LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS 2001 METŲ GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. 307/68 „DĖL NEDARBINGUMO BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLIŲ, ŠIŲ PAŽYMĖJIMŲ BLANKŲ, TAIP PAT SUNKIŲ LIGŲ, KURIOMIS SERGANTIEMS VAIKAMS IKI 16 METŲ STACIONARE SLAUGYTI DUODAMAS PAŽYMĖJIMAS NE ILGIAU KAIP 120 KALENDORINIŲ DIENŲ PER KALENDORINIUS METUS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2002 m. birželio 10 d. Nr. 263/78

Vilnius

 

 

Iš dalies pakeičiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 307/68 „Dėl nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare slaugyti duodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1687):

1. Įsakymo pavadinimą išdėstome taip:

„Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje slaugyti duodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“.

2. Įsakymo 1.3 punktą išdėstome taip:

„Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje slaugyti duodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašą (pridedama).“

3. Įsakymą papildome 1.4 punktu:

„Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašą (pridedama).“

4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles išdėstome nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS                                                    KONSTANTINAS DOBROVOLSKIS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS

IR DARBO MINISTRĖ                                                                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 263/78)

 

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMŲ BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (Žin., 2001, Nr. 10-284) bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais (Žin., 2000, Nr. 38-1065).

2. Nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai (toliau – pažymėjimai) pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos ar motinystės pašalpą.

3. Pažymėjimus gali išduoti ir tęsti tik sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės duoti ir tęsti nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus (toliau – sutartis) su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniais skyriais, ligonius gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK).

4. Pažymėjimai išduodami, apdraustiesiems pateikus valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (toliau – draudimo pažymėjimas) arba Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti (toliau – draudimo sutartis).

Jeigu ligonis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl būtinosios pagalbos be draudimo pažymėjimo ar be draudimo sutarties, pažymėjimas jam gali būti išduotas ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Ligoniui pateikus draudimo pažymėjimą ar draudimo sutartį, pranešimas apie apdraustojo asmens nedarbingumą Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikiamas sutartyje numatytais terminais.

Nepateikus atitinkamo dokumento, pažymėjimas toliau netęsiamas ir nebaigiamas.

Apsidraudusiems valstybiniu savanorišku socialiniu draudimu ligos, motinystės pašalpoms gauti pažymėjimai išduodami ir tęsiami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

6. Asmenims, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – VMSEK) pripažintiems invalidais, nedarbingumo pažymėjimai išduodami ir tęsiami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Apdraustiesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos ar traumos (išskyrus nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas, šeimos nario slaugymo) gali būti duodamas ir tęsiamas nepertraukiamai ar su pertraukomis 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

7. Ligoniams, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu siųstiems tirtis ar gydytis už Lietuvos Respublikos ribų, pažymėjimus už gydymosi bei kelionės laiką išduoda GKK, gavusios Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus raštu. Kelionės laikas patvirtinamas pagal pateiktus kelionės bilietus.

8. Už Lietuvos Respublikos ribų gautus apdraustųjų laikinąjį nedarbingumą pateisinančius dokumentus į pažymėjimus keičia sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra prisirašę, GKK, gavusios dokumentų originalus ir notaro patvirtintus jų vertimus į valstybinę kalbą bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimą raštu.

9. Pažymėjimai dėl estetinių ir plastinių operacijų operuotiems stacionare asmenims gali būti išduodami tik tuo atveju, jeigu buvę defektai trukdė jų profesiniam darbingumui.

10. Pažymėjimų dublikatus GKK išduoda tik gavusios iš darboviečių (draudėjų) ar Fondo valdybos teritorinių skyrių pažymas, kad pagal pažymėjimų originalus neišmokėtos ligos ar motinystės pašalpos. Išduodant dublikatą visos pažymėjimo atitinkamos eilutės, lentelės, langeliai užpildomi pagal įrašus medicininėje dokumentacijoje. Eilutėje „Išdavimo data“ nurodoma dublikato išdavimo data.

Pažymėjimuose ir pranešimuose apie apdraustojo asmens nedarbingumą viršutiniame dešiniajame kampe įrašoma „Dublikatas“ ir patvirtinama GKK pirmininko arba įstaigos vadovo parašu bei GKK ar įstaigos antspaudu (spaudu).

