
24 |
28 |
31 |
27 |
550 |
46,2 |
11,9 |
|
|
|
|
27 |
591 |
48,5 |
12,2 |
| 28 |
446 |
35,4 |
12,6 |
120 |
17 |
21 |
24 |
28 |
31 |
28 |
386 |
32,1 |
12,0 |
120 |
15 |
18 |
21 |
25 |
28 |
32 |
28 |
585 |
47,5 |
12,3 |
|
|
|
|
28 |
632 |
50,1 |
12,6 |
| 29 |
469 |
36,1 |
13,0 |
125 |
17 |
21 |
25 |
28 |
32 |
29 |
406 |
32,7 |
12,4 |
|
|
|
|
|
|
|
29 |
620 |
48,8 |
12,7 |
|
|
|
|
29 |
673 |
51,6 |
13,0 |
| 30 |
490 |
36,8 |
13,3 |
130 |
18 |
21 |
25 |
29 |
32 |
30 |
423 |
33,2 |
12,7 |
|
|
|
|
|
|
|
30 |
655 |
50,0 |
13,1 |
|
|
|
|
30 |
716 |
53,2 |
13,4 |
| 31 |
514 |
37,5 |
13,7 |
135 |
18 |
22 |
25 |
29 |
32 |
31 |
441 |
33,6 |
13,1 |
|
|
|
|
|
|
|
31 |
700 |
51,4 |
13,6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 32 |
540 |
38,0 |
14,1 |
140 |
18 |
22 |
26 |
29 |
33 |
32 |
458 |
34,1 |
13,4 |
|
|
|
|
|
|
|
32 |
740 |
52,8 |
14,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 33 |
561 |
38,6 |
14,5 |
145 |
19 |
22 |
26 |
29 |
33 |
33 |
476 |
34,5 |
13,8 |
|
|
|
|
|
|
|
33 |
780 |
54,1 |
14,4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 34 |
582 |
39,1 |
14,9 |
150 |
19 |
23 |
26 |
30 |
33 |
34 |
492 |
34,8 |
14,1 |
|
|
|
|
|
|
|
34 |
825 |
55,7 |
15 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| DREBULĖ, TUOPA |
JUODALKSNIS |
BALTALKSNIS, Gl, BL |
||||||||||||||||||||||||||||||
| H |
V |
G |
Hf |
Amž |
H |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
V |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
H |
V |
G |
Hf |
Amž |
IV |
III |
II |
I |
Ia |
| 5 |
34 |
11,3 |
3,0 |
5 |
7 |
1 |
2 |
2 |
2 |
3 |
4 |
5 |
34 |
10,6 |
3,2 |
5 |
|
1 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
47 |
14,4 |
3,2 |
5 |
|
1 |
3 |
5 |
7 |
| 6 |
44 |
13,1 |
3,4 |
10 |
9 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
6 |
44 |
12,2 |
3,6 |
10 |
1 |
2 |
3 |
4 |
6 |
8 |
6 |
58 |
16,0 |
3,6 |
10 |
1 |
4 |
6 |
9 |
11 |
| 7 |
56 |
14,7 |
3,8 |
15 |
13 |
3 |
4 |
6 |
7 |
9 |
10 |
7 |
55 |
13,8 |
4,0 |
15 |
2 |
3 |
5 |
7 |
9 |
11 |
7 |
71 |
17,8 |
4,0 |
15 |
3 |
6 |
9 |
11 |
14 |
| 8 |
69 |
16,2 |
4,3 |
20 |
16 |
4 |
6 |
8 |
10 |
11 |
13 |
8 |
68 |
15,2 |
4,4 |
20 |
3 |
5 |
7 |
9 |
11 |
14 |
8 |
85 |
19,5 |
4,4 |
20 |
4 |
8 |
11 |
13 |
16 |
| 9 |
82 |
17,6 |
4,7 |
25 |
19 |
6 |
8 |
10 |
12 |
13 |
15 |
9 |
82 |
17,1 |
4,8 |
25 |
4 |
6 |
9 |
11 |
13 |
16 |
9 |
100 |
21,0 |
4,8 |
25 |
6 |
9 |
12 |
15 |
17 |
| 10 |
98 |
19,3 |
5,1 |
30 |
21 |
7 |
9 |
11 |
13 |
15 |
17 |
10 |
98 |
18,7 |
5,2 |
30 |
5 |
8 |
10 |
13 |
15 |
18 |
10 |
116 |
22,5 |
5,2 |
30 |
7 |
10 |
13 |
16 |
19 |
| 11 |
113 |
20,4 |
5,5 |
35 |
23 |
8 |
11 |
13 |
15 |
17 |
19 |
11 |
115 |
20,4 |
5,6 |
35 |
7 |
9 |
11 |
14 |
17 |
19 |
11 |
133 |
23,9 |
5,6 |
35 |
8 |
11 |
15 |
17 |
19 |
| 12 |
128 |
21,5 |
5,9 |
40 |
25 |
9 |
12 |
14 |
17 |
19 |
21 |
12 |
133 |
22,0 |
6,1 |
40 |
8 |
10 |
13 |
15 |
18 |
20 |
12 |
151 |
25,3 |
6,0 |
40 |
8 |
12 |
15 |
17 |
20 |
| 13 |
143 |
22,6 |
6,3 |
45 |
26 |
10 |
13 |
15 |
18 |
20 |
22 |
13 |
153 |
23,6 |
6,5 |
45 |
9 |
11 |
14 |
16 |
19 |
22 |
13 |
169 |
26,5 |
6,4 |
45 |
9 |
12 |
15 |
18 |
21 |
| 14 |
160 |
23,7 |
6,7 |
50 |
28 |
10 |
13 |
16 |
19 |
21 |
24 |
14 |
174 |
25,2 |
6,9 |
50 |
9 |
12 |
15 |
17 |
20 |
22 |
14 |
187 |
27,7 |
6,8 |
50 |
9 |
12 |
15 |
18 |
21 |
| 15 |
176 |
24,8 |
7,1 |
55 |
29 |
11 |
14 |
17 |
20 |
23 |
25 |
15 |
197 |
26,8 |
7,3 |
55 |
10 |
13 |
15 |
18 |
21 |
23 |
15 |
207 |
28,9 |
7,2 |
55 |
9 |
12 |
15 |
18 |
21 |
| 16 |
193 |
25,8 |
7,5 |
60 |
30 |
11 |
15 |
18 |
21 |
24 |
26 |
16 |
220 |
28,3 |
7,8 |
60 |
11 |
13 |
16 |
19 |
21 |
24 |
16 |
226 |
30,0 |
7,6 |
60 |
9 |
12 |
16 |
19 |
22 |
| 17 |
213 |
27,0 |
7,9 |
65 |
31 |
12 |
15 |
19 |
22 |
24 |
27 |
17 |
245 |
29,9 |
8,2 |
65 |
11 |
14 |
17 |
19 |
22 |
24 |
17 |
248 |
31,1 |
8,0 |
|
|
|
|
|
|
| 18 |
233 |
28,0 |
8,3 |
70 |
32 |
12 |
16 |
19 |
22 |
25 |
28 |
18 |
271 |
31,3 |
8,7 |
70 |
12 |
14 |
17 |
20 |
22 |
25 |
18 |
267 |
32,0 |
8,7 |
|
|
|
|
|
|
| 19 |
254 |
29,1 |
8,7 |
75 |
33 |
13 |
16 |
20 |
23 |
26 |
29 |
19 |
297 |
32,6 |
9,1 |
75 |
12 |
15 |
17 |
20 |
22 |
25 |
19 |
288 |
32,9 |
8,8 |
|
|
|
|
|
|
| 20 |
277 |
30,3 |
9,1 |
80 |
34 |
13 |
17 |
20 |
24 |
27 |
29 |
20 |
324 |
33,9 |
9,6 |
80 |
13 |
15 |
18 |
20 |
23 |
25 |
20 |
310 |
33,8 |
9,2 |
|
|
|
|
|
|
| 21 |
300 |
31,4 |
9,5 |
85 |
35 |
13 |
17 |
21 |
24 |
27 |
30 |
21 |
352 |
35,1 |
10,0 |
85 |
13 |
15 |
18 |
20 |
23 |
25 |
21 |
332 |
34,7 |
9,6 |
|
|
|
|
|
|
| 22 |
325 |
32,4 |
10,0 |
90 |
36 |
13 |
17 |
21 |
25 |
28 |
31 |
22 |
380 |
36,2 |
10,5 |
90 |
13 |
16 |
18 |
21 |
23 |
26 |
22 |
355 |
35,5 |
10,0 |
|
|
|
|
|
|
| 23 |
348 |
33,5 |
10,4 |
95 |
36 |
14 |
17 |
21 |
25 |
28 |
31 |
23 |
408 |
37,3 |
10,9 |
95 |
13 |
16 |
18 |
21 |
23 |
26 |
23 |
379 |
36,3 |
10,4 |
|
|
|
|
|
|
| 24 |
372 |
34,7 |
10,8 |
100 |
37 |
14 |
18 |
22 |
25 |
29 |
32 |
24 |
437 |
38,3 |
11,4 |
100 |
14 |
16 |
19 |
21 |
23 |
26 |
24 |
402 |
37,0 |
10,9 |
|
|
|
|
|
|
| 25 |
398 |
35,7 |
11,2 |
105 |
37 |
14 |
18 |
22 |
26 |
29 |
32 |
25 |
466 |
39,3 |
11,8 |
105 |
14 |
16 |
19 |
21 |
23 |
26 |
25 |
427 |
37,8 |
11,3 |
|
|
|
|
|
|
| 26 |
424 |
36,9 |
11,5 |
110 |
38 |
14 |
18 |
22 |
26 |
29 |
33 |
26 |
495 |
40,2 |
12,3 |
110 |
14 |
16 |
19 |
21 |
24 |
26 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 27 |
450 |
37,9 |
11,9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
27 |
524 |
41,1 |
12,7 |
115 |
14 |
16 |
19 |
21 |
24 |
26 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 28 |
475 |
38,9 |
12,2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
28 |
554 |
42,0 |
13,2 |
120 |
14 |
17 |
19 |
21 |
24 |
26 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 29 |
500 |
39,9 |
12,6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
29 |
583 |
42,7 |
13,6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 30 |
528 |
40,7 |
13,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
30 |
611 |
43,4 |
14,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 31 |
553 |
41,6 |
13,3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
31 |
628 |
44,0 |
14,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 32 |
580 |
42,3 |
13,7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
32 |
660 |
44,5 |
14,9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 33 |
607 |
43,3 |
14,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
33 |
|
|
15,3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 34 |
635 |
44.1 |
14.4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Jaunuolynų iki 5 m aukščio standartinė tūrio lentelė
| Vyraujanti medžių rūšis |
Aukštis, m |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Tūris, m3, esant 1,0 skalsumui |
||||
| P / E |
4 / 4 |
10 / 11 |
20 / 21 |
33 / 34 |
| Ą |
2 |
7 |
13 |
21 |
| B |
2 |
4 |
8 |
12 |
| J / D |
2 / 2 |
6 / 6 |
11 / 12 |
17 / 20 |
| Bt |
2 |
8 |
16 |
27 |
| Kitos medžių rūšys |
2 |
7 |
13 |
20 |
|
|
|
|
|
|
12 priedas
AUGAVIETĖS NAŠUMO INDEKSAI (HAB)
| Amžius |
Medynų našumo indeksai (aukštis baziniame amžiuje) |
|||||||
| 15 |
18 |
21 |
24 |
27 |
30 |
33 |
36 |
|
| Vidutinis medyno aukštis, metrais |
||||||||
| Pušynai H100 |
||||||||
| 20 |
|
|
6,0 |
7,1 |
8,2 |
9,4 |
10,5 |
11,6 |
| 30 |
6,1 |
7,6 |
9,2 |
10,8 |
12,3 |
13,9 |
15,5 |
17,0 |
| 40 |
8,1 |
10,0 |
12,0 |
13,9 |
15,8 |
17,8 |
19,7 |
21,6 |
| 50 |
9,8 |
12,0 |
14,3 |
16,5 |
18,7 |
21,0 |
23,2 |
25,4 |
| 60 |
11,2 |
13,7 |
16,2 |
18,7 |
21,1 |
23,6 |
26,1 |
28,6 |
| 70 |
12,5 |
15,1 |
17,8 |
20,5 |
23,1 |
25,8 |
28,4 |
31,1 |
| 80 |
13,5 |
16,3 |
19,1 |
21,9 |
24,7 |
27,5 |
30,3 |
33,1 |
| 90 |
14,3 |
17,2 |
20,1 |
23,1 |
26,0 |
28,9 |
31,8 |
