VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. O3-106
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2007, Nr. 55-2124) 17 straipsnio 5 dalimi ir Gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) 23 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
1. Patvirtinti Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusia galios 2007 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. O3-54 (Žin., 2007, Nr. 86-3460) patvirtintą Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką ta dalimi, kuri reglamentuoja gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų nustatymą.
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106
GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROJI DALIS
1. Ši Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir taikoma, nustatant gamtinių dujų (toliau tekste – dujų) perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas.
2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nustato dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas penkeriems metams. Konkrečias dujų įmonės dujų perdavimo ir skirstymo kainas, neviršijančias Komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų, dujų perdavimo ir skirstymo licencijose nurodytose teritorijose kiekvienais metais nustato dujų įmonės.
3. Dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu gali būti koreguojamos, pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų transportavimo kiekiui, teisės aktų reikalavimams ar dujų įmonėms viršijus nustatytus rodiklius, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus.
4. Konkrečių dujų perdavimo ir skirstymo kainų projektą prieš 30 dienų iki kainų paskelbimo dujų įmonės pateikia Komisijai. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
5. Pirmą kartą skaičiuojant dujų kainų viršutines ribas, jas koreguojant, baigiantis kainų viršutinių ribų taikymo trukmei, ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki naujų kainų įsigaliojimo dujų įmonės pateikia Komisijai duomenis pagal Metodikos priedus kainų viršutinių ribų skaičiavimui. Dujų įmonei laiku nepateikus Komisijai visų reikiamų duomenų, Komisija gali pratęsti nustatytų kainų viršutinių ribų galiojimo laikotarpį.
6. Paskutiniais kainų viršutinės ribos galiojimo metais dujų įmonės parengia ir ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki naujų kainų įsigaliojimo pateikia Komisijai ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą 5 metų laikotarpiui, užpildydama Metodikos priede pateiktą lentelę. Naujai dujofikuojamų teritorijų, kurioms dujofikuoti pagal teisės aktų reikalavimus turi būti skelbiamas konkursas, investicijos į ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą įtraukiamos tuomet, kai dujų įmonė paskelbiama konkurso laimėtoja.
7. Kasmet iki gruodžio 1 d. dujų įmonės parengia ir pateikia Komisijai suderinti metinius sistemų plėtros planus.
8. Investicijos derinamos su Komisija, vadovaujantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka. Investicijų ir sistemų plėtros plano įvykdymo ataskaita pateikiama Komisijai kartu su dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo arba naujų dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų nustatymo duomenimis. Koreguodama kainų viršutines ribas, Komisija įvertina dujų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į dujų įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius.
II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
9. Bazinis dujų kiekis – suskaičiuotas vidutinis dujų kiekis penkerių metų laikotarpiui, išreikštas norminiais kubiniais metrais su bazine žemutine dujų degimo šilumos verte.
10. Bazinės sąnaudos – suskaičiuotos vidutinės ekonomiškai pagrįstos (būtinosios) sąnaudos penkerių metų laikotarpiui.
12. Dujų įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklų: gavybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo, tiekimo bei laikymo ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus.
14. Dujų tranzitas – dujų, kilusių iš valstybės ne Europos Sąjungos narės teritorijos ir skirtų tos ir (ar) trečiosios valstybės teritorijai, transportavimas per šalies teritoriją.
15. Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitų tipų dujos, kurios gali būti techniškai ir saugiai patiektos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.
16. Ilgalaikė veiklos programa – dujų įmonių parengtas ir su Komisija suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per reguliavimo periodą įgyvendinti reguliuojamos dujų veiklos investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai.
18. Kubinis metras (m3) – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį.
19. Metai – laikotarpis, prasidedantis bet kurių metų sausio 1 d. 9.00 valandą ir besibaigiantis kitų metų sausio 1 d. 9.00 valandą.
20. Mėnuo – laikotarpis nuo pirmos kalendorinės ataskaitinio mėnesio dienos 9 valandos iki pirmos kalendorinės po ataskaitinio mėnesio dienos 9 valandos.
22. Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto savininkų teisė į ūkio subjekto turto dalį, likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.
25. Pagrindinė ūkinė-finansinė veikla – dujų transportavimas, vartotojų aptarnavimas, dujų sistemų statyba, valdymas, eksploatavimas, priežiūra ir remontas, prijungimo prie veikiančių dujotiekių ir dujų paleidimo darbų vykdymas, apskaitos priemonių patikra, derinimas, bandymas ir remontas.
26. Para – laikotarpis, prasidedantis bet kurią dieną 9 valandą ryto ir besibaigiantis kitą dieną 9 valandą ryto.
27. Perdavimas – dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro didelio slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir didelio slėgio vamzdynų dalį, visų pirma naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą.
28. Perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis) – didelio slėgio vamzdynai dujoms iš verslovių, SGD sistemų perduoti į dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.
29. Perdavimo sistemos operatorius (perdavimo įmonė) – dujų įmonė, kuri licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi perdavimo veikla ir yra atsakinga už perdavimo sistemos eksploatavimą, o kai reikia – ir už jos plėtrą bei už tai, kad būtų užtikrintos sistemos ilgalaikės galimybės patenkinti pagrįstus dujų transportavimo poreikius.