11. Pažymėjimus taisyti draudžiama. Sveikatos priežiūros įstaigose sugadinti pažymėjimai perrašomi:

11.1. sugadintus pažymėjimus perrašo sugadinusios sveikatos priežiūros įstaigos arba sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, GKK.

11.2. perrašant užpildomos visos naujų pažymėjimų atitinkamos eilutės, lentelės ir langeliai. Eilutėje „Išdavimo data“ nurodoma pažymėjimo perrašymo data.

11.3. pažymėjimuose ir pranešimuose apie apdraustojo asmens nedarbingumą viršutiniame dešiniajame kampe įrašoma „Vietoj sugadinto pažymėjimo Ser...., Nr......“. Šis įrašas patvirtinamas GKK pirmininko arba įstaigos vadovo parašu bei GKK ar įstaigos antspaudu (spaudu).

12. Pažymėjimus šiose Taisyklėse nenumatytais atvejais gali duoti tik sveikatos priežiūros įstaigų GKK, gavusios Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių leidimus raštu.

13. Šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių bei Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotieji pareigūnai.

 

II. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS DĖL LIGŲ AR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ

 

14. Pažymėjimai dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba kol VMSEK nustato invalidumą.

15. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas.

16. Ligoniams, kurie į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo, pažymėjimai išduodami kreipimosi dieną, o nuo darbo jie atleidžiami nuo kitos dienos.

17. Sergantiems psichikos ligomis pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo atgaline data gali išduoti gydytojai psichiatrai kartu su sveikatos priežiūros įstaigų vadovu arba gydytojų psichiatrų teikimu – GKK, bet ne ilgiau kaip už 7 kalendorines dienas.

18. Pažymėjimus apdraustiesiems, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, gydytojas kartu su skyrių vedėju ar įstaigos vadovu duoda už visą gydymosi jose laiką, taip pat vykimo į šias įstaigas ir grįžimo iš jų laiką.

19. Ligonius, kurie be siuntimo (savo nuožiūra) gydosi ne toje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios yra prisirašę, o kitoje, apžiūrėti ir įvertinti jų gydymą ir darbingumą ar slaugymo būtinumą GKK turi ne vėliau kaip po 3 kalendorinių ambulatorinio gydymo dienų.

20. Jeigu ligonis į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą ambulatoriniam gydymui jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.

Tais atvejais, kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

21. Išduoti ir tęsti pažymėjimus ambulatoriniams ligoniams gali tik ambulatorinius ligonius priimti turintys teisę gydytojai.

22. Pažymėjimai ambulatoriškai gydomiems ligoniams duodami ir kiekvieną kartą tęsiami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

23. Pažymėjimus ambulatoriškai gydomiems ligoniams išduoti ir kiekvieną kartą tęsti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų gali:

23.1. gydytojai chirurgai, traumatologai ar bendrosios praktikos gydytojai tais atvejais, kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas bei nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas;

23.2. gydytojai chirurgai, akušeriai – ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai ir gydytojai specialistai po operacijų;

23.3. gydytojai kardiologai, bendrosios praktikos gydytojai ir vidaus ligų gydytojai po ūmaus miokardo infarkto;

23.4. gydytojai neurologai ir bendrosios praktikos gydytojai po ūmaus smegenų insulto (subarachnoidinių ir intracerebrinių kraujosrūvų, smegenų infarkto);

23.5. gydytojai ftiziatrai ir pulmonologai sergantiems tuberkulioze;

23.6. visi gydantys gydytojai sergantiems onkologinėmis ligomis.

24. Jeigu laikinasis nedarbingumas trunka ilgai, nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo laikotarpiu keičiasi ligos ar nedarbingumo priežastis, ne vėliau kaip po 30 ambulatorinio gydymo dienų ligonį turi apžiūrėti GKK ir įvertinti jo gydymą bei darbingumą. Jei asmuo į GKK posėdį neatvyksta, medicininėje dokumentacijoje ir pažymėjimo eilutėje „Elgesio taisyklių pažeidimai“ įrašomas pažeidimas ir data.

Toks pažymėjimas be GKK apžiūros ir išvados dėl paciento darbingumo toliau netęsiamas ir naujas neišduodamas.