34,7 |
| 100 |
15,0 |
18,0 |
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
36,0 |
| 110 |
15,6 |
18,7 |
21,7 |
24,8 |
27,8 |
30,9 |
33,9 |
37,0 |
| 120 |
16,1 |
19,2 |
22,3 |
25,4 |
28,5 |
31,6 |
34,7 |
37,8 |
| Eglynai H100 |
||||||||
| 20 |
|
|
|
5,8 |
7,0 |
8,1 |
9,3 |
10,5 |
| 30 |
|
6,6 |
8,2 |
9,8 |
11,4 |
13,0 |
14,6 |
16,2 |
| 40 |
|
9,2 |
11,2 |
13,1 |
15,1 |
17,1 |
19,1 |
21,1 |
| 50 |
|
11,4 |
13,7 |
16,0 |
18,3 |
20,5 |
22,8 |
25,1 |
| 60 |
|
13,3 |
15,8 |
18,3 |
20,9 |
23,4 |
25,9 |
28,5 |
| 70 |
|
14,8 |
17,5 |
20,3 |
23,0 |
25,7 |
28,4 |
31,1 |
| 80 |
|
16,1 |
19,0 |
21,8 |
24,7 |
27,5 |
30,4 |
33,2 |
| 90 |
|
17,2 |
20,1 |
23,0 |
26,0 |
28,9 |
31,9 |
34,8 |
| 100 |
|
18,0 |
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
36,0 |
| 110 |
|
18,7 |
21,7 |
24,7 |
27,8 |
30,8 |
33,8 |
36,8 |
| 120 |
|
19,2 |
22,3 |
25,3 |
28,3 |
31,4 |
34,4 |
37,4 |
| Beržynai H70 |
||||||||
| 10 |
|
|
|
5,1 |
5,9 |
6,7 |
7,5 |
|
| 20 |
6,6 |
7,5 |
8,9 |
10,4 |
11,8 |
13,3 |
14,7 |
|
| 30 |
8,8 |
10,7 |
12,7 |
14,6 |
16,6 |
18,6 |
20,5 |
|
| 40 |
10,9 |
13,3 |
15,7 |
18,0 |
20,4 |
22,7 |
25,1 |
|
| 50 |
12,7 |
15,3 |
18,0 |
20,6 |
23,3 |
25,9 |
28,6 |
|
| 60 |
14,0 |
16,9 |
19,7 |
22,6 |
25,4 |
28,3 |
31,2 |
|
| 70 |
15,0 |
18,0 |
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
|
| 80 |
15,8 |
18,8 |
21,9 |
25,0 |
28,1 |
31,2 |
34,3 |
|
| 90 |
16,4 |
19,5 |
22,6 |
25,8 |
28,9 |
32,0 |
35,2 |
|
| Drebulynai H60 |
||||||||
| 10 |
|
|
5,0 |
5,8 |
6,7 |
7,5 |
8,3 |
|
| 20 |
|
|
9,8 |
11,3 |
12,8 |
14,3 |
15,8 |
|
| 30 |
|
|
13,7 |
15,7 |
17,8 |
19,8 |
21,8 |
|
| 40 |
|
|
16,8 |
19,2 |
21,7 |
24,2 |
26,6 |
|
| 50 |
|
|
19,2 |
22,0 |
24,7 |
27,5 |
30,3 |
|
| 60 |
|
|
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
|
| 70 |
|
|
22,3 |
25,5 |
28,6 |
31,8 |
34,9 |
|
| 80 |
|
|
23,2 |
26,5 |
29,7 |
33,0 |
36,2 |
|
| Juodalksnynai H70 |
||||||||
| 10 |
|
|
|
5,5 |
6,4 |
7,2 |
|
|
| 20 |
|
7,9 |
9,4 |
11,0 |
12,5 |
14,0 |
|
|
| 30 |
|
11,2 |
13,2 |
15,2 |
17,3 |
19,3 |
|
|
| 40 |
|
13,7 |
16,1 |
18,5 |
21,0 |
23,4 |
|
|
| 50 |
|
15,6 |
18,3 |
21,0 |
23,7 |
26,4 |
|
|
| 60 |
|
17,0 |
19,9 |
22,7 |
25,6 |
28,5 |
|
|
| 70 |
|
18,0 |
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
|
|
| 80 |
|
18,8 |
21,8 |
24,9 |
28,0 |
31,1 |
|
|
| 90 |
|
19,4 |
22,5 |
25,6 |
28,8 |
31,9 |
|
|
| Baltalksnynai H40 |
||||||||
| 10 |
6,0 |
7,3 |
8,7 |
10,0 |
|
|
|
|
| 20 |
10,5 |
12,7 |
14,9 |
17,1 |
|
|
|
|
| 30 |
13,3 |
16,0 |
18,8 |
21,5 |
|
|
|
|
| 40 |
15,0 |
18,0 |
21,0 |
24,0 |
|
|
|
|
| 50 |
16,1 |
19,3 |
22,4 |
25,5 |
|
|
|
|
| Ąžuolynai H100 |
||||||||
| 20 |
|
|
5,5 |
6,5 |
7,5 |
8,5 |
9,5 |
|
| 30 |
|
|
8,5 |
9,9 |
11,3 |
12,7 |
14,1 |
|
| 40 |
|
|
11,1 |
12,9 |
14,7 |
16,4 |
18,2 |
|
| 50 |
|
|
13,4 |
15,5 |
17,6 |
19,7 |
21,7 |
|
| 60 |
|
|
15,5 |
17,8 |
20,1 |
22,5 |
24,8 |
|
| 70 |
|
|
17,2 |
19,8 |
22,3 |
24,9 |
27,4 |
|
| 80 |
|
|
18,7 |
21,4 |
24,2 |
26,9 |
29,6 |
|
| 90 |
|
|
19,9 |
22,8 |
25,7 |
28,6 |
31,5 |
|
| 100 |
|
|
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
|
| 110 |
|
|
21,9 |
25,0 |
28,1 |
31,1 |
34,2 |
|
| 120 |
|
|
22,6 |
25,8 |
28,9 |
32,1 |
35,2 |
|
| 130 |
|
|
23,2 |
26,4 |
29,6 |
32,8 |
36,0 |
|
| 140 |
|
|
23,7 |
26,9 |
30,2 |
33,4 |
36,6 |
|
| Uosynai H100 |
||||||||
| 10 |
|
|
|
|
5,1 |
5,7 |
|
|
| 20 |
|
6,9 |
8,0 |
9,1 |
10,2 |
11,3 |
|
|
| 30 |
|
9,9 |
11,4 |
13,0 |
14,5 |
16,1 |
|
|
| 40 |
|
12,5 |
14,4 |
16,3 |
18,2 |
20,1 |
|
|
| 50 |
|
14,6 |
16,8 |
19,0 |
21,2 |
23,4 |
|
|
| 60 |
|
16,4 |
18,9 |
21,3 |
23,7 |
26,2 |
|
|
| 70 |
|
17,9 |
20,5 |
23,2 |
25,8 |
28,4 |
|
|
| 80 |
|
19,1 |
21,9 |
24,7 |
27,5 |
30,3 |
|
|
| 90 |
|
20,1 |
23,0 |
25,9 |
28,9 |
31,8 |
|
|
| 100 |
|
21,0 |
24,0 |
27,0 |
30,0 |
33,0 |
|
|
| 110 |
|
21,7 |
24,8 |
27,9 |
31,0 |
34,1 |
|
|
| 120 |
|
22,4 |
25,6 |
28,8 |
31,9 |
35,1 |
|
|
13 priedas
MEDYNŲ SELEKCINĖS VERTĖS NORMATYVAI
1. Medynų selekcinės vertės nustatymo tikslas – projektuoti miško žėlimą bei vykdyti miško dauginamosios medžiagos ruošą. Medynai yra priskiriami vienai iš trijų selekcinių grupių: I – labai gero tvarumo, kokybės ir produktyvumo medynai; II – vidutinio ir aukštesnio tvarumo, produktyvumo ir kokybės medynai; III – medynai, nepriskirti I ir II selekcinei grupei.
2. Bendrieji rodikliai:
2.1. Amžius. Spygliuočiai ir kietieji lapuočiai vertinami nuo 51 metų, minkštieji lapuočiai ir skroblai – nuo 31 metų.
2.2. Medyno sudėtis. Vyraujanti medžių rūšis medyne turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % medyno tūrio, o ąžuolynuose, klevynuose, liepynuose, skroblynuose ir guobinių medynuose – ne mažiau kaip 30 % medyno tūrio.
3. Medyno tvarumo rodikliai:
3.1. Skalsumas. I selekcinės grupės medynų skalsumas turi būti ≥ 0,7; II grupės – ≥ 0,6, ąžuolynams, I grupės – ≥ 0,6; II grupės – ≥ 0,5.
4. Medyno produktyvumas. Vertinamas pagal medyno bonitetinę klasę: Ia-I boniteto pušynai, maumedynai, beržynai, juodalksnynai, drebulynai priskiriami I selekcinei grupei, II boniteto – II selekcinei grupei; Ia-II boniteto eglynai, ąžuolynai, uosynai, klevynai, skroblynai, guobinių medynai, liepynai priskiriami I selekcinei grupei, III boniteto – II selekcinei grupei.
5. Medyno kokybė:
5.1. Blogų (neišreikštu stiebu – tik lapuočių, kreivų, suktų, plyšusių, dvišakių, pleištinėmis šakomis) stiebų kiekis: I selekcinės grupės medyne – ≤ 10 %; II selekcinės grupės medyne – 11–20 %.
Pastabos:
1. Genetiniu požiūriu vertinguose miškuose gali būti atliekami detalesni medynų selekcinės vertės tyrimai arba pagal specifinius požymius ir jų svarbą nustatoma aukštesnė selekcinė grupė, nesivadovaujant anksčiau išvardytais rodikliais.
14 priedas
Priedas panaikintas Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 14-09-G.
15 priedas
GRIOVIŲ BŪKLĖS NORMATYVAI
| Būklė |
Griovių požymiai |
Ūkinės priemonės |
| Gera |
Griovio gylis sumažėjęs ≤30 %, dugne nėra sąnašų arba slenksčių. Vanduo teka projektine vaga be patvankos. Griovio vagoje neauga krūmai bei medžiai. |
Nuolatinė griovių priežiūra, profilaktinis einamasis remontas |
| Patenkinama |
Griovio gylis sumažėjęs 31–50 %, dugne pasitaiko sąnašų ir slenksčių, kurių aukštis ≤ 50 % projektinio gylio. Vandens tėkmė vingiuota, aplenkianti kliūtis. Griovio dugnas vietomis apaugęs krūmais. |
Einamasis remontas |
| Bloga |
Griovio gylis sumažėjęs > 50 %. Vanduo teka tik pavasario polaidžių bei vasaros liūčių metu lėkštomis, vingiuotomis vagomis, aplenkdamas sąnašų sankaupas. |
Kapitalinis remontas arba rekonstrukcija |
| Avarinė |
Griovių šlaitai išplauti potvynių vandens, tiltų pralaidos suirę. Grioviai užtvenkti kirtimo atliekomis, išvirtusiais medžiais, dirvožemio erozijos produktais. Vanduo teka tik pavasario polaidžių metu eroduotomis, vingiuotomis vagomis. |
Avarinis griovių remontas |
16 priedas
SAUSINTŲ SKLYPŲ BŪKLĖS NORMATYVAI
Sausintai žemei priskiriami pelkinių (P), užmirkusių (U) ir laikinai užmirkusių (L) augaviečių sklypai, kurie visi arba ne mažiau kaip 75 % savo ploto yra griovių arba drenažo veikimo zonoje (Pa augavietėje – 25-40 m atstumu nuo griovio, Pb, Pc – 70–80, Lc, Ld – 100, Pc, Pd, Ud – 100–130 m).
Sklypai yra priskiriami pakankamai arba nepakankamai nusausintai žemei pagal tokius rodiklius:
prieš 10 metų ar seniau sausintuose sklypuose – medžių augimo pagerėjimas (akivaizdus, neakivaizdus), jų atžėlimas kirtavietėse bei medynuose (savaiminukai gausūs – visame tarpkupsčių plote, negausūs), žolinė danga (pakitusi, nepakitusi);
per paskutinius 10 metų sausinti sklypai – gruntinio vandens lygis (žemiau ar aukščiau kaip 30 cm gegužės–birželio mėnesiais, žemiau ar aukščiau kaip 60 cm vasarą).