30. Pristatymo vieta – vieta, kurioje baigiasi dujų perdavimas ar skirstymas ir kurioje perdavimo, skirstymo įmonė atiduoda dujas sistemos naudotojui arba kurioje tiekimo įmonė patiekia dujas į vartotojo sistemą.
32. Sistema – dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, tarp jų ir susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimu, skirstymu ir suskystintų gamtinių dujų sistema.
33. Sistemos naudotojai – juridiniai ar fiziniai asmenys, tiekiantys dujas sistemai arba kuriems jos tiekiamos iš sistemos ir sudarę sutartis su sistemos operatoriumi.
35. Skirstymo sistema (skirstomasis dujotiekis) – žemo slėgio vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojų sistemų, taip pat inžinerijos statiniai, įrenginiai bei priemonės šiems vamzdynams veikti.
36. Skirstymo sistemos operatorius (skirstymo įmonė) – dujų įmonė, kuri licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi skirstymo veikla ir yra atsakinga už skirstymo sistemos eksploatavimą, o kai reikia – ir už jos plėtrą bei už tai, kad būtų užtikrintos sistemos ilgalaikės galimybės patenkinti pagrįstus dujų skirstymo poreikius.
40. Vartotojo galia (pajėgumai) – vartotojui (sistemos naudotojui) reikalingas perduoti, skirstyti, laikyti ar tiekti didžiausias dujų kiekis per parą vienerių metų laikotarpiu.
41. Vartotojo sistema – vartotojo žemės sklype ar nekilnojamame objekte įrengti vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms.
42. Kainos viršutinė riba – tai dujų įmonės atitinkamos reguliuojamos veiklos bazinių sąnaudų bei normatyvinio pelno sumos ir atitinkamos reguliuojamos veiklos bazinio gamtinių dujų kiekio santykis, kuris kartą per metus gali būti koreguojamas, pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų transportavimo kiekiui, teisės aktų reikalavimams ar dujų įmonėms viršijus nustatytus rodiklius.
III. ŽYMĖJIMAI
Dp,sk – skolintas kapitalas;
Ep,sk – nuosavas kapitalas;
Eef – efektyvumo rodiklis;
Iinfl – infliacijos koregavimo koeficientas;
INP – normatyvinio pelno koregavimo koeficientas;
Inusid – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų koregavimo koeficientas;
Iq – dujų kiekio pokyčio koregavimo koeficientas;
Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas metinis vartotojų kainų indeksas;
Kk – koregavimo koeficientas;
Lk – koreguojama sąnaudų dalis visose sąnaudose;
Lnusid – koreguojama nusidėvėjimo sąnaudų dalis visose sąnaudose;
LNP – koreguojama normatyvinio pelno dalis kainoje;
Lix – i-tojo veiksnio dalis visose sąnaudose;
NPp,sk – perdavimo ar skirstymo veiklos normatyvinis pelnas;
Qbaz t – bazinis dujų kiekis t-siais kainų reguliavimo metais;
Qp,sk – nustatytas perdavimo ar skirstymo bazinis dujų kiekis;
Qt – faktinis transportuotas dujų kiekis t-siais kainų reguliavimo metais;
Rd – skolinto kapitalo pelno norma;
Re – nuosavo kapitalo pelno norma;
Rf – Europos Sąjungos šalių narių išleistų valstybės obligacijų palūkanų norma;
Rlibor – vidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų Vilibor ir Euribor skirtumas;
Rm – nuosavo kapitalo rizikos norma;
Snusid baz t – bazinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, patiriamos t-siais kainų reguliavimo metais;
Snusid t – faktinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, patirtos t-siais kainų reguliavimo metais;
Sp,sk – nustatytos perdavimo ar skirstymo bazinės sąnaudos;
Str – dujų transportavimo tranzitu sąnaudos, Lt;
TE p,sk – ekonomiškai pagrįsto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė;
Tneperk – dujų įmonės neperkainuoto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė;
Tp,sk – dujų perdavimo ar skirstymo kaina;
Tp,sk rib – dujų perdavimo ar skirstymo kainos viršutinė riba;
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina;
X – rodiklis, atspindintis nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius.
IV. NUORODOS
44. Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
44.2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 43-1626);
44.3. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 98/30/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 230);
44.4. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų;
44.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1304 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 132-5379);
44.6. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2002, 15-598; 2007, Nr. 118-4832);
44.7. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 62-2852;).
V. BAZINIO DUJŲ KIEKIO IR BAZINIŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
45. Dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimuose bazinis dujų kiekis nustatomas, įvertinant dujų įmonės paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų kiekius ir jų prognozę penkeriems metams bei priežastis, lėmusias dujų kiekio pasikeitimus. Kiekių pasikeitimas dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų investicijų turi būti nurodomas atskirai.
46. Komisija nustato metines bazines sąnaudas, remdamasi paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų įmonės atitinkamos veiklos sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams.
47. Dujų įmonės veiklos sąnaudoms yra priskiriamos sąnaudos dujoms pristatyti iki pristatymo vietos vartotojams, užtikrinant patikimą ir saugų dujų perdavimą ir skirstymą mažiausiomis sąnaudomis. Skaičiuojant šias sąnaudas, būtina vadovautis galiojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais.
