LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 22 d. Nr. 1395
Vilnius
Patvirtinti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo koncepciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1395
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
SOCIALINĖS IR TEISINĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO RENGIMO SĄLYGOS
1. Nusikaltimus finansams, greta Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Vidaus reikalų ministerija), dabar tiria Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Šių įstaigų funkcijos dubliuojamos, todėl nusikaltimų finansams tyrimo sistema yra neracionali. Siekiant atsisakyti funkcijų dubliavimo, būtina tiksliau reglamentuoti šių įstaigų veiklą mokesčių administravimo, nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų išaiškinimo, jų tyrimo srityse ir geriau ją derinti tarpusavyje.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymui (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statusas ir veiklos teisinis reglamentavimas tebėra laikino pobūdžio, nes Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-22; 2001, Nr. 60-2139) 81 straipsnyje nustatyta, kad iki 2002 m. sausio 1 d. turi būti priimtas įstatymas, reglamentuojantis Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimą, teisinį statusą ir veiklos pagrindus.
2. Nusikaltimų finansams tyrimas yra specifinė, valstybei labai svarbi nusikaltimų tyrimo sritis, reikalinga specifinės (t. y. kitų nusikaltimų tyrimui nebūdingos) metodikos ir taktikos, specialių žinių, specifinių informacijos apie padarytus nusikaltimus finansams gavimo būdų. Nusikaltimų finansams tyrimo tikslas – ginti viešąjį valstybės interesą mokesčių administravimo srityje, atskleisti ir šalinti neigiamus procesus, vykstančius renkant lėšas į biudžetą. Todėl nusikaltimus finansams tirianti įstaiga turėtų:
2.1. būti savarankiška. Tai leistų operatyviai tvarkyti nusikaltimų finansams tyrimo veiklą nepriklausomai nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, policijos žinybinių interesų ir sudarytų sąlygas nusikaltimus finansams tiriančiai įstaigai vykdyti savo misiją – valstybės finansų sistemos apsaugą nuo kriminalinio poveikio. To ji nepadarytų, jeigu būtų įtraukta į jau esamas nusikaltimų tyrimo tarnybas (pavyzdžiui, jai įsiliejus į policijos sistemą, prioritetinis taptų ne valstybės biudžetui žalą darančių, o kitų nusikaltimų tyrimas; įsiliejusi į Finansų ministerijos valdymo srities įstaigų sistemą, ji pirmiausia privalėtų siekti didinti mokesčių administravimo efektyvumą);
2.2. būti mokesčių administravimo sistemos dalis. Nusikaltimus finansams tirianti įstaiga, vadovaudamasi atitinkamais įstatymais, vykdytų nusikaltimų finansams ikiteisminį tyrimą (ir kvotą) mokesčių administravimo srityje, o mokesčio administratoriai nebevykdytų kvotos funkcijos. Šios įstaigos atliekamos funkcijos būtų viena iš efektyvaus mokesčių administravimo sąlygų;
2.3. būti nepolicinė. Nusikaltimus finansams tirianti įstaiga turėtų įgyvendinti tiksliai nustatytus specialius uždavinius ir vykdyti specialias funkcijas, t. y. ginti viešąjį valstybės interesą mokesčių administravimo srityje, tačiau tai neatitiktų policijos – institucijos, kurios funkcijos nėra vien ginti viešąjį valstybės interesą mokesčių administravimo srityje, – uždavinių. Nusikaltimų finansams tyrimo procesas yra glaudžiai susijęs su mokesčių administravimu. Jeigu nusikaltimus finansams tirianti įstaiga būtų policijos sistemoje, nusikaltimų finansams atskleidimas taptų tik viena iš daugelio policijos veiklos funkcijų, viešasis valstybės interesas mokesčių administravimo srityje nebūtų itin aktyviai ginamas. Be to, galiojančių Lietuvos Respublikos policijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatų nepakaktų finansinių nusikaltimų tyrimui tinkamai vykdyti, nes jos tam nepritaikytos;
2.4. turėti išplėtotą nusikaltimų tyrimo infrastruktūrą. Šiuo metu išplėsta nusikaltimų tyrimo infrastruktūra pasižymi Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis – čia yra atitinkamų operatyvinių tarnybų su suderintais tarpusavio ir tarptautiniais ryšiais, turima profesionalaus personalo, nusikaltimų tyrimo patirties, sukaupta tradicijų ir potencialo, veikia informacijos sistema, galioja pareigūnų tarnybą ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
3. Atsižvelgiant į šios koncepcijos 1 ir 2 punktuose išdėstytus argumentus, būtų tikslinga pakeisti Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo organizavimą ir pavadinimą – pavadinti šią įstaigą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir priimti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą (toliau vadinama – įstatymas).