Pakankamas perspektyvių tikslinių savaiminukų kiekis medynui atkurti III–IV grupės miškuose
| Tikslinė medžių rūšis |
Augavietės |
Savaiminukų kiekis, tūkst. vnt./ha |
|
| aukštis |
|||
| ≤ 0,5 m |
> 0,5 m |
||
| Pušis |
Na, Nae |
8 |
6 |
|
|
Nb, Lb, Nc, Lc, Ua, Ub, Uc |
6 |
4 |
|
|
Pa, Pan |
1 |
0,5 |
|
|
Pb, Pbn |
3 |
2 |
| Eglė |
Nb, Lb |
5 |
4 |
|
|
Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Ud, Uf, Pbn, Pcn, Pdn |
4 |
3 |
| Ąžuolas |
Nc, Nd, Lc, Ld, Nf, Lf, Uf |
4 |
3 |
| Uosis |
Nd, Ld, Nf, Lf, Ud, Uf, Pdn |
6 |
4 |
| Juodalksnis |
Nf, Ld, Lf, Uc, Ud, Uf, Pc, Pd, Pcn, Pdn |
6 |
4 |
| Beržas |
Lb |
7 |
5 |
|
|
Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Uc, Ud, UfPc, Pcn, Pd, Pdn |
6 |
4 |
|
|
Pb, Pbn |
3 |
2 |
| Drebulė |
Lc, Ld, Nf, Lf, Uf |
6 |
4 |
| Liepa |
Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf |
4 |
3 |
| Klevas |
Nc,Lc,Nd, Ld,Nf,Lf |
6 |
4 |
17 priedas
TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMO KLASIFIKATORIAI IR NORMATYVAI
17.1 priedas
TAKSACINĖ KORTELĖ
| 1 |
Sklypo Nr. |
Plotas (ha) |
Žemės naudmena |
Medžių rūšis |
Bonitetas |
Augavietė |
Miškų pogrupis |
Inventorizacijos ypatumai |
Nusausinimas |
2 |
Projektuojamos ūkinės priemonės |
3 |
Sausi |
Virtėliai |
|||||||||||||||
| 1. |
2. |
3. |
Eilė |
Išk. % |
Medžių rūšis |
Sodinukų kiekis |
m3 / ha |
||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
|
|
Ardas |
Sudėtis |
Amžius (metais) |
H (m) |
D (cm) |
Skalsumas |
Iškirt. % |
Kilmė |
Tūris (m3/ha) |
SUMG (m2/ha) |
|
Papildomi maketai |
|||||||||||||||||
| Koef. |
Rūšis |
|
Nr. |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|||||||||||||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 50 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
| 50 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
17.2 priedas
TAKSACINĖS KORTELĖS VIRŠELIS
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||
| Valdytojas |
|
|
|
|
|
||||||||||||
|
|
|
(urėdija) |
|
(girininkija) |
|
||||||||||||
| Savininkas |
|
|
|||||||||||||||
| Valdos adresas |
(pavardė, vardas) |
|
|||||||||||||||
| (rajonas, kadastro vietovė, kaimas) |
|
||||||||||||||||
|
|
Kv. Nr. |
Miškų grupė, pogrupis |
Administracinis vienetas |
Saugoma teritorija |
Nusausinta žemė |
Vietoves kodas |
Bloko kodas |
Sav. Nr. |
Naudotojų grupė |
Taksatorius |
|||||||
| pavadinimas |
draustinio, funkc. zonos pavadinimas |
pazonė |
|||||||||||||||
| 0) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
Kitos teritorijos (NATURA 2000) |
PAST |
BAST |
|
|||||||||||||
| 4) |
|
|
|
||||||||||||||
| Buvę: Kv. Nr. , girininkija . Plotas, ha ( ). Foto Nr. |
|||||||||||||||||
| Kortelių sk. ( ), sklypų Nr. ( ) |
|||||||||||||||||
| Tekstinė dalis ____________________________________________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________________________________
Taksatorius _________________________________________________________________________________________________________ vardas, pavardė parašas data Tikrino _____________________________________________________________________________________________________________ vardas, pavardė parašas data
|
|||||||||||||||||
17.3 priedas
MIŠKŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI
| Nr. miškų tvarkymo schemoje |
Pavadinimas miškų tvarkymo schemoje |
Kodas kortelėje |
Pavadinimas |
| I miškų grupė. Rezervatiniai miškai |
|||
| 10 |
Rezervatiniai miškai |
101 |
Valstybinis rezervatas |
| 102 |
Rezervatas, esantis valstybiniame parke ar biosferos rezervate |
||
| 103 |
Rezervatinė apyrubė |
||
| 104 |
Reguliuojamos apsaugos valstybinio parko rezervatas |
||
| II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai |
|||
| 21 |
Draustinių miškai |
208 |
Draustinių miškai |
| 209 |
Miško genetinis draustinis |
||
| 22 |
Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai |
206 |
Saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas |
| 211 |
Saugomas gamtos išteklių sklypas |
||
| 23 |
Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai |
207 |
Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai |
| 24 |
Priešeroziniai miškai |
212 |
Priešeroziniai miškai |
| II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai |
|||
| 25 |
Miško parkai |
201 |
Miško parkai |
| 26 |
Kurortų miškai |
202 |
Kurortų miškai |
| 27 |
Miestų miškai |
205 |
Miestų miškai |
| 28 |
Rekreaciniai miško sklypai |
204 |
Rekreaciniai miško sklypai |
| 29 |
Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai |
203 |
Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai |
| III miškų grupė. Apsauginiai miškai |
|||
| 31 |
Draustinių miškai |
304 |
Draustinių miškai |
| 32 |
Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai |
305 |
Valstybinių parkų apsauginių zonų (vidinių) miškai |
| 33 |
Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai |
306 |
Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų (buferinių) miškai |
| 34 |
Gamyklų sanitarinių zonų miškai |
310 |
Gamyklų sanitarinių zonų miškai |
| 35 |
Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai |
303 |
Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai |
| 36 |
Laukų apsauginiai miškai |
302 |
Laukų apsauginiai miškai |
| 37 |
Miško sėkliniai medynai |
311 |
Miško sėkliniai medynai |
| 38 |
Vandens telkinių apsaugos zonų miškai |
308 |
Vandens telkinių apsaugos zonų miškai |
| IV miškų grupė. Ūkiniai miškai |
|||
| 40 |
Ūkiniai miškai |
401 |
Ūkiniai miškai |
| 402 |
Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai |
||
17.4 priedas
MIŠKO ŪKINĖS PRIEMONĖS
| Kodas |
Ūkinės priemonės pavadinimas |
|
Kodas |
Ūkinės priemonės pavadinimas |
|
|
Miško kirtimai |
|
|
Miško atkūrimas |
| 111 |
Plynas kirtimas |
|
211 |
Želdinimas |
| 112 |
Atvejinis kirtimas |
|
212 |
Želdinimas po laja |
| 113 |
Atrankinis kirtimas |
|
213 |
Landšaftinis želdinimas |
| 114 |
Plynas kirtimas pagal būklę |
|
214 |
Jaunuolynų pildymas |
| 115 |
Pavienių medžių kirtimas |
|
215 |
Kalėdinių eglaičių sodinimas |
| 116 |
Brandžių medžių kirtimas |
|
216 |
Pakartotinis želdinimas |
| 117 |
Ilgalaikis atvejinis kirtimas |
|
217 |
Mišrus atkūrimo būdas (želdiniai) |
| 118 |
Labanausko atvejinis kirtimas |
|
218 |
Mišrus atkūrimo būdas (žėliniai) |
| 119 |
Plynas sanitarinis kirtimas (pagr.) |
|
219 |
Parama žėlimui |
| 120 |
Kiti pagrindiniai kirtimai |
|
220 |
Pomiškio išsaugojimas |
| 121 |
Jaunuolynų ugdymas |
|
221 |
Sėklinių medžių palikimas |
| 122 |
Retinimas |
|
222 |
Dirvos mineralizavimas |
| 123 |
Einamasis kirtimas |
|
223 |
Sklypo aptvėrimas |
| 124 |
Plynas sanitarinis kirtimas (tarp.) |
|
224 |
Žėlinių ir želdinių priežiūra |
| 125 |
Rekonstrukcinis kirtimas |
|
230 |
Žėlimas |
| 126 |
Kraštovaizdžio formavimo kirtimas |
|
231 |
Saugoti nuo apaugimo |
| 127 |
Atrankinis sanitarinis kirtimas |
|
232 |
Neželdinti miško |
| 128 |
Biotechninis kirtimas |
|
|
Kiti ūkiniai darbai |
| 129 |
Viršutinio ardo nukirtimas |
|
240 |
Sausinimas |
| 130 |
Ūkinės priemonės neprojektuojamos |
|
241 |
Kultūrinimas |
| 131 |
Sklypo išvalymas |
|
250 |
Griovių valymas |
| 132 |
Proskiebio prakirtimas |
|
251 |
Griovių remontas |
| 133 |
Proskiebio išvalymas |
|
252 |
Pralaidų remontas |
| 134 |
Trako kirtimas |
|
253 |
Kelių remontas |
| 135 |
Šakų genėjimas |
|
254 |
Pašarų aikštelės įrengimas |
| 140 |
Pomiškio ugdymas |
|
255 |
Kelių įrengimas |
| 141 |
Ribinių linijų prakirtimas |
|
|
|
| 142 |
Medienos iškirtimas pastatų remontui |
|
|
|
| 143 |
Kiti tarpiniai kirtimai |
|
|
|
| 148 |
Kiti tarpiniai kirtimai (plyni) |
|
|
|
17.5 priedas
MIŠKO PAŽEIDIMAI
| Kodas |
Pavadinimas |
| 01 |
Gaisras |
| 02 |
Vėjavarta, vėjalauža |
| 03 |
Sniegolauža |
| 04 |
Šalnos poveikis |
| 05 |
Sausra |
| 06 |
Mechaniniai pažeidimai |
| 07 |
Agrotechniniai pažeidimai |
| 08 |
Oro užterštumas |
| 09 |
Rekreacinė perkrova |
| 10 |
Dirvos užmirkimas |
| 11 |
Stelbimas lapuočiais |
| 12 |
Neracionalūs kirtimai |
| 13 |
Žvėrių nulaupyti kamienai |
| 14 |
Pakenktas pomiškis |
| 15 |
Ganiava |
| 16 |
Šaknų kenkėjai |
| 17 |
Lajos kenkėjai |
| 18 |
Liemenų kenkėjai |
| 19 |
Šaknų ligos |
| 20 |
Lajų ligos |
| 21 |
Liemenų ligos |
| 22 |
Ūglių nukandimai |
| 23 |
Pelinių graužikų |
| 24 |
Bebrų patvenkti medynai |
| 25 |
Stelbimas žoline augmenija |
17.6 priedas
SAUGOMŲ OBJEKTŲ GRUPĖS
| Kodas |
Pavadinimas |
| 40 |
Gamtiniai kraštovaizdžio objektai |
| 41 |
Kultūros paveldo objektai |
| 42 |
Rekreaciniai objektai |
| 43 |
Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai |
| 44 |
Europos ekologinis tinklas NATURA 2000 |
| 45 |
Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos |
17.7 priedas
SAUGOMŲ OBJEKTŲ (RŪŠYS) POGRUPIAI
| Kodas |
Pavadinimas |
Kodas |
Pavadinimas |
| 40 Gamtiniai kraštovaizdžio objektai |
43 Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai |
||
| 01 |
Geologiniai objektai |
01 |
Žinduolių buveinės |
| 02 |
Hidrogeologiniai objektai |
02 |
Paukščių lizdavietės |
| 03 |
Geomorfologiniai objektai |
03 |
Paukščių perimvietės |
| 04 |
Hidrografiniai objektai |
04 |
Paukščių tuokvietės |
| 05 |
Botaniniai objektai |
05 |
Vabzdžių radvietės |
| 41 Kultūros paveldo objektai |
06 |
Augalų augavietės |
|
| 01 |
Archeologiniai |
07 |
Samanų augavietės |
| 02 |
Memorialiniai |
08 |
Grybų augavietės |
| 03 |
Architektūriniai |
09 |
Kerpių augavietės |
| 42 Rekreaciniai objektai |
44 Europos ekologinis tinklas NATURA 2000 |
||
| 01 |
Poilsiavietės |
01 |
Paukščių apsaugai svarbi teritorija |
| 02 |
Turistinės trasos |
02 |
Buveinių apsaugai svarbi teritorija |
| 03 |
Gamtiniai rekreacijos objektai |
45 Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos |
|
| 04 |
Rekreacinė įranga |
01 |
Urėdijos saugomi sklypai |
|
|
|
02 |
Sklypai, palikti natūraliai raidai |
17.8 priedas
SKLYPO YPATYBĖS
| Kodas |
Pavadinimas |
| 01 |
rūšinė sudėtis netolygi |
| 02 |
skalsumas nevienodas |
| 03 |
pomiškis išsidėstęs grupėmis |
| 04 |
amžius nevienodas |
| 05 |
mineralizuota |
| 06 |
sakinamas |
| 07 |
nusakintas |
| 10 |
augavietė įvairuoja |
| 11 |
sklypas užšlamštintas |
| 12 |
sklypas šlaite |
| 13 |
sklypas kalvos viršūnėje |