48. Skaičiuojant perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas, į skaičiavimus įtraukiamos tos dujų įmonės sąnaudos, kurios susidaro, vykdant pagrindinę ūkinę-finansinę veiklą ir ilgalaikes veiklos programas (išskyrus planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas).
49. Planuojamos sąnaudos, susijusios su investicijų, numatytų ilgalaikėje veiklos programoje, įgyvendinimu, turi būti nurodomos atskirai.
50. Dujų įmonės veiklos (eksploatacinės) sąnaudos skirstomos ir skaičiuojamos atskirai:
51. Perdavimo ir skirstymo sąnaudos atskiriamos, tvarkant kiekvienos iš šių veiklų atskirą buhalterinę apskaitą.
52. Tiesioginiais skaičiavimais sąnaudos priskiriamos atitinkamai veiklai. Sąnaudos, kurios tiesiogiai nesuskaičiuojamos, atskiriamos pagal dujų įmonės nustatytas ir su Komisija suderintas apskaitų atskyrimo taisykles.
53. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
53.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos skaičiuojamos, remiantis paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams, kuri sudaroma, atsižvelgus į dujų įmonės ilgalaikės veiklos programą.
53.2. Sąnaudos darbui apmokėti skaičiuojamos paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudas koreguojant Finansų ministerijos skelbiamu prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčio augimu bei planuojamu darbuotojų skaičiaus pasikeitimu dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų priemonių bei teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.
Komisija dujų įmonėms nustato konkrečius ir pamatuojamus darbo efektyvumo rodiklius. Nustatydama šiuos rodiklius, Komisija atsižvelgia į ankstesniais reguliavimo periodais įgyvendintas veiklos efektyvumo priemones. Jei dujų įmonės nepasiekia Komisijos nustatytų efektyvumo rodiklių, sąnaudos darbui apmokėti atitinkamai koreguojamos darbo našumo rodikliu.
53.3. Įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
53.4. Dujų įmonės sąnaudos dujų technologinėms reikmėms skaičiuojamos paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų technologinėms reikmėms kiekius koreguojant pokyčiu dėl planuojamų įgyvendinti investicijų ir dujų transportavimo kiekių, bei įvertinant planuojamą dujų pirkimo kainą. Dujų pirkimo kaina nustatoma, vadovaujantis dujų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygomis. Jeigu dujų įmonė dujas technologinėms reikmėms importuoja į Lietuvą tiesiogiai, tai dujų įmonės technologinėms reikmėms perkamų dujų pirkimo kaina yra prilyginama dujų importo kainos ir tos dujų įmonės taikomos tiekimo kainos sumai. Skirtumas tarp suskaičiuotų ir faktinių dujų pirkimo kainų įvertinamas, perskaičiuojant dujų pirkimo kainas kitiems metams.
53.5. Į sąnaudas įskaičiuojamos dujų įmonės reguliuojamos veiklos paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, suskaičiuotos pagal Metodikos priede nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, koreguojant įmonių per kainų viršutinių ribų galiojimo laikotarpį numatomo perleisti ir nurašyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis. Šios sąnaudos skaičiuojamos, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. Tuo atveju, kai dujų įmonėje atsiranda nauja turto grupė, iki tol, kol bus pakeista Metodika, dujų įmonė taiko individualų nusidėvėjimo normatyvą, suderinusi jį su Komisija.
53.6. Nekilnojamojo turto, žemės nuomos, aplinkos teršimo ir kitų mokesčių sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis teisės aktais.
53.7. Palūkanų sąnaudos skaičiuojamos, įvertinant planuojamus dujų įmonės atitinkamos veiklos finansinius įsipareigojimus, vykdant įmonės ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą. Planuojamoms paskoloms taikoma prognozuojama palūkanų norma. Palūkanų norma negali būti didesnė už ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio, prieš pateikiant Komisijai duomenis, Lietuvos banko paskelbtą nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė virš vienerių metų, palūkanų normą.
54. Ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis nepripažįstamos sąnaudos, susijusios su nenaudojamu, esančiu atsargose, užkonservuotu, su reguliuojama veikla nesusijusiu turtu bei dujų įmonių neefektyvių investicijų sąnaudos.
55. Kitos paslaugos ir pardavimai – tai su pagrindine veikla nesusijusios papildomos mokamos paslaugos (įskaitant dujų transportavimą tranzitu) ir parduodamas įmonei nereikalingas turtas. Jų sąnaudos neįskaičiuojamos į įmonės pagrindinę veiklą.
57. Dujų transportavimui į kitas Europos Sąjungos šalis, vadovaujantis 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB „Dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB“ nuostatomis, taikomi bendrieji dujų perdavimo kainų skaičiavimo principai.
58. Dujų įmonės sąnaudos skaičiuojamos pagal Metodikos prieduose pateiktą detalią dujų įmonės sąnaudų struktūrą. Dujų įmonės duomenis pateikia už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamą 5 metų laikotarpį. Planuojamus sąnaudų pokyčius dujų įmonė turi argumentuoti. Jei dujų įmonės nepateikia sąnaudų pasikeitimų motyvų arba jos nėra tinkamai pagrįstos, šios sąnaudos nėra pripažįstamos pagrįstomis.