25. Ligoniai, kurių darbingumas sutrinka ilgam ar visiškai, siunčiami į VMSEK ne vėliau kaip po:

25.1. 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;

25.2. 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų).

26. Sergantieji tuberkulioze siunčiami į VMSEK ne vėliau kaip po:

26.1. 182 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;

26.2. 244 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.

27. Jeigu VMSEK pripažįsta ligonį laikinai nedarbingu, pažymėjimas tęsiamas, iki jis atgaus darbingumą arba bus pakartotinai siunčiamas į VMSEK. Ligoniai pakartotinai siunčiami į VMSEK ne vėliau kaip po 61 kalendorinės dienos nuo paskutinės VMSEK apžiūrėjimo datos.

28. Jei asmens darbingumas buvo atstatytas ir po tam tikro laiko jis vėl tampa nedarbingu, į VMSEK turi būti siunčiamas bendra tvarka, skaičiuojant nedarbingumo dienas nuo paskutinės VMSEK apžiūros.

29. Jeigu ligonis, turintis invalidumo požymių, atsisako VMSEK apžiūros arba GKK paskirtu laiku neatvyksta į VMSEK posėdį invalidumui nustatyti, pažymėjimas jam toliau netęsiamas, o elgesio taisyklių pažeidimų skiltyje įrašomas šis pažeidimas ir data, kada ligonis turėjo būti apžiūrėtas VMSEK.

Toks pažymėjimas gali būti tęsiamas ar užbaigiamas tik gavus VMSEK sprendimą apie ligonio darbingumą. Naujas pirmasis pažymėjimas dėl tos pačios ligos ar traumos be VMSEK sprendimo neišduodamas. Apdraustajam susirgus kita liga ar susižalojus, išduodama tik medicininė pažyma.

30. VMSEK ligoniui nustačius pirminį invalidumą, pažymėjimas užbaigiamas dieną prieš invalidumo nustatymą.

Naujas pirmasis pažymėjimas invalidui, susirgus kita liga ar susižalojus, gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos – tik po 1 darbo dienos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms.

31. Stacionarinio gydymo atveju pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną arba, ligonio prašymu, ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.

32. Atgavusiems darbingumą ligoniams išvykstant iš sveikatos priežiūros įstaigų stacionarų ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų, pažymėjimai užbaigiami.

Jeigu stacionarinio gydymo metu ligonių darbingumas neatstatomas, gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu gali pratęsti pažymėjimą tolesniam ambulatoriniam gydymui, bet ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, o po reabilitacinio ar sveikatos grąžinamojo gydymo ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.

33. Laikinai nedarbingiems ligoniams, poūmiu ligos periodu atsiųstiems iš sveikatos priežiūros įstaigų su neužbaigtais pažymėjimais į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas stacionarinei reabilitacijai ar sveikatos grąžinamajam gydymui, pažymėjimus gydymosi laikotarpiui tęsia šių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai.

Tais atvejais, kai ligoniai gydomi ambulatorinės reabilitacijos įstaigose, pažymėjimus jiems tęsia šių įstaigų gydytojai šiose Taisyklėse nustatyta pažymėjimų ambulatoriniams ligoniams tęsimo tvarka. Jeigu ligoniui atstatomas darbingumas, pažymėjimas jam turi būti užbaigtas dar nepasibaigus nustatytam ambulatorinės reabilitacijos terminui.

34. Asmeniui susirgus kita liga ar susižalojus po atleidimo iš darbo pažymėjimas netęsiamas ir naujas pirmasis pažymėjimas neduodamas.

35. Pažymėjimai neduodami:

35.1. asmenims, sužalojusiems savo sveikatą arba apsimetusiems sergančiais;

35.2. darbingiems asmenims jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;

35.3. asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs ar apsvaigę, taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

36. Pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) išvadą, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumos atsiradimui įtakos neturėjo, medicininę pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK keičia į nedarbingumo pažymėjimą, tik gavusi Fondo valdybos teritorinio skyriaus leidimą raštu.

37. Asmenims, sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, esant priklausomybės ar abstinencijos sindromui, savanoriškai atvykusiems gydytis į specializuotus priklausomybės ligų, psichiatrijos stacionarus ar kitas stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias licenciją teikti narkologijos priežiūros paslaugas, gydantis gydytojas su skyriaus vedėju ar įstaigos vadovu pažymėjimą duoda už gydymosi stacionare laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, vieną kartą per kalendorinius metus.