| 14 |
eroduotas dirvožemis |
| 15 |
sklypas užliejamas |
| 16 |
nusausinta nepakankamai |
| 17 |
sklype valksmai |
| 18 |
miško sandėlys |
| 21 |
etaloninis medynas |
| 22 |
tyrimo barelis |
| 23 |
paveldo objektas |
| 24 |
lizdavietės apsaugos zona |
| 25 |
kertinė miško buveinė |
| 26 |
kiti objektai |
17.9 priedas
MIŠKŲ URĖDIJOS, NACIONALINIAI PARKAI, VALSTYBINIAI REZERVATAI, KITI OBJEKTAI
| Kodas |
Pavadinimas |
Kodas |
Pavadinimas |
|
Miškų urėdijos |
|||
| 27 |
Alytaus |
15 |
Prienų |
| 46 |
Anykščių |
16 |
Radviliškio |
| 1 |
Biržų |
17 |
Raseinių |
| 28 |
Druskininkų |
37 |
Rietavo |
| 51 |
Dubravos eksperimentinė-mokomoji |
55 |
Rokiškio |
| 6 |
Ignalinos |
34 |
Šakių |
| 49 |
Jonavos |
32 |
Šalčininkų |
| 43 |
Joniškio |
20 |
Šiaulių |
| 23 |
Jurbarko |
22 |
Šilutės |
| 8 |
Kaišiadorių |
57 |
Švenčionėlių |
| 9 |
Kauno |
18 |
Tauragės |
| 52 |
Kazlų Rūdos mokomoji |
39 |
Telšių |
| 11 |
Kėdainių |
44 |
Tytuvėnų |
| 60 |
Kretingos |
19 |
Trakų |
| 48 |
Kupiškio |
58 |
Ukmergės |
| 53 |
Kuršėnų |
45 |
Utenos |
| 33 |
Marijampolės |
30 |
Valkininkų |
| 38 |
Mažeikių |
59 |
Varėnos |
| 31 |
Nemenčinės |
3 |
Veisiejų |
| 40 |
Pakruojo |
61 |
Vilniaus |
| 14 |
Panevėžio |
47 |
Zarasų |
|
Nacionaliniai parkai |
Valstybiniai rezervatai |
||
| 35 |
Kuršių nerijos |
74 |
Čepkelių |
|
Miestų savivaldybių miškai |
82 |
Kamanų |
|
| 71 |
Viešvilės |
||
| 80 |
Kauno |
81 |
Žuvinto |
| 76 |
Šiaulių |
|
|
| 63 |
Vilniaus |
|
|
17.10 priedas
ADMINISTRACINIAI VIENETAI
| Kodas |
Pavadinimas |
| Alytaus apskritis |
|
| 33 |
Alytaus r. sav. |
| 59 |
Lazdijų r. sav. |
| 38 |
Varėnos r. sav. |
| 11 |
Alytaus m. sav. |
| 15 |
Druskininkų sav. |
| Kauno apskritis |
|
| 46 |
Jonavos r. sav. |
| 49 |
Kaišiadorių r. sav. |
| 52 |
Kauno r. sav. |
| 53 |
Kėdainių r. sav. |
| 69 |
Prienų r. sav. |
| 72 |
Raseinių r. sav. |
| 12 |
Birštono sav. |
| 19 |
Kauno m. sav. |
| Šiaulių apskritis |
|
| 32 |
Akmenės r. sav. |
| 47 |
Joniškio r. sav. |
| 54 |
Kelmės r. sav. |
| 65 |
Pakruojo r. sav. |
| 71 |
Radviliškio r. sav. |
| 91 |
Šiaulių r. sav. |
| 29 |
Šiaulių m. sav. |
| Tauragės apskritis |
|
| 94 |
Jurbarko r. sav. |
| 63 |
Pagėgių sav. |
| 87 |
Šilalės r. sav. |
| 77 |
Tauragės r. sav. |
| Telšių apskritis |
|
| 61 |
Mažeikių r. sav. |
| Klaipėdos apskritis |
|
| 55 |
Klaipėdos r. sav. |
| 56 |
Kretingos r. sav. |
| 75 |
Skuodo r. sav. |
| 88 |
Šilutės r. sav. |
| 21 |
Klaipėdos r. sav. |
| 23 |
Neringos sav. |
| 25 |
Palangos m. sav. |
| Marijampolės apskritis |
|
| 48 |
Kalvarijos sav. |
| 58 |
Kazlų Rūdos sav. |
| 18 |
Marijampolės sav. |
| 84 |
Šakių r. sav. |
| 38 |
Varėnos r. sav. |
| 39 |
Vilkaviškio r. sav. |
| Panevėžio apskritis |
|
| 36 |
Biržų r. sav. |
| 57 |
Kupiškio r. sav. |
| 66 |
Panevėžio r. sav. |
| 67 |
Pasvalio r. sav. |
| 73 |
Rokiškio r. sav. |
| 27 |
Panevėžio m. sav. |
| 68 |
Plungės r. sav. |
| 74 |
Rietavo sav. |
| 78 |
Telšių r. sav. |
| Utenos apskritis |
|
| 34 |
Anykščių r. sav. |
| 45 |
Ignalinos r. sav. |
| 62 |
Molėtų r. sav. |
| 82 |
Utenos r. sav. |
| 43 |
Zarasų r. sav. |
| 30 |
Visagino m. sav. |
| Vilniaus apskritis |
|
| 42 |
Elektrėnų sav. |
| 85 |
Šalčininkų r. sav. |
| 89 |
Širvintų r. sav. |
| 86 |
Švenčionių r. sav. |
| 79 |
Trakų r. sav. |
| 81 |
Ukmergės r. sav. |
| 41 |
Vilniaus r. sav. |
| 01 |
Vilniaus m. sav. |
17.11 priedas
NAUDOTOJŲ GRUPĖS
| Kodas |
Pavadinimas |
| 0 |
Miškų urėdijų, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi valstybinės reikšmės miškai |
| 1 |
Privatūs miškai |
| 2 |
Miškai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui |
| 3 |
Savivaldybių naudojami valstybinės reikšmės miškai |
| 4 |
KAM ir VRM valdomi valstybinės reikšmės miškai |
| 5 |
Kitų organizacijų naudojami valstybinės reikšmės miškai |
| 6 |
Susisiekimo ministerijos naudojami valstybinės reikšmės miškai |
| 10 |
Miškų urėdijų, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi ne valstybinės reikšmės miškai |
| 13 |
Savivaldybių valdomi ne valstybinės reikšmės miškai |
| 14 |
KAM ir VRM valdomi ne valstybinės reikšmės miškai |
| 15 |
Kitų organizacijų naudojami ne valstybinės reikšmės miškai |
| 16 |
Susisiekimo ministerijos naudojami ne valstybinės reikšmės miškai |
18 priedas
UGDYMO KIRTIMŲ KOKYBĖS VERTINIMO NORMATYVAS
Ugdymo kirtimų kokybė vertinama balais: gerai – 3, patenkinamai – 2, blogai – 1.
Miško ugdymo kirtimų kokybė vertinama pagal tokius rodiklius:
| Eil. Nr. |
Vertinimo rodiklis |
Įvertinimas balais |
Vertės koeficientas (V) |
||
| gerai (3) |
patenkinamai (2) |
blogai (1) |
|||
| 1. |
Medžių atrinkimas kirtimams: |
|
|
|
|
| a) paliktų kirstinų medžių dalis nuo bendro kirstinų medžių skaičiaus, proc. |
< 12 |
12–25 |
> 25 |
0,6 |
|
| b) neteisingai iškirstų medžių dalis nuo perspektyvių (paliktinų) medžių skaičiaus, proc. |
< 5 |
5–10 |
> 10 |
0,6 |
|
| 2. |
Po kirtimų palikto medyno skalsumas |
Didesnis arba lygus nurodytam |
|
Mažesnis nei nurodyta |
0,6 |
| 3. |
Plotų parinkimo ugdymo kirtimams teisingumas |
Kirtimai buvo reikalingi |
– |
Kirtimai buvo nereikalingi |
0,4 |
| 4. |
Valksmų iškirtimo reikalingumas |
Atitinka taisyklių reikalavimus |
– |
Neatitinka taisyklių reikalavimų |
0,4 |
| 5. |
Kirtimo atliekų sutvarkymas |
Atitinka taisyklių reikalavimus |
– |
Neatitinka taisyklių reikalavimų |
0,4 |
Pastaba. Tais atvejais, kai bet kuris 1–3 vertinimo rodiklis įvertinamas blogai, visa biržė vertinama blogai.
19 priedas
VIDUTINIS PREKINĖS (LIKVIDINĖS) MEDIENOS KIEKIS (PROCENTAIS), GAUNAMAS IŠ STIEBO
| Medžių rūšys |
Kirtimų rūšys |
||||||
| pagrindiniai kirtimai |
jaunuolynų ugdymas |
retinimas |
einamieji kirtimai |
rekonstrukciniai kirtimai |
sanitariniai plyni |
sanitariniai rinktiniai |
|
| P, Pb, Pk, Pj, M, Kd, Ks |
86 |
10 |
80 |
85 |
30 |
80 |
80 |
| E, Pc, Kn |
85 |
10 |
70 |
85 |
30 |
80 |
80 |
| Ą, Ąr, K, Sb, G, S, V |
83 |
10 |
70 |
75 |
30 |
80 |
80 |
| U, Bu, Kk |
82 |
10 |
70 |
80 |
30 |
80 |
80 |
| B |
82 |
15 |
80 |
85 |
30 |
80 |
80 |
| J,L |
81 |
15 |
75 |
85 |
30 |
80 |
80 |
| D, T |
85 |
20 |
80 |
85 |
30 |
80 |
80 |
| Bt, Bl, Gl, Km |
87 |
40 |
85 |
87 |
30 |
80 |
80 |
Pastaba.
Pagrindiniais kirtimais gaunamas likvidinės medienos tūris sumažintas 3 % dėl biržėje biologinei įvairovei paliekamų medžių ir 2 % dėl užlaidų rąstams, taikant dabartinius medienos standartus.
20 priedas
Patvirtinta Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2004 m lapkričio 8 d.
įsakymu Nr. D1-571
PALIEKAMAS PO KIRTIMO MEDYNO SKALSUMAS, IKI KURIO GALIMA IŠRETINTI MEDYNĄ UGDYMO KIRTIMAIS
| Medynų charakteristika |
Paliekamas po kirtimo medyno skalsumas |
||
| jaunuolynų ugdymas* |
retinimai |
einamieji kirtimai |
|
| Pušynai |
|
|
|
| Grynieji (m. lap. ne daugiau ≤ 1, spygl. ir kiet. lap. neribojami) |
0,7 |
0,7 |
0,7 |
| Sudėtyje 2–4 minkšt. lapuočiai |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
| Su ≥ 5 minkšt. lapuočiais |
0,5 |
0,6 |
0,7 |
| Eglynai |
|
|
|
| Grynieji (arba su spygl. ir kiet. lap., minkšt. lap. ≤ 2, bet D, Bt ≤ 1) |
0,6 |
0,7 |
0,7 |
| Su > 3 B |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
| Su ≥ 2 D, Bt |
0,6 |
0,6 |
0,6 |
| Beržynai |
|
|
|
| Grynieji (8 ir >) |
0,7 |
0,7 |
0,8 |
| Su ≥ 3 D, Bt |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
| Su ≥ 3 pagr. rūšimis |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
| Su > 3 P |
0,5 |
0,6 |
0,7 |
| Su persp. E, antru ardu ar pomiškiu |
0,6 |
0,6 |
0,6 |
| Su persp. antru ardu Ą, U |
0,5 |
0,5 |
0,6 |
| Drebulynai |
|
|
|
| Grynieji (8 ir >) |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
| Su ≥ 3 pagr. rūšimis |
0,6 |
0,6 |
0,6 |
| Su persp. antru ardu E |
0,6 |
0,6 |
0,6 |
| Su persp. žemut. ardu U, Ą |
0,5 |
0,5 |
0,6 |
| Juodalksnynai |
|
|
|
| Visi |
0,7 |
0,7 |
0,7 |
| Baltalksnynai |
|
|
|
| Su ≥ 3 pagr. medžių rūšimis |
0,6 |
0,6 |
– |
| Su ≥ 3 B, J |
0,6 |
0,6 |
– |
| Su persp. antru ardu E arba pomiškiu |
0,5 |
0,5 |
– |
| Su ≥ 3 B, J |
0,6 |
0,6 |
– |
| Su persp. antru ardu E arba pomiškiu |
0,5 |
0,5 |
– |
| Su persp. antru ardu U, Ą |
0,5 |
0,5 |
– |
| Ąžuolynai |
|
|
|
| Grynieji (8 ir >) |
0,7 |
0,7 |
0,8 |
| Su ≥ 3 minkšt. lapuočiais |
0,6 |
0,6 |
0,6 |
| Uosynai |
|
|
|
| Grynieji (8 ir >) |
0,7 |
0,7 |
0,8 |
| Su 3 ir > minkšt. lapuočiais |
0,6 |
0,6 |
0,7 |
* Privačiuose miškuose nepriklausomai nuo medyno charakteristikos paliekamas po jaunuolynų ugdymo (šviesinimo ir valymo) kirtimų medyno skalsumas negali būti mažesnis kaip 0,6.
21 priedas
SANITARINIŲ KIRTIMŲ PROJEKTAVIMO POŪKIUOSE NORMATYVAI
| Amžiaus klasė |
Iškrentantis (kirstinas sanitariniais kirtimais) turis, % |
||
| pušynai |
eglynai |
lapuočiai |
|
| V |
0,5 |
0,4 |
0,3 |
| VI |
0,4 |
0,4 |
0,3 |
| VII |
0,4 |
0,3 |
0,2 |
| VIII |
0,3 |
0,3 |
0,2 |
| ≥ IX |
0,3 |
0,3 |
0,2 |
Pastabos:
2. Medynų, kuriuose projektuojami einamieji ir pagrindiniai kirtimai, tūris išbraukiamas iš atitinkamos amžiaus klasės medynų tūrio.
22 priedas
REIKALAVIMAI MIŠKOTVARKOS PROJEKTAMS SAUGOMOSE TERITORIJOSE
Valstybiniai rezervatai
Ūkinė veikla neprojektuojama ir jos analizė neatliekama.
Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:
1. Rezervato teritorijos charakteristika: bendros žinios apie gamtines, geografines, klimatines, socialines, ekonomines sąlygas, struktūrinį rezervato suskirstymą ir valdymą.
2. Rezervato miško žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė – medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.
4. Rezervate vykusių vykmečio natūralių procesų analizė ir įvertinimas: žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčiai.
Nacionaliniai parkai
Specialiųjų tyrimų tematika ir teminės kartografinės medžiagos rūšys yra nustatomos I miškotvarkos pasitarime.
Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:
3. Nacionalinio parko žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, funkcines zonas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė – medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.
5. Ūkinės nacionalinio parko veiklos, žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčių analizė pagal miškų grupes ir funkcines zonas, išvados ir pasiūlymai.