59. Koreguojant kainų viršutines ribas, dujų įmonės duomenis pateikia už paskutinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriems yra koreguojama kainų viršutinė riba, ir tuos metus, kuriems yra koreguojama kainų viršutinė riba.
VI. PELNAS
61. Pelno poreikis skaičiuojamas atskirai perdavimui ir skirstymui, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
62. Dujų perdavimo ir skirstymo normatyvinis pelnas (NPp,sk) skaičiuojamas pagal formulę:
(tūkst. Lt), (1)
čia
WACCp,sk – pelno norma (vidutinė svertinė kapitalo kaina), %;
TE p,sk – dujų įmonei priklausančio dujų perdavimo bei skirstymo reguliuojamo ekonomiškai pagrįsto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė, Lt.
63. Dujų įmonei priklausančio dujų perdavimo bei skirstymo ekonomiškai pagrįsto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė (TE p,sk) normatyvinio pelno skaičiavimo tikslais nustatoma pagal paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, pabaigos duomenis. Ekonomiškai pagrįsta turto verte nepripažįstamas su reguliuojama veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, taip pat turtas, įsigytas už gautas subsidijas, dotacijas (įskaitant ir vartotojų prijungimo įmokas), Europos Sąjungos skirtų struktūrinių fondų lėšas. Dujų įmonėms, kurių turtas yra įstatymo nustatyta tvarka įvertintas tikrąja verte (perkainuotas), ekonomiškai pagrįsto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė (TE p,sk) skaičiuojama pagal formulę:
TE p,sk = Tneperk + IT – TN – TD; (tūkst. Lt), (2)
čia
Tneperk – dujų įmonės atitinkamos veiklos neperkainuoto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertė kalendorinių metų, einančių prieš tuos metus, kuriais turtas buvo perkainuotas, pabaigoje, Lt;
IT – dujų įmonės atitinkamos veiklos investicijų į ilgalaikį turtą, įvykdytų po ilgalaikio turto perkainavimo, vertė, Lt;
TN – dujų įmonės atitinkamos veiklos neperkainuoto ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto ir investicijų į ilgalaikį turtą nusidėvėjimas, Lt;
TD – dujų įmonės atitinkamos veiklos turtas, įsigytas už gautas subsidijas, dotacijas (įskaitant ir vartotojų prijungimo įmokas), Europos Sąjungos skirtų struktūrinių fondų lėšas, Lt.
64. Pelno norma (vidutinė svertinė kapitalo kaina) skaičiuojama pagal priklausomybę:
(%), (3)
čia
Re – dujų perdavimo ar skirstymo įmonės atitinkamos veiklos nuosavo kapitalo pelno norma, %;
Rd – dujų perdavimo ar skirstymo įmonės atitinkamos veiklos skolinto kapitalo pelno norma. Esamoms paskoloms taikoma palūkanų norma pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas. Palūkanų norma negali būti didesnė už ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio, prieš pateikiant Komisijai duomenis, Lietuvos banko paskelbtą nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų palūkanų normą, %.
Ep,sk – dujų perdavimo ar skirstymo įmonės atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio nuosavas kapitalas, tūkst. Lt;
Dp,sk – dujų perdavimo ar skirstymo įmonės atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio skolintas kapitalas, tūkst. Lt;
t – pelno mokesčio norma, %.
65. Dujų perdavimo ar skirstymo įmonės nuosavo kapitalo pelno norma skaičiuojama pagal priklausomybę:
Re = Rf + Rlibor + Rm; (%), (4)
čia
Rf – metinė Europos Sąjungos šalių narių išleistų dešimties metų valstybės obligacijų palūkanų norma, kuri yra skaičiuojama kaip Europos centrinio banko skelbiamos atitinkamos palūkanos normos aritmetinis vidurkis per paskutinius 12 mėnesių iki duomenų kainų viršutinių ribų nustatymui pateikimo, %.
Rlibor – per paskutinius 12 mėnesių iki duomenų kainų viršutinių ribų nustatymui pateikimo vidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų, 12 mėn. trukmės Vilibor ir Euribor, skirtumas, %. Tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos skaičiuojamos, vadovaujantis Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skelbiama informacija.
Rm – nuosavo kapitalo rizikos norma, %. Ji nustatoma pagal tarptautinių vertinimo (reitingų) agentūrų skelbiamus šalies rizikos reitingus (Moody‘s Investors Service). Komisija kasmet skelbia nuosavo kapitalo rizikos normą.
66. Jeigu dujų įmonės perdavimo bei skirstymo veiklos vidutinė faktinė pirmų trejų reguliavimo metų ir visų penkerių reguliavimo metų pelno norma (konkrečių reguliavimo metų normatyvinio pelno santykis su reguliuojamo turto verte), įvertinus taikytinų koregavimo koeficientų įtaką, viršija atitinkamai veiklai Komisijos nustatytą pelno normą daugiau kaip 2 procentiniais punktais (pirmoji pelno normos riba), kitais metais šios veiklos kainos viršutinė riba mažinama 50 proc. pirmąją pelno normos ribą viršijančia suma. Jei dujų įmonė viršija nustatytą pelno normą daugiau kaip 6 procentiniais punktais (antroji pelno normos riba) – mažinama visa pelną viršijančia suma virš antrosios pelno normos ribos ir 50 proc. pelną viršijančia suma virš pirmosios pelno normos ribos.