 

III. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS SERGANČIAM ŠEIMOS NARIUI SLAUGYTI

 

38. Pažymėjimai sergančiam apdraustojo šeimos nariui slaugyti duodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga.

Šeimos nariais laikomi – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Sergančiam vaikui slaugyti pažymėjimas gali būti duodamas ir globėjui (pripažintam įstatymų nustatyta tvarka).

39. Pažymėjimai sergančio suaugusio šeimos nario slaugymui gali būti duodami reikalingam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai ar ligonis slaugomas stacionare, ar namie.

40. Pažymėjimai slaugyti stacionare gydomiems vaikams gali būti duodami reikalingam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip:

40.1. slaugant bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų amžiaus – 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;

40.2. slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą, – 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;

Ambulatorinio slaugymo trukmė į 40.1 ir 40.2 punktuose nurodytą laikotarpį neįtraukiama.

40.3. slaugant bet kuria liga sergantį nuo 7 iki 14 metų amžiaus vaiką – 14 kalendorinių dienų, išskyrus 40.2 punkte nurodytus atvejus. Tokia slaugymo trukmė negali būti ilgesnė nepertraukiamai ligonį slaugant stacionare ir namie.

41. Pažymėjimai slaugyti ambulatoriškai gydomiems vaikams iki 14 metų gali būti duodami reikalingam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Slaugant vaiką namie, pažymėjimas gali būti duodamas ir kiekvieną kartą tęsiamas ne ilgiau kaip po 5 kalendorines dienas.

42. Jeigu vieno šeimos nario slaugymo metu suserga kiti šeimos nariai, pažymėjimas jiems ambulatoriškai slaugyti duodamas bei tęsiamas tik vienam slaugančiam asmeniui, pažymėjimą tęsiant slaugomų ligonių amžių atitinkančiai šių Taisyklių 39–41 punktuose nurodytai trukmei. Tokio pažymėjimo eilutėje „Slaugomas ligonis“ turi būti įrašomi ir vėliau susirgusio slaugomo asmens duomenys bei nurodoma jo susirgimo data.

43. Jei slaugomas ligonis suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, tai jam slaugyti neduodamas naujas pažymėjimas, o tęsiamas pirmasis. Vaiko ar suaugusio asmens slaugymo trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei nurodyta šių Taisyklių 39–41 punktuose.

 

IV. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS NĖŠČIOSIOMS IR GIMDYVĖMS

 

44. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus duoda nėščias moteris prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai akušeriai – ginekologai arba bendrosios praktikos gydytojai.

45. Pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) duodami moterims, suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau.

Jei nėščioji moteris iki gimdymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo, suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau, nesikreipė ar pažymėjimo atsisakė, gimdymą priėmusi sveikatos priežiūros įstaiga nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą išduoda 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo. Šio pažymėjimo atitinkamoje eilutėje nurodoma gimdymo data.

46. Moterims, pagimdžiusioms daugiau nei vieną vaiką ir komplikuoto gimdymo atvejais (pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą ligų ir būklių sąrašą), gimdymo skyriaus gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba sveikatos priežiūros įstaigos vadovu po gimdymo išduoda papildomus pažymėjimus 14 kalendorinių dienų.

47. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, gimdymo skyrių gydytojai pažymėjimus duoda 28 kalendorinėms dienoms.

Jei kūdikis gyvena 28 dienas ir ilgiau, papildomą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą dar 42 kalendorinėms dienoms duoda kūdikį prižiūrinčios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba įstaigos vadovu.

48. Pažymėjimą moteriai, tapusiai nedarbingai dėl nėštumo nutraukimo, išduoda operaciją atlikęs gydytojas, bet ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant komplikacijoms, pažymėjimas tęsiamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

Vakuuminių aspiracijų atvejais pažymėjimai neduodami. Savaiminių abortų atvejais pažymėjimai duodami šių Taisyklių 15 ir 31 punktuose nurodyta tvarka.

49. Moterims, atleistoms iš darbo nėštumo metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, pažymėjimai duodami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

 

V. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS EPIDEMINIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS

 

50. Pažymėjimus nušalintiems nuo darbo asmenims dėl karantino režimo ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai infektologai, bendrosios praktikos gydytojai ar vidaus ligų gydytojai, gavę visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose atitinkamas pažymas.

51. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose sprendimu, apdraustuosius laikinai nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojus ir nesant galimybėms jų perkelti į kitą darbą, pažymėjimus nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų infektologai, bendrosios praktikos gydytojai ar vidaus ligų gydytojai.

52. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse arba jų filialų miestuose bei rajonuose sprendimu, vaikų įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir išdavus atitinkamas pažymas apie būtinybę prižiūrėti vaikus, pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda gydytojai pediatrai arba bendrosios praktikos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

 

VI. PAŽYMĖJIMŲ PILDYMO IR DAVIMO LIGONIAMS TVARKA

 

53. Pažymėjimo, jo šaknelės ir pranešimo apie apdraustojo asmens nedarbingumą eilutės, lentelės ir atitinkami langeliai turi būti tiksliai ir aiškiai užpildyti, įrašyta kas reikalinga arba pažymėta, kaip nurodyta pastaboje.

54. Pranešimas apie apdraustojo asmens nedarbingumą pildomas kiekvieną kartą išduodant pažymėjimą (nepriklausomai nuo to, ar asmuo gydomas stacionare, ar ambulatoriškai, ar pažymėjimas išduotas slaugymui) bei pateikiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui sutartyje nustatyta tvarka. Jei pažymėjimas išduotas slaugymui, pranešime apie apdraustojo asmens nedarbingumą nurodoma slaugomo asmens vardas, pavardė, gimimo metai, mėnuo, diena.

55. Sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas ir įmonės kodas įrašomas atitinkamame langelyje.

56. Apdrausto asmens kodas, draudimo pažymėjimo serija ir numeris pildomi pagal apdraustojo draudimo pažymėjimą.

57. Gydytojo, išdavusio pažymėjimą, asmens kodas pranešime pildomas pagal jo draudimo pažymėjimą arba pasą.

58. Lentelė „Invalidas“ pildoma pagal asmens invalidumo pažymėjimą.

59. Ligonio adresas nurodomas pagal jo faktinę gyvenamąją vietą.

60. Pažymėjime nurodoma:

60.1. pirminė ir galutinė pagrindinių patologinių būklių (ligų, traumų ar kt.), dėl kurių ligonis yra laikinai nedarbingas, diagnozės nurodomos ligų kodais pagal TLK-10. Pacientui neprieštaraujant, diagnozės nurodomos valstybine kalba. Nelaimingų atsitikimų darbe bei kelyje į darbą ir iš darbo atvejais nurodomos ir diagnozės, ir jų kodai pagal TLK-10;

60.2. jeigu nepertraukiamo laikino nedarbingumo atveju patologinių būklių daugiau nei viena, galutinis kodas nurodomas tos būklės, dėl kurios ligonis buvo nedarbingas ilgiausiai.

61. Jei ligonis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą, gydytojas medicininiuose dokumentuose turi nurodyti kreipimosi laiką valandų ir minučių tikslumu, remdamasis ligonio žodžiais, aprašyti traumos priežastį, aplinkybes, laiką ir vietą. Kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą laikas turi būti nurodomas ir pirmajame pažymėjime šalia pirminės diagnozės.

62. Jeigu pažymėjimas duodamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą liekamųjų padarinių (pasekmių), gydytojas nedarbingumo priežastį pažymi atitinkamame langelyje „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą“ ir pirmajame pažymėjime šalia pirminės diagnozės kodo įrašo nelaimingo atsitikimo darbe datą.

63. Jeigu besigydantis po nelaimingo atsitikimo darbe (kelyje į (iš) darbą) ar dėl profesinės ligos laikinai nedarbingas ligonis suserga kita liga ar susižeidžia buityje, jam tęsiamas pirmasis pažymėjimas tol, kol jis gydosi ir yra nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Toliau, jei asmuo dar yra nedarbingas, jam gali būti išduotas be pertraukos naujas pirmasis pažymėjimas dėl kitos ligos ar buitinės traumos.