Regioniniai parkai ir valstybiniai draustiniai
Valdos (miškų urėdijos), kurioje yra regioninis parkas ar draustinis, miškotvarkos projekto santrauka regioniniam parkui:
23 priedas
Miškų urėdija Girininkija
Taksoraštis (pavyzdys)
| Kv. Nr. |
Skl. Nr. |
Plotas, ha |
Medyno |
Medžių rūšių |
Skalsumas |
Skerspločių suma |
Turis, m3 |
Kilmė |
Bonitetas |
Miškų grupė, pogrupis |
Augavietė |
Projektuojama ūkinė priemonė |
|||||
| ardas |
sudėtis |
amžius, m. |
aukštis, m |
skersmuo, cm |
1 ha |
sklype |
sudėtinės m. rūšys |
selekcinė vertė |
miško tipas |
||||||||
| 1 |
1 |
2,2 |
1 |
6J |
65 |
21 |
22 |
0,7 |
25 |
240 |
528 |
317 |
|
2 |
308 |
Pc |
|
|
|
valst. |
|
|
3B |
65 |
20 |
20 |
|
|
|
|
158 |
|
|
|
C |
|
|
|
|
|
|
1E |
75 |
24 |
24 |
|
|
|
|
53 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pomiškis: 10E (20), 2 m, 1000/ha. Intarpas – 0,2 ha E(75) 0,8 skal., Ncl. |
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
Trakas: St, Kr, retas. |
|
|
||||||||||||
| 1 |
2 valst. |
2,4 |
Kirtavietė – 1998 m. atželia 8B2J (2) 0,5 m, 2500/ha |
Pcn |
Žėlimas BJ |
||||||||||||
| 1 |
3 |
0,8 |
1 |
6P |
4 |
0,5 |
|
0,7 |
|
|
|
|
K |
2 |
401 |
Ncl |
Jaunuol. ugd. 1 eil. 15 % |
|
|
valst. |
|
|
4E |
4 |
0,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ox |
|
|
|
|
|
Trakas: ŠT, Šm, retas. Plynas kirtimas 1997 m. Atželia 10B (2) 1 m, 1500/ha. |
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
Želdiniai 1998 m., geri. |
|
|
||||||||||||
| 1 |
4 |
1,2 |
1 |
8P |
65 |
22 |
24 |
0,7 |
|
250 |
300 |
240 |
|
2 |
401 |
Lcl |
|
|
|
valst. |
|
|
2E |
65 |
21 |
22 |
|
|
|
|
60 |
|
|
|
mox |
|
|
|
|
|
2 |
10E |
55 |
11 |
10 |
0,4 |
|
70 |
84 |
84 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Trakas: Št, Lz, Šm, vidutinio tankumo. |
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
Pažeidimai: žvėrių nulaupyti kamienai, E 40 % medžių, stipriai. |
|
|
||||||||||||
| 1 |
5 |
1,5 |
1 |
10B 10 |
5 |
4 |
0,8 |
|
15 |
18 |
18 |
|
1 |
308 |
Nbl |
Jaunuol. ugd. skubus 30 % |
|
24 priedas
GAMINAMA MIŠKOTVARKOS MEDŽIAGA IR DUOMENYS
1. Lentelėje pateikiami valstybinės miškų inventorizacijos metu pagaminamos ir perduodamos įvairioms instancijoms kartografinės medžiagos kiekiai. Gali būti rengiama ir kitokia kartografinė medžiaga. Jos rengimas aptariamas techninėje užduotyje. Valstybinei miškotvarkos tarnybai visa lentelėje pateikta medžiaga pateikiama spausdintinėje ir elektroninėje formose (PDF formate).
| Kartografinė medžiaga |
Gaminama kopijų |
|||
| Valstybinei miškotvarkos tarnybai |
Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai |
Aplinkos ministerijai |
Generalinei miškų urėdijai |
|
| Medynų planai M1:20000 arba M1:25000 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Miškų žemėlapiai M1:10000, |
1 |
1 |
|
|
| Miškų administracinio suskirstymo žemėlapiai M1:50000 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams planų projektai M1:50000 |
1 |
|
1 |
|
| Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektai |
1 |
|
1 |
|
| Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys, kitų naudotojų miškų inventorizacijos duomenys |
1 |
1 |
|
1 |
2. Kitos miškotvarkos medžiagos, perduodamos Valstybinei miškotvarkos tarnybai, sąrašas:
2.1. Miškų urėdijų miškotvarkos projektai (aiškinamieji raštai) spausdintinėje ir elektroninėje formose.
2.2. Skaitmeniniai miškų inventorizacijos erdviniai duomenys:
2.3. Tais atvejais, kai formuojant einamųjų metų miškų inventorizacijos objektų erdvinius duomenis būtina pakeisti besiribojančių ankstesnių metų inventorizacijos objektų erdvinius duomenis (ribos persidengia arba nesueina daugiau kaip 5 m), jie pakeičiami ir pateikiami, kaip nurodyta šio priedo 2.2 punkte, išskyrus tuos sluoksnius, kurių keisti nereikėjo. Kai skirtingų inventorizacijos objektų ribos persidengia arba nesueina iki 5 m (atskirais atvejais iki 10 m), koreguojamos einamųjų metų inventorizacijos objektų ribos, priderinant prie ankstesnių metų objektų ribų.
2.4. Skaitmeniniai miškų inventorizacijos atributiniai duomenys:
2.4.1. taksacinių sklypų duomenys bei normatyvai, įrašyti į Miško išteklių ir kadastro informacinės sistemos duomenų bazę;
2.4.2. į Miško išteklių ir kadastro informacinės sistemos duomenų bazę įrašytų duomenų rezervinė kopija (SQL Server DB backup);
25 priedas
...................... apskritis Savininkas: ............................
...................... savivaldybė Adresas: .................................
...................... kaimas
Kadastro numeriai: ..................................
Miškotvarkos projektas
.......-........ metams
Miško valdos ribas išmatavo ...................................................................... inž. ...........................
Miško valdą ........ metais inventorizavo....................................................
Projekto autorius .......................................................................................
Projektą parengė ................................................................................................................ metais.
A. V.
Projektas suderintas: ...................................................................................................
(data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė)
...................................................................................................
(data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė)
Patvirtinta Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje 20........... d.
Registracijos Nr. ..................................
Egz. Nr. ........
Įrašą apie patvirtinimą ir registraciją padarė: ................................................................................
(data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė)
Projekto vykdymą prižiūri Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
........................ regiono aplinkos apsaugos departamentas
26 priedas
SKERSPLOČIŲ SUMOS NUSTATYMAS
Naudotini tokių matmenų kampamačiai:
| lazdelės ilgis (1) cm |
dioptro plotis (d) cm |
santykis (d:l) (Fk) |
koef. K |
vid. medyno skersmuo (d) cm |
| 100 |
2,0 |
1:50,0 |
1 |
< 18 |
| 70,7 |
2,0 |
1:35,35 |
2 |
> 18 |
Prieš atliekant matavimus taksatorius apžiūri sklypą ir vizualiai jį įtaksuoja (išskiria ardus, nustato rūšinę sudėtį, skalsumą). Kampamačio matmenys parenkami pagal medyno 1-o ardo medžių vidutinį skersmenį. Jei 2 ardas neišskiriamas, tai jo medžiai, vykdant matavimą, įtraukiami į apskaitą atskiru miško elementu
Barelių skaičius skerspločių sumai nustatyti kampamačiu
| Sklypo plotas, ha |
Medynų skalsumo grupės |
|||
| 0,3–0,5 |
0,6–1,0 |
|||
| K=2 |
K=1 |
K=2 |
K=l |
|
| Iki 1,5 |
5 |
5 |
5 |
4 |
| 1,5–2,5 |
8 |
7 |
7 |
5 |
| 2,6–5,0 |
10 |
8 |
8 |
6 |
| 5,1–10,0 |
12 |
9 |
10 |
7 |
| daugiau kaip 10 |
13 |
10 |
11 |
8 |
Bareliai išdėstomi pagal kvadratinį tinklelį, ŠP, RV kryptimis (vienodais atstumais, 30–70 m, priklausomai nuo sklypo ploto). Pradinis apskaitos taškas parenkamas atsitiktinai (pavyzdžiui, kvartalinių linijų susikirtimas), o kitas pagal tinklelį, orientuotą ŠP, RV kryptimis. Foto plane (abrise) pažymimos barelių vietos (tašku) ir įrašomi barelių numeriai. Bareliai natūroje išdėstomi naudojant kompasą ir matuojant žingsniu, prisirišant prie aiškių orientyrų.
Identifikuojant ribinius medžius, išmatuojamas medžio skersmuo 1 mm tikslumu ir atstumas nuo barelio centro iki medžio ašies 1 cm tikslumu (Lf). Paskaičiuojamas ribinis atstumas tarp medžio ir matuotojo LR = dcm x FK, kur FK = 50, kai koeficientas K = 1, ir FK = 35,35, kai koeficientas K = 2. Atstumui (Lf) sutampant su ribinio medžio paskaičiuotu LR, t. y. Lf = LR, toks medis imamas už 0,5 vieneto. Kai Lf < LR, medis imamas už vienetą o kai Lf > LR – į apskaitą neimamas.
Bareliuose parenkami vidutinio skersmens medžiai ir išmatuojami aukščiai: vyraujančios medžių rūšies, ne mažiau kaip 3–5 medžių sklype, kitų – po vieną.
Rekomenduojama sklype barelių vietas pažymėti gairele (50–70 cm aukščio ir 1-3 cm skersmens) užkabinant ant gairelės standų popierių (5–10 cm), įrašant sklypo Nr. ir barelio Nr. (15/1, 15/2, ...).
Atlikus apskaitą kampinio matavimo bareliuose, paskaičiuojami rodikliai (skerspločių suma, tūris, skalsumas), palyginami su vizualinės taksacijos rezultatais ir įrašomi į kortelę. Taip kontroliuojami skaičiavimo duomenys ir siekiama gerinti vizualinės taksacijos rezultatus.
Kampinio matavimo barelius rekomenduojama naudoti III ir IV miškų grupių 1 ha ir didesnio ploto sklypuose, pasiekusiuose nurodytą amžių: P, U – 100, Ą – 120, E – 70, B, J, L – 60, D – 40, arba kituose medynuose pagal vykdytojo ir užsakovo susitarimą.
Mažo skalsumo, išdarkytuose arba su tankiu pomiškiu ir traku medynuose rekomenduojama naudoti skritulio formos apskaitos barelius 100-500 m2 ploto priklausomai nuo medžių vidutinio skersmens.
27 priedas
Brandžių medynų inventorizacijos atrankos metodu metodika
Inventorizacijos objektas – Valstybinės reikšmės miškų valdomų miškų urėdijų II–IV miško grupės medynai, pasiekę brandos amžiaus apatinę ribą, identifikuoti sklypinės miškų inventorizacijos metu, patikslinti aktualizuojant tokios inventorizacijos duomenis arba kitaip užsakovo apibūdinti medynai. Inventorizacijos objektas išskiriamas miškų žemėlapyje panaudojant miškotvarkos sklypinės inventorizacijos duomenis. Inventorizacijos objektas identifikuojamas pagal vyraujančią medžių rūšį, amžių ir miško grupę, taip pat kitus rodiklius (medyno skalsumas, bonitetas, augavietė), reikalingus objekto stratifikuoti. Atsižvelgiant į sklypinės inventorizacijos grafinių duomenų tikslumą, užsakovas nurodo tikslumo zonos apie inventorizacijos objektą plotį (10–20 m), kurioje turi būti patikrintas inventorizuotinų medynų buvimas.
Medynų grupė (stratas) – pagal tam tikrus požymius suformuota panašių taksacinių charakteristikų medynų visuma. Medynų grupė išskiriama atlikus objekto atrankinę inventorizaciją pagal šiuos požymius:
| miškų grupė |
– |
iki 3 grupių, |
| vyraujanti medžio rūšis |
– |
pagal faktinį medžių rūšių skaičių, išskyrus medžių rūšis, nustatytas vyraujančiomis mažiau kaip 10–15 barelių, |
| skalsumas |
– |
iki trijų skalsumo grupių (0,3–0,5; 0,6–0,8; 0,9 ir daugiau), |
| amžius |
– |
iki dviejų grupių (minkštiesiems lapuočiams: Abrandžių -:- Abrandžių + 20 m.; Abrandžių + 21 m. ir daugiau; spygliuočiams ir kietiesiems lapuočiams: Abrandžių -:- Abrandžių + 30 m.; Abrandžių + 31 m. ir daugiau), |
| augavietė (bonitetas) |
– |
iki dviejų grupių (žemo, vidutinio ar aukšto našumo). |
Inventorizacijos rezultatas – planuojamu tikslumu nustatytas inventorizuojamo objekto visų medynų ar medynų grupės tūris bei jo struktūra.
Vidutinio medynų tūrio nustatymo paklaida – 3 % ir mažiau visos urėdijos brandžių (perbrendusių) medynų, 10 % ir mažiau medynų grupės (prie tikimybės 0,683). Daugiau išplitusių medžių rūšių, tuo pačiu svarbesnių ir vertingesnių medynų grupių tūris nustatomas tiksliau.
Apskaitos vienetas. Pagrindinis apskaitos vienetas yra laikinas fiksuoto spindulio skritulio formos apskaitos barelis.
Apskaitos barelių skaičius. Apskaitos barelių skaičius (n), reikalingas vidutiniam tūriui 1 ha įvertinti norimu tikslumu (p), nustatomas pagal formulę:
n = (V2 / p2) x t2, (1)
kur: V – medžių tūrio 1 ha variacijos koeficientas, %,
p – pageidaujamas vidutinio tūrio (ar prieaugio) 1 ha įvertinimo tikslumas, %,
t – Stjudento pasiskirstymo kritinė reikšmė, randama iš lentelių (jeigu patikimumas 0,683, tai t ~ 1).
Pavyzdžiui, norint pasiekti 2 % vidutinio tūrio įvertinimo tikslumą (prie patikimumo 0,683) ir esant apskaitos barelių tūrio kintamumui objekte lygiam 50 %, reikia išmatuoti 625 barelius.
