LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO Nr. 303 „DĖL NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU SUSIJUSIŲ LEIDŽIAMŲ ATSKAITYMŲ BEI JŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2009 m. liepos 8 d. Nr. 1K-218

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4149):

1.1. Išdėstau antraštę taip:

DĖL NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU ARBA UŽDIRBIMU SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRISKYRIMO LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS BEI JŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

1.2. Išdėstau 1 punktą taip:

1. T v i r t i n u Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedamas).“

1.3. Pripažįstu netekusiu galios 2.1 punktą.

1.4. Išdėstau 2.2 punktą taip:

2.2. advokatai, iki 2003 m. sausio 1 d. įsigiję ir pradėję naudoti ilgalaikį turtą, kuriam buvo pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas pagal iki 2003 m. sausio 1 d. apmokestinant jų pajamas taikytus teisės aktus, įsigaliojus šiam tvarkos aprašui turi teisę šį turtą (naudojamą ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka deklaruotą kaip individualios veiklos turtą) nudėvėti (amortizuoti) toliau ir leidžiamiems atskaitymams priskirti atitinkamam mokestiniam laikotarpiui priskirtiną nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) nustatyta tvarka. Tokiam ilgalaikiam turtui taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo sąlygos ir apribojimai;“.

1.5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarką išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu pakeistas Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

 

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2002 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. 303

(2009 m. liepos 8 d.

įsakymo Nr. 1K-218 redakcija)

 

NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU ARBA UŽDIRBIMU SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRISKYRIMO LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS BEI JŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – šis aprašas) nustato su nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – gyventojas) individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarką.

2. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis, jei gyventojas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 8 straipsnio 5 dalį pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo padarytos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms (uždirbtoms) pajamoms), jeigu šis aprašas nenustato ko kita. Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas pajamas pripažįsta taikydamas kaupimo apskaitos principą, su pajamomis susijusios išlaidos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais neatsižvelgiant į tai, ar jos faktiškai apmokėtos.

 

II. ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS

 

3. Šiame apraše ilgalaikiu turtu laikomas toks gyventojui nuosavybės teise priklausantis arba gautas pagal pirkimo–pardavimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, turtas ar jo dalis (toliau – turtas), kuris naudojamas gyventojo individualios veiklos pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina yra ne mažesnė už gyventojo nusistatytą ir deklaruotą mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kainą.

4. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nenurodyto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto ir ilgalaikio nematerialiojo turto (pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes) įsigijimo išlaidos, jeigu prieš pradėdamas šį turtą naudoti individualioje veikloje gyventojas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka deklaravo, kad tas turtas yra individualios veiklos turtas. Tokio ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis laikoma turto įsigijimo kaina (su PVM, jei turto įsigijimo momentu gyventojas nėra PVM mokėtojas) neatsižvelgiant į jos faktinį apmokėjimą. Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį įsigytas, nustatant jo įsigijimo išlaidas, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų, iš ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos dalis, atitinkanti to ilgalaikio turto sąlyginio nusidėvėjimo (amortizacijos) per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki to mokestinio laikotarpio, kurį ilgalaikis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, sumą, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis. Individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos turi būti sumažintos tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos lėšų ir kitos finansinės paramos suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. Jei turtas naudojamas ne tik individualioje veikloje ir individualios veiklos turtui priskiriama tik tam tikra turto dalis, jos įsigijimo išlaidomis laikoma atitinkama apskaičiuotos šio ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis, atitinkanti mokesčių administratoriui deklaruotą to ilgalaikio turto naudojimo individualioje veikloje dalį procentais, kuri tokiu atveju negali būti didesnė negu:

 

Ilgalaikio turto grupė

Maksimali įsigijimo išlaidoms priskiriama ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis

Pastatai, patalpos, kiti statiniai

90 proc.

Mašinos ir įrengimai

90 proc.

Minkštasis inventorius (patalynė ir kt.), ūkinis inventorius (garso ir vaizdo aparatūra, mikrobangų krosnelės ir kt.), baldai

90 proc.

Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)

90 proc.

Krovininiai automobiliai, autobusai, laivai, lėktuvai, priekabos ir puspriekabės

90 proc.

Traktoriai, savaeigės ir žemės ūkio mašinos, žemės ūkio inventorius (akėčios, plūgai ir kt.)