64. Jei pirminės diagnozės kodas keičiamas dėl profesinės ligos, nuo jos nustatymo datos išduodamas naujas pirmasis pažymėjimas.

65. Jeigu asmuo, kuriam yra patvirtinta profesinė liga, tampa laikinai nedarbingu dėl šios profesinės ligos paūmėjimo ar komplikacijų, gydytojas, išduodamas pirmąjį pažymėjimą, nedarbingumo priežastį „Profesinė liga“ pažymi atitinkamame langelyje ir šalia pirminės diagnozės kodo įrašo profesinės ligos nustatymo datą bei profesinės ligos patvirtinimo akto numerį.

66. Gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri ligonius ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taip pat turi būti nurodomas ligoniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą data.

67. Pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai ir nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo laikotarpiu keičiasi ligos.

68. Vaikui ar suaugusiajam slaugyti išduotame pažymėjime nurodomas slaugomo ligonio vardas, pavardė, gimimo data (metai, mėnuo, diena).

69. Lentelės „Gydytas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje“ ir „Gydytas stacionare“ pildomos bei įrašai įstaigos antspaudu patvirtinami atitinkamo gydymo atveju.

70. Išduodant pažymėjimus ambulatoriniam gydymui, kiekvienas ligonis turi būti pasirašytinai supažindinamas su „Elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu“.

Elgesio taisyklių pažeidimais laikoma: kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka paskirtų gydymo ar diagnostikos procedūrų, atvyksta neblaivus pas gydytoją.

Eilutėse „Elgesio taisyklių pažeidimai“ gydantis gydytojas nurodo pažeidimų pobūdį ir jų datą.

71. Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių specialistai (gydytojai).

72. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo eilutę „Komplikuotas gimdymas“ pildo gimdymo skyriaus gydytojas. Joje nurodoma ligos ar patologinės būklės kodas pagal TLK-10, dėl kurios išduodamas papildomas pažymėjimas 14 kalendorinių dienų. Šio pažymėjimo atitinkamoje eilutėje nurodoma gimdymo data.

73. Užbaigiant pažymėjimą visais atvejais pasirašo pažymėjimą užbaigiantis gydytojas (vardas, pavardė, parašas). Užbaigtas pažymėjimas patvirtinamas užbaigiančios pažymėjimą sveikatos priežiūros įstaigos specialiuoju antspaudu.

Išduodant pažymėjimo tęsinį, naują pirmąjį pažymėjimą arba vietoj pažymėjimo išduodant medicininę pažymą, lentelė „Grįžti į darbą“ nepildoma, bet pildomos atitinkamos lentelės.

74. Jei ligonis kreipiasi į ambulatorinę sveikatos priežiūros įstaigą ne tą dieną, iki kurios jam tęsiamas pažymėjimas, o anksčiau, ir prašo leisti grįžti į darbą, gydytojas gali baigti pažymėjimą anksčiau. Ankstesnis įrašas lentelėje „Nedarbingumo laikotarpis“ netaisomas, o užpildant lentelę „Grįžti į darbą“ šalia parašoma „ligonio pageidavimu“.

75. VMSEK pripažinus ligonį invalidu, pažymėjimas užbaigiamas dieną prieš invalidumo nustatymą. Šalia lentelės „Grįžti į darbą“ pažymima nustatyta invalidumo grupė.

76. Visi pažymėjimai (pirmieji ir tęsiniai) išrašymo dieną registruojami nedarbingumo pažymėjimų registravimo žurnale (forma Nr. 036/a):

76.1. eilės tvarka pagal numerius turi būti įrašomos pažymėjimų išdavimo ir užbaigimo datos, pirminė ir galutinė diagnozės bei nurodoma laikinojo nedarbingumo trukmė;

76.2. jei tęsiamas kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis taip pat registruojamas eilės tvarka ligonio kreipimosi į įstaigą dieną atitinkamoje žurnalo eilutėje;

76.3. „Pastabų“ skiltyje (Nr. 17) prie įregistruoto perrašyto pažymėjimo ar dublikato nurodoma sugadinto pažymėjimo serija ir numeris. Atitinkamai pažymėti įregistruotą sugadintą pažymėjimą, nurodant dublikato ar perrašyto pažymėjimo seriją ir numerį;

76.4. jei pažymėjimas duodamas slaugymui, „Pastabų“ skiltyje nurodoma ir slaugomo asmens vardas, pavardė, gimimo data.