67. Komisija kontroliuoja nusidėvėjimo sąnaudų panaudojimą. Lėšos, gautos nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, gali būti panaudotos tik atitinkamai reguliuojamai veiklai. Komisija sprendžia dėl lėšų, gautų nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, pripažinimo pagrįstomis perdavimo ir skirstymo veiklų sąnaudomis, atsižvelgdama į dujų įmonės ilgalaikės veiklos programos vykdymą per visą reguliavimo periodą. Lėšos, gautos nusidėvėjimo sąnaudoms dengti, Komisijos nepripažintos perdavimo ir skirstymo veiklų pagrįstomis sąnaudomis, yra vertinamos pagal Metodikos 66 p. nustatytus viršpelnio koregavimo principus.
68. Atsižvelgus į dujų įmonės dujų tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės pasikeitimo laipsnį, suskaičiuotą remiantis įmonės veiklos monitoringo duomenimis, abi pelno normų ribos (pirmoji ir antroji) gali būti padidintos arba sumažintos 1 procentiniu punktu.
VII. DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINOS VIRŠUTINĖS RIBOS SKAIČIAVIMAS
70. Dujų perdavimo ar skirstymo kainos viršutinė riba (Tp,sk rib) skaičiuojama pagal formulę:
Tp,sk rib = Tp,sk * Kk; (Lt/tūkst. m3), (5)
čia
Tp,sk – dujų perdavimo ar skirstymo kaina, kuri skaičiuojama, remiantis baziniais duomenimis pagal formulę:
(Lt/tūkst. m3), (6)
čia
Sp,sk – nustatytos metinės perdavimo ar skirstymo bazinės sąnaudos, Lt;
Str – dujų transportavimo tranzitu sąnaudos, Lt;
NPp,sk – suskaičiuotas perdavimo ar skirstymo veiklos normatyvinis pelnas, Lt;
Qp,sk – nustatytas perdavimo ar skirstymo bazinis dujų kiekis, atėmus tranzito dujų kiekį, tūkst. m3.
Kk – koregavimo koeficientas, kuris skaičiuojamas pagal formulę: (pirmiesiems metams lygus 1)
Kk = 1 + (Iq + Iinfl + Inusid + INP + X), (7)
čia
Iq – dujų kiekio pokyčio koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(8)
čia
Qbaz t – bazinis dujų kiekis t-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3;
Qt – transportuotas dujų kiekis t-siais kainų reguliavimo metais, tūkst. m3.
Iinfl – infliacijos koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(9)
čia
Lk – kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta koreguojama sąnaudų dalis be nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio, sąnaudų technologinėms reikmėms, palūkanų ir mokesčių visose sąnaudose, %;
Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas metinis vartotojų kainų indeksas, %;
Eef – efektyvumo rodiklis, kuris yra lygus pusei metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 %.
Inusid – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų koregavimo koeficientas, nustatomas, atsižvelgiant į ilgalaikėje veiklos programoje numatytų ir su Komisija suderintų investicijų faktinį įvykdymą, ir skaičiuojamas pagal formulę:
(10)
čia
Lnusid – kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis visose sąnaudose, %;
Snusid baz t – bazinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos t-siais kainų reguliavimo metais, Lt;
Snusid t – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, įvertinus įvykdytas ilgalaikėje veiklos programoje numatytas ir su Komisija suderintas investicijas t-siais kainų reguliavimo metais, ir pakoreguotos pagal faktinių nusidėvėjimo sąnaudų t-siais metais nuokrypį nuo tų metų kainų viršutinių ribų skaičiavimuose naudotų nusidėvėjimo sąnaudų dydžio, Lt.
INP – normatyvinio pelno koregavimo koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę:
(11)
čia
LNP – kainų viršutinių ribų skaičiavimuose numatyta normatyvinio pelno dalis perdavimo ar skirstymo kainoje, %;
NPt – normatyvinis perdavimo ar skirstymo veiklos pelnas t-siais kainų reguliavimo metais, įvertinus įmonės pagal ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą įvykdytas ir su Komisija suderintas investicijas, Lt.
X – rodiklis, atspindintis nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius: pasikeitus mokesčiams, teisės aktų reikalavimams, ekonomikos ir darbo rinkos tendencijoms, dujų pirkimo kainai, dujų įmonei laimėjus naujos teritorijos dujofikavimo konkursą bei kt. ir skaičiuojamas pagal formulę:
(12)
čia
Lix – i-tojo veiksnio dalis visose sąnaudose;
xit – i-tojo veiksnio reikšmė t-siais metais;
n – veiksnių skaičius.
VIII. GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ DIFERENCIJAVIMAS
71. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos gali būti diferencijuojamos pagal vartotojų (sistemos naudotojų) grupes, dujų suvartojimo kiekį, galią, trukmę ir dujų tiekimo patikimumą. Buitiniams vartotojams dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal dujų vartojimo kiekį. Nebuitiniams vartotojams dujų perdavimo ir skirstymo kainos diferencijuojamos pagal dujų kiekį ir galią. Nustatant bei diferencijuojant kainas, draudžiama diskriminuoti vartotojus, taikyti kryžminį subsidijavimą tarp vartotojų ar jų grupių. Diferencijuojant kainas būtina vadovautis susidariusiomis sąnaudomis.