Kiekvienai išskirtai medynų grupei turi būti išmatuota vidutiniškai 20–30 barelių, tačiau ne mažiau kaip 15. Esant mažesniam barelių skaičiui, grupės tarpusavyje apjungiamos medžių rūšių, jų tūrio panašumo principu, o rezultatai pateikiami apjungtai grupei. Vidutinio dydžio su vidutinio mišrumo medynais urėdijoje rekomenduojamų apmatuoti apskaitos barelių ar jų sektorių plotų suma, išreikšta pilnais bareliais, turi būti lygi apie 500–700 barelių. Urėdijos brandžių medynų inventorizacijai rekomenduojamas naudoti apskaitos barelių ir jų sektorių skaičius (išreikštas pilnų barelių ekvivalentu) pasirenkamas pagal inventorizuojamų brandžių medynų plotą ir vyraujančių medžių rūšių dalį brandžiuose medynuose (1 lent.):
1 lentelė. Rekomenduojamas apskaitos barelių skaičius objekte, jų atstovaujamas plotas bei maksimalus atstumas tarp apskaitos barelių grupių centrų
| Brandžių medynų plotas urėdijoje, ha |
<4000 |
1000 |
2000 |
3000 |
4000 |
>4000 |
4000 |
5000 |
6000 |
7000 |
| Pagrindinių medžių rūšių skaičius bei užimamas plotas brandžiuose medynuose |
barelių skaičius |
atstumas tarp barelių grupių centrų, m ............................ vieno barelio atstovaujamas plotas, ha |
barelių skaičius |
atstumas tarp barelių grupių centrų, m ......................... vieno barelio atstovaujamas plotas, ha |
||||||
| Dvi pagrindinės medžių rūšys, užimančios > 75 % brandžių medynų ploto |
500 |
283 ...... 2,00 |
400 ...... 4,00 |
490 ...... 6,00 |
566 ...... 8,00 |
550 |
539 ...... 7,27 |
603 ...... 9,09 |
661 ...... 10,91 |
714 ...... 12,73 |
| Trys pagrindinės medžių rūšys, užimančios > 75 % brandžių medynų ploto |
600 |
258 ...... 1,67 |
365 ...... 3,33 |
447 ...... 5,00 |
516 ...... 6,67 |
650 |
496 ...... 6,15 |
555 ...... 7,69 |
608 ...... 9,23 |
656 ...... 10,77 |
| Keturios ir daugiau pagrindinės medžių rūšys, užimančios > 75 % brandžių medynų ploto |
700 |
239 ...... 1,43 |
338 ...... 2,86 |
414 ...... 4,29 |
478 ...... 5,71 |
700 |
478 ...... 5,71 |
535 ...... 7,14 |
586 ...... 8,57 |
632 ...... 10,00 |
Vienas barelis turėtų atstovauti nuo 3 iki 12 ha brandžių medynų.
Atstumas tarp apskaitos barelių grupių centrų (L, m) 1 lentelėje nustatytas pagal formulę: 
kur: P – brandžių medynų plotas urėdijoje, ha; n – apskaitos barelių skaičius objekte.
Vieno apskaitos barelio atstovaujamas plotas (q, ha) 1 lentelėje nustatytas pagal formulę: 
Apskaitos barelių grupavimas. Apskaitos bareliai grupuojami po 4 kvadrato 150x150 m kampuose, taip vadinamuose traktuose, kurių kraštinės orientuotos Š-P, R-V kryptimis (1 pav.). Tokios apskaitos barelių grupės, priklausomai nuo apskaitos barelių ir jų sektorių skaičiaus, urėdijoje išdėstomos kas 300–750 m.
Tankiau traktai dėstomi urėdijose, turinčiose mažesnius brandžių medynų plotus su didesne rūšine įvairove. Rečiau traktai dėstomi urėdijose, turinčiose didesnius brandžių medynų plotus su mažesne rūšine įvairove, tolygesne medynų struktūra.
Apskaitos barelių išdėstymo projektas. Kiekvienam objektui, įskaitant jo ribų tikslumo zoną, pagal nustatytą atstumą tarp barelių grupių yra sudaroma apskaitos barelių išdėstymo schema. Apskaitos barelių grupės dėstomos pagal kvadratinį tinklelį pražanginiu būdu. Jo kraštinės orientuojamos ŠP, RV kryptimis. Barelių išdėstymo tinklo pradinio taško koordinatės Y reikšmė nustatoma pagal labiausiai į vakarus nutolusį urėdijos teritorijos tašką, X – labiausiai į šiaurę nutolusį urėdijos teritorijos tašką. Traktų išdėstymo tinklelio susikirtimo taškas sutapatinamas su bareliu „3“, o kiti apskaitos bareliai išdėstomi pagal 1 pav. pateiktą schemą. Pagal tinklelį nustatomos visų apskaitos barelių, kurių centrai patenka į objektą, įskaitant ir jo ribų tikslumo zoną, koordinatės. Suprojektuoti barelių sąrašai su koordinatėmis LKS-94 sistemoje ir barelių išdėstymo schema M1:50 000 yra pateikiami užsakovui suderinti prieš lauko darbų pradžią. Bareliai, patenkantys į tikslumo zoną, sąraše yra pažymimi atskirai.
| Apskaitos barelio išskyrimas. Pagal apskaičiuotas koordinates kiekvieno apskaitos barelio centras nustatomas vietovėje panaudojant GPS imtuvą, užtikrinantį taško padėties miške identifikavimą ne mažesniu kaip ± 2 m vidutiniu tikslumu. Pagal teorines apskaitos barelio koordinates nustatytame barelio centre medžių apskaitai, medyno aprašymui bei jo bendrosioms charakteristikoms nustatyti, yra atribojamas 500 m2 ploto apskaitos barelis. Skritulio formos apskaitos barelyje (horizontalus spindulys lygus 12,62 m) matuojami visi didesnio negu 6,0 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai, nepriklausantys pomiškiui. |
1 pav. Apskaitos barelių išdėstymas traktuose |
Jei barelis išskirtas nevienodo nuolydžio šlaite, nustatomas vidutinis svertinis per barelio ploto dalį polinkis laipsniais bei, esant 15° ir didesniam polinkiui, atitinkamai koreguojamas apskaitos barelio spindulys. 500 m2 ploto barelio spindulys yra padidinamas priklausomai nuo vidutinio vietovės polinkio (°): esant vietovės polinkiui 15°, barelio spindulys lygus 12,84 m, 20° – 13,02 m, 25° – 13,26 m, 30° – 13,56 m, 35° – 13,94 m, 40° – 14,42 m, 45° – 15,01 m.
Apskaitos barelių dalinimas į sektorius. Apskaitos bareliai, patenkantys į kelis miško sklypus, yra skaidomi į mažesnius vienetus – sektorius, kurie atrankos schemoje sudaro pirminius apskaitos vienetus. Kiekvienas išskirtas sektorius, patenkantis į inventorizacijos objektą, yra aprašomas atskirai, jame matuojami medžiai kaip atskirame apskaitos vienete.
Išskiriami šie pagrindiniai apskaitos barelio skirstymo į sektorius atvejai:
1) Apskaitos barelyje visuomet yra skiriamas sektorius, jei didesnėje nei 0,5 % barelio dalyje (horizontalus statmenas atstumas nuo barelio centro iki tiesios sektoriaus linijos yra mažesnis kaip 12,10 m) skiriasi miškų grupė, žemės naudmena, miško kvartalas. Atskiriamos žemės naudmenos plotas turi būti didesnis kaip 0,1 ha.
2) Apskaitos barelių dalys, esančios tose pačiose žemės naudmenose (pvz., medynas / medynas), atskiriamos viena
nuo kitos, jei sudaro daugiau kaip 10 % barelio ploto (horizontalus statmenas atstumas nuo barelio centro iki tiesios sektoriaus linijos mažesnis kaip 8,67 m). Apskaitos barelis (ar jo dalis) yra skirstomas į sektorius, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
d) pagrindinio ardo skalsumas skiriasi 0,3 ir daugiau dalių.
Visais kitais atvejais mažesnės apskaitos barelių dalys atskirai neaprašomos, o priskiriamos likusiam apskaitos bareliui ar jo sektoriui.
Bendrųjų apskaitos barelio (sektoriaus) charakteristikų nustatymas. Kiekvienam apskaitos bareliui ar jo sektoriui miške patikslinamas planavimo metu nustatytas taksacinio sklypo adresas (girininkija, kvartalas, sklypas). Pagal adresą priskiriamos sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytos medyno charakteristikos, reikalingos stratifikavimui: vyraujanti medžio rūšis, amžius, miško grupė, skalsumas, augavietė, bonitetas.
Barelio skyrimas ties sklypo riba. Atsižvelgiant į galimus sklypo ribos nustatymo netikslumus, barelių centrų vietos yra tikrinamos 20 m (ar kitu darbo užduotyje nurodytu) atstumu nuo fiksuotos kartografinėje medžiagoje sklypo ribos. Jeigu bent minimali šiame atstume išskirto barelio dalis patenka į brandų medyną, toks barelis ar jo sektorius yra apmatuojami. Jeigu barelis ar jo dalis patenka į SMI metu išskirtą brandų medyną su užfiksuotu inventorizacijos metu ar vėliau susiformavusiu intarpu (jaunuolynas, retmė), tokiame intarpe barelis taip pat yra skiriamas. Tokiais atvejais, kai barelis patenka į jaunuolyną, retmę, miško aikštę ar kitokį medyną, kurie SMI metu nebuvo priskirti brandžiam medynui, juose bareliai nėra matuojami.
Barelio centro žymėjimas. Barelis pažymimas jo centre įsmeigiant apie 20 cm ilgio lentelę. Apskaitomame barelio sektoriuje parenkamas ir dažų juosta pažymimas barelio suradimo medis. Nurodoma šio medžio padėtis (barelio sektorius, azimutas ir atstumas iki barelio centro).
Medžių apskaita barelyje. Kiekvienam medžiui apskaitos barelyje yra nustatoma medžių rūšis, ardas (karta), būklė (žalias, žuvęs), padaringumas, skersmuo 1,3 m aukštyje.
Medžių apskaita barelyje pradedama nuo jo šiaurinės dalies. Medžiai matavimui parenkami laikantis judėjimo pagal laikrodžio rodyklę taisyklės. Jeigu nėra galimybės laikytis šios taisyklės, apie tai nurodoma barelio dokumentacijoje, pastabose. Ši informacija svarbi matavimų kontrolei, pakartotinai matuojamiems medžiams identifikuoti. Matavimų metu labai svarbu kontroliuoti atstumą iki ribinių medžių. Atstumas nuo barelio centro iki ribinio medžio centro 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio matuojamas rulete. Medžių, esančių tiksliai ties barelio riba, priklausymas apskaitos bareliui pirmiausia sprendžiamas atsižvelgiant į medžio stiebo polinkį, lajos padėtį (poslinkį) barelio centro atžvilgiu. Jei ir šių požymių nepakanka, norint nustatyti medžio priklausymą apskaitos bareliui, naudojamas atsitiktinis atrankos būdas (naudojama iškritusios monetos taisyklė).
Medžių (augančių, sausų, išvirtusių ir t. t.) priklausymas apskaitos bareliui nustatomas tiksliai pagal jo skersmens (1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio) matavimo vietą, neatsižvelgiant į medžio kelmo vietą.
Medžio būklė. Pagal būklę medžiai skirstomi į žalius, žuvusius. Žuvę gali būti sausi, išversti, nulaužti (vėjo, sniego ar kitų veiksnių). Prie sausų priskiriami visai neturintys žalių spyglių ar lapų vegetacijos metu bei su pradedančia atmirti žieve medžiai. Žūstantys nuo žievėgraužio – tipografo pažeidimo eglės medžiai gali dar išlaikyti žalius spyglius, nors apatinėje stiebo dalyje jau būna praradę gyvybingą žievę. Išversti matavimo metu dar gali turėti žalius spyglius, lapus, gyvybingą žievę, bet priskiriami prie žuvusių, kai savo laja liečia žemę. Prie žuvusių medžių priskiriami nulaužti medžiai, kai žemiau lūžio nėra likusių žalių gyvybingų šakų, galinčių pakeisti medžio viršūnę.
Medžiai, kurių mediena pagal technines savybes netinka ir malkoms, priskiriami šlamšto medžiams. Tai daugiau kaip 3 metus pagulėję ant žemės arba ir išstovėję plonesni spygliuočiai ir kitų lapuočių anksčiau nei prieš 5 metus žuvę medžiai. Storesnį spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžiai pavirsta į šlamštą per ilgesnį nei 10 metų, o dauguma minkštųjų lapuočių medžių per ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Šlamšto medžiai barelyje neapskaitomi.
Medžio stiebo padaringumas. Medžiai skirstomi į padarinius ir malkinius. Prie padarinių priskiriami medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra ne mažiau kaip 6,5 m, o medžiai iki 20 m aukščio – ne mažiau kaip 1/3 viso medžio aukščio. Prie malkinių priskiriami medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra mažiau kaip 2 m.
Pusiau padariniai į padarinius ir malkinius skiriami tokiu būdu: medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra daugiau 4 m, o medžių iki 20 m aukščio – daugiau 20 % ilgio, skirtini prie padarinių. Kai pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra mažiau kaip 4 m, o medžiams iki 20 m aukščio mažiau kaip 20 % – medžiai skirtini prie malkinių.