ĮSTATYMO TIKSLAS
4. Svarbiausias įstatymo tikslas būtų reglamentuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – tarnyba) teisinį statusą ir veiklos pagrindus, pakeitus Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo organizavimą ir pavadinimą.
5. Įstatymas nustatytų tarnybos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, finansavimą, veiklos kontrolę, bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybėmis, kitomis institucijomis pagrindus, pareigūnų įgaliojimus, teises ir pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas.
II. TEISINIO REGULIAVIMO ESMĖ
TARNYBOS STATUSAS, JOS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI IR PRINCIPAI
6. Tarnyba būtų įstatymų nustatyta tvarka įsteigta biudžetinė įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos ir vykdytų įstatymų jai pavestus uždavinius. Jos pareigūnų tarnyba būtų organizuojama statutiniais pagrindais.
7. Tarnybos veikla būtų grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės prieš įstatymus, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais.
8. Tarnyba būtų viešasis juridinis asmuo, turėtų atskirą išlaidų sąmatą. Tarnybos vadovas būtų tarnybai skirtų biudžetinių asignavimų valdytojas.
TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
10. Tarnybos uždaviniai būtų šie:
11. Tarnyba turėtų vykdyti šias funkcijas:
11.1. nustatyti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų vengimu, nustatytąja tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, taip pat kitus nusikaltimus ir teisės pažeidimus finansų sistemai;
11.2. įstatymų nustatyta tvarka vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti kvotą, parengtinį tardymą, finansinės-ūkinės veiklos patikrinimus;
11.3. bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos bei kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis tarnybos veiklos kompetencijos klausimais;
11.4. įgyvendinti priemones, užkertančias kelią mokesčių, įmokų, rinkliavų vengimui, biudžeto ir fondų lėšų pasisavinimui arba iššvaistymui, taip pat pinigų plovimo prevencijos priemones;
11.5. rengti pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų finansų sistemai tyrimą, tobulinimo, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų įtakos kriminogeninei situacijai (finansinių nusikaltimų daliai bendroje nusikalstamumo struktūroje);
TARNYBOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
14. Tarnybai vadovautų tarnybos vadovas, kurį skirtų į pareigas ir atleistų iš jų vidaus reikalų ministras.
Tarnybos vadovas būtų tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.
TARNYBOS PAREIGŪNO ĮGALIOJIMAI IR BENDROSIOS TEISĖS
16. Įgyvendindamas tarnybos uždavinius, jos pareigūnas turėtų teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus jo reikalavimus, o šių reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo jiems atveju – panaudoti prievartą.
TARNYBOS PAREIGŪNO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
18. Tarnybos pareigūnas privalėtų:
18.3. gavęs informaciją apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, pranešti apie įvykį tarnybai, policijai ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, prireikus – pats imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias rengiamam ar daromam nusikaltimui arba kitam teisės pažeidimui, apsaugota įvykio vieta, nustatyti įvykio liudininkai;
20. Jeigu tarnybos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeistų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jis būtų traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Neteisėta tarnybos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo tvarką nustato įstatymai.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Rengiant šią koncepciją, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. VIII-810 „Dėl Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1736) ir kitų teisės aktų nuostatas.
24. Įgyvendinant šią koncepciją, reikėtų parengti ir priimti šiuos teisės aktus:
24.1. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą (priėmus šį įstatymą, turėtų netekti galios Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 81 straipsnis);
24.4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą;