Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-4202(2)
2012 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 1018
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1617 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4202 (2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti neįgaliems asmenims neįskaičiuojant į jų gaunamas pajamas profesinės reabilitacijos pašalpos, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik tiems gyventojams, kurie kreipiasi dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, bet ir gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, socialinę paramą mokiniams, išmoką vaikui), kuriems ši parama skiriama atsižvelgiant į gaunamas pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) 17 straipsnyje. Profesinės reabilitacijos pašalpos, kurios dydis, nepriklausomai nuo mokėjimo šaltinio, ne mažesnis kaip 2 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiai, neįskaitymas skiriant piniginę socialinę paramą į skaičiuojamas asmens pajamas neatitiktų piniginės socialinės paramos teikimo socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, taip pat šios pašalpos gavėjams suteiktų daugiau teisių negu kitiems piniginės socialinės paramos gavėjams, kurių gaunamos tikslinės paskirties lėšos yra skaičiuojamos.
2. Atsižvelgiant į tai, kad dėl esamos ekonominės būklės kyla grėsmė, jog nebus vykdomi valstybės prisiimti įsipareigojimai, taip pat į tai, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558), nėra finansinės galimybės teikti piniginę socialinę paramą didesniam asmenų skaičiui. Kad būtų įgyvendintos Įstatymo projekto nuostatos dėl profesinės reabilitacijos pašalpos neįskaitymo į asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, skaičiuojamas pajamas, vien tik socialinės pašalpos mokėjimui iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų apie 0,155 mln. litų per metus, be to, papildomų lėšų reikėtų teikiant ir kitą piniginę socialinę paramą, pavyzdžiui, asmenims, auginantiems vaikus, – teikti socialinę paramą mokiniams, mokėti išmoką vaikui ir kita.