72. Konkrečios kainos skaičiuojamos pagal dujų perdavimo ir skirstymo kainų nustatymo metodikas. Šias metodikas parengia ir kartu su kainų skaičiavimais Komisijai patvirtinti pateikia dujų įmonės.
73. Komisija, nustačiusi, kad dujų įmonių nustatytos kainos diskriminuoja vartotojus, kryžmiškai subsidijuoja skirtingas veiklas ar vartotojų grupes, nurodo įmonėms jų klaidas. Įmonės privalo jas ištaisyti per 15 dienų. Jei įmonė nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti konkrečias reguliuojamas kainas.
IX. BENDRIEJI KAINŲ DIFERENCIJAVIMO PRINCIPAI
74. Perdavimo sistemos naudotojai skirstomi į šias grupes:
74.1. sistemos naudotojai, per metus į vieną dujų pristatymo vietą transportuojantys iki 1 milijardo kubinių metrų dujų;
75. Sistemos naudotojai pagal faktiškai per metus į dujų pristatymo vietą skirstomą dujų kiekį skirstomi į grupes:
76. Dujų vartotojai skirstomi:
76.1. pagal vartojimo paskirtį į dvi grupes: buitiniai ir nebuitiniai. Pagal faktiškai per metus į dujų pristatymo vietą patiektą gamtinių dujų kiekį vartotojai priskiriami tam tikram pogrupiui.
76.1.1. buitinių vartotojų grupė pagal metinį suvartojamų dujų kiekį skirstoma į šiuos pogrupius:
76.1.2. nebuitinių vartotojų grupė pagal metinį suvartojamų dujų kiekį ir galią skirstoma į šiuos pogrupius:
76.2. pagal dujų tiekimo patikimumą į dvi grupes: nutrūkstamo dujų tiekimo ir nenutrūkstamo dujų tiekimo. Buitiniai vartotojai yra nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojai.
76.3. pagal didžiausią paros dujų suvartojimą skirtingais metų periodais:
76.3.1. šiltojo periodo (didžiausią dujų kiekį suvartojantys birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais);
76.3.2. pereinamojo periodo (didžiausią dujų kiekį suvartojantys balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio mėnesiais);
76.4. pagal dujų vartojimo trukmę (sutarties galiojimo trukmę):
78. Dujų perdavimo ir skirstymo kainos taikomos „pašto ženklo“ principu nepriklausomai nuo perdavimo ir skirstymo atstumo.
79. Dvinarė dujų perdavimo ir skirstymo kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastovioji dalis skaičiuojama pagal vartotojo pareikštą (užsakytą) paros galią o kintamoji dalis – pagal perduotą (sunaudotą) dujų kiekį. Dujų įmonės nustato pastoviosios dalies mokėjimo koeficientą (?1), nekintantį penkerius metus. Pastovios dalies mokėjimo koeficientas dujų perdavime yra ne mažesnis kaip 0,7, dujų skirstyme – nuo 0 iki 0,7.
80. Vartotojams perduotas ir paskirstytas dujų kiekis bei pareikšta (užsakyta) galia nustatoma sutartimis su dujų įmone. Vartotojo galia kiekvienais metais turi būti koreguojama, atsižvelgiant į faktinę praėjusių metų galią. Nustatant vartotojo galią turi būti įvertinama, ar vartotojo (sistemos naudotojo) maksimalus paros dujų suvartojimo momentas sutampa su pikiniu dujų sistemos vartojimu.
81. Stambiesiems vartotojams smarkiai didinant metinį suvartojimą padidėjusiam kiekiui perdavimo ir skirstymo kainos gali būti skaičiuojamos ribinių sąnaudų metodu. Vartotojams, sunaudojantiems vienoje pristatymo vietoje daugiau kaip 1 mlrd. m3 dujų per metus, perdavimo kainos skaičiuojamos remiantis dujų transportavimo sąnaudomis šiems vartotojams.
