VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
I N F O R M A C I N I S P R A N E Š I M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO
1998 m. birželio 16 d. Nr. 07-06 / 4627
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte (1996 07 04 įstatymo Nr. I-1436 redakcija) nustatyta, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamasis turtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1995 12 27 įsakymu Nr. 134 (1996 04 10 įsakymo Nr. 35 ir 1997 01 23 įsakymo Nr. 8 redakcijos), įstatymuose nustatytos mokesčių lengvatos žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms įmonėms nuo 1996 01 01 taikomos tuo atveju, jei jų vykdoma veikla atitinka Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus A sekcijos 01 skyriaus 01.1, 01.2, 01.3 ir 01.4 grupėse nurodytą veiklą arba jei šios įmonės teikia minėtame įsakyme nustatytas paslaugas žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnyje (1994 12 15 įstatymo Nr. I-704 redakcija) nustatyta, kad bendrovė yra tokia įmonė, kurioje pajamų (įplaukų) už žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkiui dalis įmonės realizavimo pajamose (įplaukose) sudaro daugiau kaip 50 proc.
Todėl žemės ūkio bendrovės, kurios nevykdo jokios veiklos arba kurių metinės pajamos iš kitos, ne žemės ūkio, veiklos (tai pat pardavus savo ilgalaikį turtą) sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nes joms mokesčio lengvata, kaip žemės ūkio įmonėms, netaikoma.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 16 punkte (1997 06 17 įstatymo Nr. VIII-267 redakcija) nustatyta, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse.
Todėl žemės ūkio bendrovės, kurios buvo atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki bankrutavusios bendrovės statuso įgijimo sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų), įgijusios bankrutavusios bendrovės statusą, jo ir toliau nemoka. O žemės ūkio bendrovės, kurios privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki bankrutavusios bendrovės statuso įgijimo sudarė mažiau kaip 50 proc. visų pajamų arba kurios veiklos visai nevykdė), šio mokesčio nebemoka nuo kito mėnesio po bankrutavusios bendrovės statuso įgijimo.
Tačiau šiuo metu daugelis žemės ūkio bendrovių likviduojasi ne dėl bankroto, o dėl kitų priežasčių (dažniausiai pajininkų sprendimu). Todėl žemės ūkio bendrovės, kurios privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki likviduojamos bendrovės statuso įgijimo sudarė mažiau kaip 50 proc. visų pajamų arba kurios tą laikotarpį veiklos nevykdė), įgijusios likviduojamos (ne dėl bankroto) bendrovės statusą, šį mokestį ir toliau privalo mokėti.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo (1991 04 16 Nr. I-1222) 33 straipsnyje nustatyta, kad likviduojama žemės ūkio bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, t. y. likviduojama žemės ūkio bendrovė negali vykdyti jokios kitos (taip pat ir žemės ūkio) veiklos. Todėl žemės ūkio bendrovės, kurios buvo atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio (kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo metų pradžios iki likviduojamos bendrovės statuso įgijimo sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų), įgijusios likviduojamos (ne dėl bankroto) žemės ūkio bendrovės statusą, šio mokesčio ir toliau neprivalo mokėti.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (1994 07 20 Nr. I-1436) 7 bei 8 straipsniuose nustatyta, kad mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais privalo apskaičiuoti pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo 1 dienos turi pateikti teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms, o mokestis turi būti mokamas po + metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas. Metinis mokesčio tarifas – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Žemės ūkio bendrovės savo metines pajamas skaičiuoja didėjančia tvarka, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taip pat nustatytas metams. Todėl visos žemės ūkio bendrovės iki š. m. kovo 1 dienos teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms privalėjo pateikti nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimus, tačiau nekilnojamojo turto mokesčio kas ketvirtį mokėti neprivalo. Jeigu žemės ūkio bendrovės pajamos iš žemės ūkio veiklos per visus šiuos metus bus mažesnės kaip 50 proc. visų pajamų arba jei bendrovė šiais metais nevykdys jokios veiklos ir jai nebus suteiktas bankrutavusios bendrovės statusas, tai iki kitų metų sausio 25 dienos ji privalės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už visus 1998 metus.
Taip pat norime priminti, kad nekilnojamojo turto mokesčio perskaičiavimo tvarka pagal nuo 1997 m. spalio 1 d. pasikeitusią nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo metodiką yra paaiškinta finansų ministro 1997 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 193 (Žin., 1997, Nr. 107-2718).