77. Ligonį įtariant neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, toks faktas nustatomas nedelsiant pagal klinikinius simptomus, o apžiūros rezultatai aprašomi medicininiuose dokumentuose. Jeigu įvertinant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną nepakanka klinikinių simptomų, turi būti tiriama alkoholio koncentracija kraujyje arba šlapime.

78. Medicininiai dokumentai, pagrindžiantys laikinąjį nedarbingumą, turi būti laikomi sveikatos priežiūros įstaigose, o pažymėjimai – pas ligonius (išskyrus gydymo stacionaruose atvejus).

 

VII. PAŽYMĖJIMŲ DAVIMAS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS PAREIGŪNAMS

 

79. Pažymėjimai Vidaus reikalų sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnams) duodami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka kaip ir apdraustiesiems, pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą.

80. Pažymėjimo eilutėje „Pareigos“ nurodoma: VRS pareigūnas, o vietoj draudimo pažymėjimo numerio įrašomas tarnybinio pažymėjimo numeris.

81. Pažymėjimų dublikatus išduoda sveikatos priežiūros įstaigų GKK, pareigūnui pristačius dokumentą iš darbovietės, kad pagal pateisinantį neatvykimą į tarnybą pažymėjimą jam nėra išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.

82. Pažymėjimus šių Taisyklių nenumatytais atvejais pareigūnams gali duoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų GKK, gavusios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą raštu.

83. Šių Taisyklių 25, 26, 27 punktų nustatytais atvejais pareigūnai yra siunčiami į sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinę ekspertizės komisiją, užpildžius medicininių dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a).

84. Pareigūnams invalidumo grupes nustato VMSEK sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos siuntimu.

85. Pranešimas apie pareigūno laikinąjį nedarbingumą nepildomas.

 

VIII. MEDICININĖ PAŽYMA

 

86. Medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) apdraustiesiems duodama, kai jie nedarbingi ar slaugo šeimos narius ilgiau, nei numatyta šiose Taisyklėse. Medicininė pažyma (toliau – pažyma) taip pat duodama šių Taisyklių 34 punkte numatytais atvejais.

87. Pažyma dėl ligų, traumų, protezavimo, sergančio šeimos nario slaugymo bei nėštumo ir gimdymo taip pat duodama ir nedirbantiems asmenims, pripažintiems bedarbiais pagal Bedarbių rėmimo įstatymą ir įregistruotiems teritorinėse darbo biržose, studentams, moksleiviams, kariams bei Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams.

88. Pažymoje nurodoma jos išdavimo bei užbaigimo data. Tais atvejais, kai pažyma pateisina neatvykimą į darbą, gydytojas ją išduoda ir tęsia kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Pažymos išdavimas bei tęsimas pagrindžiamas įrašais medicininiuose dokumentuose. Išrašytų pažymų šaknelės saugomos sveikatos priežiūros įstaigose.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

89. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės organizavimą sveikatos priežiūros įstaigoje atsako jos vadovas.

90. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantys gydytojai.

91. Ligos ir motinystės pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus, tęstus ar išduotus pažeidžiant šias Taisykles, pažymėjimus, Fondo valdybos teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš sveikatos priežiūros įstaigų.

92. Ginčytini apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimai, Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių specialistų (gydytojų) teikimu, sprendžiami GKK, įvertinant apdraustųjų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.

93. Apdraustųjų pretenzijas dėl gydytojų, atliekančių laikinojo nedarbingumo ekspertizę, veiksmų sprendžia sveikatos priežiūros įstaigų GKK kartu su Fondo valdybos teritorinių skyrių specialistais (gydytojais).

