LIETUVOS RESPUBLIKOS
SODININKŲ BENDRIJŲ
Į S T A T Y M A S
2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Mėgėjiška sodininkystė – laisvalaikio veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
2. Mėgėjiško sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjiško sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas.
3. Mėgėjiško sodo teritorija – teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
3 straipsnis. Sodininkų bendrijos samprata
1. Sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
2. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.
4 straipsnis. Bendrijų susivienijimai
1. Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai.
2. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas:
1) organizuoja ir teikia konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos;
5 straipsnis. Sodininkų draugijos
1. Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas (toliau – draugijos) – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei draugijos įstatai.
2. Draugijų tikslai: veikti puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę ir jos tradicijas, inicijuoti ir bendradarbiauti atliekant tyrimus mėgėjiškos sodininkystės ir aplinkosaugos srityse, diegti jų rezultatus, teikti konsultacijas bei rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams dėl bendrijų įstatų ir bendrijų vidaus tvarkos taisyklių rengimo, sodų sklypų tvarkymo, augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos; skleisti informaciją apie mėgėjišką sodininkystę (leidybinė, švietėjiška, konsultacinė ir kita veikla); atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus.
ANTRASIS SKIRSNIS
MĖGĖJIŠKO SODO TERITORIJOS IR SODŲ
SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS
6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai
1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
3. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui;
5. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
2) žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
6. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti:
1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą – vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį;
7. Mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
7 straipsnis. Sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimas
1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
2. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatorių pastotės, elektros skydinės ir kiti elektros perdavimui ir skirstymui reikalingi įrenginiai po šio Įstatymo įsigaliojimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami esamos būklės, laikantis Energetikos įstatymo reikalavimų ir Vyriausybės nustatytais terminais.
3. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas.
5. Asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiško sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.
8 straipsnis. Sodo sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir sodo sklypo perleidimo sąlygos
1. Žemės įstatymo nustatyta tvarka žemės ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama veikla neatitinka mėgėjiškos sodininkystės tikslų.
2. Mėgėjiško sodo teritorijos daliai, kurioje pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatomas naujas jos naudojimo bei tvarkymo režimas pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS STEIGIMAS
9 straipsnis. Bendrijos steigimas
1. Bendrijos steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį sudarę sodininkai. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.
3. Sudarę steigimo sutartį, bendrijos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša mėgėjiško sodo teritorijos sodininkams apie steigiamą bendriją, parengia bendrijos įstatų projektą, šio Įstatymo nustatyta tvarka sušaukia steigiamąjį susirinkimą.
10 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas
1. Steigėjai iki bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre privalo parengti darbotvarkę ir sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
2. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša visiems mėgėjiško sodo teritorijos sodininkams ir kartu pateikia susirinkimo darbotvarkę, bendrijos įstatų projektą ir nurodo susirinkimo vietą bei laiką.
3. Steigiamajame susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi sodininkai. Steigiamajame susirinkime jie turi tas pačias teises kaip ir steigėjai.
4. Steigiamajam susirinkimui (taip pat pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo nuostatos bendrijos narių susirinkimui dėl kvorumo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.
5. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti bendrijos narių susirinkimo renkamų bendrijos organų narius.
6. Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvavusių mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų balsų dauguma.
7. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, skaičiuojant nuo prieš tai skelbto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotinis steigiamasis susirinkimas šaukiamas tokia pat tvarka kaip ir neįvykęs susirinkimas.
11 straipsnis. Bendrijos įstatai
2. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
8) bendrijos valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka bei šių organų narių atsakomybė;
10) tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka;
4. Bendrijos įstatus po steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo narių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrijos įstatus, įgaliotas asmuo.
12 straipsnis. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės
1. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje.
2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai.
3. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Taisyklės skelbiamos viešai bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Bendrijos registravimas
2. Bendrija įregistruojama po to, kai įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai, išrinkti pagal bendrijos įstatus narių susirinkimo renkami bendrijos organai, taip pat kai juridinių asmenų registrui yra pateikti Civiliniame kodekse ir šiame Įstatyme nurodyti dokumentai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS VALDYMAS
14 straipsnis. Bendrijos organai
1. Bendrijos organai yra:
15 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas
1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:
2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą;
3) nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjiško sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;
4) iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
5) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką;
6) vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;
7) spręsti naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo, drausminimo ir šalinimo iš bendrijos klausimus;
8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;
13) priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.
3. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.
4. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
5. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš bendrijos ir šio straipsnio 1 dalies 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti narių susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.
6. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams klausimais, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
16 straipsnis. Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka
1. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas bei 1/10 bendrijos narių.
3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką. Joje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.
4. Jei bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą per 10 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, narių susirinkimas gali būti sušaukiamas 1/4 bendrijos narių sprendimu.
5. Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos.
6. Neeiliniai narių susirinkimai šaukiami bendrijos valdymo organo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/10 bendrijos narių iniciatyva.
7. Bendrijos valdymo organas ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos įstatų nustatyta tvarka pranešti bendrijos nariams apie narių susirinkimo sušaukimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu.
9. Bendrijos narių susirinkime teisėtai dalyvaujantys nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Narys, dalyvaujantis bendrijos narių susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, nesantis bendrijos nariu, taip pat turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį jo teisę balsuoti narių susirinkime. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, jau balsavę raštu.
10. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Sprendimai pakartotiniame susirinkime priimami paprasta ar šio Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma.
11. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus bendrijos narių susirinkimo metu pasirašo visi bendrijos nariai.
12. Protokolą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kartu gali pasirašyti ir bendrijos narių susirinkimo įgalioti asmenys.
13. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registracijos sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.
17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas
1. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.
2. Jeigu bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos narių skaičių nustato bendrijos įstatai. Valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai.
3. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas.
4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai.
5. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą. Joje turi būti bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, bendrijos veiklos planai ir prognozės. Bendrijos įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau bendrijos veiklos ataskaitos reikalavimų.
18 straipsnis. Bendrijos valdymo organo kompetencija ir atsakomybė
1. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas.
2. Bendrijos valdymo organas:
2) įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui;
3) tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia informaciją ir dokumentus bendrijos narių susirinkimui;
3. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą.
4. Bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad revizijos komisijai (revizoriui) ar auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrijos dokumentai.
19 straipsnis. Veiklos kontrolė
1. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami narių susirinkime ne ilgesnei kaip 3 metų kadencijai.
3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti bendrijos valdymo organo nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar bendrijos pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
4. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius), bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja bendrijos narių susirinkimo renkama audito įmonė.
5. Revizijos komisija (revizorius) arba audito įmonė:
2) informuoja bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdymo organą apie bendrijos veiklos pažeidimus;
3) finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės;
PENKTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
20 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos
1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.
2. Bendrijai draudžiama:
2) neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui;
3) teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;
3. Bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su bendrijos veiklos tikslais.
21 straipsnis. Bendrijos nariai
1. Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.
2. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
3. Bendrijos buveinėje turi būti sodininkų registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai. Joje turi būti nurodyta sodininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jei tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas sodininkas.
4. Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis valdė mėgėjiško sodo teritorijoje esantį sodo sklypą, nariui išstojus iš bendrijos ar bendrijai jį pašalinus iš bendrijos bei bendriją likvidavus.
22 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos
1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės.
2. Bendrijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi);
2) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;
3) imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius;
4) viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjiškos sodininkystės produkciją;
6) įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises;
3. Bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.
4. Bendrijos narys turi šias pareigas:
1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus;
2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai;
3) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai;
5) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
6) bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose;
7) perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS TURTAS IR PAJAMOS
23 straipsnis. Bendrijos turtas
24 straipsnis. Bendrijos pajamos ir jų apskaita
1. Bendrijos pajamas sudaro:
2. Nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS
25 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas
2. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo sudaryti bendrijos reorganizavimo sąlygas. Reorganizavimo sąlygose turi būti numatyta:
1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šią bendriją;
2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios bendrijos, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos, naujai steigiamos bendrijos;
3) pasibaigiančios bendrijos nario tapimo po reorganizavimo veiksiančios bendrijos nariu tvarka, sąlygos ir terminai;
4) momentas, nuo kurio pasibaigiančios bendrijos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrijai;
3. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrijos įstatai.
4. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose vieną kartą, ne vėliau kaip 30 dienų iki narių susirinkimo dėl reorganizavimo, ir pranešta raštu visiems bendrijos kreditoriams. Skelbimo būdas turi būti nurodytas bendrijos įstatuose. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
5. Reorganizavimo sąlygas kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos valdymo organas turi pateikti juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą po paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą įstatuose nurodytame leidinyje dieną.
6. Reorganizavime dalyvaujančios bendrijos kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai yra numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu bendrija prievolių įvykdymo papildomai neužtikrino.
7. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki bendrijos narių susirinkimo dėl reorganizavimo reorganizavime dalyvaujančių bendrijų nariai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai steigiamų bendrijų įstatais ir praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos sudaromos praėjus 6 mėnesiams po nors vienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo.
8. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo bendrijų nariams raštu pranešti apie visus esminius pasikeitimus, atsiradusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo, ir šį rašytinį pranešimą pridėti prie šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat apie esminius pasikeitimus žodžiu pranešti bendrijos narių susirinkime.
9. Sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Sprendimu dėl bendrijos reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti veiklą tęsiančių bendrijų ar priimti nauji po reorganizavimo steigiamų naujų bendrijų įstatai.
10. Dokumentas, patvirtinantis narių susirinkimo sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.
26 straipsnis. Bendrijos pertvarkymas
27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas
2. Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 3 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus likęs bendrijos turtas perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendriją.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai su bendrijomis ir sodininkais
1. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdo viešąjį bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę bei viešosios tvarkos priežiūrą; turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas, gali remti bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančius tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį, saugoti gamtą ir auginti žemės ūkio produkciją bei tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Valstybės ir savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato kiti teisės aktai bei specialiosios programos.
2. Įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies padengdamos išlaidas mėgėjiško sodo bendrojo naudojimo objektų (kelių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo ir kitų) statybai, priežiūrai ir atnaujinimui.
3. Savivaldybės bendrijas gali remti šiais būdais:
1) įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendrijas ir jų narius atleisdamos nuo žemės ir kitų mokesčių;
29 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.
30 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
31 straipsnis. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatų galiojimas bei keitimas
1. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.