Sveikos šakos padariniams stiebams neribojamos. Pūvančios, supuvusios ir tabokinės šakos leidžiamos spygliuočiams, kai šakos pagrindo skersmuo yra iki 5 cm, o lapuočiams – iki 7 cm skersmens. Vidaus puvinys ir drevė l,3 m aukštyje 8–20 cm skersmens padariniams medžiams neleidžiami, o 24 cm ir storesniems padariniams medžiams leidžiami iki 1/3 skersmens. Padariniams medžiams neleidžiami balanos ir išorinis trūnijantis puvinys, atviras vėžys ir atviroji pranara, medienos apanglėjimas. Kreivumas spygliuočių padariniams medžiams leidžiamas iki 2 %, o lapuočiams iki 3 %. Minimalus vientisas padarinės stiebo dalies ilgis – 2m.
Medžių skirstymas pagal ardus, kartas. Bendro medynų tūrio nustatymo tikslumui padidinti labai svarbu teisingai nustatyti skirtingiems ardams ar kartoms priklausančius medžius. II ardui paprastai priskiriami eglės, uosiai, liepos, klevai ir guobinių medžių rūšių medžiai. Kitų medžių rūšių medžiai, besiskiriantys nuo I-o ardo medžių amžiumi ar aukščiu, skirstomi į miško elementus.
Antram ardui ar kartai priskiriami medžiai aukštesni kaip 4–5 m ir kai jų aukštis skiriasi nuo to paties skersmens pirmo ardo medžių vidutinio aukščio daugiau nei 20 proc. Pamatuoti II ardo ar kitos nei I kartos medžiai yra ženklinami išskirtinai ir iš jų atskirai renkami apskaitos medžiai. Ypač atidžiai ardais reiktų skirstyti egles, ilgesnį laiką augusias po minkštaisiais lapuočiais.
Tikslesniam medžių skirstymui į ardus rekomenduojama naudoti aukščių kreives.
Apskaitos medžiai ir jų parinkimas. Apskaitos medžiai atrenkami detaliam matavimui iš žalių medžių, kuriems buvo matuoti skersmenys 1,3 m aukštyje. Jei atskirą miško elementą sudaro žuvę medžiai (nėra žalių medžių), jiems irgi matuojamas apskaitos medis (išmatuojamas aukštis, skersmuo).
Detalesniam matavimui parenkami 3–7 pirmo ardo vyraujančio miško elemento apskaitos medžiai. Jeigu vyraujančiame miško elemente yra 3 ar mažiau medžių, tai šiam miško elementui parenkamas vienas artimas vidutiniam pagal skersmenį ir aukštį apskaitos medis. Vyraujantis ardo miško elementas nustatomas pagal didžiausią žalių medžių skersmenų 1,3 m aukštyje kvadratų sumą.
Visiems kitiems kiekvieno ardo miško elementams (sudėtinėms medžių rūšims) parenkama po 1–3 apskaitos medžius. Kiekvienam miško elementui turi būti atrinkta ne mažiau kaip po vieną apskaitos medį. Vienas apskaitos medis vidutiniškai atstovauja 5–7 medžius barelyje. Atrenkant apskaitos medžius rankiniu būdu pradedama nuo trečio, po to imamas dešimtas, septynioliktas ir kt. medžiai, pirmenybę teikiant stambesniems medžiams. Jei sistematine tvarka nustatyti medžiai yra žuvę arba ryškiai nebūdingi medynui – nulaužta ar nudžiūvusia viršūne, reprezentuoja tik smulkesnius medžius arba tuos elementus, kurių medžių yra jau pakankamai pririnkta, tokie medžiai yra praleidžiami ir imamas sekantis medis. Nesurinkus pakankamo apskaitos medžių skaičiaus sistematiniu būdu, trūkstami medžiai yra parenkami iš vidutinių ir stambesnių medžių.
Atrinktiems apskaitos medžiams yra išmatuojamas medžio aukštis. Natūroje šie medžiai pažymimi dažais, ant kamieno užrašant jo eilės numerį.
Medžio skersmens matavimas. Visiems atitinkamų parametrų (daugiau kaip 6,0 cm skersmens) medžiams barelyje matuojamas skersmuo 1,3 m aukštyje (nuo šaknies kaklelio) žerglėmis, turinčiomis milimetrinę liniuotę. Šaknies kaklelio vieta pušiai, beržui, ąžuolui ir kitoms medžių rūšims sausose augavietėse dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi. Drėgnose, užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse medžių, ypač su paviršine šaknų sistema, šaknies kaklelis dažniausiai būna iškilęs virš žemės paviršiaus 5–15 cm. Ypač aukštai (30–50 cm) gali būti iškilęs šaknies kaklelis atžalinės kilmės medžių, susiformavusių iš kelmų atžalų, taip pat medžių, augančių nusausintose augavietėse. Šaknies kaklelio vieta tokiu atveju apibūdinama staigiu stiebo išplatėjimu (1 cm /1 cm), stiebui pereinant į šaknis.
Skersmens matavimo vieta 1,3 m aukštyje nustatoma pagal 1,3 m ilgio matuoklę. Žerglių liniuotės padėtis nustatoma tiksliai l,3m aukštyje nuo šaknies kaklelio (žemės paviršiaus), orientuojant žerglių kojeles į barelio centrą.
Paprastai 1,3 m aukštis nustatomas pagal matuotojui matomos (nukreiptos į apskaitos barelio išorę) medžio pusės šaknies kaklelį. Medžiams, augantiems šlaite, 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės, pasvirusiems medžiams 1,3 m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs (2 pav.). Medžiai, kurių šaknys iškilę virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio vietos. Kai medžiai išsišakoja žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, matuojami dviejų medžių skersmenys.
Esant 1,3 m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo matuojamas aukščiau šios vietos. Jei dėl aukštyn besitęsiančio kamieno deformacijos negalima rasti pasiekiamos ir tinkamos matavimo vietos, matavimo vieta parenkama žemiau įprastinės. Jei dėl kamieno deformacijos apskritai neįmanoma rasti tinkamos ir pasiekiamos skersmens matavimo vietos – leidžiamas normalaus medžio kamieno skersmens įvertinimas.
2 pav. Medžių skersmens 1,3 m aukštyje matavimo vietos nustatymas
Augančių medžių skersmuo matuojamas su žieve 1,3 m aukštyje. Jei normaliai medžiai yra be žievės, pavyzdžiui, sausuoliai, tai atžymima kortelėje. Medžių skersmuo matuojamas ir registruojamas centimetrais 0,1 cm tikslumu.
Medžio aukščio matavimas. Medžio aukštis matuojamas pagal 10 priede pateiktą metodiką.
Medžių matavimo apskaitos barelyje duomenys registruojami apskaitos kortelėje (2 lent.) arba elektroninėse laikmenose.
2 lentelė
| A |
Apskaitos barelio aprašas |
|
SS |
Barelio skirstymas į sektorius |
|
|||||||
| Trakto Nr. |
|
|
Sektorius riboj ančių kampų padėtis |
|
Sektoriaus aprašymas |
|||||||
| Barelio Nr. |
|
|
Eil. Nr. |
Atstumas, m |
Kryptis, ° |
|
Eil. Nr. |
Poligono kampų Nr. |
||||
| Koordinatė X (N) |
|
|
1 |
|
|
|
|
|
||||
| Koordinatė Y (E) |
|
|
2 |
|
|
|
|
|
||||
| Urėdija |
|
|
3 |
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
4 |
|
|
|
|
|
||||
| Vykdytojas: |
|
|
5 |
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
6 |
|
|
|
|
|
||||
| Pastaba: |
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||
| S |
Barelio sektorius |
S |
Barelio sektorius |
S |
Barelio sektorius |
|||
| Miškų grupė |
|
Miškų grupė |
|
Miškų grupė |
|
|||
| Girininkija |
|
Girininkija |
|
Girininkija |
|
|||
| Kvartalo Nr. / Miško sklypo Nr. |
/ |
Kvartalo Nr. / Miško sklypo Nr. |
/ |
Kvartalo Nr. / Miško sklypo Nr. |
/ |
|||
| Vyraujanti medžio rūšis |
|
Vyraujanti medžio rūšis |
|
Vyraujanti medžio rūšis |
|
|||
| Amžius, m. |
|
Amžius, m. |
|
Amžius, m. |
|
|||
| Augavietė |
|
Augavietė |
|
Augavietė |
|
|||
| Bonitetas |
|
Bonitetas |
|
Bonitetas |
|
|||
| Sektoriaus Nr. |
|
Sektoriaus Nr. |
|
Sektoriaus Nr. |
|
|||
| M |
Medžių apskaita |
M |
Medžių apskaita |
M |
Medžių apskaita |
|||||||||||||||
| Medžio Nr. |
Medžio rūšis |
Ardas |
Būklė, padaringum. |
D, cm |
H, m |
Pastaba |
Medžio Nr. |
Medžio rūšis |
Ardas |
Būklė, padaringum. |
D, cm |
H, m |
Pastaba |
Medžio Nr. |
Medžio rūšis |
Ardas |
Būklė, padaringum. |
D, cm |
H, m |
Pastaba |
| 1 |
|
|
|
|
|
|
1 |
|
|
|
|
|
|
1 |
|
|
|
|
|
|
| 2 |
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
| 3 |
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
| 4 |
|
|
|
|
|
|
4 |
|
|
|
|
|
|
4 |
|
|
|
|
|
|
| 5 |
|
|
|
|
|
|
5 |
|
|
|
|
|
|
5 |
|
|
|
|
|
|
| 6 |
|
|
|
|
|
|
6 |
|
|
|
|
|
|
6 |
|
|
|
|
|
|
| 7 |
|
|
|
|
|
|
7 |
|
|
|
|
|
|
7 |
|
|
|
|
|
|
| 8 |
|
|
|
|
|
|
8 |
|
|
|
|
|
|
8 |
|
|
|
|
|
|
| 9 |
|
|
|
|
|
|
9 |
|
|
|
|
|
|
9 |
|
|
|
|
|
|
| 10 |
|
|
|
|
|
|
10 |
|
|
|
|
|
|
10 |
|
|
|
|
|
|
| 11 |
|
|
|
|
|
|
11 |
|
|
|
|
|
|
11 |
|
|
|
|
|
|
| 12 |
|
|
|
|
|
|
12 |
|
|
|
|
|
|
12 |
|
|
|
|
|
|
| 13 |
|
|
|
|
|
|
13 |
|
|
|
|
|
|
13 |
|
|
|
|
|
|
| 14 |
|
|
|
|
|
|
14 |
|
|
|
|
|
|
14 |
|
|
|
|
|
|
| 15 |
|
|
|
|
|
|
15 |
|
|
|
|
|
|
15 |
|
|
|
|
|
|
| 16 |
|
|
|
|
|
|
16 |
|
|
|
|
|
|
16 |
|
|
|
|
|
|
| 17 |
|
|
|
|
|
|
17 |
|
|
|
|
|
|
17 |
|
|
|
|
|
|
| 18 |
|
|
|
|
|
|
18 |
|
|
|
|
|
|
18 |
|
|
|
|
|
|
| 19 |
|
|
|
|
|
|
19 |
|
|
|
|
|
|
19 |
|
|
|
|
|
|
| 20 |
|
|
|
|
|
|
20 |
|
|
|
|
|
|
20 |
|
|
|
|
|
|
| 21 |
|
|
|
|
|
|
21 |
|
|
|
|
|
|
21 |
|
|
|
|
|
|
| 22 |
|
|
|
|
|
|
22 |
|
|
|
|
|
|
22 |
|
|
|
|
|
|
| 23 |
|
|
|
|
|
|
23 |
|
|
|
|
|
|
23 |
|
|
|
|
|
|
| 24 |
|
|
|
|
|
|
24 |
|
|
|
|
|
|
24 |
|
|
|
|
|
|
| 25 |
|
|
|
|
|
|
25 |
|
|
|
|
|
|
25 |
|
|
|
|
|
|
| 26 |
|
|
|
|
|
|
26 |
|
|
|
|
|
|
26 |
|
|
|
|
|
|
| 27 |
|
|
|
|
|
|
27 |
|
|
|
|
|
|
27 |
|
|
|
|
|
|
| 28 |
|
|
|
|
|
|
28 |
|
|
|
|
|
|
28 |
|
|
|
|
|
|
| 29 |
|
|
|
|
|
|
29 |
|
|
|
|
|
|
29 |
|
|
|
|
|
|
| 30 |
|
|
|
|
|
|
30 |
|
|
|
|
|
|
30 |
|
|
|
|
|
|
| 31 |
|
|
|
|
|
|
31 |
|
|
|
|
|
|
31 |
|
|
|
|
|
|
3. skampai.dbf (apskaitos barelių skirstymo į sektorius „SS“ maketų sektorius ribojančių kampų padėčių duomenys);
1. Bylos bareliai.dbf (barelio aprašas) struktūra:
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
Lauko turinys |
Duomenų pavyzdys |
Lauko tipas |
Lauko ilgis |
| 1. |
TRAK |
Trakto numeris |
1234 |
N |
4 |
| 2. |
KRAST |
Barelio numeris |
1 |
N |
1 |
| 3. |
X |
Koordinatė X(N) LKS-94 |
1234567 |
N |
7 |
| 4. |
Y |
Koordinatė Y(E) LKS-94 |
123456 |
N |
6 |
| 5. |
UR |
Urėdijos pavadinimas |
12 |
N |
2 |
| 6. |
METAI |
Apskaitos barelio matavimo metai |
2009 |
N |
4 |
| 7. |
MEN |
Apskaitos barelio matavimo mėnuo |
10 |
N |
2 |
| 8. |
DIENA |
Apskaitos barelio matavimo diena |
01 |
N |
2 |
| 9. |
VYKD |
Matavimo vykdytojas |
UAB Miskas Vardenis Pavardenis |