1 priedas. Reguliuojamos gamtinių dujų veiklos viršutinių kainų ribų skaičiavimo lentelė
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Perdavimas |
Skirstymas |
Iš viso |
|||||||||||||
| 200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PREKYBA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Dujų suvartojimas (transportavimas), iš viso |
tūkst. m3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
iš jų Lietuvos vartotojams: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
buitiniams vartotojams |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
nebuitiniams vartotojams |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.2. |
(išvardinti vartotojus, suvartojančius daugiau nei 15 mln. m3 per metus) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
iš jų ne Lietuvos vartotojams: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
(išvardinti) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Transportuota dujų tranzitu |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms sistemoje |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Dujų suvartojimas savoms reikmėms |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Dujų suvartojimas (transportavimas) dėl įvykdytą investiciją |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ŪKINĖS VEIKLOS RODIKLIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Reguliuojamos gamtinių dujų veiklos sąnaudos, iš viso |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1'. |
Planuojamos gamtinių dujų veiklos sąnaudos dėl investiciją, iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1'. |
Planuojamos materialinės ir joms prilygintos sąnaudos dėl investiciją iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Remonto sąnaudos: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.1. |
rangos būdu |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1.2. |
ūkio būdu (be darbo užmokesčio ir soc. draudimo) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
Techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.1. |
medžiagos, atsarginės dalys, mažavertis inventorius |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.2. |
kuras |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.3. |
elektros energija |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.4. |
šilumos energija |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.5. |
vanduo ir kanalizacija |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2.6. |
kitos sąnaudos (iššifruoti sumas didesnes kaip 5 % nuo 3 1 2 punkto sumos) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3. |
Kitos sąnaudos: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.1. |
darbuotoją saugos ir sveikatos sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.2. |
personalo mokymo, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.3. |
komandiruočių sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.4. |
ryšių paslaugų sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.5. |
reklamos sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.6. |
banko paslaugą sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.7. |
gyventoją įmoką administravimo sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.8. |
draudimo sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3.9. |
kitos sąnaudos (iššifruoti sumas didesnes kaip 5 % nuo 3.1.3 punkto sumos) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Nusidėvėjimas ir amortizacija |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2'. |
Planuojamos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos dėl investiciją |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Sąnaudos darbui apmokėti |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3'. |
Planuojamos sąnaudos darbui apmokėti dėl investiciją |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Įmokos socialiniam draudimui |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4'. |
Planuojamos įmokos socialiniam draudimui dėl investiciją |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Dują sąnaudos technologinėms reikmėms |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5'. |
Planuojamos dują sąnaudos technologinėms reikmėms dėl investiciją |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Mokesčiai, iš viso: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6'. |
Planuojamos mokesčių sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.1. |
turto mokestis |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.2. |
žemės nuomos mokestis |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.3. |
mokestis už aplinkos teršimą |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.4. |
mokėjimai į Garantinį fondą |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.5. |
neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.6. |
žyminis mokestis |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.7. |
kiti mokesčiai |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.7. |
Palūkanos, iš viso: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.7'. |
Planuojamos palūkanų sąnaudos dėl investicijų, iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.7.1. |
už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.7.2. |
už paskolas investicijoms |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Dujų transportavimo tranzitu sąnaudos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Priskaičiuota reguliuojamos gamtinių dujų veiklos pajamų, iš viso |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
iš jų Lietuvos vartotojai: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1.1. |
buitiniai vartotojai |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1.1.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1.2. |
nebuitiniai vartotojai |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1.2.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1.2.2. |
(išvardinti vartotojus, suvartojančius daugiau nei 15 mln. m3 per metus) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
iš jų ne Lietuvos vartotojai: |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2.2. |
(išvardinti) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Priskaičiuota pajamų už dujų transportavimą tranzitu |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Pelnas (nuostolis) iš reguliuojamos gamtinių dujų veiklos |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PAPILDOMI RODIKLIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Vidutinis sąrašinis įmonės reguliuojamos gamtinių dujų veiklos darbuotojų skaičius, iš viso |
žm. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Vidutinis mėnesinis reguliuojamos gamtinių dujų veiklos atlyginimas |
Lt/mėn. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Naujai nutiestų dujotiekių ilgis |
km |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Atstatytų bei rekonstruotų dujotiekių ilgis |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Atstatyta ir rekonstruota dujų skirstymo stočių |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Išpirktų bendrojo naudojimo dujotiekių ilgis |
km |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Naujųjų vartotojų skaičius iš viso: |
vart. sk. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7.1. |
(išvardinti pagal grupes) |
“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamą 5 metų laikotarpį.
2. Dujų įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
200 __ m. ________________ Įmonės vadovas ___________________
2 priedas. Dujų įmonės ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa, tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Perdavimas |
Skirstymas |
Tiekimas reguliuojamiesiems vartotojams |
||||||||||
| 200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
200_ |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Per ataskaitini laikotarpi paimtų paskolų suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Subsidijos ir dotacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
iš jų: valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Pajamos iš prijungimo įmokos bei neatsiperkančios prisijungimo įmokos dalies |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Grynojo pelno dalis veiklos programai įgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Investicijų projektai, finansuojami ne tik reguliuojamos veiklos lėšomis (1.3., 1.6. eilutės) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Įmonės veiklos programoms vykdyti, iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
Naujas turtas, iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.1. |
dujų sistemų plėtra |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.2. |
transporto priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.3. |
kompiuterinė technika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.4. |
kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.5. |
nematerialusis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1.6. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2. |
Turto atstatymas, rekonstrukcija, iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2.1. |
dujotiekiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2.2. |
dujų. kompresorinės stotys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2.3. |
dujų skirstymo stotys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2.4 |
dujų. reguliavimo punktai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2.5. |
kiti dujų sistemą priklausiniai ir kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Bendrojo naudojimo sistemoms išpirkti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Paskoloms grąžinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.5. |
Kitos lėšų. panaudojimo sritys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.5.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir planuojamą 5 metų laikotarpį.
2. Dujų įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
3. Lentelės eilutėse ties žodžiu „išvardinti“ turi būti išvardintos konkrečios priemonės (su trumpu jų apibūdinimu), o jei jos nedetalizuojamos – apibendrintas investavimo objektas (pvz., skirstomųjų dujotiekių tinklai, matavimo priemonės ir pan.). Būtina išvardinti lėšų panaudojimo šaltinius, kuriems naudojamų lėšų sumos yra didesnės už 1 proc. metinės reguliuojamos veiklos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumos.