94. Ginčijamus laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus nagrinėja ir sprendžia Fondo valdyba arba teismas teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Klausimus, susijusius su šių Taisyklių taikymu, aiškina Fondo valdyba, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 263/78

 

LIGŲ IR BŪKLIŲ, DĖL KURIŲ SUTEIKIAMOS PAPILDOMOS 14 DIENŲ NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS, SĄRAŠAS

 

TLK KODAS

LIGA AR BŪKLĖ

O15.1, O15.2

Eklampsija gimdant ir po gimdymo

O44.1

Pirmaeigė placenta su kraujavimu

O45.0, O45.8, O45.9

Ankstyvas placentos atsiskyrimas

O64.1

Dėl sėdyninės pirmeigos patologinis gimdymas

O67.0, O67.8

Gimdymas, komplikuotas gausaus kraujavimo

O70.2, O70.3

Trečio ir ketvirto laipsnio tarpvietės plyšimas gimdant

O71.0, O71.1

Gimdos plyšimas

O71.2

Gimdos inversija po gimdymo

O71.7

Dubens akušerinė hematoma

O72.0, O72.1, O72.2

Kraujavimas trečiuoju gimdymo laikotarpiu ir tuoj po gimdymo

O72.3

Koaguliacijos defektai po gimdymo

O73

Užsilikusi placenta ir membranos

O74.0, O74.1, O74.2, O74.3, O74.4, O74.6, O74.7

Anestezijos komplikacijos gimdant

O75.1

Šokas gimdant ar po gimdymo

O81.0, O81.1, O81.2, O81.3, O81.4, O81.5

Vienvaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumekstraktorių

O82.0, O82.1, O82.2, O82.8, O82.9

Vienvaisis gimdymas per cezario pjūvį

O83.0, O83.2, O83.4

Kitas nesavaiminis vienvaisis gimdymas:

 

sėdmenų ekstrakcija, apsukimas su ekstrakcija, destruktyvios gimdymo operacijos

O84.0, O84.1, O84.2, O84.8. O84.9

Daugiavaisis gimdymas

O85

Sepsis po gimdymo

O88.0, O88.1, O88.2, O88.3, O88.8

Akušerinė embolija

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 263/78

 

SUNKIŲ LIGŲ, KURIOMIS SERGANTIEMS VAIKAMS IKI 16 METŲ STACIONARE IR VAIKŲ REABILITACIJOS ĮSTAIGOSE SLAUGYTI DUODAMAS PAŽYMĖJIMAS NE ILGIAU KAIP 120 KALENDORINIŲ DIENŲ PER KALENDORINIUS METUS, SĄRAŠAS

 

DIAGNOZĖ

TLK KODAS

Limfoleukozė

C91

Mieloleukozė

C92

Hodžkino liga

C81 -C85.9

Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino limfomų tipai

C85

Vaikų piktybiniai navikai

C00 – C97

Nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai

D37 – D48

Aplazinės ir kitos anemijos

D60 – D64

Agranuliocitozė

D70

Vitamino B12 stokos anemija

D51

Įgyta hemolyzinė anemija

D59

Blužnies ligos

D73

Purpura ir kitos hemoraginės būklės

D69

Mielodisplastiniai sindromai

D46

Kai kurios ligos, pažeidžiančios limforetikulinį audinį ir retikulohistiocitinę sistemą

D76

Kitas persodintas organas ar audinys (kaulų čiulpai)

Z.94.8

Streptokokinė septicemija

A40

Kitos septicemijos

A41

Įgimta klubo sąnario deformacija

Q65

Redukciniai kojos defektai

Q72

Įgimta dauginė artrogripozė

Q74.3

Įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydos

Q76

Kitos osteochondrodisplazijos

Q78

Jaunatvinis (juvenilinis) artritas su sistemine pradžia

M08.2

Sisteminė raudonoji vilkligė

M32

Kitos uždegiminės spondilopatijos

M46

Nevienodas galūnių ilgis (įgytas)

M21.7

Jaunatvinė (juvenilinė) klubo ir dubens osteochondrozė

M91

Osteomielitas

M86

Spinalinė (nugaros) raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai

G12

Kūdikių cerebrinis paralyžius

G80

Hemiplegija (vienpusis paralyžius)

G81

Paraplegija ir tetraplegija

G82

Kiti paralyžiniai sindromai

G83

Traumos, apimančios keletą kūno sričių

T00 – T07

Liemens ar galūnių nepatikslintų sričių sužalojimai

T08 – T14

Išorinių kūno paviršių terminiai ir cheminiai nudegimai

T20 – T25

Širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantantų komplikacijos

T82

Stuburo kaklinės dalies lūžimas

S12

Stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžimas

S32

______________