C |
40 |
| 10. |
PAST |
Pastabos |
Suradimo medis 0/360/1262 |
C |
200 |
Urėdijų kodai:
| Kodas |
Pavadinimas |
Kodas |
Pavadinimas |
Kodas |
Pavadinimas |
Kodas |
Pavadinimas |
| 1 |
Alytaus |
12 |
Kazlų Rudos |
24 |
Radviliškio |
35 |
Tytuvėnų |
| 2 |
Anykščių |
13 |
Kėdainių |
25 |
Raseinių |
36 |
Trakų |
| 3 |
Biržų |
14 |
Kretingos |
26 |
Rietavo |
37 |
Ukmergės |
| 4 |
Druskininkų |
15 |
Kupiškio |
27 |
Rokiškio |
38 |
Utenos |
| 5 |
Dubravos |
16 |
Kuršėnų |
28 |
Sakių |
39 |
Valkininkų |
| 6 |
Ignalinos |
17 |
Marijampolės |
29 |
Šalčininkų |
40 |
Varėnos |
| 7 |
Jonavos |
18 |
Mažeikių |
30 |
Šiaulių |
41 |
Veisiejų |
| 8 |
Joniškio |
19 |
Nemenčinės |
31 |
Šilutės |
42 |
Vilniaus |
| 9 |
Jurbarko |
20 |
Pakruojo |
32 |
Švenčionėlių |
43 |
Zarasų |
| 10 |
Kaišiadorių |
21 |
Panevėžio |
33 |
Tauragės |
99 |
Kita |
| 11 |
Kauno |
23 |
Prienų |
34 |
Telšių |
|
|
2. Bylos adresas.dbf (barelio sektorius) struktūra:
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
Lauko turinys |
Duomenų pavyzdys |
Lauko tipas |
Lauko ilgis |
| 1. |
TRAK |
Trakto numeris |
1234 |
N |
4 |
| 2. |
KRAST |
Barelio numeris |
1 |
N |
1 |
| 3. |
SNR |
Barelio sektoriaus numeris |
0 |
C |
1 |
| 4. |
MGR |
Miškų grupė |
1 |
N |
1 |
| 5. |
GIR |
Girininkija |
123 |
N |
3 |
| 6. |
KV |
Kvartalo numeris |
1234 |
N |
4 |
| 7. |
SKL |
Miško sklypo numeris |
123 |
N |
3 |
| 8. |
VMR |
Vyraujanti medžio rūšis |
e |
C |
2 |
| 9. |
AMZ |
Amžius, m. |
120 |
N |
3 |
| 10. |
AUGIM |
Augavietė |
Nbl |
C |
3 |
| 11. |
BON |
Bonitetas |
1 |
N |
1 |
Medžių rūšių kodai:
| Kodas |
Medžio rūšis |
Kodas |
Medžio rūšis |
Kodas |
Medžio rūšis |
| a |
ąžuolas (visos rūšys) |
g |
guobiniai (guoba, skirpstas, vinkšna) |
m |
maumedis (visos rūšys) |
| bt |
baltalksnis |
j |
juodalksnis |
P |
pušis (visos rūšys) |
| b |
beržas (visos rūšys) |
kk |
kiti kietieji lapuočiai (bukas, riešutmedis, vikmedis, kaštonas ir kt.) |
sb |
skroblas paprastasis |
| bl |
blindė |
km |
kiti minkštieji lapuočiai |
t |
tuopa (visos rūšys) |
| d |
drebulė |
ks |
kiti spygliuočiai (kėnis, pocūgė ir kt.) |
u |
uosis paprastasis |
| e |
eglė (visos rūšys) |
k |
klevas (visos rūšys) |
|
|
| gl |
gluosnis (visos rūšys) |
1 |
liepa (visos rūšys) |
|
|
Augaviečių kodai:
| Trofotopas |
Dirvodarinė uoliena |
Hidrotopas |
|||||
| S |
N |
L |
U |
M |
P |
||
| a |
1 |
Sal |
Nal |
Lal |
Ual |
Ma |
Pa |
| b |
1 |
Sbl |
Nbl |
Lbl |
Ubl |
Mb |
Pb |
| P |
– |
Nbp |
Lbp |
Ubp |
|||
| c |
1 |
Scl |
Ncl |
Lcl |
Ucl |
Mc |
Pc |
| P |
Scp |
Ncp |
Lcp |
Ucp |
|||
| s |
Scs |
Ncs |
Lcs |
Ucs |
|||
| d |
1 |
- |
Ndl |
Ldl |
Udl |
Md |
Pd |
| P |
Sdp |
Ndp |
Ldp |
Udp |
|||
| s |
Sds |
Nds |
Lds |
Uds |
|||
| f |
1 |
– |
– |
Lfl |
Ufl |
– |
– |
| p |
– |
Nfp |
Lfp |
Ufp |
|||
| s |
– |
Nfs |
Lfs |
Ufs |
|||
3. Bylos skampas.dbf (sektorius ribojančių kampų padėtys) struktūra:
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
Lauko turinys |
Duomenų pavyzdys |
Lauko tipas |
Lauko ilgis |
| 1. |
KNR |
Sektorių ribojančio kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 2. |
KATST |
Atstumas iki sekt. ribojančio kampo, cm |
12,62 |
N |
5,2 |
| 3. |
KAZIM |
Sektorių ribojančio kampo azimutas, 0 |
360 |
N |
3 |
| 4. |
TRAK |
Trakto numeris |
1234 |
N |
4 |
| 5. |
KRAST |
Barelio numeris |
1 |
N |
1 |
4. Bylos sribos.dbf (sektorių aprašymas) struktūra:
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
Lauko turinys |
Duomenų pavyzdys |
Lauko tipas |
Lauko ilgis |
| 1. |
SNR |
Barelio sektoriaus numeris |
0 |
C |
1 |
| 2. |
KAMP1 |
Sektoriaus poligono 1-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 3. |
KAMP2 |
Sektoriaus poligono 2-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 4. |
KAMP3 |
Sektoriaus poligono 3-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 5. |
KAMP4 |
Sektoriaus poligono 4-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 6. |
KAMP5 |
Sektoriaus poligono 5-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 7. |
KAMP6 |
Sektoriaus poligono 6-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 8. |
KAMP7 |
Sektoriaus poligono 7-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 9. |
KAMP8 |
Sektoriaus poligono 8-o kampo numeris |
1 |
N |
1 |
| 10. |
TRAK |
Trakto numeris |
1234 |
N |
4 |
| 11. |
KRAST |
Barelio numeris |
1 |
N |
1 |
5. Bylos medis.dbf (medžių apskaita) struktūra:
| Eil. Nr. |
Lauko pavadinimas |
Lauko turinys |
Duomenų pavyzdys |
Lauko tipas |
Lauko ilgis |
| 1. |
MNR |
Medžio eilės numeris |
1 |
N |
2 |
| 2. |
MR |
Medžio rūšis |
e |
C |
2 |
| 3. |
ARD |
Medžio ardas (karta) |
1 |
N |
1 |
| 4. |
BUK |
Medžio būklė-padaringumas |
2 |
N |
2 |
| 5. |
D |
Medžio skersmuo, cm |
123,4 |
N |
5,1 |
| 6. |
H |
Medžio aukštis, m |
12,3 |
N |
4,1 |
| 7. |
TRAK |
Trakto numeris |
1234 |
N |
4 |
| 8. |
KRAST |
Barelio numeris |
1 |
N |
1 |
| 9. |
SNR |
Barelio sektoriaus numeris |
0 |
C |
1 |
| 10. |
PAST |
Pastabos |
nulauztas H52/D20/L145 |
C |
100 |
Medžių ardų (kartų) kodai:
| Kodas |
Medžio ardas (karta) |
Kodas |
Ardas (karta) |
Kodas |
Ardas (karta) |
| 1 |
medis vyraujančio I ardo |
2 |
medis II ardo (ar polajinės kultūros) |
3 |
medis I ardo II kartos |
Medžių būklės ir padaringumo kodai:
| Kodas |
Medžio būklė, padaringumas |
Kodas |
Medžio būklė, padaringumas |
Kodas |
Medžio būklė, padaringumas |
| 01 |
žalias padarinis |
04 |
sausas malkinis |
06 |
išverstas ar nulaužtas malkinis |
| 02 |
žalias malkinis |
05 |
išverstas ar nulaužtas padarinis |
11 |
šlamštas |
| 03 |
sausas padarinis |
|
|
|
|
Inventorizacijos rezultatai pagrindinėms medynų grupėms pateikiami 10a formoje (3 lent.).
3 lentelė. Medienos tūrio ir jo pasiskirstymo medynų grupėje įvertinimas
Urėdija ........................ Medynų grupės išskyrimo požymiai (miškų grupė, vyraujanti medžio rūšis, skalsumas, amžius, augavietė): ......................................................................................................................
| Ardas |
Medžio rūšis |
Žalių medžių medienos turis, m3/ha |
Sausuolių medžių tūris, m3/ha |
||||||||
| stiebų mediena |
likvidinė mediena |
atliekos |
šakos |
||||||||
| padarinė pagal skersmenį plongalyje, cm |
malkinė |
iš viso |
|||||||||
| ≥ 25,1 |
13,6–25,0 |
5,6–13,5 |
iš viso |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Medynų grupėje, kuriai skaičiuojama 10a forma, turi būti ne mažiau kaip 15 barelių (4 lent.). Medynų grupės, kuriose yra išmatuota daugiau kaip 30 barelių, gali būti nagrinėjamos pagal kitas charakteristikas, jų pasiskirstymą pagal amžių, augavietės sąlygas. Medynų grupėms, atstovaujamoms 15 ir daugiau barelių, skaičiuojama 10a forma, įvertinamas tūrių tikslumas, pagrindžiamas grupių su priimtinu (ne mažesniu kaip 15 %) tikslumu išskyrimas.
4 lentelė. Barelių skaičiaus (atstovaujamo ploto) pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, skalsumą, amžių ir bonitetines klases
| Vyraujanti medžių rūšis |
Miškų grupė |
Amžiaus grupė |
Skalsumas |
|||||||||||||||
| išskiriama iki 3 grupių |
iš viso |
|||||||||||||||||
| Bonitetas |
||||||||||||||||||
| išskiriama iki 3 grupių |
iš viso |
išskiriama iki 3 grupių |
iš viso |
išskiriama iki 3 grupių |
iš viso |
išskiriama iki 3 grupių |
iš viso |
|||||||||||
|
|
išskiriama iki 3 grupių |
išskiriama iki 2 grupių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| išskiriama iki 2 grupių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| išskiriama iki 2 grupių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Galutinė suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| ... |
... |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo kontrolė. Lauko darbų metu turi būti patikrinama ne mažiau kaip 5 % apskaitos barelių. Išmatuotų ir patikrintų barelių sąrašas kartu su detalia šių barelių matavimų informacija (skaitmeninės matavimų bylos) pasibaigus kiekvienam lauko darbų mėnesiui per 10 dienų pateikiamas darbų kokybę prižiūrinčiai institucijai, kuri nustato kontroliuotinus objektus. Bareliai tikrinimui parenkami atsitiktinai, tačiau taip, kad apimtų visą matavimo sąlygų įvairovę. Kontroliniai matavimai atliekami ne vėliau kaip 10 darbo dienų po matavimo duomenų pateikimo. Kontrolės tikslas yra užtikrinti, jog visi inventorizacijos duomenys būtų objektyvūs, pagrįsti, išmatuoti su nustatytu tikslumu ir tinkamai dokumentuoti. Kontrolė atliekama lyginant pirminio matavimo duomenis su kontrolės metu gautais duomenimis. Matavimo duomenys laikomi priimtinais, jei atlikti prisilaikant matavimo metodikos, o nukrypimai neviršija nustatytų matavimo paklaidų dydžių (5 lent.). Tikrinimo rezultatai pagal urėdijas yra apibendrinami ataskaitoje, išanalizuojami, pateikiami pasiūlymai darbų kokybei pagerinti.
5 lentelė. Matavimų įvertinimo normatyvas
| Matavimo objektas |
Mato vnt. |
Įvertinimas |
|
| priimtinas |
nepriimtinas |
||
| nukrypimo reikšmė |
|||
| Praleisti ar nepagrįstai į apskaitą paimti medžiai |
skerspločių sumos % |
≤ 0,5 |
> 0,5 |
| Medžio skersmuo 1,3m aukštyje, cm |
vid. kvadratinis nukrypimas |
≤ 0,7 |
> 0,7 |
| Medžio aukštis, m |
vid. kvadratinis nukrypimas |
≤1,4 |
> 1,4 |
Brandžių medynų inventorizacijos ataskaita. Kiekvienam objektui darbų vykdytojas parengia ataskaitą. Ataskaita susideda iš aiškinamojo rašto ir priedų.
Aiškinamąjį raštą sudaro:
5. Apmatuotų barelių skaičiaus ir ploto pasiskirstymas pagal medynus, miškų grupes, skalsumą, augaviečių grupes.
7. Rezultatai (medžių stiebų tūris, struktūra, kintamumas, tikslumas, palyginimas su kitų inventorizacijų duomenimis) ir jų analizė.
1. Kiekvieno strato medynų plotas ir medynų tūrio 1 ha pagal ardus ir sudedamąsias medžių rūšis, sortimentinė struktūra.