90 proc.

Daugiamečiai sodiniai

90 proc.

Mobiliojo ryšio priemonės

50 proc.

Kitas ilgalaikis turtas

90 proc.

 

5. Ilgalaikio turto, išskyrus žemę, įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą, išskyrus šio aprašo 6 punkte nustatytą atvejį. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti individualioje veikloje.

6. Gyventojas turi teisę atimdamas individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

6.1. įsigytas ilgalaikis turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios);

6.2. įsigytas turtas gyventojo individualioje veikloje bus naudojamas ne trumpiau kaip 36 mėnesius;

6.3. įsigytas ilgalaikis turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“. Jeigu įsigytas ilgalaikis turtas priklauso grupėms „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų galima tik tuo atveju, jeigu šis turtas būtinas kitam materialiajam turtui eksploatuoti.

7. Gyventojas deklaruodamas turtą kaip individualios veiklos turtą privalo nurodyti, ar bus naudojamasi šio aprašo 6 punkte nurodyta išlyga dėl Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų nesilaikymo. Jei individualios veiklos ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos iš individualios veiklos pajamų pagal šio aprašo 6 punkto nuostatas atimtos nesilaikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų, gyventojo individualioje veikloje buvo naudojamas trumpiau kaip 36 mėnesius, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus ar trečiųjų asmenų nusikalstamą veiklą, taikant šio aprašo 6 punkto nuostatas nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

8. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama įsigijimo išlaidų dalis apskaičiuojama koreguojant tam mokestiniam laikotarpiui tenkančią įsigijimo išlaidų dalį, apskaičiuotą pagal nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, pagal mėnesių skaičių, kurį tas turtas buvo mokestiniu laikotarpiu faktiškai naudojamas individualioje veikloje.

9. Jeigu paaiškėja, kad kuri nors individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis nebus apmokėta, o ji kaip išlaidos buvo atskaityta iš gyventojo, kuris individualios veiklos pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, individualios veiklos pajamų, tai ta neapmokėta, tačiau atskaityta įsigijimo kainos dalimi didinamos gyventojo individualios veiklos pajamos tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo, kad ji nebus apmokėta.

10. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto įsigijimo išlaidos vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams šiame apraše nustatyta tvarka gali būti priskiriamos tik esant kito sutuoktinio sutikimui šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Nesant tokio sutikimo, vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams nustatyta tvarka gali būti priskiriama ne daugiau kaip 50 proc. šiame apraše nustatyta tvarka apskaičiuotos tokio individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų sumos. Šiame punkte nurodyto sutikimo turinį, formą, saugojimo ir pateikimo mokesčio administratoriui tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

11. Pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio turto įsigijimo kainos dalis, kuri nebuvo atskaityta šiame skyriuje nustatyta tvarka. Kai perleidžiamas vieno iš sutuoktinių individualioje veikloje naudotas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, individualią veiklą vykdančiam (vykdžiusiam) gyventojui tenkanti šio turto įsigijimo kainos dalis mažinama šiame skyriuje nustatyta tvarka iš gyventojo individualios veiklos pajamų atskaityta to turto įsigijimo išlaidų suma. Tuo atveju, kai individualią veiklą vykdantis (vykdęs) sutuoktinis, atsižvelgdamas į šio aprašo 10 punkto nuostatas, parduoto ar kitu būdu perleisto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiavo nuo visos šio turto įsigijimo kainos, leidžiamiems atskaitymams priskiriama to turto įsigijimo kainos dalis, kuri nebuvo atskaityta šiame skyriuje nustatyta tvarka, laikantis nuostatos, kad visos pardavus ar kitaip perleidus minimą turtą gautos pajamos yra šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamos. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina visais atvejais atskaitoma tik iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn šį turtą.

 

III. TURTO EKSPLOATAVIMO, REMONTO IR REKONSTRAVIMO IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS

 

12. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tokia tvarka:

12.1. šio aprašo 3 punkte nurodyto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams be apribojimų, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje per mokestinį laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams ar ne;

12.2. kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant ir gyventojui ne nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą) eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje, kuris (t. y. turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai) turi būti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka deklaruotas mokesčio administratoriui.

13. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto remonto, išskyrus nurodytą šio aprašo 14 ir 15 punktuose, išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį jos padarytos, tokia tvarka:

13.1. šio aprašo 3 punkte nurodyto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams be apribojimų, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje per mokestinį laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams ar ne;

13.2. kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje, kuris (t. y. turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai) turi būti deklaruotas mokesčio administratoriui.

14. Jei atliekamas individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus nurodytąjį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimas, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina.

15. Pagal nuomos sutartį, kurioje nenumatytas nuosavybės teisės perėjimas, pagal panaudos sutartį ar kitais pagrindais, nesusijusiais su nuosavybės teisės perleidimu, individualioje veikloje naudojamo nenuosavo ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus nurodytąjį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimo sąnaudos (kai turtas individualioje veikloje naudojamas ne 100 proc. – turto dalies priskyrimą individualiai veiklai atitinkanti tokių sąnaudų dalis) atskaitomos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per sutartyje numatytą to turto naudojimo individualioje veikloje laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio po remonto ar rekonstravimo darbų užbaigimo dienos, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai. Jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą, likusi remonto arba rekonstravimo sąnaudų dalis, kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš individualios veiklos pajamų.

 

IV. KITOS IŠLAIDOS, KURIŲ PRISKYRIMAS LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS YRA RIBOJAMAS

 

16. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos reklamos išlaidos, skirtos informacijai, susijusiai su nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdoma individualia veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus ir susijusius asmenis, ir apie tai informuoti, taip pat išlaidos, susijusios su informacijos apie individualią veiklą skleidimu, kai atitinkamos veiklos reklamą draudžia įstatymas.

17. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos gyventojo ar jo samdomo darbuotojo nakvynės, kelionės, registravimosi dalyvauti konferencijoje, simpoziume, parodoje ar kitokiame renginyje, susijusiame su gyventojo individualia veikla, išlaidos ir dienpinigių išlaidos, jeigu gyventojas savo ar samdomo darbuotojo išvykimą iš nuolatinės veiklos vykdymo vietos yra įforminęs atitinkamu aktu, kuriame nurodyta išvykimo tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir gyventojo numatomų apmokėti išlaidų rūšys. Jeigu išvykimas susijęs tiek su individualios veiklos vykdymu, tiek su asmeniniais gyventojo ar jo samdomo darbuotojo tikslais, akte turi būti nurodyta ir pagrįsta, kokia dalis su išvykimu susijusių išlaidų priskirtina individualiai veiklai, ir tik ši dalis išlaidų gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams. Dienpinigių išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos vadovaujantis Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėmis ir Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396; 2006, Nr. 72-2716).

18. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama stojamųjų narių įnašų ir narių mokesčių suma, tačiau ne daugiau kaip 0,2 procento individualios veiklos pajamų, jei stojamieji įnašai, narių mokesčiai mokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai leidžiamiems atskaitymams priskiriami neatsižvelgiant į šio punkto pirmajame sakinyje nustatytą apribojimą, jei mokami savivaldos organizacijoms, kuriose narystė pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privaloma.

19. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama už individualiai veiklai vykdyti paimtą paskolą, kuri naudojama tik individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamoms išlaidoms padengti, mokamų palūkanų dalis, neviršijanti tokios paskolos rinkos kainos. Jei individualiai veiklai naudojama gyventojo gautos paskolos dalis, leidžiamiems atskaitymams priskiriama šiai paskolos daliai tenkanti rinkos kainos neviršijančių palūkanų dalis. Individualią veiklą vykdančio gyventojo palūkanos, mokamos už paskolą, paimtą kito nei gyvenamosios paskirties statinio statybai, kaupiamos ir individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos kaip to turto įsigijimo išlaidų dalis, jei, užbaigus statybos darbus, šis turtas naudojamas individualioje veikloje ir deklaruotas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Nutraukus individualią veiklą ar nustojus minėtą statinį naudoti individualioje veikloje, neatskaityta palūkanų dalis iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų neatskaitoma.

20. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių, išskyrus šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolius, suma, neviršijanti 1 procento gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtų šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3 procentų gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Natūralios netekties nuostoliais pagal šį punktą laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, pakavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

21. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyto dydžio gyventojo kaip individualią veiklą vykdančio asmens privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.

 

_________________