200 __ m. ________________ Įmonės vadovas ___________________
3 priedas. Ekonomiškai pagrįstos reguliuojamos gamtinių dujų veiklos ilgalaikio turto vertės skaičiavimo lentelė, tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Ilgalaikio turto grupės
Veiklos rūšys |
Pastatai ir statiniai |
Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės |
Kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
Iš viso |
|||
| Pastatai |
Dujotiekiai |
Dujotiekių įrenginiai |
Kiti statiniai |
||||||
| A |
Pradinė turto vertė (be nudėvėto turto) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Dujų perdavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Dujų skirstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| B |
Likutinė turto vertė |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Dujų perdavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Dujų skirstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| C |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas per gruodžio mėnesį |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Dujų perdavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Dujų skirstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Jei po perkainavimo pasikeitė įmonės turto vertė, pateikiamos atskiros duomenų lentelės – be perkainavimo ir su perkainavimo rezultatais, kalendorinių metų, einančių prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma viršutinė kainų riba, gruodžio 31 d.
200 __ m. ________________ Įmonės vadovas ___________________
4 priedas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi kainų viršutinių ribų skaičiavimuose
| Eil. Nr. |
Ilgalaikio turto grupė |
Normatyvai, metais |
| 1. |
ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS |
4-15 |
| 2. |
ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS |
|
| 2.1. |
Statiniai |
|
| 2.1.1. |
Pastatai |
|
| 2.1.1.1 |
Administraciniai pastatai |
60 |
| 2.1.1.2. |
Gamybiniai-ūkiniai pastatai |
60 |
| 2.1.1.3. |
Energetikos pastatai |
25 |
| 2.1.1.4. |
Kiti pastatai |
60 |
| 2.1.2. |
Inžineriniai tinklai |
|
| 2.1.2.1. |
Magistraliniai dujotiekiai |
55 |
| 2.1.2.2. |
Skirstomieji dujotiekiai |
55 |
| 2.1.2.3. |
Nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos |
15 |
| 2.1.2.4. |
Kiti inžineriniai tinklai |
18-19 |
| 2.1.3. |
Susisiekimo komunikacijos |
18 |
| 2.1.4. |
Saugos nuo korozijos statiniai |
18 |
| 2.1.5. |
Kiti statiniai |
18 |
| 2.2. |
Mašinos ir įrengimai |
|
| 2.2.1. |
Dujų sistemų technologiniai įrengimai ir mašinos |
|
| 2.2.1.1. |
Kompresorių stočių technologiniai įrengimai |
|
| 2.2.1.1.1. |
Ašiniai dujų kompresoriai |
20 |
| 2.2.1.1.2. |
Kiti technologiniai įrengimai (ašinių kompresorių) |
20 |
| 2.2.1.1.3. |
Stūmokliniai dujų kompresoriai |
13 |
| 2.2.1.1.4. |
Kiti technologiniai įrengimai (stūmoklinių kompresorių) |
13 |
| 2.2.1.2. |
DRP, DSS ir DAS technologiniai įrengimai |
18 |
| 2.2.1.3. |
Kiti dujų sistemų technologiniai įrengimai ir mašinos |
13 |
| 2.2.2. |
Darbo mašinos ir įrengimai |
|
| 2.2.2.1. |
Jėgos mašinos ir įrengimai |
8 |
| 2.2.2.2. |
Sandėliavimo ir pakrovimo-iškrovimo mašinos ir įrengimai |
8 |
| 2.2.2.3. |
Dujotiekių statybos, remonto ir priežiūros mašinos ir įrengimai |
5 |
| 2.2.2.4. |
Staklės, dirbtuvių ir garažų įranga |
8 |
| 2.2.2.5. |
Traktoriai ir žemės darbų mašinos |
8 |
| 2.2.2.6. |
Kitos darbo mašinos ir įrengimai |
5 |
| 2.3. |
Transporto priemonės |
6 |
| 2.4. |
Darbo įtaisai, įrankiai, prietaisai |
|
| 2.4.1. |
Dujų apskaitos sistemos |
9 |
| 2.4.2. |
Kompiuteriai, kompiuteriniai tinklai ir jų įranga |
4 |
| 2.4.3. |
Ryšio priemonės, duomenų surinkimo ir nuotolinio valdymo įranga |
4 |
| 2.4.4. |
Klientų aptarnavimo duomenų (dujų suvartojimo) surinkimo įranga |
4 |
| 2.4.5. |
Įrankiai, prietaisai, laboratorinė įranga |
4 |
| 2.5. |
Ūkinis inventorius |
4-6 |
| 2.5.1. |
Biuro įranga |
4 |
| 2.5.2. |
Baldai |
6 |
| 2.6. |
Kitas ilgalaikis materialusis turtas |
6 |
| 2.7. |
Iš kitų savininkų įsigyjami dujotiekiai ir su jais susiję statiniai bei įrenginiai |
Nusidėvėjimo normatyvai nustatomi šia tvarka: iš patvirtinto atitinkamai turto grupei nusidėvėjimo normatyvo atimamas įsigyjamo turto nuo statybos pradžios jau atitarnautas laikas; turto naudingo tarnavimo laikas gali būti pratęstas/ sutrumpintas atitinkamai dėl atliktos rekonstrukcijos/ nepakankamai geros turto techninės būklės |